Specialiai iš Kyjivo
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį vykusį Kyjivo bombardavimą dauguma Ukrainos ekspertų įvardijo kaip patį didžiausią per ketvirtus metus besitęsiantį karą.
Kodėl vykstant deryboms dėl karo užbaigimo ir Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui deklaruojant, kad yra suinteresuotas taikos su Ukraina pasirašymu, Maskva surengė tokio masto ataką, kol kas spėliojama.
Manoma, kad tai gali būti kerštas už ukrainiečių rusijoje surengtus karinių gamyklų bombardavimus dronais bei gąsdinimas Kyjivui, jog nesutikus pasirašyti taikos susitarimo, Kremlius didins terorą.
Kruvinoji naktis
JAV prezidentas Donaldas Trampas, inicijuojantis taikos derybas, po nesenų gausias mirtis Kryvij Rihe bei Sumuose sukėlusių rusijos bombardavimų sukritikavo Maskvą.
Ketvirtadienį Kyjive po gyvenamųjų namų griuvėsiais žuvus dvylikai žmonių D. Trumpas irgi „subarė“ rusijos vadovą, ataką pavadinęs „nebūtina“ ir surengtą „labai netinkamu laiku“.
Daugybei žmonių Lietuvoje ir kitose ES šalyse norėtųsi, kad JAV vadovas griežčiau pasmerktų žudikiškus rusijos veiksmus, tačiau realybė yra tokia.
Bombardavimų iš trečiadienio į ketvirtadienį Kyjive realybę teko išgyventi ir man.
Karo pradžioje esu patyręs didžiulius bombardavimus Charkive, vėliau Chersone ir Sumuose, tačiau bombarduojamame Kyjive naktis buvo išties košmariška.
Kadangi per ilgą buvimą pafrontės miestuose „užsigrūdinau“ ir į oro pavojaus pranešimus nebereaguoju, nepuolu į slėptuves, kiek po vidurnakčio Kyjive išgirdęs pirmus bumbsėjimus apsiverčiau ant kito šono ir bandžiau miegoti toliau.
Po pusvalandžio bumbsėjimams priartėjus ir ėmus drebėti langams, išėjau pasižvalgyti į balkoną. Virš galvos pamatęs droną ir šviečiančias kulkas, kuriomis ukrainiečių kariai siekė jį numušti, ne juokais išsigandau.
Nulėkiau slėptis į vonią. Gyvenu viršutiniame, devintame aukšte, o numušti dronai dažnai nukrenta ant stogo ar į viršutinio aukšto butus kartu su gabentais sprogmenimis.
Už paviešintus vaizdus – bausmės
Po kelių minučių grįžęs į balkoną įjungiau telefone vaizdo kamerą, tačiau nukreipiau į grindis, bet ne į dangų.
Mat nufilmuotus vaizdus draudžiama skelbti socialiniuose tinkluose, kad pagal juos Maskvos žvalgai nesužinotų gynybinės artilerijos išsidėstymo ir negalėtų koreguoti atakų.
Nors už nufilmuotų karinių vaizdų platinimą Ukrainoje skiriamos didelės finansinės ir net įkalinimo bausmės, vis tiek atsiranda ignoruojančių tokius draudimus.
Ukrainos teisėsaugininkai pranešė, jog net 450 asmenų iškėlė bylą už paviešintus ketvirtadienio oro atakos vaizdus.
Surengė kombinuotą ataką
Balkono grindis filmavau vos keturias minutes, kol nugriaudėjo du kurtinantys sprogimai. Nusprendžiau vėl grįžti į vonios kambarį ir laikytis dviejų sienų taisyklės. Per bombardavimus didesnė tikimybė likti gyviems slepiantis už dviejų sienų.
Užmigti tą naktį daugiau taip ir nepavyko. Kas kiek laiko pasigirstantys sprogimai griaudėjo iki penktos ryto.
Namai, garažai, mašinos degė net penkiuose iš dešimties Kyjivo mikrorajonų.
Miestas išgyveno vadinamąją kombinuotą ataką – rusija atakavo dronais, valdomomis bombomis ir raketomis. Pastarųjų atskrido rekordiškai daug, todėl dalis ekspertų tai įvardijo kaip masiškiausią sostinės bombardavimą.
Palaidoti po sugriautais namais
Naktį, septynios minutės po pirmos valandos, Sviatošino mikrorajone nugriaudėję du sprogimai, įsirašę mano telefone, kaip tik ir atnešė dvylikos žmonių žūtį.
Sviatošino mikrorajonas nuo Kyjivo centro nutolęs apie dešimt kilometrų, o pakraščiuose ribojasi su Bučos ir Irpinės gyvenvietėmis.
Dvi raketos pataikė į centrinę Sviatošino dalį, tankiai gyvenamųjų namų nusėtą vietą.
Langai išbyrėjo, sienos suskilinėjo mokykloje, vaikų darželyje, universiteto bendrabutyje bei keturiasdešimtyje daugiabučių namų – nuo dviaukščių iki devynaukščių.
Abi bombos smogė į dviejų aukštų namą, kuriame dvi iš trijų laiptinių sugriuvo kartu su butais ir juose nakvojusiais žmonėmis.
Iš dvylikos žuvusiųjų dauguma buvo šio namo gyventojai, o sužeidimus patyrė beveik šimtas minėto bei šalia esančių daugiabučių žmonių.
