Juozo Miltinio dramos teatras švenčia 75-metį. Prie šventinių iškilmių prisijungė ir fotografijos meistrai. Iš nuotraukų žvelgiantys aktoriai tarsi byloja apie užburiančią teatro magiją.
Juozo Miltinio dramos teatro istorija neatsiejama nuo vieno talentingo ir ryškaus menininko asmenybės. Režisieriaus Juozo Miltinio vardas iki šiol pagarbiai tariamas bendražygių ir su nostalgija prisimenamos akimirkos, kai teatre buvo galima išgirsti maestro žingsnių aidą.
Kultine teatro figūra laikomas režisierius išaugino ir legendinę Lietuvos aktorių kartą: D. Banionį, J. Alekną, V. Blėdį, S. Kosmauską, H. Hokušaitę, A. Masiulį, S. Petronaitį, R. Urvinį, K. Vitkų, B. Babkauską, A. Babkauską, D. Melėnaitę, E. Šulgaitę, R. Zdanavičiūtę, G. Karką, A. Paulavičių, G. Urbonavičiūtę, E. Kačinską ir begalę kitų.
Juozo Miltinio dramos teatro drabužinę galima laikyti mistine vieta, nes nuo jos prasidėjo ne vieno aktoriaus ar kitos srities menininko kelias.
J. Miltinis dažnai apibūdinamas kaip originalus, nenuspėjamo charakterio, demoniškos prigimties menininkas. Su juo konfliktų neišvengė ne vienas žymus aktorius. Žinia apie iškilaus režisieriaus netektį Lietuvos kultūrinį gyvenimą sudrebino 1994-aisiais.
Praėjus porai metų nuo režisieriaus mirties maestro butas Algirdo gatvėje tapo jo Kūrybinio palikimo studijų centru. Čia išsaugota autentiška gyvenamoji aplinka, yra biblioteka, rankraštiniai dokumentai, meno kūrinių kolekcija, čia galima rasti asmeninių daiktų, repeticijų garso ir vaizdo įrašų.
Kaip tvirtina teatro 75-ojo jubiliejaus proga fotoalbumą „Neužmirštami veidai“ pristatęs fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius, sutikimas su režisieriumi J. Miltiniu jam taip pat buvo lemtingas. Pirmąją portretinę nuotrauką jis padarė 1992 metais, o iš jos žvelgė po parką vaikštantis J. Miltinis.
Aktorių portretai – dovanų
Fotomenininkas A. Aleksandravičius Juozo Miltinio dramos teatre eksponuojamus aktorių portretus paliks Panevėžio miestui. U. Mikaliūno nuotr
A. Aleksandravičiaus vardas neatsiejamas nuo J. Miltinio dramos teatro istorijos. Jo du fotografijų albumai – „Lietuvos teatralai. 33 portretai“ ir „Veidrodžio pusė“ – pasakoja ne tik apie dramos teatrą, bet ir apie čia dirbusius ar tebedirbančius aktorius.
Fotomenininkas atsisakyti pasiūlymo teatro jubiliejaus proga parengti nuotraukų albumą „Neužmiršti veidai“ ir surengti portretų parodą nė nesvarstė. Nors neslėpė, kad tai padaryti per dvi savaites buvo didelis iššūkis, todėl dirbo ir dieną, ir naktį.
„Fotoalbumo viršelyje esantis J. Miltinis tarsi per mane visus teatro žmones sveikina 75-ojo jubiliejaus proga“, – juokėsi menininkas.
A. Aleksandravičius į albumą „Neužmirštami veidai“ atrinko dar nematytus J. Miltinio dramos teatro aktorių portretus. Tačiau nepabijojo publikuoti ir vizitinėmis jo kortelėmis laikomų fotografijų.
„Čia rasite visiems ne kartą matytą D. Banionio nuotrauką, nes nieko geriau nei ši fotografija savo archyvuose neradau“, – tvirtino A. Aleksandravičius. Ir prisipažino, kad peržiūrėti visus negatyvus, sukauptus per 24-erius metus, pritrūko laiko.
A. Aleksandravičius tvirtina, kad režisieriaus J. Miltinio fotografija žymi jo, kaip portretisto, kelio pradžią.
Fotoalbume galima rasti ne tik legendinių aktorių portretus, bet ir lietuvių bei anglų kalbomis pateiktą informaciją apie teatre bei kine šių menininkų sukurtus vaidmenis.
Virginija Januševičienė, prie nuotraukų rašydama tekstus, stebėjosi aktorių kuklumu. Pasirodo, svarbius vaidmenis sukūrusieji kiekvieno iš jų nesureikšmina.
„Informaciją apie aktorių vaidmenis gavau iš teatro, tačiau šalia kai kurių žymių aktorių pavardžių buvo nurodomas vos vienas kitas vaidmuo. Tad teko klausti aktorių ir su jais derinti“, – pabrėžė V. Januševičienė.
