Šią laikinąją apsaugos priemonę prašoma taikyti dėl vykdytų galimai apsimestinių žemės pirkimo-pardavimo sandorių.

Šių metų sausį Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje pradėtas tyrimas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos raštą dėl vienos Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovės atlikto mokestinio patikrinimo ir jo metu nustatytų aplinkybių. Mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad minėta uždaroji akcinė bendrovė suteikė paskolų įsigyti žemės ūkio paskirties sklypams šios įmonės direktoriui. Jis, kaip fizinis asmuo, įsigytus žemės sklypus vėliau išnuomojo tai pačiai bendrovei.

Prokuratūros atlikto tyrimo metu surinkta duomenų, kad šiuo metu bendrovė nuosavybės teisėmis valdo daugiau nei 497 ha žemės ūkio paskirties žemės plotą. Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus asmuo gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Manoma, kad bendrovė, galimai siekdama išvengti šio įstatymo apribojimų, bandė kitais būdais valdyti didesnį nei leidžia įstatymas žemės plotą.

Nuo 2015 metų rugpjūčio iki 2019 metų birželio buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys dėl daugiau nei 147 ha žemės ploto (25 žemės sklypų) įsigijimo. Vadovas iš savo vadovaujamos bendrovės šiems sklypams įsigyti gavo beveik 1 milijoną eurų paskolų, kurių grąžinimui numatytas 100 metų terminas. Jų metinės palūkanos identiškai sutapo su žemės sklypų metiniu nuomos mokesčiu, o pats nuomos terminas nustatytas taip pat 100 metų laikotarpiui.

Prokuroro Donato Micevičiaus nuomone, sudarytos minėtos paskolos sutartys, pirkimo-pardavimo sutartys ir nuomos sutartys dėl 25 žemės sklypų yra simuliacinės, jomis siekta pridengti tikruosius ketinimus. Manoma, kad tokiu būdu įsigyta žemės ūkio paskirties žemės viršijant įstatymo numatytą 500 ha ribą.

Prokuroras ieškinyje taip pat prašo teismo šias paskolos ir nuomos sutartis pripažinti negaliojančiomis, pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutartis pripažinti apsimestinėmis.

The post Žemei pirkti direktorius iš savo vadovaujamos bendrovės gavo paskolą 100-ui metų appeared first on Sekunde.lt.

Iš viso per pirmus penkis šių metų mėnesius, Registrų centro duomenimis, pirkimo-pardavimo sandoriais visoje Lietuvoje perleista beveik 52,2 tūkst. NT objektų, arba 7,7 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį-gegužę (48,5 tūkst.).

Didžiąją dalį šių sandorių sudarė įprastai prieš vasarą suaktyvėjantys žemės sklypų sandoriai. Šiemet savininkus pakeitė beveik 26 tūkst. sklypų, arba 8,8 proc. daugiau nei pernai per pirmus penkis mėnesius (23,9 tūkst. sklypų). Vien tik gegužės mėnesį pirkimo-pardavimo sandoriais perleista beveik 6,7 tūkst. žemės sklypų – 11,4 proc. daugiau nei pernai gegužę (6 tūkst.) ir net 20,9 proc. daugiau nei šių metų balandį (5,5 tūkst.).

Šių metų pradžioje augusi butų sandorių rinkos kreivė gegužę pakrypo žemyn. Visoje šalyje šiemet per sausio-gegužės mėnesius savininkus pakeitė 14,3 tūkst. butų – 6,9 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu metu (13,3 tūkst.). Vien per gegužę parduota kiek daugiau nei 3 tūkst. butų – 3,4 proc. mažiau nei praėjusių metų gegužę ir 2,5 proc. mažiau nei šių metų balandį.

Iš penkių šalies didmiesčių parduotų butų skaičius gegužę augo tik Šiauliuose – čia praėjusį mėnesį viso parduotas 151 butas – 27 proc. daugiau nei pernai gegužę ir 5,6 proc. daugiau nei balandį. Vilniuje, preliminariais duomenimis, savininkus pakeitė 970 butų (pernai gegužę – 1 164, šių metų balandį – 1 002), Kaune – 424 (atitinkamai 446 ir 423), Klaipėdoje – 297 (284 ir 305), Panevėžyje – 101 (107 ir 122).

Per pirmus penkis šių metų mėnesius sostinėje parduoti viso 4,7 tūkst. butų, arba 6,1 proc. daugiau nei pernai sausį-gegužę (4,5 tūkst.), Kaune – 2 tūkst., arba 8,8 proc. daugiau (1,8 tūkst.), Klaipėdoje – 1,3 tūkst., arba 9,9 proc. daugiau (1,2 tūkst.), Šiauliuose – 692, arba 13,2 proc. daugiau (609), o Panevėžyje – 518, arba 19,1 proc. daugiau (435).

Registrų centras pastebi, kad parduotų butų skaičiaus augimu šiemet taip pat išsiskyrė Vilniaus rajonas, kur parduotų butų skaičius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu metu, ūgtelėjo net 39 proc., taip pat Palanga, Alytus ir Kėdainių rajonas.

Šiais metais visoje šalyje taip pat buvo parduota 4,4 tūkst. gyvenamųjų namų – 10,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (4 tūkst.), o vien tik -gegužę – 1 113 (pernai gegužę – 1 045, šių metų balandį – 999).

The post NT sandorių rinką į priekį traukia žemės sklypai, butų pardavimai gegužę mažėjo appeared first on Sekunde.lt.