Baisiausias bombardavimas
„Su vyru likome gyvi tik dėl to, kad abu esame baikštūs. Paskelbus raketų pavojų, visada bėgame į slėptuvę gretimame name. Pranešimas telefone apie raketas nuskambėjo 45 minutės po vidurnakčio, po penkių minučių jau buvome slėptuvėje, o dar po penkiolikos nugriaudėjo pirmas sprogimas. Abu buvo tokie galingi, jog suskilinėjo net slėptuvės sienos. Per visą karą pas mus net langai nebuvo išdužę, arti niekada nesprogo, o dabar žuvo krūva kaimynų. Juos prisimenant tolesnis gyvenimas bus košmariškas, be vaistų nemanau, kad įstengsiu užmigti“ – pasakojo 62-ejų Natalija Gnievyševa.
Ji architektė projektuotoja, tačiau pagal profesiją dirbo tik dešimtmetį. Jos 65 metų sutuoktinis Valerijus, dabar pensininkas, keliasdešimt metų dirbo vyriausiuoju Kyjivo metro statybų tresto projektuotoju.
„Maskvos nurodymu, o ir vėliau metro statėme kaip objektą, kuris karo metu galėtų tarnauti kaip slėptuvė civiliams. Negalvojau, kad pačiam kada nors reikės joje slėptis, tačiau pastaruosius kelerius metus per oro pavojų su žmona bėgdavome į metro stotelę „Sviatošin“, nes ten saugiausia. Dabar teks gyventi sodo namelyje, o žiemą turbūt vyksime pas dukrą į Čekiją“, – kalbėjo projektuotojas.
Slėpėsi metro požemiuose
„Mano krikštatėvio butas sugriuvo, jo telefonas skamba po griuvėsiais, bet jis neatsiliepia, gelbėtojai sako, kad vilčių beveik nėra“, – su ašaromis akyse nelaimės vietoje kalbėjo septyniolikametis Maksimas.
Raudantį vaikiną apkabinę ramino bičiuliai.
„Išgirdus sprogimo griausmą ir dūžtančius langus pirma mintis buvo gelbėti dvylikametę dukrą. Uždengiau ją lovoje savo kūnu. Mergaitė iš išgąsčio verkė ir drebėjo, padėjau jai apsirengti ir nuskubėjom slėptis į metro požemius. Kartu bėgo ir mano mama, pensininkė. Anksčiau ji sakydavo, kad nebijo bombardavimų ir žūties, tačiau tada skuodė net lazdele nepasiremdama“, – pasakojo arčiausiai sugriuvusio namo esančiame penkiaaukštyje gyvenanti Zinaida.
Gelbėtojų tarnybos DSNS atstovas spaudai Pavlo Petrovas pareiškė, jog jei pastarasis namas būtų buvęs blokinis, o ne plytinis, būtų subyrėjęs nusinešdamas dar daugiau gyvybių.
Į slėptuvę nešė ant rankų
„Mane sprogimo banga išsviedė iš lovos, o į slėptuvę ant rankų nulakino sūnus ir anūkas, iki šiol tebesu sukrėsta“, – kalbėjo prie tragedijos vietos sutikta 91 metų Stefanija.
Patirto išgyvenimo niekada nepamiršiantis sakė ir 52 metų taksistas Andrejus, stovėjęs aptvarstytu veidu.
Jis gyvena devynaukščiame name, o per sprogimą Andrejų lovoje užvirto balkono durys ir langai. Vyriškis paplūdo kraujais ir prarado sąmonę. Žmona su sūnumi jam suteikė pirmąją pagalbą, o vėliau aptvarstė į kiemą atvykę medikai.
Vietoje langų – plėvelės
Butų, kuriuose išdužo langai, savininkai stojo į ilgą eilę prie palapinės, kurioje rajono administracijos darbuotojai registravo nukentėjusius ir žalą, o prie gretimo stalo dalijo plėvelę uždengti išbyrėjusių langų kiaurymėms.
Tam, kad apsisaugotų bent nuo lietaus ir nakties vėsumos, nes naujus langus miestas žada įstatyti tik po kelių mėnesių, gal net po pusmečio.
Griuvėsius kasė rankomis
Visą ketvirtadienį gelbėtojai rankomis kapstė griuvėsius, vildamiesi po jais dar rasti gyvų žmonių. Po šešių valandų operacijos specialiai apmokyti šunys vienoje vietoje pradėjo loti – iš po griuvėsių ištrauktas sulaužytais kaulais, tačiau gyvas trisdešimtmetis vyriškis.
Ši sėkmė sužadino viltį ir dar trijų dingusių asmenų artimiesiems bei grupei moksleivių, kurie visą dieną laukė pranešimo, kad jų bendraklasis bus atkastas gyvas.
Visgi 18 val. gelbėtojai pranešė, kad trys paskutiniai atkapstyti žmonės – žuvę.
Negyvas rastas buvo ir septyniolikametis moksleivis.
Žuvusiesiems – gėlės ir žaislai
Į tragedijos vietą ukrainiečiai neša gėlių ir žaislų. Pagal vietos paprotį žuvus vaikams ar paaugliams kartu su gėlėmis padedama žaislų, saldumynų.
Gando, kad iš dvylikos žuvusiųjų trys yra paaugliai, gelbėtojai ilgai nenorėjo patvirtinti, tačiau vakare to nebeslėpė.
Kyjivo valdžia penktadienį paskelbė gedulo diena, mieste vėliavos per pusę nuleistos ir perrištos juodu kaspinu.
E. Butrimo nuotraukos
