Tik išsirinkite, ką gaminsite, – sparnelius, viščiuką ant iešmo ar sumuštinius pitose, ir kurkite žarijas: tegul vasaros skonis kalba pats už save.

Viščiukas „po plyta“

Reikės (6 porcijoms): 6 stambių viščiukų krūtinėlių, 2 česnako skiltelių, 2 rozmarino šakelių, 1 šaukštelio rupios druskos, 1 šaukštelio šviežiai maltų pipirų, 0,5 šaukštelio aitriosios paprikos, 1 citrinos sulčių, 0,25 stiklinės alyvuogių aliejaus „extra virgin“ (ir dar šiek tiek – aptepti), 4 plytų, folijos, ąžuolo skiedrų – griliui.

Pabarstykite krūtinėles iš abiejų pusių druska, juodaisiais pipirais ir paprikomis ir palikite 10 minučių, kad prieskoniai įsigertų.

Rozmarinus, česnakus susmulkinkite. Įtrintą jais vištieną įdėkite į uždaromą indą. Apliekite citrinos sultimis, aliejumi, uždenkite ir padėkite 1 val. į šaldytuvą. Per tą laiką mėsą porą kartų apverskite, kad gerai pasimarinuotų.

Ąžuolo skiedras užpilkite šaltu vandeniu, palikite 1 val. mirkti. Po to nuspauskite, lengvai apdžiovinkite. O plytas įvyniokite į foliją.

Įkaitinkite grilį. Groteles sutepkite aliejumi. Ant baltais pelenais pasidengusių anglių užmeskite skiedrų – kad pasklistų aromatingas dūmas.

Išdėliokite krūtinėlės grilyje 45 laipsniu kampu grotelėms. Prispauskite plytomis.

Kepkite iš kiekvienos pusės po 4–6 minutes kas 2 minutes pasukdami gabalėlius 90 laipsnių kampu – taip ant vištienos susidarys dailus grotelių raštas.

Ar iškepė, patikrinkite paspaudę storiausią krūtinėlės dalį – jeigu mėsa kieta, galima patiekti.

Grilyje keptos viščiukų krūtinėlės pitose

Reikės (4 porcijoms): 4 stambių viščiukų krūtinėlių, 1 mažos pekininio kopūsto gūžės, 2 vidutinių šviežių agurkų, 50 g svogūnų laiškų, 4 šaukštų majonezo, 2 šaukštų alyvuogių aliejaus, 1 šaukštelio maltų kuminų, 4–5 pitų, druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų.

Nusausintas krūtinėles įtrinkite druska, pipirais, aptepkite alyvuogių aliejumi ir palikite 30 minučių pastovėti.

Anglis grilyje įkaitinkite iki baltumo. Groteles aptepkite bet kokiu aliejumi. Uždėję vištieną, kepkite po 1 minutę iš kiekvienos pusės. Per tą laiką apverskite gabalėlius 2–3 kartus. Tada perkelkite mėsą į lėkštę, uždenkite folija ir leiskite 5–10 minučių „pailsėti“.

Kopūstą smulkiai sukapoję sumaišykite su smulkiai pjaustytais svogūnų laiškais ir agurkais.

Majonezą sumaišykite su aliejumi, pagardinkite kuminais ir pipirais. Apliekite šiuo padažu daržoves.

Supjaustykite krūtinėles nestorais griežinėliais. Pitas apskrudinkite ant grilio grotelių, kol pasidengs rusva plutele. Perpjaukite pusiau, atsargiai atverkite.

Įdėkite į karštas pitas po truputį paruoštų salotų, tada – vištienos gabalėlių ir vėl daržovių. Patiekite iškart.

Grilinti sparneliai su naminiu barbekiu padažu

Reikės (7 porcijoms): 2,5 kg viščiukų sparnelių, druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų; padažui: 1 svogūno, 3 česnako skiltelių, 2 šaukštų aliejaus, 3 šaukštų adžikos, 400 g trintų pomidorų, 1 šaukšto garstyčių, 3 šaukštų vyno acto, žiupsnelio Kajeno paprikų, 1 šaukšto cukranendrių cukraus.

Svogūną ir česnakus smulkiai supjaustykite.

Gilioje keptuvėje storu dugnu įkaitinkite aliejų. Suberkite svogūnus, apkepinkite iki skaidrumo, tada dėkite česnakus, kepkite dar 2 minutes.

Dėkite į keptuvę su svogūnais adžiką, lengvai paskrudinkite. Cukrų ir garstyčias užpilkite 0,5 stiklinės verdančio vandens, išmaišykite, kad cukrus ištirptų.

Supilkite į keptuvę trintus pomidorus, paskaninkite actu, cukraus ir garstyčių mišiniu, pipirais, Kajeno paprikomis, druska ir troškinkite ant silpnos ugnies apie 10 minučių – padažas turi kiek sutirštėti. Po to nukaiskite ir visiškai ataušinkite.

Sparnelius nupjaustytais galiukais nusausinkite ir aptepkite padažu iš visų pusių. Uždengę maistine plėvele, palikite 30 minučių marinuotis kambario temperatūroje.

Išdėliokite sparnelius ant aliejumi suteptų grilio grotelių. Kepkite virš iki baltumo įkaitintų anglių 15–25 minutes dažnai vartydami, kad pasidengtų ruda traškia plutele. Patiekite su likusiu padažu.

Farširuota viščiuko krūtinėlė grilyje

Reikės (4 porcijoms): 4–6 stambių viščiukų krūtinėlių (maždaug 1 kg), 1 apelsino, 50 g džiovintų abrikosų, 60 g graikinių riešutų branduolių, 2 česnako skiltelių, lydyto sviesto, 2 šaukštų rudojo cukraus, 1 šaukšto garstyčių su medumi, 50 ml šviežiai išspaustų apelsinų sulčių, druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų.

Paruoškite mirkalą iš 3 litrų vandens, 3 šaukštų druskos bei cukraus ir smulkiai pjaustyto apelsino.

