Aukštas kraujospūdis gali kamuoti dėl įvairių priežasčių – kartais net dėl vaistų, kuriuos vartojame, ne tik dėl žalingų įpročių ar paveldimumo.
Tačiau kad ir kas jį keltų, kraujospūdį neretai galima sumažinti natūraliai, vien tik pakeitus gyvenimo būdą.
Pavyzdžiui, mūsų kraujospūdis gali smarkiai priklausyti nuo to, ar valgome pusryčius, jei taip, tai kada.
Kadangi pusryčiai – tai pirmasis kartas, kai organizmas gauna maisto po daugelio valandų pertraukos, jis skuba nukreipti kraujotaką į virškinimo traktą, kad palengvintų ten vykstančius procesus. Dėl to dažnam žmogui papusryčiavus, nors ir laikinai, bet nukrenta kraujospūdis.
Šis faktas, anot mokslininkų, ypač aktualus hipertenzikams.
Mums miegant kraujospūdis pakyla ir paprastai laikosi toks iki pietų. Tad kuo skubiau atsikėlę papusryčiaujame, tuo efektyviau pristabdome kraujospūdžio kilimą. Ir tuo ilgiau tonometro rodomi skaičiai tokie išsilaiko – gal net ir visą dieną. Tiesa, tam jau reikia atskirų pastangų, kaip kad rinktis daug maistinių skaidulų turinčius užkandžius ir mankštintis.
Geriausia žinia hipertenzikams ta, kad jokio specifinio laiko pusryčiams, kurio reikėtų griežtai laikytis, nėra. Tiesiog svarbu susikurti ritmą: valgyti pusryčius kasdien, kad organizmas kasdien turėtų nukreipti kraują į skrandį ir taip netiesiogiai mažintų kraujospūdį.
Kraujospūdis ne tik labai jautriai reaguoja į patį maistą, jo kaloringumą ir kitas savybes – jam patinka tvarka. Todėl specialistai rekomenduoja nepraleisti nė vieno dienos valgio, ne tik pusryčių. Praleistas valgis gali išprovokuoti elektrolitų disbalansą ir dar labiau pašokdinti kraujospūdį.
Kaip dar 2019-aisiais paskelbė specializuotas medicininis leidinys „Journal of Cardiovascular Development and Disease“, žmonėms, įprastai nevalgantiems pusryčių, tikimybė išgirsti širdies kraujagyslių sistemos ligos diagnozę arba nuo jos mirti didėja 21 proc.
Taip pat 2021-aisiais leidinyje „Nutriens“ publikuotos apžvalgos rezultatais, 12–16 val. pasninkavimas per naktį gali labai pasitarnauti tiek širdies kraujagyslių sistemos sveikatai, tiek medžiagų apykaitai.
Tad specialistai daro išvadą: naudingiausia sveikatai yra visada valgyti pusryčius ir atsikratyti įpročio užkandžiauti vėlai vakare. Nes ilginant naktinį nevalgymo laiką ir sykiu mažinant suvartojamų kalorijų skaičių pastebimai mažėja diastolinis kraujo spaudimas (vadinamoji apatinė riba).
Manoma, taip yra dėl to, jog riebalų deginimą kontroliuojantis hormonas aktyviausias būna nuo 8 val. ryto iki 16 val. Valgydami rytais tuomet, kai hormonas jau veikia, mes padedame savo organizmui atsikratyti riebalų ir dar šiek tiek susireguliuojame kraujospūdį.
