Vakar, minint Gedulo ir vilties dieną, panevėžiečiai
didelio patriotizmo nedemonstravo. Atrodė, kad mieste jau baigiama pamiršti, kas
yra gedulas ir viltis. Valstybinės vėliavos su juodais kaspinais kabojo
daugiausia ant valstybinių įstaigų ir tik ant vieno kito namo.
Į Gedulo ir vilties dienos minėjimą prie Švč. Trejybės bažnyčios susirinkę daugiausia žilagalviai žmonės ne visi skubėjo paduoti vienas kitam rankas, kai kartu su tremtinių choru “Likimai” buvo dainuojama tarsi savotišku tremtinių himnu tapusi daina “Kur tas dulkėtas traukinys”. Vieni atėjusieji iš karto susikabino rankomis, kiti stovėjo nuošaliai.
Gedulo ir vilties dienos minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Švč. Trejybės bažnyčioje. Jas kartu su kunigais aukojo ir Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Pamaldžiai nusiteikę panevėžiečiai kantrai laukė Mišių pabaigos iki kol buvo pradėtas giedoti valstybinis Lietuvos himnas: pasigirdus pirmiesiems himno žodžiams kai kas skubėjo palikti bažnyčią. Bėgančiuosius trumpam pristabdė kamerinio moterų choro “Volungė” pradėta giedoti populiari bažnytinė giesmė “Marija, Marija”.
Antroji minėjimo dalis vyko šalia prie bažnyčios iš lietuviškų lauko akmenų pastatyto memorialo – tremtinių atminimo įamžinimo vietos. Čia šalia vyskupo Jono Kaunecko stovėjo ir vyskupijos generalvikaras Robertas Pukenis. Minėjimas pradėtas smuiku atliekama klasikine melodija “Ave, Marija”. Tremtinių eiles perskaitė dvi 9-osios vidurinės mokyklos mokytojos Genovaitės Žilytės parengtos mokinukės.
Iš prisiminimų ir pamąstymų sudėtą kalbą pasakęs miesto meras Vitas Matuzas tylos minute pakvietė pagerbti visus iš tremties ir sovietinių kalėjimų negrįžusius žmones. Miesto vadovas sakė tikįs, kad Lietuva vis tiek vieną kartą taps stipri ir fiziškai, ir dvasiškai, greitai turės naują valdžią, kuri sugebės atsispirti didžiosios kaimyninės valstybės inspiruojamiems intrigoms ir skandalams. Vyskupas Jonas Kauneckas buvo įsitikinęs, kad lietuvių maldų ir dainų niekas nenutildys. Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovas Algirdas Blažys papriekaištavo tiems panevėžiečiams, kurie pamiršo Gedulo ir vilties dieną ir neatėjo prie bažnyčios. Jis kalbėjo ir apie panevėžiečių ignoruojamas valstybines vėliavas.
Pasipriešinimo kovų dalyvis Antanas Šimėnas sakė, kad šalia bažnyčios esančiame memoriale yra paminėta per šešis šimtus Sibiro tremtyje mirusių Panevėžio krašto žmonių. Aktyvus pasipriešinimo kovų veteranas sakė, kad jaunoji panevėžiečių karta – tarsi nearti patriotizmo ugdymo dirvonai. Tarp patriotiškiausių miesto mokyklų A.Šimėnas minėjo miesto 9-ąją ir “Žemynos” vidurines.
Po minėjimo Panevėžio bendruomenių rūmuose buvo žiūrimas spektaklis “Akmenimis sugrįžom iš kelionės”, o vakare, prisimenant ištremtuosius ir negrįžusiuosius iš Sibiro, geležinkelio stoties perone ant bėgių buvo padėta gėlių ir uždegta žvakių.
Almantas Šakys
tel. 511223, almantas@sekunde.com
S.Kašino nuotr. Per minėjimą kalbėjo vyskupas J.Kauneckas ir meras V.Matuzas.
