„Net 73 proc. Lietuvos gyventojų sako, kad pagrindinė problema jiems yra sveikatos paslaugų prieinamumas ir pirmiausia kalbama yra apie specialistus. Tačiau tai, ką pasiūlė socialdemokratų Vyriausybė – nėra reforma, kuri spręstų prieinamumo klausimus. Tai yra reforma dėl sistemos, ne dėl žmogaus“, – trečiadienį Seime vykusios spaudos konferencijos metu teigė G. Skaistė.

Anot Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės J. Sejonienės, siūloma reforma problemų neišspręs, o priešingai – jas tik dar labiau gilins.

„Pacientai išsako, kad eilės, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas yra problema. Deja ir šis pažadas, panašu, kad lieka neįgyvendintas. Imamasi visiškai netinkamų priemonių eilių problemai spręsti. Kai mes kalbame apie geresnę vadybą, apie didesnį efektyvumą – dabartiniai valdantieji kažkodėl nusitaikė į vieną ne patį didžiausią finansavimą iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto gaunančią įstaigų grupę. Kažkoks skirstymas įstaigas pagal nuosavybės formą“, – Seime dėstė J. Sejonienė

Reformą kritikuoja medikų bei pacientų atstovai

Kaip skelbta, Seimas svarsto Sveikatos sistemos įstatymo pataisas, kurias priėmus iš pacientų nebebūtų reikalaujama papildomų priemokų už valstybės lėšomis teikiamas medicinines paslaugas. Tikimasi, kad tokiu būdu būtų didinamas skaidrumas sveikatos sistemoje, paslaugų prieinamumas, mažinamos eilės pas gydytojus.

Taip pat Seimą pasieks pataisos, kurios keistų Valstybinės ligonių kasos (VLK) sutarčių sudarymo su gydymo įstaigomis principus. Siūloma, kad pirmenybė būtų teikiama sudaryti tokias sutartis su viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros įstaigomis. Tikimasi, kad tai prisidėtų prie viešojo sveikatos sektoriaus stiprinimo, taip pat mažintų pacientų eiles ir atskirtį.

Siūlomas sveikatos reformų planas sulaukia kritikos ne tik iš parlamentarų, bet ir medikų bei pacientų atstovų. Anot Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės, svarbu užtikrinti laiku prieinamą sveikatos priežiūrą, nepriklausomai nuo to, ar paslaugos teikiamos valstybinėse, ar privačiose įstaigose.

„Pacientams yra svarbiausia savalaikė, individualiai geriausiai tinkama ir kokybiška sveikatos priežiūra. Neturi būti ribojama, kur žmogus gaus tas paslaugas. Neturi būti ribojama, ar tu privačioje, ar valstybinėje įstaigoje (gauni paslaugas – ELTA), nes kiekvienas žmogus moka įmokas ir jis turi teisę jomis pasinaudoti“, – teigė V. Augustinienė.

Be to, kaip pabrėžė V. Augustinienė, prieš priimdami sprendimus valdantieji neįsiklauso į medikų ir pacientų organizacijų pastabas.

„Turėtų pirmiausiai išgirsti, išklausyti visus socialinius partnerius: tiek medikų organizacijas, tiek pacientų, ar gydymo įstaigų ir visus kitus, kuriems yra aktualūs šie klausimai. (…) Mes tik buvome informuoti, kai sprendimai jau yra suformuoti, ir tada neva galime išreikšti nuomonę. Kai išreiškėme tą nuomonę, ji tapo nereikalinga“, – dėstė ji.

Pasiūlė būdus, kaip trumpinti eiles pas gydytojus

Opozicijoje dirbantys konservatoriai spalį pristatė penkias kryptis, kurios, jų teigimu, galėtų sutrumpinti pacientų eiles gydymo įstaigose.

Pirmiausia siūloma užtikrinti skaidrią pacientų registraciją, kurioje būtų pateikiami realūs laukimo laikai ir visų įstaigų duomenys.

Be to, siūloma taikyti vieningo prieinamumo standartus, pagal kuriuos šeimos gydytojas pacientus turėtų priimti per septynias dienas, o specialistas – per trisdešimt dienų.

TS-LKD vertinimu, situaciją dėl eilių taip pat padėtų finansinės paskatos – įstaigos būtų skatinamos organizuoti procesus taip, kad bent 90 proc. pacientų gautų reikiamas paslaugas laiku.

Taip pat siūloma visoje šalyje įtvirtinti vienodus standartus, kad šeimos gydytojo komandos nariai (slaugytojai, atvejo vadybininkai, gyvensenos specialistai) realiai perimtų dalį lėtinių ligų priežiūros — pratęstų receptus, užsakytų būtinus tyrimus pagal nustatytas schemas, stebėtų ligos eigą.

