Jau kelios dienos, kai piko valandomis Vilniaus gatvė ties sankirta su Ramygalos gatve tampa sunkiai važiuojama.
Trūkus magistralinio vandentiekio vamzdžiui ir paplovus gatvės pagrindus, viena eismo juosta uždaryta.
Nuo šiandien šia vieta važiuoti bus dar sudėtingiau. Pradėjus asfaltavimo darbus, gali tekti uždaryti ir kitas eismo juostas.
Paplovė gatvės pagrindus
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Daliaus Vadlugos teigimu, vandentiekio vamzdžio avarija Vilniaus gatvėje įvyko kiek daugiau nei prieš savaitę.
Nors gedimas jau likviduotas, pašalinti avarijos padarinius prireiks laiko.
„Magistralinis vamzdis jau sutvarkytas, bet galinga vandens srovė paplovė kelio pagrindus, tad pradėjo deformuotis asfaltas, turėjome apriboti automobilių judėjimą šia juosta. Kitos eismo juostos saugios, pavojingų ertmių po asfaltu nėra“, – patikino D. Vadluga.
Pasak vedėjo, kadangi Vilniaus ir Ramygalos gatvių sankryžoje jau ir anksčiau asfalto būklė prašėsi intensyvesnės priežiūros, atsirado provėžų, vietomis sutrūkinėjo asfaltas, planuojama sutvarkyti kiek ilgesnę gatvės atkarpą.
Darbai turėtų prasidėti jau šiandien.
„Pasinaudosime proga ir sutvarkysime didesnę asfalto dalį, ne tik tą atkarpą, kuri buvo suniokota trūkus magistralinio vandentiekio vamzdžiui. Planuojame, kad antradienį bus išpjauta dalis pažeisto asfalto ir naujai perasfaltuota“, – komentavo D. Vadluga.
Skubės per savaitę
Vilniaus gatvė – viena intensyviausių Panevėžyje, piko metu joje nusidriekia nemenkos automobilių eilės. Prasidėjus remontui bandančiųjų pervažiuoti šią vietą laukia dar didesni nepatogumai.
Vairuotojų prašoma, jei tik įmanoma, rinktis kitą maršrutą.
Savivaldybės atstovas žada, jei neatsiras nenumatytų aplinkybių, remonto darbus užbaigti dar šią savaitę.
„Kartais avarijos atsitinka ir nieko nepadarysi.“
S. Venckus
„Visos sankryžos uždaryti negalime, nes tuomet kiltų visiškas chaosas. Bandysime užtverti vieną ar dvi juostas, bus šiek tiek nepatogumų, bet šiuos darbus privalu padaryti. Planuojame avarijos padarinius likviduoti kuo greičiau, per kelias dienas, nes tai viena labiausiai apkrautų miesto gatvių“, – sakė D. Vadluga.
Nebuvo jaunas
Bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ generalinis direktorius Saulius Venckus teigė, kad nei Vilniaus, nei Ramygalos gatvėje jokie darbai nebuvo atliekami, nebuvo ir jokios kitos pašalinės jėgos, didelio šalčio, galėjusio lemti vandentiekio vamzdžio avariją.
„Kartais avarijos atsitinka ir nieko nepadarysi. Kokio amžiaus buvo trūkęs vamzdis, reikėtų patikslinti, bet labai jaunas nebuvo“, – komentavo S. Venckus.
Generalinio direktoriaus teigimu, per metus mieste įvyksta apie šimtas vandentiekio tinklų avarijų, kai trūkusius vamzdžius tenka atkasti ir remontuoti.
Tik tuomet, kai to padaryti neįmanoma, tenka avariją likviduoti į trūkusį vamzdį kišant naują, bet tada susiaurėja vamzdžio skersmuo, o tai, tvirtina įmonės atstovas, irgi nėra gerai. Pasak S. Venckaus, tokias avarines situacijas dažnai lemia ne pačių vamzdžių būklė, o jų medžiagiškumas.
„Dažniausiai avarijos įvyksta ten, kur pakloti ketaus vamzdžiai. Dabar, kai rekonstruojame vamzdynus, keičiame juos plastikiniais, su jais tokių problemų nebūna“, – teigė įmonės vadovas.
Direktorius patikslina, kad ketus nėra jokia blogybė, tai labai ilgaamžė medžiaga, tik itin trapi. Judant gruntui ketaus vamzdžiai gali trūkti. Sudėtingiausias metas – žiema.
„Vien plastikiniai vamzdžiai pradėti kloti dar palyginti neseniai, pereinamuoju laikotarpiu klojome ir plastikinius, ir ketaus vamzdžius. Žiema parodo vamzdžių patvarumą. Kai prasideda šalčiai ir kai įšalas traukiasi, labiau juda gruntas, tai ir lemia tokias avarijas. Bet tikrai ne visuomet gruntas juda dėl temperatūrų svyravimų“, – aiškino S. Venckus.