Panardinkite vištieną į šaltą mirkalą, prispauskite lėkšte ir palikite taip mažiausiai 2 val., bet geriausia – 8–10 val.

Karštame vandenyje 30–60 minučių pamirkykite 4–6 medinius dantų krapštukus.

Riešutus susmulkinkite ir lengvai paskrudinkite. Smulkiai supjaustykite abrikosus ir česnako skilteles.

Sumaišykite riešutus, abrikosus, apelsinų sultis ir česnakus. Pasūdykite, įmaišykite 2 šaukštus minkšto lydyto sviesto.

Aštriu peiliu padarykite krūtinėlėse „kišenes“, prikimškite jas įdaro, kraštus sutvirtinkite dantų krapštukais.

Baigę aptepkite mėsą plonu lydyto sviesto sluoksniu ir kepkite grilyje 30–35 minutes dažnai pavartydami. Paskutines 15 minučių tepkite vištieną garstyčių su trupučiu vandens mišiniu.

Sumuštinis su grilyje kepta vištiena, paprikomis ir garstyčiomis

Reikės (6 porcijoms): apie 120 g grilyje keptos vištienos, 1 mažos paprikos, saujelės smulkių špinatų arba gražgarsčių lapų, 1 didelio kiaušinio, 1 šaukštelio alyvuogių aliejaus, 30 g kambario temperatūros sviesto, 1 šaukštelio Dižono garstyčių, 0,5 šaukštelio grūdėtųjų garstyčių, kelių lašų medaus, rupios druskos, prancūziško batono.

Minkštą sviestą sumaišykite su abiejų rūšių garstyčiomis, medumi, žiupsneliu druskos. Vištieną smulkiai sukapokite.

Išvalytą papriką supjaustykite plonais šiaudeliais, pabarstykite druska ir užpilkite aliejumi.

7 minutes virtą kiaušinį supjaustykite skridinėliais.

Batoną įpjaukite išilgai, bet ne iki galo – tik kad atsiverstų kaip knyga. Išimkite didesniąją dalį minkštimo, aptepkite garstyčių padažu ir viršutinę, ir apatinę dalis. Į apatinę pridėkite vištienos, ant jos – paprikų, kiaušinių ir špinatų arba gražgarsčių. Užvėrę sumuštinį patiekite.

Meksikietiškai kepta višta

Reikės (6 porcijoms): viščiuko (1,5–2 kg), 1 litro lengvo šviesaus alaus, 1 žaliosios citrinos žievelės ir sulčių, po 1 šaukštą maltų kuminų, paprikų ir česnakų miltelių, po 1 šaukštelį maltų kalendrų ir juodųjų pipirų, po 1 šaukštą su kaupu cukraus ir druskos, aliejaus; pomidorų salsai: 2 didelių labai prinokusių pomidorų, 1 raudonos aitriosios paprikos, 1 žaliosios aitriosios paprikos, 1 didelio raudonojo svogūno, 1 žaliosios citrinos sulčių ir žievelės, žiupsnelio maltų kuminų, druskos, juodųjų pipirų.

Įtrinkite viščiuko išorę ir vidų 1 šaukšteliu druskos. Likusią druską, cukrų ir visus prieskonius su citrinos sultimis ir žievele užpilkite alumi, išmaišykite.

Panardinkite viščiuką į marinatą, uždenkite ir padėkite į šaldytuvą 4 val. arba iki 24 val. Retkarčiais paukštį apverskite.

Salsai plonai supjaustykite svogūną ir papriką. Sumaišykite su žaliosios citrinos sultimis ir žievele. Pagardinkite druska, pipirais, kuminais.

Pomidorus supjaustykite į keturias dalis, išskobkite sėklas su skysčiu, o minkštimą supjaustykite nedideliais kubeliais. Suberkite juos į svogūnus su paprikomis, padėkite 1 val. į šaldytuvą nusistovėti.

Prieš kepdami palaikykite viščiuką 1 val. kambario temperatūroje. Tada, apvalę marinatą, kepkite ant iešmo virš karštų grilio anglių 1–1,5 val. vis aptepdami likusiu marinatu.

Iškepusią vištą uždenkite folija ir palaikykite 10 minučių prieš supjaustydami porcijomis ir patiekdami su pomidorų salsa.

Viščiukų blauzdelės garstyčių marinate

Reikės (4 porcijoms): 8 blauzdelių, 4 šaukštų alyvuogių aliejaus, 4 šaukštų grūdėtųjų garstyčių, druskos, 1 raudonos aitriosios paprikos, 2 šaukštų citrinos sulčių, 4 šaukštų skysto medaus, 1 šaukštelio paprikos miltelių.

Aitriosios paprikos ankštį, pašalinę sėklas, smulkiai supjaustykite.

Dubenyje suplakite alyvuogių aliejų, garstyčias, medų, citrinos sultis. Įmaišykite aitriąją papriką, paprikos miltelius, druską.

Nusausinę viščiukų blauzdeles, sudėkite į dubenį su marinatu. Pamaišykite ir uždengę padėkite į šaldytuvą mažiausiai 1 val. Paskui kepkite grilyje po 5–7 minutes iš visų pusių vis palaistydami marinatu, kad apskrustų.

Patiekite su keptomis bulvėmis ir žaliomis salotomis.

The post Vasarytė su vištyte appeared first on Sekunde.lt.

„Sekundės“ skaitytoja Aušra M., atsiuntusi mums šio paprasto, lengvai pagaminamo ir vasaros pojūtį sukeliančio užkandžio receptą, rašo:

„Daugeliui, ir man, vasaros atostogas norėtųsi praleisti po palme, šalia ošiant jūrai, o pietums kramsnojant gaivius užkandžius, užgeriant juos vėsiu gėrimu. Visa tai galima rasti Havajuose. Tačiau dalelę nuotaikos galima susikurti ir dabar namuose. Tam tiks havajietiški suktinukai. Lengvai pagaminami, šie gaivūs ir kvapnūs suktinukai gali tapti dar vienu vasaros palydovu.“

Taigi, mums reikės (4 porcijoms):
4 tortilijų paplotėlių,
125 g kreminio sūrio,
2 raudonų paprikų,
300 g virtos vištienos filė,
300 g konservuotų ananasų.