Galiausiai, pasiūlyta numatyti, kad paslaugas, įtrauktas į PSDF krepšelį, pacientas turi teisę gauti tiek viešose, tiek privačiose įstaigose pagal vienodus standartus – šeimos gydytojo konsultacijas gauti per 7 dienas, specialisto – per 30 dienų.

The post Beda pirštu į siūlomą sveikatos reformą appeared first on Sekunde.lt.

Kaip teigiama Arūno Dulkio vadovaujamos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtame projekte, šiomis reformomis siekiama užtikrinti kokybiškų ir saugių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visiems Lietuvos gyventojams, nepaisant jų gyvenamosios vietos, socialinės ar ekonominės padėties.

„Sistema, kaip matote, nuolat dirba, bet visi yra nuolat nepatenkinti. Daug ligoninių, bet mirtingumas didelis, gyvenimo trukmė trumpesnė nei kitose ES valstybėse, sveikatos sutrikimus, kuriuos galėtų pagydyti šeimos gydytojai ar specialistai ambulatoriškai, sprendžiame ligoninėse, tai, neabejoju, kad reikėjo šitų pokyčių jau anksčiau“, – trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu kalbėjo A. Dulkys.

SAM parengtame pataisų aiškinamajame rašte teigiama, kad dabartinė sveikatos priežiūros sistema neveikia taip, kaip turėtų veikti dėl per ilgą laiką nepakitusių vadybos sprendimų, pasikeitusio žmonių gyvenimo būdo ir demografinės padėties. Pažymima, kad nepakankamą sveiktos priežiūros atsparumą grėsmės ir krizėms atskleidė ir COVID-19 pandemija.

„Pandemijos metu kilęs papildomas spaudimas sveikatos sistemai dar labiau išryškino struktūrinius iššūkius, ypač susijusius su sveikatos paslaugų kokybės ir prieinamumo užtikrinimu. Atsirado būtinybė sutelkti turimus išteklius, kurių reikia dabartinei krizei įveikti ir sveikatos sistemos atsparumui ateityje padidinti“, – rašoma SAM aiškinamajame rašte.

Ministerija tvirtina, kad pagrindinis reformos principas yra tai, kad kuo daugiau būtų teikiama ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų mažinant stacionarinės pagalbos paslaugų teikimo krūvį.
Nurodoma, kad šia reforma ketinama sukurti gydymo įstaigų tinklą, kuris atsižvelgtų į geografinį prieinamumą pacientams ir paslaugų daugiaprofiliškumą bei kokybę ir skubiosios pagalbos užtikrinimą visą parą. Teigiama, kad esminių paslaugų teikėjų tinklas Lietuvoje dažnai vadinamas pertekline infrastruktūra, todėl jį būtina optimizuoti, gerinant paslaugų kokybę.

„Tinklinei pertvarkai reikės sudaryti bendradarbiavimo sutartis tarp savivaldybės pirminės arba antrinės sveikatos priežiūros įstaigų, visuomenės sveikatos biuro ir privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Savivaldybės turi užtikrinti bazinį paslaugų paketą savo gyventojams, išnaudodamos ir valstybinių, ir privačių įstaigų potencialą, todėl bendradarbiavimo sutartys galės būti sudaromos su visomis savivaldybės teritorijoje veikiančiomis įstaigomis“, – teigiama aiškinamajame projekto rašte.
Projekte taip pat numatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija nustatytų bazinį medicinos paslaugų paketą, kuris būtų privalomas visoms gydymo įstaigoms.

Taip pat planuojama savivaldybėse steigti sveikatos centrus. Tokių įstaigų tikslas būtų kartu su savivaldybės gydytoju koordinuoti paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje ir rūpintis, kad paslaugų kokybė ir prieinamumas gyventojams gerėtų. Dėl savivaldybės sveikatos centro steigimo savivaldybės spręstų pačios, nes, kaip akcentuojama projekte, neplanuojamas privalomas savivaldybių sveikatos centrų steigimas.

Reformą paskatino ir prasta situacija sveikatos priežiūros sistemoje

Kaip teigia SAM, siekį reformuoti gydymo įstaigų tinklą lėmė prasti Lietuvos gyventojų sveikatos ir sveikatos priežiūros paslaugų vartojimo rodikliai. Kaip priežastis pradėti reformą įvardinama ir sveikatos priežiūros paslaugų fragmentacija – esą nėra asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros integracijos savivaldoje.

Taip pat teigiama, kad vienas iš reformas paskatinusių veiksnių yra nepakankamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir kokybės užtikrinimas. Anot ministerijos, šiuo atžvilgiu egzistuoja ir teritoriniai netolygumai.

Galiausiai kaip problemos, kurias sistemiškai reikia spręsti, įvardijamas netolygus žmogiškųjų išteklių pasiskirstymas bei kompetencija, pacientų laukimo eilėse problema.