Antrame Juozo Miltinio dramos teatro aukšte eksponuojamus aktorių portretus A. Aleksandravičius padovanojo miestui. Šiuo fotografijų ciklu pradedama rinkti meno kūrinių kolekcija naujam Meno centrui Panevėžyje.
Fotografai – tarp aktorių
Panevėžio fotografų draugijos nariai laiką, praleistą tarp Juozo Miltinio dramos teatro aktorių, vadina neįkainojama gyvenimo patirtimi. U. Mikaliūno nuotr.
Panevėžio fotografų draugijos nariai taip pat drąsiai nėrė į teatrinę avantiūrą, o po jos buvo surengta paroda „Aktorių portretai“. Šešiolika fotografų laisvai galėjo landžioti po slapčiausius teatro kampelius bei ant kulnų minti ten dirbantiems aktoriams, kuriems pozuoti nebuvo leista.
Fotografai užfiksavo daugiau nei trisdešimties aktorių išraiškas – džiugesio, liūdesio, nuovargio ar sutrikimo. Panevėžio fotografai tvirtino, kad smagiausias akimirkas su aktoriais praleisdavo grimo kambaryje.
Rengdamiesi aktorių portretų parodai fotografai intensyviai dirbo, nes paruošti darbus turėjo per tris savaites. Atrankai buvo pateikta 670 nuotraukų, tačiau į Fotografijos galeriją jų tilpo vos 70.
„Suspėti įamžinti mums visiems svarbius žmones – ne vien fotografų, bet mūsų visų misija. Visų, kurie bent kartkartėmis pamąsto apie atsakomybę už dar tik ateisiantiems paliekamą kultūrą“, – per parodos atidarymą kalbėjo Fotografijos galerijos direktorius Ligitas Laurinavičius.
Juozo Miltinio dramos teatro jubiliejui sukurtas ir spektaklis „Lietaus dievas“. Jo premjera numatoma kovo 19 dieną. Spektaklyje pasakojama apie Panevėžio rajone esantį Upytės miestelį, kuriame meilę skirtingais jos pavidalais išgyvena keturios poros. Intriguojamą pjesę sukūrė poetas, kino scenaristas, aktorius ir režisierius Alvydas Šlepikas.
Spektaklio režisierius Julius Dautartas su Juozo Miltinio dramos teatru yra glaudžiai susijęs, būtent jam maestro pirmajam patikėjo savo kabineto raktus.
Faktai iš teatro istorijos
Panevėžio dramos teatras oficialiai atidarytas 1941 metų kovo 15 dieną, tada įvyko Juozo Miltinio režisuoto spektaklio „Sidabrinis slėnis“ premjera.
1940–1954 metais spektaklius režisavo J. Miltinis, V. Blėdis, J. Alekna, tuo metu pastatyta nemažai lietuvių dramaturgų ir pasaulinės klasikos kūrinių.
1954 m. režisierius J. Miltinis iš teatro vadovo ir vyriausiojo režisieriaus pareigų buvo atleistas. Jo darbą tęsė ištikimi mokiniai, o vyriausiojo režisieriaus pareigas perėmė aktoriai J. Alekna ir V. Blėdis. Pastarieji ir toliau savo veiklą nuolat derino su J. Miltiniu. Šiuo laikotarpiu buvo svarbu atiduoti duoklę okupacinei valdžiai, todėl teatro repertuare padaugėjo sovietinės dramaturgijos.
1959 m. J. Miltiniui buvo leista grįžti į teatrą ir jam vadovavo iki 1980 metų. Šis periodas vadinamas šlovinguoju, tuo metu pastatyti pasaulinės dramaturgijos šedevrai, o Panevėžys traukos centru tapo visoje tuometėje Sovietų Sąjungoje. Gandas apie režisieriaus J. Miltinio kuriamus spektaklius pasklido po visą Europą.
1967 m. tuometėje Lenino (dabar Laisvės) aikštėje iškilo naujas teatro pastatas. 1995 m. Panevėžio dramos teatrui buvo suteiktas Juozo Miltinio vardas.
1980 m. J. Miltinis, pastatęs spektaklį „Žibintas“, su teatru atsisveikino.
Tada kolektyvo vadovu tapo Donatas Banionis ir juo dirbo iki 1988 metų. Vėliau į teatro veiklą įsitraukė režisierius Saulius Varnas, jis dirbo 8 metus.
1996–2010 metais teatrui vadovavo aktorius ir režisierius Rimantas Teresas, vėliau jį pakeitė Romualdas Vikšraitis.
Šiuo metu Miltinio dramos teatrui vadovauja Linas Zaikauskas.
Audinga SATKŪNAITĖ