Vištieną supjaustykite plonyčiais gabalėliais. Paprikas išvalykite, supjaustykite šiaudeliais, ananasus – gabalėliais.

Tortilijas aptepę sūriu, išdėliokite mėsą, paprikas, ananasus. Standžiai suvyniokite, įsukite į maistinę plėvelę ir palaikykite taip šaldytuve 30 minučių.

Patiekite perpjovę perpus įstrižiniu pjūviu.

Veidą atsukite saulei, ištieskite kojas ir mėgaukitės. Skanaus!

The post SAVAITĖS RECEPTAS. Havajietiški suktinukai appeared first on Sekunde.lt.

Originaliu receptu dalinasi ir su miesto gimtadieniu visus sveikina nuolatinė dienraščio „Sekundė“ skaitytoja, panevėžietė Emilija.

Mums reikės:

traškių salotos gūžės;

3–4 pomidorų;

2–3 trumpų agurkų;

1 mėlynojo svogūno;

1 raudonos paprikos;

1 vištienos filė;

vištienos prieskonių mišinio (rozmarinas, paprika, čiobrelis, pipirai, kalendra);

3–4 v. šaukštų majonezo;

1–2 v. šaukštų vandens;

1 skiltelės česnako;

aliejaus kepti.

Vištienos filė supjaustykite juostelėmis pamarinuokite mėgstamuose prieskoniuose su šlakeliu aliejaus. Prieskonių nepagailėkite!

Salotų gūžę supjaustykite į didelę lėkštę, ant viršaus sudėkite smulkintus pomidorus, agurkus bei svogūną.

Papriką supjaustykite juostelėmis ir pakepinkite su šlakeliu aliejaus. Sudėkite ant daržovių.

Toje pačioje keptuvėje pakepinkite vištieną. Sudėkite dar šiltą ant daržovių.

Belieka pagaminti padažą. Dubenėlyje sumaišykite majonezą, vandenį, aliejų su prieskoniais, kuriame kepė paprika bei vištiena, įspauskite česnako skiltelę, išmaišykite ir užpilkite salotas.

Skanaus!

The post SAVAITĖS RECEPTAS. Keptos vištienos salotos appeared first on Sekunde.lt.

Jums reikės bet kuriame prekybos centre lengvai randamų ryžių makaronų, vištų šlaunelių mėsos, kopūsto, morkos, cukinijos, vadinamųjų šalotinių ir paprasto svogūno. Išraiškingo skonio padažui pagaminti prireiks sezamų aliejaus, sojų padažo, žuvies padažo, šaukšto medaus, acto, česnako ir trupučio imbiero.

Ryžių makaronus paruoškite, kaip nurodyta ant pakuotės. Vištų šlaunelių mėsą pagardinkite mėgstamais prieskoniais.

„Šlauneles gardinu druska, pipirais ir česnako granulėmis“, – klasikiniams prieskoniams lieka ištikima Aistė.

Kol pjaustote daržoves, palikite skonius susijungti. Supjaustykite kopūstą, morką, cukiniją, šalotinį ir paprastą svogūnus. Daržoves A. Stenberg pataria pjaustyti įvairaus dydžio šiaudeliais. Viskas vyks labai greitai, todėl pasiruošimas – beveik sėkmės garantija.

Vištieną iškepkite gerai įkaitintoje gilioje keptuvėje, atidėkite ją į šalį. Į tą pačią keptuvę, kurioje kepė vištiena, sudėkite pjaustytas daržoves. Viską trumpai apkepinkite. Supilkite padažą: 3 šaukštai sezamų aliejaus, 3 šaukštai sojų ir 2 šaukštai žuvies padažo, šaukštas medaus, 2 šaukštai acto, 4 skiltelės česnako, truputis imbiero.

„Tada suverčiami makaronai ir Azijos virtuvė įvyko! Viskas prasideda nuo gerai įkaitusios keptuvės su trupučiu ypač tyro aliejaus, ir po dešimties minučių – „bon apetit“, – sako maisto receptų tinklaraštininkė.

The post SAVAITĖS RECEPTAS. Azijos įkvėpti ryžių makaronai su vištiena ir daržovėmis appeared first on Sekunde.lt.

Pietryčių Anglija. Paukštininkystės ūkyje netoli Kolčesterio tūkstančiai viščiukų tupi ant savo išmatų krūvos. Vištidę išvalys tik po to, kai visi paukščiai iškeliaus į skerdyklą, tad dabar jie gyvena deginami amoniako, ant kūnų sunkiai auga plunksnos. Taip ir skerdyklos nesulaukusių paukščių kūnuose knibžda skruzdėlės ir lervos. Vištininkystė – purvinas verslas, bet pelningas. EBPO šalyse kiaulienos ir jautienos vartojimas nuo 1990 m. nekinta, o vištienos – išaugo 70 proc. (žr. 1 grafiką).

Žmonės sušlamščia tiek vištienos, kad iš 30 mlrd. ūkiuose auginamų gyvulių ir paukščių vištos šiandien sudaro 23 mlrd. Carys Bennett iš Lesterio universiteto su kolegomis neseniai paskelbė darbą, kuriame suskaičiavo, kad bendra ūkiuose auginamų vištų masė yra didesnė už visų kitų planetos paukščių kartu sudėjus. Londone, maždaug 80 kilometrų į Vakarus nuo Kolčesterio, gausu keptą vištieną siūlančių kioskų. Daugelis iškabose naudoja JAV valstijų pavadinimus, įskaitant Kanzasą ir Montaną, ką ir kalbėti apie Kentukį. Bet moksleiviams ir vakaro pramogautojams keisti pavadinimai nė motais, o ir maisto kilme jie per daug nesirūpina.

