Galimybė atrasti naujus žanrus ir mylimus rašytojus

Su prasidėjusia vasara grįžta ir „Skaitymo iššūkis“. Šiemet mažiau užduočių, bet daugiau prizų ir įtraukiančių žaidimų socialiniuose tinkluose.

„Pagrindinis iššūkio tikslas – atrasti skaitymo malonumą, o kad būtų smagiau, kviečiame varžytis tarpusavyje ir žadame nuostabių, vasariškų prizų! Priimti iššūkį gali ir dideli, ir maži, nes užduotys šiek tiek lengvesnės nei pernai ir jų perpus mažiau – tik penkios. Norintys įveikti iššūkį turės perskaityti knygą, kurios tema susijusi su Lietuva, knygą, kurioje minima profesija, draugo rekomenduotą knygą, savo gimimo metais parašytą knygą ir, žinoma, knygą apie atostogas.

Užduotys gana lengvos ir įdomios, tad kviečiame rinktis knygas ir tiesiog skaityti – namuose ar per pietų pertrauką, parke ar troleibuse, pajūryje ar prie ežero. Kuo labiau įtraukianti knyga, tuo mažiau svarbi vieta. Juk vasara be knygos – ne vasara!“ – prie akcijos kviečia prisijungti organizatoriai.

„Skaitymo iššūkis“ – puiki proga turiningai praleisti atostogas, tuo pačiu sudalyvaujant varžytuvėse, taip pat galimybė atrasti dar neskaitytų knygų ir išbandyti naujus žanrus, nes kiekviena užduotis kviečia ieškoti ir bandyti.

„Skaityti aš mėgstu ir skaitau daug, tačiau dažniausiai tik man patinkančio žanro knygas. „Skaitymo iššūkis“ atkreipė mano dėmesį į tas knygas, kurių pati greičiausiai nebūčiau pasirinkusi. Būtent tos knygos tapo mano šios vasaros atradimais“, – džiaugiasi viena iš pernai vykusio iššūkio dalyvių Rytenė.

Dalyvių skaičius išaugo dešimtimis

Organizatorių teigimu, „Skaitymo iššūkio“ idėja gimė dar 2016-aisiais, Bibliotekų metais, o per kelis metus išaugo dešimtimis kartų ir nustebino net pačius bibliotekininkus.

„Pirmą kartą skaitymo varžytuvės vyko Šiaulių regiono bibliotekose. Sulaukus didelio pasisekimo ir nemenko populiarumo, skaitytojų prašymu nusprendėme pakartoti šią skaitymo skatinimo iniciatyvą visos šalies mastu. Pernai varžytuves organizavo visos šalies viešosios bibliotekos, kurių yra apie 1,2 tūkst. su filialais“, – iššūkio priešistorę pasakoja Edita Urbonavičienė.

Praėjusiais metais iššūkyje varžėsi 4,6 tūkst. dalyvių iš visos Lietuvos, kurie per tris vasaros mėnesius perskaitė net 25 tūkst. knygų! Organizatoriai tikisi, kad šiemet dalyvių skaičius, kaip ir jų meilė skaitymui, toliau augs.

„Per kelis metus pasiekti nuostabūs rezultatai rodo, kad žmonės mėgsta skaityti, o varžytuvės skatina juos labiau įsitraukti. Neabejojame, kad tai susiję ir su šilčiausiu metų laiku. Juk vasara ir knyga yra neatsiejami dalykai. Geri rezultatai motyvuoja ir mus pačius, todėl dedame visas pastangas, kad „Skaitymo iššūkis“ vis labiau populiarėtų kiekvienais metais“, – pasakoja organizatoriai.

,,Skaitymo iššūkį” jau trečius metus organizuoja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos bei Lietuvos aklųjų biblioteka.

The post Bibliotekos skaitytojams meta iššūkį appeared first on Sekunde.lt.

Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime (NMPP) dalyvavę aštuntokai išmoko pamoką, jog net mokyklos suole naudinga sukčiauti. Švietimo įstaigoms pateikti Nacionalinio egzaminų centro (NEC) testai, už kurių paslapties išsaugojimą rengėjai, savivaldybių specialistai ir mokyklų vadovai prisiima asmeninę atsakomybę, šįmet per mokinių rankas plaukė dar iki patikrinimo.

