Verslininkams užkirtusi kelią šalia Velželio kaimo statyti biodujų jėgainę, Panevėžio rajono savivaldybė sulaukė kirčio iš teismo.
Į planuojamas statybas šešis milijonus eurų numačiusios investuoti bendrovės „Ekoternum“ skundą dėl rajono valdžios daromų kliūčių Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai patenkino be jokių išimčių.
Vietinių gyventojų didelį pasipiktinimą sukėlusioms statyboms žalią šviesą uždegtų rajono mero Antano Pociaus parašas dėl joms numatyto sklypo dabartinės žemės ūkio paskirties pakeitimo į kitą.
Visgi meras nenusiteikęs imti rašiklio į rankas lemtingajam parašui suraityti.
Verslininkams sumokės iš biudžeto
Žemės ūkio bendrovei „Ekoternum“ į teismą teko kreiptis, kai rajono Savivaldybė atmetė jos prašymą pakeisti žemės ūkio paskirties sklypo naudojimo paskirtį.
Tokį atsisakymą Savivaldybė paaiškino tuo, kad šioje vietoje numatytos biometano dujų gamybos jėgainės statyboms prieštarauja gyventojai. Be to, anot Savivaldybės, gretimose teritorijose suplanuota gyvenamoji teritorija, tad biojėgainė apribotų bei pažeistų teisėtus trečiųjų šalių interesus.
Verslininkai teisme įrodinėjo, kad toks Savivaldybės kietakaktiškumas visiškai nepagrįstas, mat žemės sklypas atitinka visas teisės aktuose esančias sąlygas naudojimo paskirčiai pakeisti.
Šaukimo į teismą sulaukusi rajono valdžia bandė įrodyti, jog keičiant sklypo paskirtį svarbu atsižvelgti ir į visuomenės nuomonę, taip pat kraštovaizdį, planuojamą ir vykdomą veiklą žemės sklype, inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą.
Kaip vienas iš esminių Savivaldybės pateiktų argumentų buvo gauti apie 1500 biojėgainei nepritariančių gyventojų parašų.
Investuotojų ir rajono valdžios ginčą išnagrinėjusi trijų teisėjų kolegija pastarosios nepaglostė.
Teismas patenkino „Ekoternum“ skundą. Savivaldybė įpareigota panaikinti verslininkams nepalankų sprendimą ir iš naujo nagrinėti jų prašymą dėl sklypo paskirties pakeitimo. Negana to, iš rajono biudžeto bendrovei turės būti sumokėta 3000 eurų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Visgi Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų verdiktas dar nepadėjo taško Panevėžio rajone didelį ažiotažą sukėlusioje istorijoje. Mat šis sprendimas gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.

Skųs, kol nepasodins
Panevėžio rajono meras Antanas Pocius patvirtino: net ir pralaimėjusi teismą Savivaldybė nelaimins biojėgainės Velželyje statybų ir su verslininkais toliau bylinėsis.
„Teismas vertino tik procedūrinius dalykus, o į viešąją nuomonę neatsižvelgė. Be abejo, kad tokį jo sprendimą skųsime. Kol nepasodins, tol skųsime“, – patvirtino A. Pocius.
Anot jo, skunde aukštesnės instancijos teismui vienas pagrindinių Savivaldybės motyvų bus viešasis interesas.
„Visos mūsų instancijos šioje istorijoje nekreipė dėmesio į žmogų, mes likome paskutiniai, kurie dar galime kažką padaryti. Jei pusantro tūkstančio gyventojų parašų nieko nereiškia, tai nėra normalu. Kartais žmonės prieštarauja vedami tam tikrų emocijų, bet ne visada būna teisūs. O šiuo atveju esu įsitikinęs, kad gyventojai teisūs. Nors sako, kad negalima kištis į teismų darbą, bet, mano nuomone, jie turi atsižvelgti į bendrą opiniją“, – įsitikinęs A. Pocius.