Ministerija užsimojusi, kad šis tinklas būtų sukurtas nei ilgiau nei per 5 metus.

The post Vyriausybė pritarė gydymo įstaigų tinklo reformai appeared first on Sekunde.lt.

Milijoninės investicijos

Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna sako matantis dvi išeitis: kritikuoti reformą arba pasistengti į miestą pritraukti kuo daugiau investicijų, tai leistų panevėžiečiams užtikrinti geresnes sveikatos priežiūros paslaugas.

Sveikatos apsaugos ministerija yra numačiusi visose savivaldybėse steigti bendruomenės sveikatos centrus, kurie po vienu stogu galėtų jungti pirminę, antrinę bei visuomenės sveikatos priežiūrą. Panevėžio savivaldybės administracija taip pat jau yra parengusi savo siūlymą ministerijai. Tačiau, anot T. Juknos, pertvarkos planas dar nėra konkretus. Iki šiol nėra aišku, ar bus finansuojamos tik išlaidos, susijusios su įstaigų pertvarkymu, ar ir kitos priemonės, orientuotos į paslaugų kokybę. Kol kas tik žodžiu buvo paminėta, kad jeigu vyks struktūriniai pertvarkymai, finansavimas bus skiriamas vienoks, jeigu funkciniai – kitoks. Savivaldybė viliasi, kad ši reforma atvertų kelią jai pavaldžias sveikatos įstaigas už ES lėšas aprūpinti nauja medicinos įranga bei įgyvendinti jau keletą metų brandinamą planą miesto poliklinikai teikti nebe tik pirminio, bet ir antrinio lygio specialistų paslaugas. Dabar tokios panevėžiečiams prieinamos Konsultacijų poliklinikoje.

„Panevėžys dėl medikų konkuruoja ne su Vilniumi ar Anykščiais, o su Oslu ar Mančesteriu. Galbūt Sveikatos apsaugos ministerija turi planą, kaip padidinti specialistų skaičių, tik mes jo nežinome.“
A. Balčiūnas

Panevėžys Sveikatos apsaugos ministerijai planuoja teikti paraišką gauti 8 mln. eurų, už kuriuos būtų perkama ir moderni medicinos įranga, ir medikams organizuojami mokymai, perkvalifikavimo kursai.

„Daug kas priklausys nuo aprašų, kokios priemonės yra tinkamos finansuoti. Atsiradus jiems paaiškėtų, ar Savivaldybė dalyvaus ir kokiomis sąlygomis dalyvaus šioje pertvarkoje“, – teigė T. Jukna.

Išnaudos šansą

T. Jukna neslėpė, kad pertvarka įnešė tam tikro nerimo ir sumaišties visose miesto Savivaldybei pavaldžiose įstaigose – Odontologijos klinikos, Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro, miesto poliklinikos, Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės, Visuomenės sveikatos biuro įstaigose. „Kuriamas Bendruomenės sveikatos centras nebus kažkokia atskira įstaiga. Atskiro juridinio asmens nežadame steigti. Ta funkcija bus pavesta vykdyti Panevėžio miesto poliklinikai. Tai bus kaip vienas langelis – jeigu pacientas kreipiasi, atvejo vadybininkai padės susidėlioti gydymo planą, nusiųs pas tinkamus specialistus, stebės, kaip vyksta gydymas“, – aiškino T. Jukna.

Anot administracijos direktoriaus, nors atvejo vadybininko pareigybė skamba egzotiškai, šių specialistų atsiradimas padėtų nuimti nuo medikų pečių darbus, kuriuos gali atlikti pagalbinis personalas.

„Reforma turi ir teigiamų dalykų, nors pradžia visuomet sunki. Jeigu yra galimybė pritraukti investicijų į miestą, kodėl tuo nepasinaudojus? O sveikatos paslaugų poreikis tik didėja. Galima arba kritikuoti pertvarką, arba iš jos pasiimti kiek galima daugiau investicijų, kurios pagerintų pirminį sveikatos lygį“, – sakė T. Jukna.

Pamiršo svarbiausia

Prieš SAM atiduodant Panevėžiui rengiamą planą, vakar Savivaldybės administracija jį pristatė jungtiniame Savivaldybės tarybos dviejų komitetų posėdyje.

Grandiozinė šalies sveikatos įstaigų pertvarka Lietuvai atneštų šimtamilijonines ES investicijas, tačiau kad dėl to pagerėtų sveikatos paslaugų prieinamumas, netiki nė patys medicinos darbuotojai.

Kineziterapeutas ir Panevėžio miesto tarybos narys Arūnas Balčiūnas mano, kad ateinančios investicijos yra gerai, bet nesprendžiamas pagrindinis klausimas – o kas dirbs su nupirkta įranga. Jau dabar pacientai pas kai kuriuos specialistus vizito laukia po kelis mėnesius ir jis netiki, kad po reformos eilės sutrumpės.

