Panevėžys gegužės 1-ąją Nepriklausomybės aikštėje švęs Tautiškumo šventę.
Ši graži tradicija gimė prieš ketvertą metų prisimenant tarpukariu šioje aikštėje vykusią kitą šventę – Lietuvai pagražinti draugijos nariai tądien pasodino „Aušros“ laikraščiui, kvietusiam Lietuvą atgimimui, skirtą medį.
Tad šiemet gegužės 1-ąją bus minimos ir dvi svarbios progos – „Aušros“ medis aikštėje ošia jau šimtmetį, o Lietuvai pagražinti draugija mini atkūrimo 30-metį.
Įaugę į kraują
Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio miesto skyriaus valdybos pirmininkė Danutė Kriščiūnienė džiaugiasi, kad nauja tradicija sėkmingai prigijo ir kasmet sukviečia didelį būrį panevėžiečių bei miesto svečių. Ir žada: tikrai bus į ką pasižiūrėti, pabendrauti, paskanauti.
Į šventę, vyksiančią šį ketvirtadienį, ji ragina ateiti prieš vidurdienį – 12 valandą Švč. Trejybės bažnyčioje bus laikomos šv. Mišios. Po jų giedama „Tautiška giesmė“. Vėliau aikštėje smagiai suksis ir dainuos, gros įvairūs meno kolektyvai, bus skaitoma poezija bei primenama „Aušros“ medžio istorija, veiks paroda „Jie kūrė Panevėžio tapatybę 1940–1990“.
Karaliaus Mindaugo husarų batalionas visus vaišins kareiviška koše, arbata, bus galima apžiūrėti karių ginkluotę ir karinę techniką.
Šventiniai renginiai tęsis iki 17 valandos.
Pasak D. Kriščiūnienės, ne vienas panevėžietis guodėsi, kad per maža švenčių, kuriose būtų galima vilkėti tautinius drabužius. Tad Tautiškumo šventė – puiki proga pasipuošti arba bent turėti tautišką simbolį.
„Mūsų visos šventės pagrindinis akcentas – puoselėti tautiškumą“, – teigia žinoma visuomenininkė.
Lietuvai pagražinti draugijos tikslas – saugoti ir globoti gamtos, istorijos bei meno paminklus. Tad puoselėjant istorinę atmintį, norima išsaugoti svarbią miesto istorijos dalį ir šventėje tikimasi išvysti įvairių kartų gyventojus – tiek vyresnius, tiek jaunimą.
„Tai mūsų kraujyje – švęsti tautiškumą: labai brangi, įaugusi tradicija. Be to, norime, kad jaunimui būtų perduotas senesnių žmonių prisiminimas apie „Aušros“ laikraštį“, – sako D. Kriščiūnienė.
Atkuriama istorija
Šiemet Nepriklausomybės aikštėje bus sodinamas ir ąžuoliukas.
Prieš dešimtmetį draugija gegužės 1-ąją jau buvo pasodinusi vieną, tačiau atliekant aikštės rekonstrukciją jis neišliko.
„Tad mums kilo mintis vėl toje pačioje vietoje pasodinti patį stipriausią girių karalių ąžuolą“, – sako D. Kriščiūnienė.
Pasak jos, į šventę pakviesta ir daug garbių svečių, tarp jų ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, kariai.
„Mūsų tikslas pakviesti kuo daugiau jaunimo, kad ir maži vaikai matytų, kokią svarbą turi ir vieno medžio pasodinimas.“
D. Kriščiūnienė
„Prieš šimtą metų, kai buvo sodinamas „Aušros“ medis, buvo sudarytas medžių sodinimo komitetas, kuriame dalyvavo ir kariškiai. Bandome atkurti ir tą istorinę atmintį bei perkelti ją į dabartį“, – aiškina viena šiųmečio renginio iniciatorių.
Pasak D. Kriščiūnienės, tarpukariu Lietuvoje buvo sodinama labai daug medžių.
„Kiek žinome, tuo metu į akciją įsitraukė daug jaunų žmonių. Manau, kad ir anksčiau buvo tikslas uždegti jaunimą ta dvasia. Mūsų tikslas pakviesti kuo daugiau jaunimo, kad ir maži vaikai matytų, kokią svarbą turi ir vieno medžio pasodinimas“, – viliasi ji.
Sodino ne ąžuolą
D. Kriščiūnienės teigimu, informacijos, kaip vyko „Aušros“ medžio sodinimas prieš šimtmetį, iki šių dienų išliko nedaug.
Tačiau žinoma, jog 1921 metais Lietuvoje netgi buvo sudarytas medžių sodinimo komitetas, vadovaujamas garsaus gamtininko, rašytojo profesoriaus Tado Ivanausko.
Netrukus rašytojo, kunigo Juozo Tumo-Vaižganto ir visuomenės veikėjo, politiko Stasio Šilingo iniciatyva įkurta ir pati Lietuvai pagražinti draugija.
Ši draugija vykdė medelių sodinimo Lietuvoje programą.
1925 metais Panevėžyje draugijos nariai tuometėje Vytauto, o dabar Nepriklausomybės aikštėje pasodino „Aušros“ medį. Daugelis manė, kad tai būta ąžuolo, bet paaiškėjo – uosis.
Pastarasis aikštėje tebeauga iki šiol – 2023-iaisiais draugija jį paženklino specialia atminimo lenta. Tiesa, iki tol teko gerokai panaršyti archyvuose, bibliotekose, pasitelkti į pagalbą miesto istorikus, kol nustatyta, kuris iš medžių tas šimtametis tautiškumo simbolis.
„Kai kas gal pirmą kartą ateis prie „Aušros“ medžio – ir sykiu įsiamžins prie mūsų naujai pasodinto ąžuolo“, – viliasi draugijos valdybos pirmininkė.
Graži diena švęsti
Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus muziejininkas Donatas Pilkauskas pasakoja, kad metas, kuomet buvo subrandinta Lietuvai pagražinti draugijos idėja, buvo ne iš lengvųjų. Po Pirmojo pasaulinio karo ir nepriklausomybės kovų Lietuva sunkiai stojosi ant kojų. Šalyje siautė įvairios epidemijos, daug pastatų sugriauta, neliko ir medžių bei gėlynų.
Pirmasis 1921 metais buvo sudarytas medžių sodinimo komitetas, vadovaujamas profesoriaus T. Ivanausko, o tų metų balandį įkurta Lietuvai pagražinti draugija.
Po poros metų ji perėmė medelių sodinimo programą.
Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyrius įkurtas 1923-iųjų kovo 23 dieną.
Pasak istoriko, tarpukariu šalyje pasodinta nemažai vadinamųjų vardinių medžių. Vienas tokių yra ir „Aušros“ medis, miesto centre augantis nuo 1925-ųjų.
Pasak D. Pilkausko, jo sodinimo šventė irgi prasidėjo pamaldomis Švč. Trejybės bažnyčioje.
„Susirinko daug žmonių, – pasakoja istorikas. – Pamokslą sakęs Panevėžio valstybinės gimnazijos mokytojas Julijonas Lindė-Dobilas apžvelgė Lietuvos istoriją ir ypatingai nušvietė „Aušros“ laikraščio reikšmę Lietuvos išsivadavimo istorijoje.“
Vėliau renginys persikėlė į aikštę, kur buvo pasodintas uosis ir aptvertas tvorele. Kiek žinoma iš to meto laikraščio, diena buvo graži, mokiniai organizavo rinkliavą, per ją surinkta nemažai lėšų. Jos buvo skirtos miestui apželdinti.