Reikėjo pasidomėti
Pirmąjį raundą teisme pralaimėjusi rajono Savivaldybė toliau bandys įrodyti, kad biojėgainei pasirinkta vieta Velželyje nėra tinkama.
Nors šiuo metu arti biojėgainei numatytos vietos tėra vienas gyvenamasis namas, tačiau, pasak mero, visa aplinkinė teritorija jau išdalinta namams statyti.
„Žiūrint į perspektyvą, ten pastačius biojėgainę, sustotų gyvenamojo kvartalo plėtros procesas, štai kur didelė problema. Tie sklypai namų statybai išdalinti gerokai anksčiau, nei atsirado biojėgainės statytojai. Jiems sakiau, kad prieš pradedant reikėjo ateiti pas mūsų architektą pasižiūrėti, ką rodo rajono planas. O dabar ir patys įklimpo, ir dar mus klampina“, – piktinosi A. Pocius.
Kaip vieną iš argumentų neįsileisti biodujų jėgainės į Velželį meras mato ir kraštovaizdžio specifiką. Ne per toliausiai nuo šios vietos teka Nevėžis.
„Praėjo laikai, kai prie upių būdavo statomos fermos. Iki šiol velkamės su tuo sovietmečio palikimu. Nebeturime leisti tokių objektų statyti tokiose vietose“, – pareiškė meras.
Nebeišmano, kaip įtikinti
„Ekoternum“ vadovas Donatas Jurkonis teigia nesiimsiantis vertinti rajono mero pozicijos, esą tai jo pasirinkimas.
Verslininkas pripažįsta, kad toks vilkinimas statytojams tikrai ne į naudą, tačiau kol kas neatsako, ar keisis planai dėl milijoninių statybų.
„Laiko vilkinimas, be abejo, turi įtakos. Bet dabar negaliu atsakyti, kas toliau bus daroma. Mes tiesiog žinome, kad esame teisūs“, – sako D. Jurkonis.
Velželio kaime biodujų jėgainę numatyta statyti 4 hektarų sklype. Joje iš vietos ūkininkų laukų surinkti šiaudai, silosas, taip pat mėšlas būtų verčiami biometanu – viena žaliausių alternatyvų energetikoje ir pramonėje.
Gyventojus labiausiai baugina, kad toks procesas jiems gali reikšti gyvenimą nuolat jaučiant nemalonų kvapą.
D. Jurkonis sako nė neišmanantis, kaip juos įtikinti, kad būsimoji biodujų jėgainė nepablogins gyvenimo sąlygų.
Anot jo, kai darant poveikio aplinkai vertinimą buvo atlikti skaičiavimai keliais skirtingais metodais ir patvirtinta, kad netgi tuo atveju, jei jėgainė veiktų visu krūviu ir į objektą vienu metu patektų didžiausi įmanomi transporto srautai, triukšmo, kvapų ir oro teršalų išmetimo į aplinką normos nebūtų viršijamos.
„Net neįsivaizduoju, kaip dar žmonėms ištransliuoti, kad nebus nemalonių kvapų“, – sako žemės ūkio bendrovės vadovas.
Statytojai teigia, jog pirmiausia jie patys suinteresuoti surinkti visas nemalonų kvapą turinčias metano dujas, nes jų praradimas, tai yra patekimas į aplinką, pirmiausia reikštų nuostolius. Pagamintą biometaną „Ekoternum“ numačiusi tiekti į Energijos skirstymo operatoriaus perdavimo tinklą.
Į Vokietiją neišvažiavo
Biodujų ir biometano gamybos lyderėmis visame pasaulyje laikomos Danija ir Vokietija. D. Jurkonis teigia tikėjęsis abejojančiuosius nuvežti į analogišką įmonę Vokietijoje, kad žmonės patys įsitikintų, kaip veikia tokie objektai.
Visgi žadėtoji kelionė neįvyko.
„Tris kartus buvo siūlyta nuvažiuoti į Vokietiją ir Savivaldybės atstovams, ir bendruomenėms, bet tokio noro nebuvo. Pats asmeniškai juos kviečiau“, – sako D. Jurkonis.


