Skandalų krečiami Panevėžio teatralai prarado viltį susikalbėti vieni su kitais ir savo viršininku, Juozo Miltinio dramos teatro vadovu Romualdu Vikšraičiu. Dalis aktorių tai vakar tiesiai šviesiai pasakė į teatrą atvykusiam kultūros ministrui Šarūnui Biručiui ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui.
Teatralai kultūros ministrui ir Seimo nariams daugiau kaip dvi valandas liejo savo nuoskaudas. U. Mikaliūno nuotr.
Ministras pasisiūlė būti arbitru
Pasak aktoriaus Albino Kelerio, kolektyvas yra supriešintas, teatro vadovas viską daro paslapčiomis ir tylomis, su darbuotojais bendrauja raštais ir per skelbimų lentą. Aktorių teigimu, jie kaip kokiame dvare skirstomi į favoritus ir ne. Pastarieji negauna vaidmenų, o jei po ilgos pertraukos ir pasiseka, nebegali išeiti į sceną, nes ilgai nevaidinus praranda kūrybinį impulsą.
„Romai, jūs žinote, kad vienu metu aš net nenorėjau gyventi“, – viešai į R. Vikšraitį kreipėsi savo skaudulius dėl negautų vaidmenų dėsčiusi aktorė Ligita Kondrotaitė, buvusio ilgamečio teatro vadovo Rimanto Tereso žmona.
Ministras neabejoja, kad teatre susiklosčiusi nenormali situacija. Pasak jo, vien faktas, kad šioje įstaigoje veikia trys profsąjungos: R. Tereso vadovaujama teatro darbuotojų, aktorių profesinė sąjunga, kuriai vadovauja Vytautas Kupšys, ir trečioji – dirbančiųjų profsąjunga, daug ką pasako. Beje, kalbama, kad ji įsteigta kaip vadovą palaikančių teatro naujokų grupė, o jos atsiradimą inicijavo R. Vikšraitis.
Aktoriai daug priekaištų išsakė ir Kultūros ministerijai. Pasak jų, prieš dvejus metus įvykusio visuotinio teatro darbuotojų susirinkimo sprendimu, buvo kreiptasi į tuometį kultūros ministrą Arūną Gelūną dėl R. Vikšraičio atstatydinimo. Tačiau ministerija į tai nereagavo, maža to, netgi savo atstovų į teatro meno tarybą nedelegavo. Auditai esą buvo atliekami formaliai.
„Jeigu auditorius manęs paskutinę audito dieną prašo paaiškinti, kas yra pjesė, tai suprantame, kiek apie teatre išmano toks tikrintojas“, – piktinosi V. Kupšys.
Tačiau teatro vadovu nepatenkintieji iš Š. Biručio neišgirdo pažado jį atstatydinti. Ministras siūlė pakentėti – iki naujų teatro vadovo rinkimų liko geri metai. Jis teatralus paragino rengti programas ir dalyvauti konkurse. Š. Birutis, skirtingai nei aktoriai, nepraranda vilties J. Miltinio teatre iškelti baltą paliaubų vėliavą.
Jis kolektyvui pasižadėjo kas ketvirtį atvažiuoti į teatrą aptarti situacijos, padėti suderinti parengtą kolektyvinės sutarties projektą, deleguoti ministerijos atstovus į teatro meno tarybą.
„Teks atvažiuoti į Panevėžį dažniau. Matau, kad čia psichologinė atmosfera bloga. Bet ją galima pagerinti. Tam reikalingi mediatoriai, kokiais šiandien mes mėginome būti. Kita vertus, labai svarbu, kad teatre būtų daugiau viešumo, kad vadovas planus aptartų su kolektyvu, kad visi žinotų, kas bus po pusmečio ar metų.
Reikia ir daugiau geranoriškumo. Dabar akivaizdu, kad kiekvienas mato save, bet nemato ar nesupranta kito. Viliuosi, kad Panevėžio teatras vis dėlto išliks vienu geriausiu Lietuvos teatru“, – kalbėjo kultūros ministras.
Š. Birutis nesutinka, kad ministerija nepakankamai dėmesio skiria J. Miltinio dramos teatro problemoms. Pasak jo, tiek dėmesio, kiek rodoma šiai įstaigai, nesulaukia nė vienas šalies teatras.
Jis pabrėžė, kad ministerija nedaug turi specialistų, kurie dirba su teatro ir koncertų organizacijomis.
Palygino su Ukraina
Mažojoje teatro salėje vakar daugiau kaip dvi valandas emocijos liejosi per kraštus. Aktoriai prisiminė senas ir naujas nuoskaudas ir kaltino R. Vikšraitį griaunant teatrą. Kliuvo ir jo favoritu laikomam meno vadovui Dainiui Kazlauskui už vieno po kito spektaklių statymą ir vaidmenų dalijimą tiems patiems, savo mėgstamiems aktoriams. Pavyzdžiui, Laimučiui Sėdžiui, Astai Preidytei. Pastaroji atsikirto nematanti nieko blogo, kad gauna daug vaidmenų.
„Esu Auksinio scenos kryžiaus laureatė. Jeigu suvaidinsiu blogai, pati sau kojas nusikirsiu“, – pareiškė 38 metus J. Miltinio dramos teatre dirbanti menininkė.
Seimo narių pokalbiui su teatro kolektyvu vadovavusi Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė stengėsi malšinti emocijas. Ji vaikščiojo po salę ir atsitiktine tvarka kalbino kolektyvo narius.
Aktorius Egmontas Jansonas prisipažino pavargęs nuo įtampos. Praradęs viltį, kad kas nors pasikeis, po atostogų jis nusprendė palikti teatrą.
V. Kupšys ir kai kurie kiti teatralai apgailestavo dėl to, kad R. Vikšraitis atleido tuometį meno vadovą Rolandą Atkočiūną. Pasak jų, dirbant teatre R. Atkočiūnui, čia spektaklius statė daug režisierių, aktoriai turėjo darbo. Dabar vienas D. Kazlauskas stato spektaklius ir dalija vaidmenis siauram ratui savų aktorių.
„Kenčiantis teatralas yra pavojingesnis už atominę bombą. Branduolinio ginklo turėtojai, susitarkite, kad teatro neištiktų Ukrainos likimas“, – prašė Seimo narys, operos dainininkas Vytautas Juozapaitis.
Jo kolega Povilas Urbšys, kurio žmona anksčiau dirbo šiame teatre, mano, kad reikėtų atlikti kolektyvo psichologinio klimato tyrimus. Jis kritikavo Kultūros ministeriją – sakė, kad ji anksčiau turėjo spręsti teatre susikaupusias problemas.
Auditoriai ir vėl nieko blogo nerado
Ministras Š. Birutis teigė ką tik gavęs teatre atlikto audito išvadas. Į teatrą tikrintojai buvo pasiųsti ministerijai gavus anoniminių skundų dėl R. Vikšraičio veiklos.
„Jokių šiurkščių pažeidimų nerasta. Turim tam tikrų pastabų vadovui, bet jo padarytos klaidos yra daugiau techninio pobūdžio“, – sakė ministras.
R. Vikšraitis ministro prašė sudaryti nepriklausomą ekspertų grupę, kad ji įvertintų teatro finansinę situaciją iki jam ateinant vadovauti.
„Tegu pasiaiškina, kur dingo teatro pinigai, bilietai“, – pageidavo jis.
Trejus metus teatrui vadovaujantis R. Vikšraitis įsitikinęs, kad dabartinių problemų šaknų reikia ieškoti praeityje.
U.Mikaliūno nuotr.:
Inga SMALSKIENĖ