Kodėl turėtų? Vištiena – pigi ir skani. Svaras (kiek mažiau kaip pusė kilogramo) vištienos JAV šiandien kainuoja 1,92 JAV dolerio – 1,71 dolerio mažiau nei 1960 m. (atsižvelgiant į infliaciją). Svaras jautienos atpigo 1,17 JAV dolerio ir dabar kainuoja 5,8.

Pigios vištienos mėgėjai turi dėkoti selekcijai. XX a. 5-ajame dešimtmetyje JAV pradėjo rengti ūkininkų konkursus „Rytojaus viščiukai“. Kaip rašė vienas to meto laikraštis, buvo siekiama, jog „vienas paukštis būtų pakankamai stambus ir jo užtektų visai šeimai, kad viščiuko krūtinėlė būtų pakankamai didelė kepsniams iš jos pjaustyti, o kulšys – tokios, kad smulkų kaulelį suptų daugybė tamsios sultingos mėsos sluoksnių, ir kaina už viską būtų mažesnė, o ne didesnė.“ Rezultatas – šis tas panašaus į šių dienų broilerį.

Vėliau viščiukai tik didėjo. Martinas Zuidhofas su kolegomis iš Albertos universiteto atliko tyrimą, kuriame palygino selekcijos rezultatus 1957, 1978 ir 2005 m. Autoriai nustatė, kad vidutiniškai 56 dienų viščiukai svėrė atitinkamai 0,9, 1,8 ir 4,2 kilogramo (žr. 2 grafiką). Kadangi vieną didelį paukštį galima užauginti efektyviau nei du mažesnius, ūkininkams kilogramui vištienos užauginti šiandien pakanka 1,3 kilogramo grūdų, o 1985 m. reikėjo 2,5 kilogramo.

Intensyviai naudojant antibiotikus ūkininkams nebereikia per daug nerimauti dėl vištų sveikatos. Prieš Antrąjį pasaulinį karą paukščiai daugiausia auginti nedideliuose sklypuose. Ūkininkai laikė vištas kiaušiniams, o per senas kiaušiniams dėti parduodavo mėsai. Atsiradus profilaktikai ūkininkai viščiukus gali laikyti tokiomis sąlygomis, kad anuomet būtų atrodę jie laikomi neįmanomoje ankštumoje ir purve. Tankiau sukišti paukščiai beveik nejuda, todėl jiems reikia mažiau lesalo.

Ūkininkams pasitarnavo ir tai, kad vištiena laikoma sveiku maistu. XX a. 9-ajame dešimtmetyje gydytojai nerimavo, kad per daug jautienos ir kiaulienos valgantys žmonės suvartoja daug sočiųjų riebalų, anuomet laikytų didinančiais širdies ligų riziką. Vėliau baimės neliko, bet yra naujų įrodymų, kad valgant raudoną mėsą gali išaugti tikimybė susirgti gaubtinės žarnos vėžiu. O štai įvaizdis, kad paukštiena – sveika, kol kas nepajudinamas.

Kojos ir plunksnos

Vištieną pamėgo ne tik išrankūs vakariečiai. Augant pajamoms skurdesnėse šalyse šios mėsos paklausa auga dar sparčiau. Todėl šiandien vištiena – mėsa, kuria pasaulyje prekiaujama plačiausiai. Iš ekonominės perspektyvos viščiukas – tikra automobilio priešybė: auga kaip vienas kūnas, bet didžiausia vertė gaunama išnarsčius dalimis.

Vakariečiai labiau mėgsta liesą, baltą mėsą, o Azijoje ir Afrikoje daugeliui skanesnė tamsi mėsa, įskaitant blauzdeles ir šlauneles. Polinkius atspindi vietos kainos: JAV už krūtinėlę mokama 88 proc. daugiau nei už šlauneles, Indonezijoje – 12 proc. mažiau. Dar ryškiau skiriasi viščiukų kojų kaina. Dažnam vakariečiui bjauru net pagalvoti, kad galima valgyti vištos kojas, bet jų rasi ne viename Pietų Kinijos regionų patiekale. Šiandien Kinija kasmet importuoja 300 tūkst. tonų „fenikso nagų“.

Prekybą kelia įvairių šalių specializacija skirtingose srityse. JAV ir Brazilija, dvi didžiausios vištienos eksportuotojos pasaulyje, pasižymi milžinišku žemės ūkiu ir tonomis augina pašarus, sudarančius pagrindinę paukštininkystės sąnaudų dalį. Tailandas ir Kinija dominuoja perdirbtos mėsos rinkoje, kuriai reikia pigios, kvalifikuotos darbo jėgos. Rusija ir Ukraina anksčiau pagal grynuosius rodiklius buvo vištienos importuotojos, o šiandien, išaugus tenykštei grūdų pramonei, tapo eksportuotojomis.

Užsienyje prekiaujantiems mėsos augintojams kyla įvairi rizika. Prekybos derybose vištiena dažnai – karšta tema. Kinija 2010 m. apmuitino paukštieną iš JAV, o 2015 m., netrukus po paukščių gripo epidemijos, apskritai uždraudė ją importuoti. Sektoriaus stebėtojai nemato daug vilčių, kad draudimas bus atšauktas, tad JAV ūkininkams teks nusivilti, nes jie mielai už 20 mlrd. kasmet užauginamų viščiukų kojų gautų daugiau, o dabar jas tenka parduoti kaip pašarą.

1997 m. ES analogiškai uždraudė importuoti chloro tirpalu plaunamą vištieną iš JAV, nes nerimaujama, kad dėl to ūkiuose galimi žemesni higienos standartai. Ginčai dėl tokios vištienos buvo kliūtis derantis dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės, kurios JAV ir ES taip ir nepasirašė. Kai kurie britai būgštauja, kad jų šaliai išstojus iš ES ir siekiant prekybos susitarimo su JAV gali tekti sutikti su tokios vištienos importu.

