Didžiausioje Baltijos šalių šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ šįmet Panevėžys atrodys kiek kukliau – dalyvių iš šio miesto gretos bus retesnės. Mažesnėms galerijoms dalyvavimas tokioje meno šventėje tampa per brangus.
Didžiausioje Baltijos šalių šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ šįmet Panevėžys atrodys kiek kukliau – dalyvių iš šio miesto gretos bus retesnės. Mažesnėms galerijoms dalyvavimas tokioje meno šventėje tampa per brangus.Didžiausioje Baltijos šalių šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’25“ ir Panevėžys pakvies atrasti savo kūrėjus.
Spalio pirmosiomis dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje 16-oje mugėje miesto galerijos nusiteikusios ne tik parodyti, ką turi, bet ir pasitikrinti, kaip atrodo tarptautiniame meno veidrodyje.
Paroda per dvi vietas
Šiuolaikinio meno centras „Stasys Museum“ į mugę veš naujausią, kitą šeštadienį lankytojams pristatomą parodą „Hommage à Čiurlionis“.
Pasak „Stasys Museum“ direktorės Vaidos Andrijauskaitės, ši paroda – tarsi dviejų genijų pokalbis, atskleidžianti abiejų kūrėjų kūrybos ir pasaulėjautos artumą, stebėtiną vizualų panašumą.
Dalis parodai parengtų darbų bus eksponuojami „Stasys Museum“ Panevėžyje, dalis iškeliaus į Vilniuje vykstančią šiuolaikinio meno mugę.
„Tai bus ištęstinė paroda per dvi vietas. Pirmoji jos dalis visuomenei bus pristatyta jau ateinantį šeštadienį „Stasys Museum“, o kita – dar po kelių dienų Vilniuje. Ir tai bus visiškai skirtingi darbai. Su architektais jau susiderinome, kaip pristatysime muziejų „ArtVilnius‘25” mugėje“, – kalbėjo V. Andrijauskaitė.
Pasak direktorės, „Stasys Museum“, kaip šiuolaikinio meno centrui, dalyvauti „ArtVilnius‘25“ be galo svarbu.
Be to, šiemet mugėje pirmą kartą bus išsamiai pristatyta aktuali kolekcionavimo tema ir privačios bei institucinės meno kolekcijos iš Baltijos šalių, tai atliepia ir „Stasys Museum“ koncepciją.
„Mums tai viena svarbiausių švenčių, kurioje dalyvauja ir menininkas Stasys Eidrigevičius. Lankytojai turi galimybę pabendrauti su dailininku, pažinti ne tik patį menininką, bet ir jo vardu pavadintą muziejų“, – teigė V. Andrijauskaitė.
Lyg šachmatų partija
Panevėžiui „ArtVilnius‘25“ mugėje atstovaus ir visame pasaulyje žinomas stiklo menininkas Remigijus Kriukas.
Parodoje jis reprezentuos „A galeriją“.
Šiuo metu Čekijoje viešintis stiklo menininkas teigė, kad vyksta intensyvūs parengiamieji darbai, dėliojami paskutiniai akcentai.
„Vis dar esu kūrybiniame procese. Darbai bus visiškai nauji, dar nematyti net mano žmonai Indrei. Gal tik viena skulptūra buvo eksponuota. Šiuo metu esu Čekijoje, bet tuoj važiuosiu į Lenkiją, kur turiu padaryti paskutinius darbus, o grįžęs į namus Panevėžyje juos šlifuosiu ir pakuosiu vežti į mugę. Šiems darbams gimti reikia daugiau laiko. Tai kaip šachmatų partija – žaidžiu ilgai“, – pasakojo R. Kriukas.
Menininkas intriguoja, kad šie jo darbai bus šiek tiek iš kosmoso.
„Galėčiau vienu stiliumi kepti darbus, bet aš vis kvailioju, ieškau kažko kito. Arba būsiu nušvilptas, arba įvertintas“, – šypsosi stiklo menininkas, kasmet dalyvaujantis šioje mugėje.
Miesto ambasadoriai
Savo darbus „ArtVilnius‘25“ pristatys ir žinomas Panevėžio tapytojas ir pedagogas Ramūnas Grikevičius.
Menininkas bus Panevėžio dailės galerijos atstovas.
Pasak galerijos Keramikos paviljono vedėjos, laikinosios direktorės Aurelijos Seilienės, tai vienas žinomiausių mūsų miesto dailininkų, kuris gali reprezentuoti Panevėžį. O ir tapybos darbus į „Litexpo“ Dailės galerija vežė gana seniai: pernai save pristatė per fotografiją – fotomenininkės Marijos Čičirkienės darbus.
„Dailės galerija šioje šiuolaikinio meno mugėje dalyvauja beveik kasmet. Ši mugė skirta pristatyti kūrėjus kolekcininkams ir parduoti jų kūrinius. Bet mūsų galerijos tikslas kiek kitoks – pristatyti Panevėžio krašto menininkus, vizualųjį meną, prisistatyti ir pačiai galerijai, būti visame tame šiuolaikinio meno kontekste“, – sakė A. Seilienė.
Tampa per brangu
Kasmet šiuolaikinio meno mugėje Vilniuje dalyvaudavo ir Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus „Galerija XX“.
Visgi šįmet mugėje jos nebus matyti.
Pasak galerijos vadovo, dailininko Tomo Rudoko, nedidelėms meno galerijoms registracijos mokestis, siekiantis beveik 3 000 eurų, per didelė finansinė našta.
„Kasmet vykdavome į mugę, bet šiemet pirmą kartą nusprendėme atsisakyti. Vien vietos mugėje nuoma kainuoja 2800 eurų, o kur dar lėšos pasirengti parodai, logistika, žmonių išlaikymas tas tris mugės dienas. Mažiausiai 3500 eurų reikia, kad galėtume dalyvauti parodoje. Mums, kaip ne pelno siekiančiai įstaigai, tai per daug dideli pinigai“, – teigė T. Rudokas.
Ankstesniais metais bent dalį reikalingos sumos Panevėžiui atstovaujantiems mugės dalyviams padengdavo miesto Savivaldybė, tačiau šiemet jiems tenka ieškoti lėšų iš asmeninių rezervų.
„Anksčiau prisidėdavo Savivaldybė, iš projektinių lėšų skirdavo po tūkstantį eurų. Šiemet pakeista tvarka, pagal kurią viena organizacija kultūros ir meno projektams finansuoti gali teikti ne daugiau nei du projektus. Šiemet vykdėme jau du, kuriems Savivaldybė skyrė dalinį finansavimą, tad pasirengti parodai finansavimo nebegavome“, – pasakojo T. Rudokas.
Menininko teigimu, dalyvavimas šiuolaikinio meno mugėje kasmet brangsta.
Jis sutinka, kad kūrėjams tai puiki erdvė didinti savo žinomumą, megzti naudingus ryšius, tačiau „Galerijai XX“, kaip organizacijai, didelės pridėtinės vertės nesukuria.
„Mokėti beveik tris tūkstančius eurų vien už vietą mugėje ranka nebekyla. Meno kūrinių pardavimai tos sumos nepadengia. Jei ir toliau bus tokios kainos, tuomet geriau tas lėšas investuoti į Vokietijos ar Šveicarijos meno muges – ten lygiai tos pačios kainos, bet sklaida tikrai didesnė“, – mano T. Rudokas.
