Tradicinė Lauko diena – prie kepto jaučio ir alaus

Prieš javapjūtės pradžią jau tapo tradicija į bendrą būrį susieiti visiems Lietuvos ūkininkams, žemės ūkio įmonių specialistams, žemdirbių savivaldos ir valstybinių institucijų atstovams bei agroverslo įmonių darbuotojams.

Toks susiėjimas šiais metais, surengus mokslinį bei praktinį seminarą, pavadintą Lauko diena, kurį organizavo Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio universitetas, UAB “Dotnuvos projektai”, UAB “Linas ir viza”, AB “Lytagra” bei mūsų rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovė (ŽŪB), įvyko Ėriškiuose – viename iš pažangiausios augalininkystės diegimo centrų, vadovaujamam rajono Tarybos nario, šiais metais švenčiančio dvigubą – 80-ies metų gimtadienio ir 50-ies metų darbinės veiklos – jubiliejų, Alfonso Giedraičio.

Šiųmetė Lauko diena kaip tik ir buvo skirta šiam pusę amžiaus Ėriškių bendrovei vadovaujančiam žmogui.

Susibūrė prieš didelį darbymetį

Į UAB “Linas ir viza” bei partnerių surengtą šventę prie kepamo jaučio, panevėžietiško alaus bokalo ir keptos duonos susirinko apie 500 dalyvių iš visos Lietuvos, kad sužinotų daugiau apie siūlomas augalininkystės naujoves, įvertintų bręstančių pasėlių būklę, gautų informacijos apie derliaus supirkimą bei kartu simboliškai paskelbtų 2005 metų javapjūtės pradžią. Kaip šventės atidaryme kalbėjo UAB “Linas ir viza” augalininkystės skyriaus vadovas Daivas Malinauskas, Lauko diena – tai gražus visų susibūrimas prieš didelį darbymetį.

Anot renginio vedėjo, pirmoji vėliau tradicine tapusi Lauko diena buvo surengta irgi Ėriškiuose. Vėliau du kartus ji buvo organizuota Radviliškio rajono Sidabravo žemės ūkio bendrovėje ir vėl grįžo į Ėriškius, kuriuose puikuojasi beveik 2800 hektarų pasėlių laukų, o šiuo metu jau imamas pirmasis metų derlius – žieminiai rapsai. D.Malinausko tvirtinimu, šiandien akivaizdu, kad perspektyvą Lietuvoje turi stambus ūkis. Akivaizdu ir tai, jog mažėja cukrinių runkelių laukai, o populiarus tampa rapsų auginimas.

Nebus pertvarkos – nebus linų

Šventės šeimininkas – Ėriškių ŽŪB vadovas A.Giedraitis, sveikindamas susirinkusiuosius, apžvelgė visą kaimiškosios bendrovės gyvavimo, taip pat ir savo veiklos laikotarpį pabrėždamas, jog reikia nugyventi pusę amžiaus, kad kartu dirbdamas ir gyvendamas su kaimo žmonėmis galėtum matyti jų bėdas ir rūpesčius bei galėtum padėti įgyvendinti jų lūkesčius.

Pasakodamas apie tai, kas per ilgus metus nuveikta jo vadovaujamame ūkyje, kokios naujausios technologijos jame taikomos, A.Giedraitis ypač akcentavo linų auginimo problemas. Pasak Tarybos nario, linų auginimas – hamletiškas “būti ar nebūti?” klausimas. Anksčiau mūsų šalyje, kaip teigė bendrovės vadovas, buvo sėjama per 90 tūkst. hektarų linų, o štai šiemet deklaruota jų – tik 3 tūkst. 200 hektarų. Beje, 10 proc. pasėlių sudaro Upytės ir Ėriškių linų laukai. “Jei ir toliau bus tokia pat padėtis linininkystėje, kitąmet ir mes jų nebeauginsime. Jei bus “palaidoti” cukriniai runkeliai, linai – padėtis tikrai bus liūdna”, – metė akmenuką į ministerijos atstovų daržą A.Giedraitis.

Jubiliatą sveikino ir lengvos saulėtos javapjūtės ūkininkams linkėjo kiti renginio organizatoriai, svečiai. Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslo prorektorius Albinas Kusta, be kita ko, pasidžiaugė, jog mokslas žemės ūkyje įgyja vis didesnę prasmę, o Lietuvoje atsiranda ūkių, imlių mokslo naujovėms.

Linksmybėms – lietus

Skelbiant iškilmingą javapjūtės pradžią, į laukus išlydėtiems kombainininkams, renginio šeimininkams bei organizatoriams buvo užkabinti ąžuolų vainikai. Kartu su jais į laukus vyko ir visi Lauko dienos dalyviai. Kelionės metu jie susipažino su kviečių veislių palyginamaisiais bandiniais, apžiūrėjo dviejų kompanijų – UAB “Dotnuvos projektai” ir AB “Lytagra” siūlomą techniką, stebėjo žieminių rapsų kūlimo procesą, beariminės ir pusiau beariminės technologijos demonstravimą.

Vėliau autobusais žemdirbiai buvo pravežti Ėriškių ŽŪB valdomis, pamatė vienus iš gražiausių pažangiausios bendrovės pasėlių, kurių šiais metais deklaruota 2793 hektarai. Iš jų – 715 ha salyklinių miežių, 742 ha – žieminių kviečių, 766 ha – rapsų, 267 ha – cukrinių runkelių, 202 ha – linų bei kitų kultūrų.

Susipažinę su Ėriškių gyvenviete ir ŽŪB, renginio dalyviai sugrįžo pasistiprinti šalia gyvenvietės aikštėje iškeptu jaučiu, dešrelėmis, atsigaivinti alumi, pasišnekučiuoti bei pasilinksminti grojant Perekšlių kaimo kapelai “Atžalynas”. Nors ši šventės dalis buvo aplaistyta gausiu lietumi, jis nesutrukdė susirinkusiesiems aptarti to, dėl ko visi buvo susirinkę.

Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com

A.Repšio nuotr. Šventės dalyvių garbei nepagailėta paaukoti net jaučio.

Bendrinti šį straipsnį

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *