Trims medikams suteikti „Metų gydytojo“, „Metų slaugytojo“ ir „Metų sveikatos specialisto“ vardai bei įteiktos 1000 eurų vertės premijos.

Šiais metais pradėta iniciatyva taps kasmetiniu padėkos ženklu už profesionalumą, atsakingą darbą ir reikšmingą indėlį į miesto bendruomenės sveikatą.

„Medicinos darbuotojo profesija – tai pasiaukojimas, tikėjimas žmogumi ir pasiryžimas padėti jam pačiomis jautriausiomis gyvenimo akimirkomis. Dėkoju Jums visiems – gydytojams, slaugytojams, visam sveikatos priežiūros personalui – už tai, kad kasdien, tyliai ir ištikimai, darote daugiau, nei reikalauja pareiga. Jūsų darbas – saugoti sveikatą, grąžinti jėgas, neretai ir viltį. Tai nepaprasta atsakomybė ir ypatinga misija. Didžiuojamės, kad Panevėžyje dirba tokie stiprūs, žmogui ir profesijai atsidavę sveikatos specialistai. Jūs esate miesto stiprybė ir saugumo garantas. Jūsų kasdienis darbas reikalauja ne tik žinių, bet ir didžiulės širdies. Norime išreikšti padėką tiems, kurių pastangos dažnai lieka nematomos, tačiau yra neįkainojamos kiekvienam iš mūsų. Tegul ši iniciatyva tampa prasmingu dėkingumo ženklu“, – sveikinimo žodį tarė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

„Metų gydytojo“ vardas – Virginijui Diktanui

2025-ųjų metų gydytoju išrinktas VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Psichiatrijos skyriaus ir Krizių intervencijos centro vedėjas, taip pat Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus viršininkas, teismo psichiatras ekspertas Virginijus Diktanas.

Per daugiau nei 40 metų trunkančią gydytojo psichiatro karjerą, iš kurių net 36-erius jis dirba Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, V. Diktanas pelnė ne tik pacientų, bet ir kolegų pasitikėjimą bei pagarbą. Jis vertinamas už įžvalgumą, ramybę, gebėjimą suburti komandą, o svarbiausia – už žmogiškumą ir nuoširdų ryšį su pacientais. Šis gydytojas yra ne tik autoritetas jaunajai kartai, bet ir svarbus profesinės kultūros puoselėtojas, kurio žinios ir patirtis kasdien tampa realia pagalba žmogui.

„Metų slaugytoja“ – Vitalija Lauciuvienė

„Metų slaugytojos“ vardas skirtas VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro slaugos administratorei Vitalijai Lauciuvienei.

Tai ilgametę patirtį sukaupusi specialistė, vienijanti kolektyvą, gebanti išklausyti, paguosti ir profesionaliai padėti tiek pacientams, tiek kolegoms. Ji yra viena svarbiausių pagalbos grandžių žmonėms, sveikstantiems po operacijų, traumų ar kitų sveikatos sukrėtimų. V. Lauciuvienė nuolat gilina žinias sveikatos politikos, teisės aktų ir sveikos gyvensenos srityse, kad lankytojams būtų užtikrintos aukščiausio lygio paslaugos.

„Metų sveikatos specialistė“ – Kristina Šlekienė

„Metų sveikatos specialisto“ įvertinimas skirtas Panevėžio miesto poliklinikos gyvensenos medicinos specialistei Kristinai Šlekienei.

Ji aktyviai prisideda prie visuomenės sveikatos stiprinimo – veda paskaitas nėščiųjų mokykloje, vykdo ankstyvosios intervencijos programas jaunimui, rengia projektus ir organizuoja įvairius renginius, skatinančius sveiką gyvenseną. Jos veikla paliečia įvairaus amžiaus žmones, o teikiami patarimai ir nuoširdus bendravimas vertinami tiek kolegų, tiek pacientų.

Konkurse – 12 kandidatų

Šiemet pirmą kartą Panevėžio miesto savivaldybė organizavo konkursą labiausiai nusipelniusiems sveikatos priežiūros specialistams išrinkti. Komisija vertino 12 kandidatų pagal nustatytus kriterijus: profesinius pasiekimus, darbo patirtį, pacientų atsiliepimus, veiklą bendruomenėje, lojalumą įstaigai, švietėjišką bei mokslinę veiklą, vadovų ir kolegų rekomendacijas.

Konkursas ir viešas pagerbimas – nauja tradicija, kuria siekiama stiprinti pagarbą ir dėmesį sveikatos specialistų darbui. Panevėžys dėkoja medikams – už atsakomybę, rūpestį ir kasdien atliekamą neįkainojamai svarbų darbą.