„Galime pastatyti kad ir dešimt magnetinio rezonanso aparatų, bet dėl to radiologų daugiau neatsiras. Reikia bent dešimties metų, kad būtų galima paruošti šiuos specialistus, Užimtumo tarnyboje medikai tikrai nestovi. O ir perkvalifikuoti iš buhalterių ar inžinierių į medikus neįmanoma“, – teigė A. Balčiūnas.

Pasak jo, medikai dabar dirba didžiuliais krūviais, į Panevėžį specialistai atvyksta iš Vilniaus, Kauno ar Šiaulių. Privačios klinikos ir valdiškos įstaigos konkuruoja dėl medikų, siūlydamos geresnes darbo sąlygas. Tarybos nario nuomone, reikia galvoti, kaip jaunus specialistus sulaikyti nuo emigracijos, o galbūt žengti ir kitų Vakarų valstybių keliu – medikus vilioti iš trečiųjų šalių.

„Nežinau, ar pavyks iš kepurės ištraukti stebuklingą lazdelę, kad eilės sutrumpėtų ir visi būtų patenkinti. Įrangą nupirkti nesudėtinga, bet kas prie jos dirbs? Panevėžys dėl medikų konkuruoja ne su Vilniumi ar Anykščiais, o su Oslu ar Mančesteriu. Galbūt Sveikatos apsaugos ministerija turi planą, kaip padidinti specialistų skaičių, tik mes jo nežinome. Tačiau bent jau kol kas paprastam panevėžiečiui nuo šios pertvarkos geriau nebus“, – įsitikinęs A. Balčiūnas.

Galės rinktis

Planuojama, kad sveikatos įstaigų reforma turėtų prasidėti jau kitąmet. Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos vyriausioji specialistė Agnė Kiškytė-Rarivanė „Sekundei“ komentavo, kad pertvarkos tikslas – pagerinti sveikatos paslaugų kokybę ir perkelti dalį perteklinės stacionarinės pagalbos vartojimo į ambulatorinę grandį, kurią numatyta išplėsti. Taip pat planuojama išplėsti šeimos gydytojo komandą ir taip sumažinti šiems gydytojams tenkančią biurokratijos naštą, spręsti, kaip aprūpinti savivaldybes reikiamais specialistais, nustatyti kokybės rodiklius atskirose medicinos pagalbos srityse, atlikti finansavimo pokyčius, tobulinti IT sistemas.

„Pertvarkos poreikis grindžiamas blogais Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliais, aukštais stacionarinių paslaugų (įskaitant išvengiamas hospitalizacijas) ir konsultacijų rodikliais. Pertvarka siekiama perskirstyti paslaugų teikimą, padidinant ambulatorinių ir dienos paslaugų skaičių, o stacionarines paslaugas koncentruojant specializuotose daugiaprofilėse ligoninėse, taip pat plėtojant

ilgalaikės slaugos ir priežiūros bei socialines paslaugas arčiausiai paciento gyvenamosios vietos. Tokią idėją galima įgyvendinti sukuriant Savivaldybės sveikatos centrą“, – komentavo ministerijos specialistė.

Jos teigimu, savivaldybės turi įsivertinti savo gyventojų sveikatos rodiklius ir palyginti rezultatus su Lietuvos bei ES vidurkiais. Tuomet reikėtų numatyti, kiek per reformos laikotarpį siekiama pagerinti jau pasiektus sveikatos rodiklius ir kokiomis priemonėmis numatoma juos gerinti. Tai ir nulems reformos priemonių poreikį konkrečioje savivaldybėje.

„Reforma yra orientuojama į rezultatą – gerėjančią gyventojų sveikatą. Jeigu savivaldybes tenkina pasiektas gyventojų sveikatos lygis, jos gali atsisakyti dalyvauti reformoje ir dirbti kaip dirbo iki šiol“, – teigė A. Kiškytė-Rarivanė.

The post Sveikatos reforma – su daug nežinomųjų appeared first on Sekunde.lt.

Milijoninės investicijos

Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna sako matantis dvi išeitis: kritikuoti reformą arba pasistengti į miestą pritraukti kuo daugiau investicijų, tai leistų panevėžiečiams užtikrinti geresnes sveikatos priežiūros paslaugas.