Nors vištienos gausa – naudinga vartotojams, kovojantiems už gyvūnų teises neramu, kad mėsos pramonė mažina sąnaudas neatsižvelgdama į viščiukų gerovę. Pasak Vicky Bond iš gyvūnų teisių grupės „Humane League“, dabartiniai viščiukų matmenys sukelia baisiausias bėdas. Broilerių krūtinės raumenys tokie dideli, kad kaulai nepritaikyti jiems atlaikyti, todėl viščiukai sunkiai vaikšto. Kolčesteryje jie į žmones beveik nereaguoja, todėl primena zombius. Šiuolaikinių viščiukų apimtis tokia, kad dėl raumenų masės jie negali poruotis (vadinasi, apie romantiką jie gali galvoti tik rimtai pabadavę).

Iš dalies pasistengus už gyvūnų teises kovojančioms labdaros organizacijoms, iš dalies iki įperkamo lygio atpigus mėsai, daugiau vartotojų nusiteikę mokėti už geresnėmis sąlygomis augintų paukščių mėsą. Populiarėja laisvėje ir ekologiškai auginti viščiukai, skirtingai nei dauguma broilerių, galintys vaikščioti lauke. Nyderlandų visuomenė neseniai taip pasipiktino milžiniškų plofkip (pažodžiui – „sprogęs viščiukas“) auginimu, kad mažmenininkai masiškai perėjo prie lėčiau augančių veislių. 2015 m. plofkip olandų rinkoje sudarė apie 60 proc., o 2017 m. – tik 5 proc. Jungtinėje Karalystėje laisvėje auginamų vištų kiaušinių jau parduodama daugiau nei laikomų narvuose.

Sunerimusi dėl gyvulių ir paukščių sveikatos, ES priėmė bene griežčiausius gyvūnų gerovės įstatymus pasaulyje. Antai nuo 2012 m. draudžiama auginti dedekles bateriniuose narvuose. JAV išmušti įstatymų bazės reformas sunkiau, ypač federalinių. Gyvūnų teisių aktyvistai apgailestauja, kad šalies kongresinė sistema suteikia neproporcingą svorį kaimiškoms valstijoms. Vis dėlto pernai lapkritį įvyko nors ir reta, bet reikšminga permaina valstijų lygmeniu, Kalifornijos gyventojams pritarus 12 pasiūlymui (Proposition 12), kuriuo bus uždrausta prekiauti kiauliena, veršiena ir kiaušiniais iš narvuose laikomų gyvūnų, tad dabar valstijos įstatymai artimi taikomiems ES. Permaina aktuali visiems mėsos augintojams, kurie nori savo produkcija prekiauti didžiausioje JAV valstijoje, ir tai juos spaudžia pradėti ūkininkauti kitaip.

Bendrovės į susirūpinimą gyvūnų gerove reagavo labiau nei įstatymų leidėjai. Pastaraisiais metais aktyvistai daug pasiekė pagrasinę įmonėms, kad paskelbs ne pačias gražiausias nuotraukas ir vaizdo įrašus, kaip auginamas būsimas maistas. Grupės „Open Philanthropy Project“, kuri finansuoja kovojančius už gyvūnų teises, tyrime nustatyta, kad surengtos akcijos daugiau kaip 200 amerikiečių įmonių – įskaitant „McDonald’s“, „Burger King“ ir „Walmart“ – paskatino nuo 2015 m. nebepirkti bateriniuose narvuose laikomų vištų kiaušinių.

Išsirito idėja

Todėl ūkininkai vis labiau domisi, kaip pagerinti paukščių gyvenimo sąlygas. Richardas Swartzentruberis turi dvi vištides Grinvude, nedideliame Delavero mieste. „Perdue Farms“, kuriai jis tiekia paukštieną, apskritai nebenaudoja antibiotikų. R. Swartzentruberio vištidės su daug langų ir durų, kurios esant geram orui atveriamos į aptvertą pievą. Žinoma, yra nemalonių niuansų: viščiukams gal ir patinka sutūpti medžiuose, bet tuo naudojasi ir vanagai. Vištidėse, kad viščiukams būtų smagiau, pridėta šieno ryšulių, medinių dėžių ir plastikinių platformų. Jo pastangas labdaros organizacija „Global Animal Partnership“ įvertino geros ūkininkavimo praktikos sertifikatu.

Maisto saugą tyrinėjantis mokslininkas Bruceas Stewartas-Brownas iš „Perdue Farms“ sakė, kad jo įmonė mielai daugiau viščiukų augintų ekologiškai. Bet galimybes tiekti ekologišką, geresnėmis sąlygomis užaugintą mėsą varžo rinkos jėgos, nes teisiškai privalomas pašaras yra nepigus. Gal ir daugiau žmonių mielai sumokės daugiau už ekologiškus arba laisvėje augintų gyvūnų produktus, bet dauguma vis dar renkasi tai, kas pigiausia. Be to, nors auga susidomėjimas vegetarizmu ir veganizmu, apklausos neparodo, kad turtingojo pasaulio gyventojai masiškai pereina prie žolėdžių dietos. Žmonėms gal ir smagu išbandyti augalinę mitybą, bet labiausiai jiems patinka vištiena.

The post Kaip vištiena turtingajame pasaulyje tapo populiariausia mėsa appeared first on Sekunde.lt.

Brangiausios vištienos dalies – krūtinėlės – kaina Lietuvoje yra bene mažiausia Europos Sąjungoje. Vis dėlto artimiausiu metu prognozuojamas nežymus būtent krūtinėles kainos augimas – jis jau fiksuojamas kai kuriose užsienio šalyse.

„Didelį vištienos vartojimą lemia kelios priežastys – tai vienas sveikiausių pasirinkimų, o lietuviai kaip niekada anksčiau ėmė rūpintis savo mityba. Be to, iš neriebios mėsos rūšių vištiena yra pigiausia. Kiaulienos suvartojama tik 5 kg daugiau. Tikėtina, laikui bėgant vartojimas augs – kitų šalių, tarkime, Portugalijos, pavyzdžiai rodo, kad šis kiekis siekia apie 40 kg, – įžvalgomis dalijasi Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis. – Lietuvoje galime džiaugtis bene mažiausia vištienos kaina Europoje. Vidutiniškai vištienos krūtinėlių kaina svyruoja nuo 5–6 Eur už kilogramą. Skandinavai už kilogramą moka beveik 12 Eur, o šveicarai net 26 Eur. Tačiau dėl susiklosčiusios situacijos pasaulinėje rinkoje ši kaina greitu metu šiek tiek keisis.“

Pasak V. Tėvelio, vištienos krūtinėlių kainos kilimą, jau juntamą kai kuriose Europos šalyse, lemia dėl uždrausto eksporto iš Brazilijos susiklosčiusi situacija.