Savotiškas egzaminas, turėjęs parodyti mokinių ir mokytojų darbo rezultatus, virto farsu.

Vienos Panevėžio mokyklos aštuntokai „Sekundės“ korespondentei atvirai pasakojo ir mobiliuosiuose telefonuose demonstravo nufotografuotus gamtos mokslų testo lapus su užduotimis, draugų per socialinius tinklus atsiųstus dar patikrinimo išvakarėse.

Vaikai kaip nuotykį pasakojo, kaip jiems svarbios dienos rytą, prieš įeidami į klasę spręsti testų, koridoriuje kartojosi iš vakaro iškaltus teisingus atsakymus.

Šitaip patikrinimui buvo pasiruošę net ne vienos miesto mokyklos mokiniai. Nutekėjusiomis užduotimis iš anksto socialiniuose tinkluose masiškai dalijosi įvairių ugdymo įstaigų aštuntokai.

NMPP dalyvaujančių mokyklų aštuntokai pirmąjį, teksto suvokimo, testą sprendė balandžio 16–20 dienomis. Dalis Panevėžio mokinių į jį atėjo „pasiruošę“ – tekstą ir klausimus žinojo iš vakaro.

Po kelių dienų laikyto socialinių mokslų testo užduotys, atrodo, jau buvo žinomos dar didesniam būriui panevėžiečių. O paskutinį, prieš porą dienų vykusį gamtos mokslų testą sąžiningai sprendusių mokinių kai kuriose Panevėžio mokyklose turbūt buvo mažiau nei iškalusiųjų atsakymus iš anksto.

Garantuoja slaptumą

Nors įvairių Panevėžio mokyklų aštuntokai vieni per kitus dalijosi testų užduotimis ir įspūdžiais iš farsu virtusio patikrinimo, pedagogai savo įstaigų garbę gina tvirtindami nesąžiningumo apraiškų neįžvelgę.

„Šaltinio“ progimnazijos direktorės Zinos Stripeikienės teigimu, žinia apie nutekintas užduotis mokyklą pasiekė iš miesto Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus specialistų, išvakarėse patikrinusių vokus su testais.

„Ar mūsų pačių vaikai žinojo užduotis ir atsakymus, nedarėme apklausos, o mokytojams jie tuo tikrai nepasigirs“, – aiškino vadovė.

Z. Stripeikienė sutinka, kad nuvilnijus skandalui apie nutekintas užduotis, nacionaliniu mastu vykdyta aštuntokų žinių patikra nebegali būti vertinama kaip ugdymo kokybės atspindys.

Panevėžio K. Paltaroko gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė pripažįsta iš mokytojų girdėjusi, kad testai galėjo būti platinami internete, tačiau, jos nuomone, jų mokyklos aštuntokai užduotis sprendė sąžiningai. Ar K. Paltaroko gimnazijos moksleiviai irgi gudravo, pasak direktorės, mokytojų informacija nepasiekė.

„Už savo mokyklos vokus su testais galvą guldau. Vokai pas mane seife gulėjo. Neabejoju, kad testai ne iš mokyklų nutekinami. Kuris direktorius taip rizikuotų, kad prakirpęs vokus kažkam parodytų? Tie, kas tuos testus kuria, turėtų susirūpinti jų paslapties išsaugojimu“, – mano G. Gailiūnienė.

Pažeidimų nerado

Užklijuotus vokus su visų trijų dalykų testais aštuntokams iš Nacionalinio egzaminų centro parvežusi Panevėžio švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus specialistė Minolė Petronytė-Kairienė miesto mokyklų atstovams juos išdalijo dar balandžio 12–13 dienomis. Šie parašu patvirtino išlaikysiantys konfidencialumą: vokai bus laikomi seife ir prakirpti tik testavimo dieną.

Kad užduotys galėjo būti paviešintos internete anksčiau laiko, NEC pranešęs visoms savivaldybėms ir nurodęs patikrinti visas aštuntąsias klases turinčias mokyklas.

Toks patikrinimas organizuotas balandžio 25-ąją, tai yra paskutinio, gamtos mokslų, patikrinimo išvakarėse. Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus specialistai Panevėžio mokyklose pažeidimų nenustatė.