Sveikatos apsaugos ministerija yra numačiusi visose savivaldybėse steigti bendruomenės sveikatos centrus, kurie po vienu stogu galėtų jungti pirminę, antrinę bei visuomenės sveikatos priežiūrą. Panevėžio savivaldybės administracija taip pat jau yra parengusi savo siūlymą ministerijai. Tačiau, anot T. Juknos, pertvarkos planas dar nėra konkretus. Iki šiol nėra aišku, ar bus finansuojamos tik išlaidos, susijusios su įstaigų pertvarkymu, ar ir kitos priemonės, orientuotos į paslaugų kokybę. Kol kas tik žodžiu buvo paminėta, kad jeigu vyks struktūriniai pertvarkymai, finansavimas bus skiriamas vienoks, jeigu funkciniai – kitoks. Savivaldybė viliasi, kad ši reforma atvertų kelią jai pavaldžias sveikatos įstaigas už ES lėšas aprūpinti nauja medicinos įranga bei įgyvendinti jau keletą metų brandinamą planą miesto poliklinikai teikti nebe tik pirminio, bet ir antrinio lygio specialistų paslaugas. Dabar tokios panevėžiečiams prieinamos Konsultacijų poliklinikoje.

„Daug kas priklausys nuo aprašų, kokios priemonės yra tinkamos finansuoti. Atsiradus jiems paaiškėtų, ar Savivaldybė dalyvaus ir kokiomis sąlygomis dalyvaus šioje pertvarkoje“, – teigė T. Jukna.

Visą straipsnį skaitykite gruodžio 2 dienos (ketvirtadienio) „Sekundės“ laikraštyje.

The post Sveikatos reforma – su daug nežinomųjų appeared first on Sekunde.lt.

Vyriausybė ėmėsi sveikatos apsaugos reformos ir ilgai laukti nežada.

Prieš trejus metus pradėjusi modeliuoti naują sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos planą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) prieš mėnesį savo „kūdikį“ pirmą kartą pristatė viešai. Kaip ateityje turėtų atrodyti ligoninės, poliklinikos, šeimos gydytojų kabinetai, greitosios medicinos pagalbos tarnybos, pirmiausia pristatyta Sveikatos reikalų komitetui.

Dabar reformos planai jau keliauja ant šiam reikalui suburtų darbo grupių bei regionuose veikiančių medicinos įstaigų ir savivaldybių stalų. Trečiadienį planas atvertas Panevėžio regiono atstovams.

Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių, Respublikinės Panevėžio ligoninės, poliklinikų ir kitų medicinos įstaigų vadovai klausė ištempę ausis, kas numatyta būtent jiems.

Tokio pasitarimo tikslas buvo ne tik informuoti apie planuojamus pokyčius ir jų tikslus, bet ir sulaukti iš panevėžiečių nuomonės apie teikiamas idėjas.

Trūksta aiškumo

„Pirmiausia turėčiau pasakyti, kad tai kol kas tėra tik pokyčių gairės, tad patvirtinti, paneigti ar užbėgti už akių su konkrečia informacija nesinorėtų, nes dar daug kas gali keistis“, – įspėja susitikime dalyvavęs Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

Tačiau jis neslepia, kad naujasis planas diskusijos dalyviams iš Panevėžio sukėlė daug klausimų, pareikšta nemažai pastabų.

Iš esmės, pasak direktoriaus, į pasitarimą pakviestos savivaldybės sutinka, kad šalies medicinai reikia permainų. Bet pasigesta aiškumo.

„Kas šiandien mums pateikiama, nėra viskas aišku. Daug klaustukų dėl reformos finansavimo“, – sako T. Jukna.

Pateikdama planą, Vyriausybė iš karto pristatė ir jo kainą – 800 mln eurų. Dalis šios sumos iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo, kita dalis – iš Europos Sąjungos investicijų.

Reformos organizatorių teigimu, tokių pinigų turėtų pakakti iškeltam tikslui: Lietuvos sveikatos apsaugą pertvarkyti taip, kad medicinos paslaugos būtų prieinamos visiems gyventojams – nesvarbu, kur jie gyvena, kokia jų socialinė ar ekonominė padėtis.

Tačiau T. Jukna neturi atsakymo, iš kokių pinigų, pavyzdžiui, būtų išlaikomas siūlomas visų valstybinių medicinos įstaigų toje pačioje savivaldybėje centralizuotas koordinavimas. Teigiama, kad tokių pareigų galėtų imtis viena miesto įstaigų ar net naujas darinys, vadinamas bendruomenės sveikatos centru.

Jo pagalba, pasak direktoriaus, tikrai praverstų dabartinės pandemijos situacijoje. Tačiau jei toks centras imtų reguliuoti kiekvieno paciento vizitus pas gydytojus Panevėžyje, T. Juknos nuomone, tikėtini sunkumai.

Vienas stiprins, kitas gali naikinti

„Kol kas tai tik diskusijos pradžia ir vėliau atsiras sprendimai“, – akcentuoja T. Jukna.

Direktorius visgi pateikia keletą pagrindinių punktų, pagal kuriuos krypo diskusija su Vyriausybe.

Pirmiausia savivaldybės turės įvertinti, kiek jos pačios savo teritorijoje planuoja sveikatos apsaugos pokyčių. Antai Panevėžio savivaldybė rimtai svarsto apie antrinę pagalbą miesto poliklinikoje.

