Rašinio konkursas „MANO BENDRUOMENĖ“
Latvijoje esantis Tervetės parkas – pasakiška vieta, kurioje pilna paslaptingų medinių skulptūrų, šimtamečių medžių ir įspūdingos augmenijos. Tai – Latvijos kultūros paveldas. Šis parkas 2009 m. buvo pripažintas EDEN turizmo vieta.
Gamtos parke gausu nykštukų skulptūrų, jame gyvena nykštukų mama ir tėtis, be to, čia galima sutikti tikrą raganą ir kitus pasakos veikėjus.
Mūsų lopšelyje-darželyje „Nykštukas“ jau antrus metus renkama nykštukų kolekcija, galbūt kada nors turėsime ir jų muziejų. Todėl, kai priešmokyklinių grupių auklėtojos Daiva ir Sandra pasiūlė tėveliams nuvažiuoti į Tervetės parką – abejonių nekilo.
Spalio 12-osios rytą priešmokyklinių grupių vaikučiai, tėveliai ir įstaigos darbuotojai išvyko į Latviją. Važiuodami negalėjome atsistebėti pasakiško rudens auksu, giedru dangumi, tvarkingai suartais laukais.
Tervetėje mus pasitikusi gidė – burtininkė Oksana – tris valandas pasakojo vaikams apie šį unikalų parką. Mažieji aplankė mišką, jame grybai buvo tėvelių ūgio, o nykštukų mama visus pavaišino miško arbata ir duona su uogiene.
Nykštukų tėtis savo dirbtuvėlėje supažindino su medžio skaptavimo ir drožimo instrumentais, davė vaikams pažaisti medinėmis dėlionėmis ir, žinoma, visi kartu nusifotografavome.
Paskui apžiūrėjome nykštukų miestelį, čia ekskursantai turėjo galimybę palandžioti po mažyčius namelius, „pagyventi“ juose.
Tėveliai, vaikai ir pedagogai galėjo užlipti į 27 metrų medinį bokštą ir teleskopu apžiūrėti apylinkes. Rudeninis peizažas ir nuostabus oras privertė pamiršti viską – matėme vaikų džiaugsmingas akis ir patenkintus tėvų veidus.
Galiausiai apsilankėme pas miško valdovą ir nusifotografavome karaliams skirtuose sostuose. Tačiau labiausiai vaikus sužavėjo „tikra“ ragana, ji miško glūdumoje didžiuliame juodame katile virė arbatą iš varlių kojyčių, kirmėlyčių, kiškio kopūstų, ąžuolo žievių ir kitokių priedų. Ragana kalbėjo lietuviškai ir džiaugėsi, kad daug žmonių iš Lietuvos atvyksta jos aplankyti.
Atsisveikinę patraukėme į atrakcionų parką. Vaikai norėjo viską išbandyti. Džiaugėmės ir mes, suaugusieji, atsikvėpę nuo darbų ir būdami nuostabioje aplinkoje.
Trys valandos prabėgo kaip viena. Atpuškėjęs senovinis traukinukas mus atvežė atgal. Pasigirdo muzika, paukščių čiulbėjimas ir gidės Oksanos žodžiai: „Iki kito karto!“
Vaikai sakė, kad čia mielai apsilankytų dar sykį.
Pakeliui į namus apsilankėme Rundalės pilyje. Kas joje yra, turbūt nereikia nė pasakoti. Juk sakoma, kad grožis, didybė, švara ir gamta – atgaiva sielai ir kūnui. O ką pamatysi – nenusipirksi už jokius pinigus.
Vida Klyvienė, lopšelio-darželio „Nykštukas“ direktorė
