Panevėžio teisėjai kartu su visos Lietuvos kolegomis patys bando teisingumo ieškoti teisme.
Šalies teismus pasiekusios 39-ios bylos – pavieniui ar grupėmis teisėjai siekia prisiteisti iš viso 47 milijonus eurų, susidariusius, ieškovų nuomone, dėl nepagrįstai jiems nepakeltų atlyginimų.
Teisėjai sako nematantys kitos išeities, kaip kitaip kalbėti apie problemas – neproporcingai mažą darbo užmokestį, neatitinkantį darbo krūvių ir keliamų reikalavimų.
Jaučiasi neįvertinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja, Lietuvos teisėjų asociacijos valdybos narė Loreta Miltenytė teigė, kad teisėjai ne kartą bandė garsiai kalbėti, kad jų atlyginimas neadekvatus keliamiems reikalavimams ir darbo krūviui.
Pagal teismų sistemai skiriamą finansavimą Europos Sąjungoje skaičiuojant vienam gyventojui ilgą laiką Lietuva buvusi antra nuo galo.
„Kiek pamenu, ir europiniu lygmeniu viešai buvo skelbiama, kad Lietuvos teisėjų atlyginimai per maži. Teisėjai tikėjosi, kad bus imamasi žingsnių ir atlyginimai bus peržiūrėti, bet to neįvyko. Nors apie tai tikrai ne kartą kalbėta garsiai. Todėl beliko tik tokiu būdu į save atkreipti dėmesį ir savo teises ginti teisme“, – „Sekundei“ teigė L. Miltenytė.
Krizės padariniai
Pasak L. Miltenytės, teisėjų atlyginimai susieti su baziniu algos dydžiu.
Nors kasmet jis šiek tiek augo, tačiau šis augimas nebuvo toks, kaip iki 2008-ųjų, kada valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei padėčiai buvo sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai.
Teisėjų atlyginimai buvo mažinami ir sumažinant koeficientą, ir bazinį dydį.
Tačiau pasibaigus ekonominei krizei, atlyginimų koeficientas teisėjams buvo atkurtas į pradinį dydį, tačiau bazinis dydis – ne.
„Seimas bazinį dydį pakeldavo po kelis eurus per metus. Teisėjų atlyginimai per tuos metus didėjo, bet tikrai ne tiek, kiek kilo minimali mėnesinė alga, vidutinis darbo užmokestis, ta pati infliacija. Atlyginimas tikrai nebuvo toks, kad būtų galima oriai, kaip teisėjui, vykdančiam teisingumą, pragyventi. Juo labiau kad teisėjas negali dirbti kito darbo ir gauti papildomų pajamų, jeigu jų jam nepakanka – tą draudžia įstatymai“, – kalbėjo Panevėžio apylinkės teismo teisėja.
„Visi esame tokie patys žmonės, todėl ir naudojamės tokiomis pačiomis teisėmis, kokias numato įstatymai.“
L. Miltenytė
Nepasivijo infliacijos
Reikalavimai teisėjams, anot L. Miltenytės, visuomet keliami itin aukšti.
Tad, jos nuomone, nieko nuostabaus, kad dalis teisėjų nusprendė atsisveikinti su savo pareigomis ir išėjo į geriau atlyginamą advokatūrą ar kitą sritį.
O jaunų, studijas baigusių žmonių teismai neviliojo.
Teisėjų asociacijos valdybos duomenimis, dar prieš trejus metus, kai ėmė plaukti teisėjų ieškiniai dėl neaugančių atlyginimų, apylinkės teisėjo, neturinčio tarnybos Lietuvos valstybei stažo, darbo užmokestis siekė vidutiniškai 1695 Eur į rankas, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas, turintis trisdešimties ir daugiau metų tarnybos stažą, uždirbdavo apie 2611 eurų.
Dalies teisėjų atlyginimai 2022 m. taip ir nepasiekė prieš 2008 m. krizę buvusio darbo užmokesčio.
„Ir šiuo metu atlyginimai nustatomi įstatymu. Tačiau situacija jau pasikeitusi. Nors atlyginimai nekilo kone 15 metų, teisėjai prašo didesnių tik už paskutinis trejus metus, skaičiuojant nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos – 2022-ųjų“, – sakė L. Miltenytė.
Viešai teismų internetiniuose puslapiuose skelbiamais duomenimis, Panevėžio apylinkės teisme šių metų antrąjį ketvirtį teisėjai uždirbo vidutiniškai 6270 eurų (3793 eurus „į rankas“), Panevėžio apygardos teisme – 6436 eurus (3 893 eurus „į rankas“).
Nemato alternatyvos
Į teismą dėl per mažų atlyginimų kreipėsi 586 teisėjai iš visos Lietuvos. Šalyje dirba apie 700 šios profesijos atstovų.
Teisėjos teigimu, tokie masiniai ieškiniai yra noras atkreipti dėmesį į problemą.
„Teisėjas dirba ne vienas, jam talkina padėjėjai, teismo posėdžių sekretorės. Pastaruoju metu teismų sistemoje susiduriama su kvalifikuoto personalo trūkumu. Atlyginimai nėra tokie, kad būtų galima išlaikyti perspektyvų, kvalifikuotą darbuotoją, gebantį puikiai atlikti savo darbą. Todėl dažnai būna, kad teisėjai yra priversti atlikti nemažai to darbo, kurį galėtų nudirbti pagalbininkai. Ir anksčiau ta problema buvo labai aktuali, ir dabar“, – kalbėjo L. Miltenytė.
Teisėjos teigimu, darbas turi būti padarytas kokybiškai, negalima jo deleguoti kažkam kitam, tad neretai teisėjai tiesiog fiziškai nespėja atlikti savo darbo, jam aukoja ir vakarus, ir savaitgalius.
„Šiuo metu bandoma spręsti didžiulių krūvių problemą, ieškoma sprendimų, kaip juos kuo labiau subalansuoti, bet ne visuomet pavyksta. Tai priklauso ir nuo bylų specifikos, regiono. Kad ir kaip būtų, bet per metus išnagrinėtas bylas skaičiuojame šimtais“, – pasakojo L. Miltenytė.
Pasak teisėjos, kaip paprasti žmonės tikriausiai į teismą kreipiasi tik kraštutiniu atveju, taip ir teisėjai nebemato kitų alternatyvų apginti savo teises.
„Tikrai ne iš gero gyvenimo kreiptasi į teismą. Tai buvo paskutinis bandymas apginti savo teises. Visi esame tokie patys žmonės, todėl ir naudojamės tokiomis pačiomis teisėmis, kokias numato įstatymai“, – pabrėžė teisėja.
Ir teisėjai, ir Teisingumo ministerija sutinka ginčą išspręsti taikant mediacijos būdu, tačiau kol kas nė vienoje byloje to dar nevyksta.