Naujosios reformos diskusijų lauke – ir bazinis medicinos paslaugų paketas.

„Siūloma, kurių medicinos paslaugų savivaldybėje turėtų būti daugiau, kurių – mažiau. Panevėžio ligoninėje akcentuojama stiprinti kardiologiją, galbūt atsisakyti onkologijos. Pagal naują planą paslaugos turi būti koncentruojamos regionuose“, – aiškina direktorius.

Dar labiau reforma paliestų mažas ligonines.

SAM nuomone, pertvarkos reikia ir tam, kad efektyviau būtų užpildomos lovos ligoninėse.

Daugeliui šalies regionų esą reikėtų šiek tiek mažinti chirurgijos lovų, o Panevėžiui neva nereikia tiek daug ir tuberkuliozės lovų. Taip pat svarstoma pertvarkyti vaikų raidos sutrikimų tinklą, paliekant Vilniaus ir Kauno centrus, o Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje turėti tik krizių prevencijai, ambulatorinei pagalbai ir reabilitacijai skirtą tinklą.

Pagal ministerijos parengtą modelį iš dabar esančių daugiau nei 16 tūkst. aktyvaus gydymo lovų iki 2030-ųjų šį skaičių ketinama sumažinti maždaug 1500-ais.

Tačiau planuojama didinti dienų, kai lova yra aktyviai naudojama, skaičių: nuo 270 dabar iki 300 dienų per metus.

T. Jukna neneigia, kad lovų ir paslaugų perskirstymas medicinos įstaigose gali atsiliepti darbo vietoms. Tačiau kai kur jų turėtų ir padaugėti.

„Kur bus sumažinta pagalba, ten gali mažėti darbuotojų poreikis. Bet kuriant naują koordinavimo centrą, reikėtų daugiau administracijos“, – sako Savivaldybės administracijos vadovas.

Renka informaciją

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis per pasitarimą su Vyriausybės atstovais įspėjo, kad vertinti sveikatos apsaugos reformą ir teikti pastabas neskubės. Tą patį jis pakartojo ir „Sekundei“.

„Dabar renkame informaciją. Kol kas būtų per daug sudėtinga vertinti, kokios pasekmės laukia pakeitus sistemos struktūrą, perskirsčius paslaugas, finansavimą. Vyriausybės deklaracijos gražios, bet susidaryti nuomonę apie tai dar ankstoka“, – mano E. Lunskis.

Tačiau SAM, regis, nepasirengusi ilgai laukti. Ją spaudžia finansavimas iš Europos Sąjungos.

Kad gautų numatytas lėšas reformai, Lietuva pakeitimus jau turi įgyvendinti kitų metų pusmetį.

T. Jukna replikuoja, kad niekada nėra teisinga projektą vykdyti paskui pinigus: pirma reikia išgryninti idėjas, paskui jai ieškoti lėšų.

Nepadaryti blogiau

Į planuojamą sveikatos priežiūros sistemos pertvarką patenka ir greitoji medicinos pagalba. Jos klausimams suburta atskira darbo grupė, kuriai priklauso ir Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė Rūta Ramoškienė.

„Bendro sprendimo dar nėra, kiek tų greitųjų turi likti ir kada reforma turėtų mus paliesti. Bet keliami du svarbiausi klausimai: ar greitoji turi būti viena visoje Lietuvoje centralizuota įstaiga su penkiais regioniniais centrais, ar penkios atskiros regioninės įstaigos kaip dabar“, – sako R. Ramoškienė.

Įkūrus vieną įstaigą, bendrą visoje Lietuvoje, anot direktorės, tarnyba dirbtų pagal tokį modelį, kaip veikia teritorinės ligonių kasos, policijos komisariatai. Tokia sistema, pašnekovės nuomone, galbūt suvienodintų dabar skirtingus greitosios medicinos pagalbos stočių darbuotojų atlyginimus, darbo sąlygas, aprūpinimą priemonėmis.

Gal ir greitųjų brigados, pasak direktorės, po reformos būtų proporcingiau išdėstytos teritorijose. Centralizavus šią tarnybą greitųjų stotys būtų pavaldžios SAM, o nebe savivaldybėms, kaip yra dabar.

„Baisiausia šiame plane – nepadaryti blogiau nei dabar. Norisi, kad greitosios pagalba būtų labiau prieinama ir efektyvesnė“, – pabrėžia R. Ramoškienė.

Terminas – rudenį

Šiuo metu šalyje greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikia 49 juridiniai asmenys. Pas ligonius Lietuvoje kasdien skuba 218 brigadų. Ir nors reformos sumanytojų siekis – užtikrinti, kad visose vietovėse žmonės greitosios sulauktų laiku ir per vieną valandą galėtų gauti būtiną skubią pagalbą ligoninėje, brigadų skaičių planuojama didinti tik trimis.