„Nors ši šalis mums atrodo labai tolima, tačiau pasaulio ekonomikoje viskas susiję. Maisto produktams visame pasaulyje taikomi labai griežti reikalavimai. Brazilija ilgą laiką buvo viena didžiausių vištienos eksportuotojų, tačiau pavasarį šios šalies įmonėse nustatyti dideli maisto saugumo pažeidimai – tai jai užvėrė eksporto kelius į Europą. Daugelyje šalių pradėjo trūkti vištienos filė, atsirado didelė paklausa pirkti iš aplinkinių šalių. Lietuvoje turime geras sąlygas auginti vištas, todėl savikaina, o kartu ir kaina galutiniam vartotojui, nėra didelė. Vietiniams verslininkams atsirado palanki galimybė eksportuoti. Tačiau, žinoma, pirmiausia norima produkciją realizuoti čia – Lietuvoje, o esant tokiai situacijai pasaulinėje rinkoje kaina negali nekilti – tai yra elementarūs ekonomikos dėsniai. Galima džiaugtis, kad kainos kils tik nežymiai – tai nebus sviesto kainos „sindromas“, – juokauja V. Tėvelis.

Asociacijos vadovo teigimu, prognozuojamas vištienos krūtinėlių kainos kilimas – apie 5–10 proc. Realiam vartotojui tai reiškia iki 50 ct didesnę kainą už kg.

Remiantis Lietuvos paukštininkystės asociacijos duomenimis, Lietuvoje 2017 m. buvo užauginta apie 130 tūkst. t vištienos. Eksportuojama apie 54 tūkst. t į daugiau nei 50 šalių. Daugiausia išvežama vištienos krūtinėlių, tačiau yra tokių šalių, į kurias eksportuojamos net vištų pėdos (į egzotines šalis). Į Lietuvą importuojama apie 39 tūkst. t vištienos, didžioji dalis iš Lenkijos. Pasak V. Tėvelio, gyventojai pirmenybę teikia Lietuvoje užaugintai produkcijai, nes pasitiki vietiniais augintojais, jų produkcija atrodo geresnė, šviežesnė.

The post Prognozuojamas dar vieno populiaraus produkto brangimas appeared first on Sekunde.lt.

Sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta atskleidžia, kuo naudingi vištienos sparneliai ir kaip geriausia juos valgyti.

Ar vištienos sparneliai – sveikos mitybos dalis?

Pasaulyje egzistuoja įvairios mitybos strategijos, kuriomis žmonės daugiau ar mažiau vadovaujasi dėl geografinės gyvenamosios padėties, klimato sąlygų, religinių įsitikinimų, valstybės ekonominės padėties ir t.t. Mitybą lemiančių faktorių yra išties labai daug. Lietuvių mityboje vištienos sparneliai neabejotinai gali būti sveika dienos raciono dalimi. Apskritai, jau gana ilgą laiką sveikos gyvensenos ir mitybos specialistai skelbia, kad, ypatingai vyrai, per dažnai vartoja riebią, rūkytą mėsą, o jos sveikesnė alternatyva gali būti paukštiena. Nepaisant to, kad balta paukštienos mėsa, tokia kaip vištienos krūtinėlė, laikoma išskirtinai dietine, mažai kaloringa ir turinčia daug baltymų, nereikia pamiršti ir kitų vištienos dalių.

Sparneliai gali būti ne tik naudingas, bet ir skanus patiekalas kiekvienam. Tačiau tik tuo atveju, jei jie bus tinkamai paruošti. Milžiniškas ir esminis skirtumas tarp perkeptų vištienos sparnelių bare ir namie gamintos sriubos su vištienos sparneliais ar garuose ruoštos vištienos mėsos.

Kokios naudingosios medžiagos yra vištienos mėsoje ir kuo jos svarbios mūsų organizmui?
Vištienos mėsoje yra mažai riebalų ir gausu kūnui reikalingų baltymų, kuriuose esančios amino rūgštys visiškai atitinka žmogaus poreikius, būtent dėl šios savybės vištieną dažnai vartoja sportuojantys žmonės. Be baltymų vištienoje, ypač sparnelių dalyje, yra ir kolageno, glicino, hialurono rūgšties, cholesterolio (jo gausu odelėje). Šios paukštienos aminorūgščių vertė prilygsta jautienai. Tiesa, tamsesnę sparnelių mėsos spalvą paprasčiausiai lemia didesnis mioglobino kiekis.

Dažnai bijome cholesterolio – o gal jis naudingas?

Cholesterolis išties naudingas. Žmogaus organizmui reikia cholesterolio dėl įvairių priežasčių. Puikiai žinoma, kad cholesterolis yra ypač svarbus žmogaus organizmo riebalas. Jis naudojamas visų ląstelių sienelių statyboje, steroidinių hormonų gamyboje, vitamino D, tulžies rūgšties sintezėje. Organizmas cholesterolio gauna su maistu, pavyzdžiui, 100 g vištienos yra 88 mg cholesterolio, o tai yra mažiau nei trečdalis paros normos.

Kolagenas – ar šios maisto medžiagos žmogus gauna pakankamai?

Toli gražu ne visada. Žmogaus organizme kolagenai sudaro apie 25 % visų kūno baltymų. Norėdami papildyti kolageno atsargas, rinkitės žuvį, vištieną, varškę, kiaušinių baltymus ir t.t. Vištienos sparneliai puikiai tiks norint gauti šios medžiagos dar daugiau ne vien dėl to, kad gyvūninės kilmės maiste gausu baltymų, kurių didelę dalį sudaro kolagenas. Sparnelyje taip pat yra net trys sąnariai. Jungiamieji mėsos audiniai bei kremzlės yra ypač turtingos kolageno, todėl būtent ši paukštienos dalis yra vertingiausia kolageno atžvilgiu.

