Teismą laimėjęs R. Lenčiauskas ginasi nukentėjęs nuo finansinių spekuliantų

Kauno apygardos teismui atmetus Panevėžio įmonės „Linas“ smulkiųjų akcininkų ieškinį, kuriuo iš 2006-aisiais bendrovės kontrolę perėmusių Ramūno Lenčiausko bei su juo susijusių asmenų solidariai prašyta priteisti per 300 tūkst. Eur žalos atlyginimą, ieškovų advokatas Dominykas Vanhara pareiškė tokį sprendimą skųsiantis.

Anot jo, „Lino“ istorija svarbi viso kapitalo rinkai.

„Kauno verslininkas, buvęs žlugusio koncerno EBSW tarybos narys Ramūnas Lenčiauskas dar kartą pademonstravo, kad smulkiųjų akcininkų mulkinimas atsiperka“, – pranešime spaudai teigia Investuotojų asociacijos valdybos narys, advokatų kontoros „Vanhara Law Services“ advokatas Dominykas Vanhara.

Pasak D. Vanharos, 2006-aisiais „Lino“ kontrolę perėmusi Lenčiauskų šeima ilgus metus vengė supirkti smulkiųjų akcininkų akcijas, už jas tepasiūlydami 2,8 karto mažesnę kainą nei įpareigoja teisės aktai. Lietuvos bankas už vengimą skelbti oficialų siūlymą supirkti akcijas R. Lenčiauskui ir su juo susijusiai kitai „Lino“ akcininkei įmonei „Rentija“ skyrė 159 tūkst. Eur baudą.

Visgi Kauno apygardos teismas praėjusią savaitę konstatavo, jog ieškovai neįrodė patyrę reikalaujamą priteisti žalą. Be to, jie yra praleidę nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

Smulkiesiems „Lino“ akcininkams atstovaujanti Investuotojų asociacija šį teismo sprendimą ketina skųsti Apeliaciniam teismui.

„Ieškinys buvo nagrinėjamas beveik trejus metus – nuo 2014 metų spalio įvyko aštuoni teismo posėdžiai, o pirmasis bylą nagrinėjęs teisėjas net išėjo į pensiją. Ieškinys atmestas tik dėl senaties – esą dėl „Lino“ akcijų nesuperkančios Lenčiauskų šeimos veiksmų į teismą reikėjo kreiptis anksčiau. Sprendimą skųsime“, – D. Vanhara.

Kauno apygardos teisme bylą laimėjęs R. Lenčiauskas pareiškė, jog „smulkieji akcininkai“ yra agresyvūs finansiniai spekuliantai, nusprendę užsidirbti iš manipuliacijų AB „Linas“ akcijomis“. Jis pripažįsta teismo buvęs įpareigotas supirkti akcijas po 0,78 lito centus, tačiau nei jis, nei jo šeima esą niekada neturėjo tiek pinigų, kad tokį pasiūlymą būtų galėję pateikti smulkiesiems akcininkams.

Supirkti akcijoms neturėjo pinigų

Ramūnas Lenčiauskas

„2007 m. Lionė Lenčiauskienė, Ramūno Lenčiausko motina, pirko AB „Linas“ akcijas turėdama tikslą peržengti 40 proc. nuosavybės teise valdomų AB „Linas“ akcijų ribą ir skelbti oficialų siūlymą dėl akcijų supirkimo. L. Lenčiauskienė, gavusi iš tuometinio Vilniaus banko garantinį raštą, pateikė Vertybinių popierių komisijai (VPK) tvirtinti oficialaus siūlymo cirkuliarą dėl AB „Linas“ akcijų supirkimo po 28 ct. Įgyvendinti šio proceso nepavyko, nes prasidėjo teismai su finansinėmis grupuotėmis, prisidengiančiomis „smulkiųjų akcininkų“ statusu, kurių nuomone, Lionė Lenčiauskienė turėjo akcijas supirkti už didesnę kainą.