G. Kartano nuotraukos

The post Panevėžyje įvertinti labiausiai nusipelnę metų medicinos darbuotojai (fotogalerija) appeared first on Sekunde.lt.

Už pakeitimus balsavo 74 parlamentarai, prieš – 4, susilaikė 1 parlamentaras.

Projekte numatoma, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai galėtų dirbti ne daugiau kaip dvi penkerių metų kadencijas iš eilės. Visgi sudaromos galimybes tam pačiam asmeniui kandidatuoti į kitos įstaigos vadovo pareigas.

ELTA primena, kad jau anksčiau Seimas ketino balsuoti dėl Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo iniciatyva atidėto ir dėl to viešojoje erdvėje dėmesio susilaukusio projekto dėl gydymo įstaigų vadovų kadencijų ribojimo. Visgi šių pataisų priėmimas buvo kelis kartus nukeltas, nes projektą kritikuojančiai opozicijai atsisakius balsuoti, projekto priėmimui nepakako parlamentarų balsų.

Dar anksčiau, kai projektas buvo svarstomas komitete, dalis parlamentarų iškėlė klausimą, ar A. Matulas, inicijavęs klausimo dėl kadencijų pertrauką, bet ir už ją balsavęs, nepažeidė viešųjų ir privačių interesų, kadangi A. Matulo sūnus vadovauja Vilniaus miesto Karoliniškių poliklinikai. A. Matulo elgesys buvo apskųstas Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

The post Apribos sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijas appeared first on Sekunde.lt.

Už pakeitimus balsavo 59 parlamentarai, vienas buvo prieš, o 80 parlamentarų iš viso nesiregistravo balsavimui. Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė, raginusi projektą palaikyti, pažymėjo, kad kadencijos įvestos ne vienoje įstaigoje, todėl išimtis neturėtų būti taikoma ir sveikatos įstaigoms.

„Kadencijos egzistuoja švietimo, kultūros įstaigose, teismų, valstybės kontrolės, prokuratūros vadovų įstaigose ir daugybėje kitų valstybės institucijų. Tai šiuo metu Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose mes matome ne vieną ir ne du, o keliolika ir daugiau atvejų, kai užima vadovai pareigas net kelis dešimtmečius iš eilės. Kitaip tariant, jie yra amžini“, – teigė I. Pakarklytė.

Išsakytai pozicijai nepritarė Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas, teigęs esą kaip tik turima pasimokyti iš padarytų klaidų kadencijas įvesti į kitas valstybės institucijas.

„Tikrai galėjome pasimokyti iš to, ką jau padarėme. Pridarėme ir su kultūra, ir su švietimo įstaigomis, ir šiandien dar daugelyje įstaigų nėra vadovų. Klausant jūsų atrodo, kad turėjo ir švietimas, ir kultūra pagerėti, o medicina jau bus fantastinė”, – sakė parlamentaras.

I. Pakarklytės nuomone, kadencijų ribojimai padėtų spręsti situacijas, kai sveikatos įstaigose vadovai dirba po kelis dešimtmečius.

„Ir kai yra neribojimas kadencijų skaičius, atsiranda tam tikra vadovo neliečiamybė ir, aišku, mažėja pokyčių tikimybė, kai tas valdymas išsitęsia tiek metų ir motyvacija mažėja siekti geresnių rezultatų. Tai vadovų kadencijų ribojimas ir terminuotas kadencijos spręstų šią problemą“, – pridūrė ji.

Kita vertus, opozicinių „valstiečių“ atstovas Seime Aurelijus Veryga akcentavo, kad situacijos, kai kelis dešimtmečius dirba vadovai, yra susidariusios tik Klaipėdoje. Todėl, pabrėžė „valstietis“, problemą turėtų spręsti konservatoriai ir liberalai, o ne nauji projektai.

„Kolegė prieš mane sakė, kad yra vadovų, kurie vadovauja keliasdešimt metų. Čia yra kalbama apie Klaipėdą. Kas dabar yra valdančiojoje daugumoje Klaipėdoje? Ar ne konservatoriai su liberalais? Ar jums sudėtinga yra susiorganizuoti normalų konkursą ir išsirinkti kitą vadovą? Tai jiems yra kadencijos, kodėl to nepadarote?“, – klausė A. Veryga ir paragino už projektą nebalsuoti.

„Deja, bet projektas yra sudarkytas, ir nors aš esu pirminio projekto autorius, jam nebepritariu ir kviesiu balsuoti prieš“, – pridūrė A. Veryga.

Piktinosi ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Jo teigimu, jei įstaigų vadovai tinkamai dirba savo darbą, jiems neturėtų būti nustatomas ribojimas.