„Esame ramūs, kad Panevėžio mieste konfidencialumas nebuvo pažeistas“, – tvirtina M. Petronytė-Kairienė.

Tikrinti vokus išvakarėse, o ne aštuntokų testavimo rytą prieš užduočių paskelbimą, savivaldybėms, pasak specialistės, nurodęs pats NEC. Anot M. Petronytės-Kairienės, skyriaus darbuotojų nepakaktų patikrinimo dieną tuo pačiu metu nuvažiuoti į visas miesto progimnazijas. Todėl didžiausią ažiotažą dėl nutekintų užduočių sukėlusio gamtos mokslų testo dieną tikrintojų iš Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus sulaukė tik viena mokykla Panevėžyje – R. Sargūno sporto gimnazija.

Kad miesto mokyklų aštuntokai į patikrinimą atėjo jau iškalę užduočių teisingus atsakymus, M. Petronytė-Kairienė teigė negalinti nei patvirtinti, nei paneigti.

„Vaikai plačiai bendrauja socialiniuose tinkluose. Feisbuke netgi sukurta aštuntokų grupė, kurioje jie dalijasi ir namų darbais, ir pratybų atsakymais. Gal jie galėjo pasidalyti ir testais, bet galiu patvirtinti, kad Panevėžyje mokyklos nebuvo prakirpusios vokų“, – užtikrinta specialistė.

Analizė liko beprasmiška

Šiais metais NMPP dalyvauti norą buvo pareiškusios 58 savivaldybės iš 60.

NEC direktoriaus pavaduotojas dr. Pranas Gudynas pripažįsta, kad planuotas mokinių pasiekimų ir mokytojų darbo įvertinimas tapo tik nereikalingu spektakliu.

Centras iš įvairių šalies vietų – pačių mokyklų ir net tėvelių jau visą savaitę gauna informacijos apie nutekintas užduotis.

„Panevėžys nėra viena labiausiai šiame kontekste linksniuojamų vietovių“, – sako dr. P. Gudynas.

Užduočių nutekinimas jam kelia nuostabą. Mat toks patikrinimas, anot pavaduotojo,

nėra egzaminas, jam nereikia jokio specialaus pasirengimo. Testo rezultatai neturi įtakos net metiniam pažymiui. Tai tėra galimybė mokyklai – mokytojams ir mokiniams įsivertinti savo darbą.

Vis dėlto mokyklos turėtų būti suinteresuotos pasirodyti kuo geriau. Ankstesniais metais NEC rengdavo patikros rezultatų analizę ir vaikai, švietimo įstaigos matydavo savo pasiekimus šalies kontekste.

„Ko gero, šįmet tokios analizės teks atsisakyti, nes rezultatai bus gana stipriai iškreipti“, – pripažįsta dr. P. Gudynas.

Persikels į elektroninę erdvę

NEC direktoriaus pavaduotojas nesiima spręsti, kaip galėjo būti nutekintos užduotys.

Anot jo, užklijuotus vokus su užduotimis gavusios savivaldybės elgiasi įvairiai – vienos juos atiduoda mokykloms prieš kelias dienas iki patikros, kitos – tik patikrinimo rytą.

„Didelė dalis mokytojų, politikų kalbėjo, kad reikia pasitikėti mokyklomis. Jomis ir pasitikima. Pasirodo, kai kurios nepakankamai subrendusios tokiai atsakomybei“, – sako dr. P. Gudynas.

Nors, anot jo, NEC nusiteikęs imtis priemonių, visgi pripažįsta įrankių nubausti nesąžininguosius neturintis.

„Kai vyksta sparti kaita, kai kurioms mokykloms iškilusi išlikimo grėsmė, išplitusios profsąjunginės nuotaikos, dirva tokiam nesąžiningumui gerai išpurenta. Suprasdami, kad nieko nepakeisim, tyliai stebime situaciją, fiksuojame pažeidimus ir darysime iš to išvadas“, – teigia pavaduotojas.

NEC rengiasi jau po keleto metų patikrinimui parengti elektroninius testus ir netgi tos pačios klasės mokiniams pateikti skirtingas užduotis.

The post Žinių patikrinimas virto farsu appeared first on Sekunde.lt.