Šios maisto medžiagos gausu žmogaus odoje, kauluose, kremzlėse, sausgyslėse, raiščiuose, raumenyse, dantyse ir dantenose, akies ragenoje, kraujagyslėse, vidaus organuose bei audiniuose. Savaime suprantama, kad kolagenas būtinas ir jo negali trūkti. Jo sintezę lėtina dėl amžiaus vykstantys hormoniniai pokyčiai (menopauzės metu oda netenka elastingumo ir tamprumo kelis kartus greičiau), neigiami išorės veiksniai (rūkymas, ultravioletiniai saulės spinduliai, užteršta aplinka). Palaipsniui nykstant kolageno sugebėjimui sugerti ir išlaikyti vandenį, oda praranda elastingumą, mažėja sąnarių lankstumas ir paslankumas. Sveika ir subalansuota mityba bei žalingų įpročių atsisakymas neabejotinai padeda išlaikyti tinkamas kolageno atsargas.

Tai ar visi vištienos sparneliai yra sveiki?

Viskas priklauso nuo to, kaip ir kokios formos jūs juos vartojate, pavyzdžiui, kelios mokslinės studijos rodo realų vištienos sultinio teigiamą poveikį žmogaus imuninei sistemai, o tai ypač aktualu kalbant apie pavasario peršalimo bangas. Žinoma, jei nuolat valgysime keptus sparnelius su daug druskos, tikrai nepadėsime savo organizmui, tačiau vartodami juos virtus ar paruoštus garuose su natūraliais prieskoniais, galime ne tik skaniai pavalgyti, bet ir stiprinti savo organizmą.

The post Vištienos sparneliai: kai ką svarbaus pamiršome appeared first on Sekunde.lt.

Taigi, kaip jau supratote, Cezario salotos neturi nieko bendra su žymiuoju karvedžiu Julijumi Cezariu. C. Cardini, kurio vardas ir buvo paskolintas šiam patiekalui, 1896 m. gimė Italijoje, o po Pirmojo pasaulinio karo emigravo į JAV. Netrukus jis įsikūrė Meksikoje, Tichuanos miestelyje, esančiame vos 20 minučių kelio automobiliu nuo San Diego. Ten Caesaris, padedamas šeimos narių, atidarė nedidelį viešbutį, o šio pirmajame aukšte įkurdino jaukų restoranėlį ir pavadino „Caesar’s Place“ („Pas Cezarį“). Norėčiau atkreipti skaitytojų dėmesį, kad tuo metu JAV galiojo Sausas įstatymas, o Meksikoje jo laikytis nereikėjo.

1924 m. liepos 4-ąją, JAV Nepriklausomybės dieną, į C. Cardini užeigą sugužėjo daugybė Holivudo žvaigždžių, kirtusių valstybės sieną, kad svetingoje vietoje galėtų gerai pasilinksminti. Gėrimų asortimentu buvo gausiai pasirūpinta iš anksto, tačiau C. Cardini nenumanė, jog svečiai būsią tokie išalkę. Maisto produktų atsargos seko, tačiau užsakymų nemažėjo. Galų gale šeimininkas pareiškė nustebinsiąs svečius dar niekur nematytomis firminėmis salotomis. Sumanusis italas rado virtuvėje tik kiaušinių, alyvuogių aliejaus, romaninių salotų lapų, baltos duonos, parmezano, česnakų ir Vusterio padažo. Jis ištrynė lėkštę česnaku, elegantiškai sudėliojo nesmulkintus romaninių salotų lapus, gausiai apšlakstė tirštu, šviežiai suplaktu padažu, apibarstė tarkuoto parmezano drožlėmis ir baltos duonos skrebučiais, pakepintais su alyvuogių aliejumi ir česnakais.

Štai taip buvo patiektos pirmosios Cezario salotos, vėliau sužavėjusios visą pasaulį ir iki šiol nesitraukiančios iš kategorijos favoritų. Ir viskas? Taip. Daugiau jokių priedų pačiose pirmosiose Cezario salotose nebuvo!

Europoje šios salotos paplito ir išpopuliarėjo Velso princo Edvardo VIII žmonos Wallis Simpson dėka. Ji buvo aistringa ir be galo smalsi keliautoja, todėl vienos kelionės metu neatsispyrė pagundai užsukti į C. Cardini restoranėlį ir pati paragauti firminio šeimininko patiekalo. W. Simpson pirmoji paprašė salotų lapus patiekti suplėšytus ir pageidavo patiekalą valgyti naudodamasi peiliu ir šakute. Trumpai tariant, taip Cezario salotos buvo pritaikytos prie „protokolinio“ valgymo taisyklių.

1953 m. „International Society of Epicures“ Paryžiuje įvertino Cezario salotas kaip geriausią patiekalą, per 50 metų sukurtą Amerikoje.

Šiandien viso pasaulio virėjai su malonumu gamina Cezario salotas ir kaskart eksperimentuodami papildo klasikinį receptą naujomis sudedamosiomis dalimis. Išmėginkime išradingų virtuvės meistrų Liutauro Čepracko, Lucos Brusono ir Aldonos Gečienės receptus. Šie virtuvės virtuozai detaliai atskleidė savo sumanymus, atspindinčius skirtingus autorių charakterius bei patirtį.

Liutauras Čeprackas, diplomuotas „Le Cordon Bleu“ mokyklos absolventas, didžiojo diplomo („Le Grand Diplome“) ir aukso medalio savininkas.

Vos tik man telefonu prasitarus apie Cezario salotas, Liutauro vaizduotė iš karto pasufleravo, kad šį kartą salotų lapus jis keps. Nors visi ingredientai tradiciniai, salotų patiekimas išties įspūdingas, o rezultatas labai gardus. Taigi pristatome L. Čepracko receptą, įkvėptą Meksikos saulės ir San Sebastiano miniatiūrinės virtuvės šedevrų.