„Reforma modeliuoti pradėta dar 2018-aisiais. Per trejus metus daug kas pasikeitė. Brigadų mažėjo, nes mažėjo gyventojų. Bet dėl epidemijos ir senstančios visuomenės darbo mums tik daugėjo. O jei ateityje dar prisidės nelegalūs migrantai… – sako R. Ramoškienė.

Todėl, anot jos, dabar iš naujo modeliuojama, koks yra tikrasis greitųjų poreikis regionuose.

Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotis turi 8,5 brigados. Ši tarnyba savo darbuotojus siunčia ir į Panevėžio rajono bei kaimynines savivaldybes.

SAM suburta darbo grupė, dirbanti su Greitosios pagalbos įstatymu, jį turi baigti iki rugsėjo ar spalio.

The post Galvosūkis Panevėžiui – sveikatos apsaugos reforma appeared first on Sekunde.lt.

Paskutinį kartą Lietuvoje reikšmingą struktūrinių reformų programą finansų krizės metu vykdė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, nes vėliau valdžiusi Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė, išskyrus iniciatyvas dėl euro įvedimo ir lankstesnių darbo santykių, neturėjo ambicingos pokyčių darbotvarkės. Dabartinė Vyriausybė siūlo nemažai įvairių priemonių, kurių svarbiausios yra mažinti „Sodros“ tarifą, įvesti „Sodros“ įmokų „lubas“, didinti pajamų mokesčio progresyvumą, pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą, apmokestinti ne pagrindinį gyvenamąjį būstą, didinti valstybės finansuojamų bakalauro studijų vietų skaičių, stiprinti šeimos gydytojo komandas ir įvesti galimybę susimažinti apmokestinamąsias pajamas perkant šešėliui jautrias paslaugas.

Valstiečių-žaliųjų vadovaujama dauguma savo kadenciją pradėjo keliais reikalingais permainų sprendimais (dėl naujo Darbo kodekso, miškų urėdijų sujungimo, valstybinių universitetų tinklo optimizavimo ir alkoholio kontrolės stiprinimo), kurie buvo priimti 2017 m. Seimo pavasario sesijos metu. Nors vėliau Seimo ir Vyriausybės politikai atsitraukė nuo žadėtų sisteminių pokyčių, remiantis metine Vyriausybės veiklos ataskaita, toliau buvo „klojami pamatai“ ir „kuriamos prielaidos“ struktūrinėms reformoms. Kadangi su naujais reformų paketais yra bandoma grįžti į esminių permainų politiką, tikslinga įvertinti, kam jos gali būti naudingos ir kokios yra jų įgyvendinimo galimybės.

Pagrindinis struktūrinių reformų tikslas yra skatinti ūkio augimą per produktyvumą, investicijas ir užimtumą. Sėkmingai įgyvendinus tokias reformas, augančios valdžios pajamos didina galimybes spręsti socialines ir kitas viešosios politikos problemas. Tačiau Sauliaus Skvernelio Vyriausybės nariai naujas reformas „pardavinėja“ kaip iš karto gerinančias žmonių (ypač viduriniosios klasės) gerovę. Pasak ministro pirmininko, „esminis pristatytų reformų tikslas – iš esmės pagerinti žmonių gyvenimo kokybę Lietuvoje“, o pagal Vyriausybės pateiktą šešių reformų aprašymo santrauką siekiama „gerinti gyvenimo, darbo ir vaikų auginimo aplinką mūsų šalyje“. Tokia reformos komunikacija gali būti politiškai motyvuota, atsižvelgiant į socialiai orientuotą Vyriausybės programos turinį ir trejus rinkimus ateinančiais metais.

Vyriausybės pristatyti struktūrinių reformų paketai labiau atitinka nuosaikios kaitos programą, o ne Seimo rinkimų metu valstiečių-žaliųjų žadėtas sistemines permainas. Vyriausybės dokumentuose ir pranešimuose nekalbama apie mokesčių lengvatų naikinimą, netolygaus apmokestinimo mažinimą, aktyvių darbo rinkos priemonių skatinimą, tolesnį asmens sveikatos ir švietimo įstaigų tinklo pertvarkymą, kitus esminius reformų klausimus. Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, mokesčių didinimo mažiau apmokestintoms ekonominėms veikloms ir visuomenės grupėms vengiama dėl šalyje neefektyviai veikiančio viešojo sektoriaus. Tačiau Vyriausybės dokumentuose nėra numatytos reikšmingos viešųjų paslaugų efektyvumo didinimo priemonės, kurių įgyvendinimas leistų imtis ir radikalesnės mokesčių reformos.