„Laisvame ir nepriklausomame pasaulyje žmonės yra vertinami už savo darbą ir niekas jiems kadencijų nenustato“, – teigė R. Žemaitaitis.

Tuo tarpu konservatorius Kęstutis Masiulis, pritardamas projektui akcentavo, kad tinkamai dirbantys savo darbą įstaigų vadovai „niekur neprapuola“. Todėl, teigė jis, didesnė problema būtų sudaryti galimybes vadovams užsiliekant sukurti savo „tinklą“.

„Jei mes įvedinėsime dirbtinę rotaciją ten, kur yra užsistovėjimas, ten, kur yra žmonės, sėdintys per amžius ir susistatę visus savo tokių patarnaujančių žmonių piramidę, kur įgyja ryšius su politikais, tai mes turime iš esmės visą tinklą, kurį niekaip kitaip negali paveikti, kaip įvedę administraticiniu, teisiniu būdu rotaciją“, – teigė K. Masiulis.

ELTA primena, kad antradienį Seimas ketino balsuoti dėl Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo iniciatyva atidėto ir dėl to viešojoje erdvėje dėmesio susilaukusio projekto dėl gydymo įstaigų vadovų kadencijų ribojimo.

Dalis parlamentarų iškėlė klausimą, ar A. Matulas, inicijavęs klausimo dėl kadencijų pertrauką, bet ir už ją balsavęs, nepažeidė viešųjų ir privačių interesų, kadangi A. Matulo sūnus vadovauja Vilniaus miesto Karoliniškių poliklinikai. A. Matulo elgesys buvo apskųstas Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

Projekte numatoma, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai galėtų dirbti ne daugiau kaip dvi penkerių metų kadencijas iš eilės. Visgi siūloma sudaryti galimybes tam pačiam asmeniui kandidatuoti į kitos įstaigos vadovo pareigas.

The post Pataisos dėl kadencijų vadovams į priekį nepajudėjo appeared first on Sekunde.lt.

Kaip teigia Sveikatos apsaugos ministerija, siekį reformuoti gydymo įstaigų tinklą lėmė prasti Lietuvos gyventojų sveikatos ir sveikatos priežiūros paslaugų vartojimo rodikliai. Taip pat nepakankamas sveikatos priežiūros sistemos atsparumas grėsmėms ir krizėms. Kaip priežastis pradėti reformą įvardinama ir sveikatos priežiūros paslaugų fragmentacija – esą nėra asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros integracijos savivaldoje. Taip pat teigiama, kad yra nepakankamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir kokybės užtikrinimas. Anot ministerijos, šiuo atžvilgiu egzistuoja ir teritoriniai netolygumai. Galiausiai kaip problemos, kurias sistemiškai reikia spręsti, įvardijamas netolygus žmogiškųjų išteklių pasiskirstymas bei kompetencija, pacientų laukimo eilėse problema.

Kaip rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtame pataisų aiškinamajame rašte, pagrindinis reformos principas yra tai, kad kuo daugiau būtų teikiama ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų mažinant stacionarinės pagalbos paslaugų teikimo krūvį.

Siūloma reforma ketinama sukurti gydymo įstaigų tinklą, kuris atsižvelgtų į geografinį prieinamumą pacientams ir paslaugų daugiaprofiliškumą bei kokybę ir skubiosios pagalbos užtikrinimą visą parą. Ministerija užsimojusi, kad šis tinklas būtų sukurtas nei ilgiau nei per 5 metus.

Projekte taip pat numatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija nustatytų bazinį medicinos paslaugų paketą, kuris būtų privalomas visoms gydymo įstaigoms.

Taip pat planuojama savivaldybėse steigti sveikatos centrus. Tokių įstaigų tikslas būtų kartu su savivaldybės gydytoju koordinuoti paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje ir rūpintis, kad paslaugų kokybė ir prieinamumas gyventojams gerėtų. Dėl savivaldybės sveikatos centro steigimo savivaldybės spręstų pačios, nes, kaip akcentuojama projekte, neplanuojamas privalomas savivaldybių sveikatos centrų steigimas.

„Tinklinei pertvarkai reikės sudaryti bendradarbiavimo sutartis tarp savivaldybės pirminės arba antrinės sveikatos priežiūros įstaigų, visuomenės sveikatos biuro ir privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Savivaldybės turi užtikrinti bazinį paslaugų paketą savo gyventojams, išnaudodamos ir valstybinių, ir privačių įstaigų potencialą, todėl bendradarbiavimo sutartys galės būti sudaromos su visomis savivaldybės teritorijoje veikiančiomis įstaigomis“, – teigiama aiškinamajame projekto rašte.

The post Vyriausybė svarstys gydymo įstaigų tinklo pertvarką appeared first on Sekunde.lt.