Sudedamosios dalys: 2 nedidukai romaninių salotų gūžiai, parmezano arba „Džiugo“ sūrio drožlės, balta duona skrebučiams. Užpilas: 1 trynys, 3 skiltelės česnako, 150 ml alyvuogių aliejaus, 1 arbatinis šaukštelis Dižono garstyčių, 1 arbatinis šaukštelis citrinos sulčių, 1 valgomasis šaukštas Vusterio padažo, druskos ir pipirų pagal skonį.

Česnaką sutarkuojame ir užpilame aliejumi, palaikome apie 1 val., tada aliejų nupilame. Česnakus išmetame arba suvartojame kitiems patiekalams. Orkaitę įkaitiname iki 180° C. Baltą duoną supjaustome norimo dydžio kubeliais, aptepame česnakais aromatizuotu aliejumi ir kepame, kol lengvai apskrus. Salotas perpjauname per pusę ir pjautą dalį patepame aromatizuotu aliejumi.

Įkaitiname sausą keptuvę, dedame salotas pjūviu žemyn ir kepame, kol pradės ruduoti, taip pat galima apkepti ir ant grotelių. Atkreipiu dėmesį: nevartome! Tai trunka apie 3–4 min. Kad patiekalas pavyktų, labai svarbu salotų neperkepti.

Į dubenėlį dedame kiaušinio trynį, garstyčias, Vusterio padažą, citrinos sultis ir viską plakame plakimo šluotele. Po truputėlį įmaišome kelis šaukštus alyvuogių aliejaus ir plakame toliau. Susidarius vientisai masei, toliau aliejų pilame plona srovele nuolat plakdami. Pagardiname druska ir pipirais.

Apkeptas salotų gūžio puseles įkomponuojame pasirinktos formos lėkštėje, užpilame šviežiai suplaktą užpilą, sudedame česnakinius skrebučius ir paberiame sūrio drožles.

Luca Brusonas, iš nedidelio Italijos miestelio Veneto regione kilęs šefas, kulinarinius gebėjimus lavino įvairiuose Italijos regionuose ir Vokietijoje. Luca Lietuvoje gyvena nuo 2008-ųjų, o šių metų pradžioje sėkmingai įsikūrė jau nuosavame restorane Vilniaus senamiestyje.

Nors, anot L. Brusono, Cezario salotos toli gražu nėra tokios populiarios Italijoje kaip kitose Europos šalyse bei JAV, jis mielai sutiko pasidalyti savo receptu.

Sudedamosios dalys: romaninės salotos, parmezano sūris, balta duona skrebučiams. Užpilui: 1 kiaušinis, 150 ml itališko ypač tyro („extra virgin“) alyvuogių aliejaus, 1 valgomasis šaukštas baltojo vyno acto, 1 arbatinis šaukštelis Vusterio padažo, 2 valgomieji šaukštai šviežių citrinos sulčių, druskos ir pipirų pagal skonį.

Nuplauname ir nusausiname salotų lapus, tačiau jų nesmulkiname. Iš baltos duonos suformuojame norimo dydžio skrebučius ir apkepame keptuvėje su šiek tiek alyvuogių aliejaus. Į virtuvinį plaktuvą supilame sudedamąsias užpilo dalis, išskyrus alyvuogių aliejų. Plakdami pamažu pilame alyvuogių aliejų. Imame išgaubtą dubenį ir jame ratu išdėliojame nesmulkintus salotų lapus. Suberiame skrebučius bei parmezano drožles. Pagardiname užpilu iš plaktuvo.

Aldona Gečienė per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų geriausių šalies restoranų virtuvėse, pelnė išskirtinio talento savininkės ir daugiausia titulų pelniusios Lietuvos kulinarės vardą.

Anot Aldonos, tradiciniu būdu ruošiamos salotos ne tokios spalvingos ir intriguojančios, todėl virtuvės meistrė nutarė improvizuodama rinktis įvairesnius ingredientus ir nustebinti patiekimo vingrybėmis.

Sudedamosios dalys: romaninės salotos, vyšniniai pomidoriukai, Serano kumpis, parmezano drožlės, balta kvietinė duona. Užpilui: 25 g konservuotų ančiuvių, 15 g sutrintų česnako skiltelių, 1 kiaušinio trynys, 8 g citrinos sulčių, 8 g raudonojo vyno acto, 8 g Vusterio padažo, 9 g Dižono garstyčių, 100 ml alyvuogių aliejaus, 20 g tarkuoto parmezano, 50 g vandens, druskos ir pipirų pagal skonį.

Visus užpilo ingredientus sudedame į virtuvinį plaktuvą ir maišydami pamažu pilame aliejų. Masei sutirštėjus supilame vandenį. Baigę plakti suberiame smulkiai tarkuotą parmezaną. Plonus baltos duonos gabalėlius patepame aliejumi su česnaku ir atsargiai suformuojame norimą formą skardoje, kurioje juos ir skrudinsime. Išgavę norimą pavidalą, pašauname skardą į orkaitę, įkaitintą iki 200° C. Kepame, kol gražiai apskrunda.

Nuplauname ir išdžioviname salotas, rankomis suplėšome mažesniais gabalėliais. Vyšninius pomidoriukus pjaustome į keturias dalis, išimame sėklytes. Sudedame smulkintus salotų lapus ir pomidorų puseles į atskirą indą ir sumaišome su užpilu. Atvėsintą džiūvėsėlį (šiuo atveju suformavome apvalų rėmą su šleifu) dedame į lėkštės centrą. Rėmelio viduryje komponuojame smulkintas romanines salotas, sumaišytas su pjaustytais pomidoriukais bei užpilu. Išdėliojame Serano kumpio gabalėlius ir pabarstome parmezano sūriu.

The post Genialiai paprastos, netikėtai sudėtingos Cezario salotos appeared first on Sekunde.lt.