Pristačius šešių struktūrinių reformų paketus, visuomenėje daugiausia dėmesio sulaukė mokesčių ir pensijų reformos, kuriose buvo numatyta daugiausia naujovių. Šie pokyčiai taip pat yra labiausiai ideologizuoti ir keliantys daugiausia konfliktų dėl prievartinio gerovės perskirstymo tarp įvairių visuomenės grupių. Tačiau dėl subalansuoto Vyriausybės siūlymų pobūdžio būtų sunku išskirti visuomenės grupes, kurios patirtų ženklią naudą ar žalą dėl reformų įgyvendinimo. Dėl platesnio nekilnojamojo turto mokesčio šio turto savininkai sumokėtų daugiau mokesčių, o dėl platesnio neapmokestinamojo pajamų dydžio daugiau pajamų gautų mažiau uždirbančiųjų grupių atstovai, bet jiems reformų poveikis nebūtų labai didelis. Kaip ir anksčiau dabartinės Vyriausybės įvestų „pokyčių krepšelių“ atveju, didelė dalis struktūrinių reformų sąskaitos būtų tiesiog apmokėta iš planuojamo Lietuvos ūkio augimo ir augančių valstybės biudžeto pajamų.

Struktūrinių reformų ambicingumą gludina tai, kad profesionalų Vyriausybei trūksta vieningos ir nuoseklios ideologinės krypties. Todėl jos nariai linkę rinktis daugeliui ministrų priimtinus pragmatinius siūlymus, grindžiamus Europos Komisijos ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijomis. Be to, reformų autoriams neigiamą grįžtamąjį ryšį siunčia nesėkmingi ankstesnių permainų bandymai. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad Seime gerai atstovaujamos interesų grupės nepalaikytų mokesčių lengvatų mažinimo ar tolesnio universitetų tinklo optimizavimo. Todėl struktūrinėms reformoms įgyvendinti einama mažiausio bendro vardiklio arba silpniausio politinio pasipriešinimo keliu, kuris gali padėti įveikti J. C. Junckerio suformuluotą politinį reformų „užkeikimą“ – „visi mes žinome, ką daryti, bet nežinome, kaip būti perrinktiems po to, kai tai padarysime“. Laiku priėmus reikalingus politinius sprendimus, galima būtų bent kiek papildyti nemažos piliečių dalies pinigines ir tikėtis neblogų rezultatų per rinkimus kitais metais.

Nors nuosaikus permainų turinys turėtų padėti rasti sutarimą tarp aukščiausios valdžios institucijų ir Seimo frakcijų, reformų sprendimų priėmimas susidurs su nemažomis kliūtimis. Stipri konfrontacija tarp valdančiosios daugumos bei opozicijos, tarp ministro pirmininko ir prezidentės didina permainų priklausomybę nuo trapios valdančiosios daugumos Seime. Struktūrinės reformos jau sulaukė prieštaringų vertinimų iš valdančiosios daugumos frakcijų ir opozicijos. Pavyzdžiui, socialdemokratai-darbiečiai teigia, kad jiems nepatinka naujas nekilnojamojo turto mokestis ir „Sodros“ įmokų „lubos“. Socialdemokratams akis bado tai, kad naujos pertvarkos tariamai daugiausia skirtos darbdavių ir daugiausia uždirbančiųjų gerovei, o ne mažiausiai ir vidutiniškai uždirbantiems. Buvęs konservatorių partijos lyderis A. Kubilius pasiūlytas permainas vadina nelabai reikšmingomis ir net neišmaniomis. Dar neaišku, kokios pozicijos dėl struktūrinių reformų laikysis prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri anksčiau pabrėžė, jog geriau jokių pertvarkų, nei visuomenę kiršinančios iniciatyvos ar „pseudoprojektai“.

Vis dėlto po kelių metų pertraukos nuosaikios permainos yra geriau nei tolesnis trypčiojimas vietoje. Atsižvelgiant į dabartinę politinę padėtį ir valdančiosios daugumos sudėtį mūsų šalyje, radikalesnės struktūrinės reformos turbūt nėra įmanomos, o Vyriausybės pasiūlytų permainų įgyvendinimas turėtų prisidėti prie šalies ūkio konkurencingumo didinimo laipsniškai mažinant darbo jėgos apmokestinimą, skatinant inovacijas ar gerinant švietimo paslaugų kokybę. Tačiau reformų poveikį silpnins išliekančios mokesčių išimtys ar neišnaudojamos viešojo sektoriaus efektyvumo didinimo galimybės. Taip pat nuosaikūs reformų siūlymai iš esmės nesprendžia ilgalaikių Lietuvos demografinių ar ūkio konkurencingumo problemų, ir todėl, nepriklausomai nuo dabartinių reformų likimo, artimiausiais metais neišvengiamai sulauksime naujų reformų bangų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.  

The post Šešios struktūrinės reformos: geriau nuosaikios permainos negu visai nieko? appeared first on Sekunde.lt.