Panevėžio Lėlių vežimo teatras netekęs namų tapo tikru ratuotu teatru – vietoje nuosavos scenos aktoriai kasdien važiuoja vaidinti į darželius, mokyklas ir kultūros centrus. O nutilus plojimams skuba į Santuokų rūmus, kur patys savo rankomis didžiojoje salėje stato sceną.
Lėlininkai nerimauja, ar spės susisukti iki daugiausia pajamų teatrui atnešančio kalėdinio laikotarpio, mat dalis patalpų net neatkraustytos.
Be savo vietos
Panevėžio lėlių vežimo teatras išgyvena vieną sudėtingiausių tarpsnių.
Po žiemą įvykusios vandentiekio avarijos patalpoms tapus avarinės būklės, lėlininkai neteko ilgametės pastogės.
Savivaldybė nusprendė jiems užleisti dalį toje pačioje Respublikos gatvėje esančių Santuokų rūmų patalpų.
Tačiau aktoriai sako šiandien dar neturintys vietos, kurią galėtų vadinti namais: į Santuokų rūmus kol kas persikėlė tik teatro administracija, o lėlininkams skirta rūmų didžioji salė spektakliams dar nepritaikyta.
Po pasirodymų mokyklose, darželiuose ar kultūros centruose aktoriai, scenos darbininkai ir pats Lėlių vežimo teatro direktorius skuba į Santuokų rūmus montuoti naują sceną, ruošti vietas žiūrovams.
Visiškai persikraustyti į Santuokų rūmus lėlininkai negali ir dėl to, jog rūsyje, teatrui atiduotose patalpose, tebesiglaudžia Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrija.
Laukia kraustynių
Lėlių vežimo teatro įkūrėjas ir vadovas Antanas Markuckis pasakoja, jog lėlininkai, negalėdami žiūrovų pakviesti į savo salę, patys važinėja po darželius ir mokyklas, kultūros centrus ne tik Panevėžio mieste ir rajone, vyksta ir į kitus miestus.
Grįžę iš vaidinimų aktoriai, scenos darbininkai ir net pats teatro vadovas ima įrankius, medvaržčius ir Santuokų rūmuose savo rankomis kuria naują Lėlių vežimo teatro salę.
Pasak A. Markuckio, kiekvienas teatro uždirbtas euras skiriamas remontui.
„Aš pats pirmadienį visą dieną sukau medvaržčius. Visi savo jėgomis bandome paruošti šią erdvę teatro veiklai. Nerimauju, kad žmonėms nesibaigtų kantrybė“, – pasakojo vadovas.
Anot jo, kolektyvas ne tik neturi kur repetuoti. Iki šiol neturi net vietos, kur galėtų susirinkti – Santuokų rūmų rūsio patalpose, kurios taip pat numatytos teatrui, įsikūrusi Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrija. Nors tautodailininkams jau rastos kitos patalpos, tačiau užtruks, kol šie persikels.
„Kai bus atlaisvintos rūsio patalpos, jau galėsime susikelti visi po vienu stogu. Dabar visas kolektyvas išsibarstęs. Rūsyje reikės bent tualetą sutvarkyti, patalpas pritaikyti teatro veiklai, nes daugybę metų jos nebuvo net šildomos“, – apie laukiančius darbus pasakoja A. Markuckis.
Taikosi prie vestuvininkų
Teatro vadovas nerimauja, ar spės gautąsias patalpas suremontuoti iki kalėdinio laikotarpio, kai teatralams prasideda didysis darbymetis. Jau dabar A. Markuckis sulaukia skambučių iš švietimo įstaigų su paklausimais, kada registruotis į kalėdinius pasirodymus, tačiau teatro vadovas bijo žadėti.
„Mes net patys nežinome, kaip greitai pavyks įsikurti. Artėja žiema, patalpos Santuokų rūmuose šaltos, kad galėtume jas šildyti šildytuvais, reikalinga tvarkinga elektros instaliacija. Norisi turėti šiuolaikiškai įrengtą salę. Nesame mėgėjiškas kolektyvas, mums neužtenka tik pasikabinti užuolaidų. Čia turi būti jauki aplinka, kad būtų gera ateiti“, – sako A. Markuckis.
Anot jo, remontą apsunkina ir tai, kad darbus tenka derinti prie vestuvininkų: nesinori gadinti šventės gręžimo garsais ar aplinkui su įrankiais rankose zujančiais darbuotojais.
„Ir vėliau teks derinti darbus, kad vieni kitiems netrukdytume. Bet labai tikiuosi, kad kalėdiniu laikotarpiu jau galėsime pakviesti žiūrovus į naują salę. Žinoma, viskas priklausys nuo to, kiek pavyks užsidirbti lėšų, kurių reikia ne tik remontui, bet ir naujai pradėtam gaminti teatro vežimui. Čia panašiai, kaip turėtum vienos skylės dujinę, o tau reikėtų vienu metu išvirti cepelinus, padažą jiems ir dar desertą. Kol vieno nepadarai, negali imtis kito darbo. Bet kažkaip išgyvensime šį laikotarpį“, – viliasi A. Markuckis.
Laukia grandioziniai darbai
Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos pirmininkė Audronė Virbalienė teigė jau apžiūrėjusi jiems skirtas patalpas Beržų progimnazijoje, tačiau tebelaukia, kol šios bus atlaisvintos. Patalpomis Santuokų rūmų rūsyje tautodailininkai naudojosi ne vieną dešimtmetį.
„Kai tik gausiu skambutį iš Savivaldybės, kad mums skirtos patalpos atkraustytos, iš karto pradėsime kraustynes. Kol kas jos visos užkrautos mokyklos inventoriumi. Ten turi būti padarytas ir atskiras įėjimas – į patalpas kelsimės ne tik mes, bet ir sportininkai. Numatyta įrengti ir atskirą signalizaciją. Dabar tiesiog laukiame“, – aiškino A. Virbalienė.
Po žurnalistų skambučio į Panevėžio savivaldybę ir tautodailininkai sulaukė žinios, kad jiems skirtos patalpos mokykloje jau paruoštos.
Panevėžio savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Astos Čeponienės teigimu, artimiausi planai – rengti techninį Santuokų rūmų sutvarkymo projektą. Pastatą numatyta ne tik suremontuoti, bet ir pritaikyti teatro veiklai.
„Pastatas bus tvarkomas iš esmės, tam bus skiriamos Savivaldybės lėšos, ir gana nemažos“, – patikino A. Čeponienė.