L. Lenčiauskienės prašyta VPK tvirtinti 28 ct oficialaus siūlymo kainą buvo lygi šešių paskutinių mėnesių vidutinei bendrovės akcijų pardavimo kainai biržoje (pagal įstatymą taip nustatoma akcijų supirkimo kaina). VPK nusprendė, kad L. Lenčiauskienė akcijas turėtų supirkti po 78 ct, nes už tokią kainą Ramūnas Lenčiauskas daugiau nei prieš metus, buvo įsigijęs akcijų už maždaug 5 000 Lt sumą per laikiną akcijų kainos pakilimą.

„Smulkieji akcininkai“ yra agresyvūs finansiniai spekuliantai, nusprendę užsidirbti iš manipuliacijų AB „Linas“ akcijomis. Jie įtikino VPK susieti R. Lenčiauską ir Lionę Lenčiauskienę ir juos laikyti „susijusiais asmenimis“ įstatymo prasme. VPK sprendimas susieti Ramūną Lenčiauską ir jo motiną, kaip sutartinai veikiančius asmenis, sąlygojo tai, kad AB „Linas“ akcijų oficialaus siūlymo kaina turėjo būti nustatoma pagal kitokią formulę, nei planuota prieš kreipiantis į VPK, t.y. pagal didžiausią akcijų įsigijimo kainą per paskutinius 12 mėnesių. Finansinių grupuočių – „smulkiųjų akcininkų“ noras dirbtinai per administracinius ir teisminius procesus padidinti bendrovės oficialaus siūlymo kainą yra suprantamas, – jie siekia uždirbti beveik tris kartus daugiau iš bendrovės akcijų pardavimo. Tačiau R.Lenčiauskas ir jo motina, VPK sprendimu susieti asmenys, pinigų AB „Linas“ akcijoms supirkti 2007 m. net ir po 28 ct neturėjo, todėl planavo akcijų supirkimui lėšas skolintis iš banko. Po to, kai po ilgai trukusių ginčų, kuriuose sprendimai keitė vieni kitus, teismai nusprendė jog AB „Linas“ akcijos turi būti supirktos už 78 ct. Jokia kredito įstaiga nebūtų sutikusi finansuoti akcijų supirkimo už tokią kainą. Ji beveik tris kartus didesnė nei rinkos kaina.

Įstatymų, reglamentuojančių oficialaus siūlymo procedūrą, nuostatos dėl susijusių asmenų yra pakankamai abstrakčios. Iki šios dienos nėra aišku, kas tie susiję asmenys yra, kokiais kriterijais reikia remtis, sprendžiant ar akcininkai yra susiję (išskyrus lakoniškus pavyzdinius atvejus). Ar du akcininkai, kurie kartu nedalyvauja kapitalo valdyme (pvz. balsavime), bet susaistyti pvz. paskolos santykiais gali būti laikomi nesusijusias? Reglamentavimas toks abstraktus, kad sprendimas ar du akcininkai laikyti susijusiais asmenimis, priežiūros institucija (anksčiau VPK, dabar Lietuvis bankas) sprendžia savo nuožiūra nesant jokių konkrečių teisės aktuose įtvirtintų kriterijų. Tai aktuali visos Europos Sąjungos problema, kurią jau imta taisyti, inicijuojant reglamentavimo pakeitimus visos Europos lygiu.

Teismai tęsėsi ilgai. 2008 m. Lietuvą užklupo pasaulinė ekonomikos krizė. Apyvarta sumažėjo daugiau nei dvigubai, o kiekvienas mėnuo nešė milžiniškus nuostolius. „Lino“ grupės įmonės pradėjo bankrutuoti, o R. Lenčiausko individualiai įmonei buvo pradėta restruktūrizacija. AB „Linas“ akcijų kaina 2009-2010 m. buvo nukritusi ir iki 8 ct už akciją.

R. Lenčiauskui neskelbiant oficialaus siūlymo už VPK nustatytą kainą, VPK kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama įpareigoti R. Lenčiauską, jo motiną ir kitus asmenis skelbti oficialų siūlymą su VPK sprendime numatytą 78 ct kainą. Prasidėjo nauja teismų karuselė.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai buvo palankūs R. Lenčiauskui ir L. Lenčiauskienei, nes teismai nusprendė, kad neturint pinigų neįmanoma įgyvendinti privalomo oficialaus siūlymo dėl akcijų supirkimo. Įstatymas įpareigoja akcininkus, peržengusius įstatyme numatytą akcijų ribą, skelbti oficialų siūlymą, bet (tuo pačiu) draudžia skelbti oficialų siūlymą jei jį skelbiantys (akcijas privalantys supirkti) asmenys neturi pakankamai turto atsiskaityti su akcijas pageidavusiais akcininkais. Neskelbi oficialaus siūlymo – VPK skirs baudą; neturi pinigų akcijų kainos apmokėjimui, bet, verčiamas VPK, teiki prašymą inicijuoti oficialaus siūlymo procedūrą – gausi baudą už tai, kad sieki pradėti oficialaus siūlymo procesą neturėdamas lėšų atsiskaitymui su akcininkais. Kitaip tariant, įstatymas R. Lenčiauską bei jo motiną tuo pačiu ir įpareigojo, ir draudė jiems skelbti oficialų siūlymą.

2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi Aukščiausias Teismas panaikino žemesnės instancijos teismų sprendimus ir grąžino bylą nagrinėti žemesnės instancijos teismui. Teisėjų kolegija priimdama šia nutartį pasinaudojo internete esančia klaidinga informacija apie tai, kad Lionė Lenčiauskienė tariamai yra viena iš turtingiausių moterų Lietuvoje. Manyta, kad jai priklauso ir „Linas Agro“ akcijų paketas, su kuriuo L. Lenčiauskienė neturėjo nieko bendro (šiuo metu ši informacija pažymėta kaip klaidinga). Bylą pakartotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme teismo nutartimi, Ramūnas Lenčiauskas ir Lionė Lenčiauskienė vis tik buvo įpareigoti skelbti oficialų siūlymą dėl AB „Linas“ akcijų supirkimo po 78 ct.

Ką tokiu atveju daryti? Teismas liepia skelbti oficialų siūlymą, bet akcijų supirkimui už VPK sprendime numatytą kainą netikėtai susieti asmenys neturi, o įstatymai draudžia skelbti oficialų pasiūlymą dėl akcijų supirkimo neužtikrinant atsiskaitymo su akcijas pageidaujančiais parduoti akcininkais.

Finansinės grupuotės – „smulkieji akcininkai” pradėjo teisminį procesą prieš R. Lenčiausko šeimą, areštavo visą R. Lenčiausko, jo brolio bei mamos turtą ir reikalauja išmokėti didžiules kompensacijas už tai, kad jie biržoje akcijas pardavė mažesne nei 78 ct už akciją nesulaukę kol bus pradėtas oficialaus siūlymo procesas. Įvertinus kelių iš ieškovų patirtį spekuliuojant vertybiniais popieriais, juos pavadinti „neprofesionaliais investuotojais“ ar „smulkiaisiais akcininkais“ neapsiverčia liežuvis.

Nei R. Lenčiauskas, nei jo šeima niekada neturėjo tiek pinigų, kad galėtų patys įgyvendinti oficialų siūlymą pagal VPK sprendimu nustatytą trigubai didesnę kainą. VPK sprendimas kuriuo R. Lenčiauskas ir L. Lenčiauskienė buvo pripažinti susijusiais akcininkais bei sprendimas, kuriuo nuspręsta, kad AB „Linas“ akcijos turėtų būti superkamos už trigubai didesnę kainą, tapo neįvykdomi dėl įstatymuose įtvirtinto draudimo inicijuoti oficialaus siūlymo procesą neturint pakankamai lėšų.

„Smulkiųjų akcininkų“ siekiama suformuoti praktika įmonėms turinčioms atviros akcinės bendrovės statusą yra itin rizikinga. Akcinės bendrovės statusą turinčių įmonių mažėja, jos traukiasi iš listinguojamos rinkos ir, labai tikėtina, kad Lietuvoje visai išnyks. Lietuvos banko priežiūros komisija, teismai bei įstatymai, R. Lenčiausko nuomone, turėtų rūpintis visų akcininkų interesais, o ne tik smulkiaisiais akcininkais.“