Tai, kad jose dirbs net du mokytojai ir mokytojo padėjėjas, tikimasi, padės didelių mokymosi sunkumų patiriantiems vaikams siekti geresnių mokymosi rezultatų. Ir kartu griaus visuomenėje vis dar giliai įsišaknijusius stereotipus ir baimes apie tokių vaikų mokymą bendrojo ugdymo mokykloje.
Tokios atviros klasės, kur kartu besimokantys įvairių ugdymosi poreikių vaikai gaus papildomą pagalbą, bus steigiamos visoje Lietuvoje. Iš viso jų numatyta daugiau kaip šimtas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tam pažadėjusi skirti per 4,3 mln. eurų dvejiems metams.

Bandys „tilpti“

Atvirąsias klases leista steigti konkurso būdu atrinktose savivaldybėse, tarp kurių pateko ir Panevėžio miesto bei rajono savivaldybės.
Tokios klasės numatytos Panevėžio pradinėje mokykloje, „Vyturio“, „Saulėtekio“, Beržų, „Vilties“, „Žemynos“, „Šaltinio“ bei Rožyno progimnazijose bei „Minties“ gimnazijoje.
Taip pat Velžio ir Raguvos gimnazijose.
Miesto Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Silvijos Sėrikovienės teigimu, naujovei įgyvendinti Panevėžiui skirta beveik 715,5 tūkst. eurų dvejiems metams. Tai maždaug dvidešimčia procentų mažesnė suma, nei buvo prašoma. Teikiant paraišką buvo vertinama, jog papildomas mokytojas turės pačią aukščiausią eksperto kategoriją ir didesnį nei 25 metų stažą, vadinasi, būtų skaičiuojamas aukščiausias atlyginimo koeficientas.
Tačiau ir skirtų lėšų turėtų pakakti papildomiems mokytojų ir mokytojų padėjėjų etatams šešiolikoje tokių klasių.
„Visos savivaldybės gavusios mažesnį finansavimą, – sako S. Sėrikovienė. – Bet, manau, turėtume tilpti į gautą finansavimą, o Savivaldybė iš biudžeto padės įsigyti mokymo priemones tose klasėse.“

Auga specialistų poreikis

Vaikų, kurie turi specialiuosius ugdymosi poreikius (SUP) ir kurie lanko bendrojo ugdymo mokyklą, skaičiai auga.
Panevėžio savivaldybės duomenimis, 2020–2021 metais tokių vaikų buvo 12 proc., 2022–2023-iaisiais integruotai ugdoma jau 13 proc. SUP turinčių mokinių.
Didelių ir labai didelių SUP turintys mokiniai turi galimybę mokytis bendrosios paskirties mokyklose arba 3 miesto specialiosiose mokyklose ir 2 bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse – Beržų progimnazijoje ir Mykolo Karkos pagrindinėje mokykloje.
Pastebėta, kad per trejus metus 15 proc. sumažėjo mokinių skaičius specialiosiose mokyklose, o Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos specialiosiose klasėse, skirtose kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turintiems vaikams, ir Beržų progimnazijos specialiosiose klasėse, skirtose įvairiapusių raidos sutrikimų turintiems vaikams, skaičius 30 proc. padidėjo.
Per pastaruosius metus išaugo specialiosios pagalbos reikmė: padaugėjo mokinių, kuriems Pedagoginė-psichologinė tarnyba (PPT) ugdymosi poreikių įvertinimo išvadose numato skirti mokytojo padėjėjo pagalbą, todėl labai išaugo mokytojo padėjėjo etatų skaičius.
Nors Savivaldybėje nuosekliai didinamas švietimo pagalbos specialistų skaičius, didėjant SUP turinčių mokinių skaičiui, jų nepakanka. Tad dalyvavimas atvirųjų klasių steigimo projekte, anot Švietimo skyriaus vedėjos, šią spragą turėtų užpildyti. S. Sėrikovienės skaičiavimais, iš projekto lėšų bus galima įsteigti 9 papildomus antrojo mokytojo ir 16 mokytojų padėjėjų etatų. Visos gautos lėšos ir bus skirtos šių specialistų atlyginimams.
Tiesa, sužinojus, kad atvirosios klasės turės pradėti veikti jau nuo šio rudens, mokyklų lauks iššūkis taip greitai rasti reikiamus specialistus.
„Kaip spręsti specialistų trūkumo problemą, kiekviena mokykla rinksis skirtingai, atsižvelgdama į turimus žmogiškuosius išteklius, – mano S. Sėrikovienė. – Gerai tai, kad šiuo atveju etatas gali būti skaidomas, pavyzdžiui, mokytojui, kuris neturi viso darbo krūvio, gali būti skiriama ir pusė antrojo mokytojo etato.“

Stebės mokslininkai

Pačios mokyklos turės rinktis ir atvirųjų klasių modelį, pagal kurį dirbs. Jie galimi trys.
S. Sėrikovienės aiškinimu, jeigu bus pasirinktas visiškos įtraukties modelis, kartu besimokantys SUP turintys mokiniai, padedami antrojo mokytojo ir mokytojo padėjėjo, bus įtraukiami į bendras klasės ugdymo veiklas, tačiau esant poreikiui užduotys diferencijuojamos.
Panašus SUP turinčių mokinių ugdymas vyksta ir dabar, tačiau mokiniai turėtų gauti daugiau pedagoginės pagalbos pačioje klasėje.
Pasirinkus mobilios įtraukties modelį ugdymas taip pat bus individualizuojamas, tačiau šios klasės mokiniai gali būti suskirstyti į laikinąsias grupes ar mokinių pogrupius, skirtus mokymosi sunkumams įveikti arba ypatingiems gebėjimams ugdyti.
„Tokioje klasėje daugiausia dėmesio skiriama ugdymosi poreikių turinčiam vaikui. Tačiau esant įtraukties modeliui, su vaikais galima dirbti diferencijuotai. Pavyzdžiui, vienas mokytojas gali dirbti su vaikais, kuriems sunkiausia tik kažkuri tema, kitas pedagogas – su kita grupe, o mokytojo padėjėjas padėti atskiriems vaikams. Taip dirbant galima atliepti visų vaikų poreikius“, – pasakojo S. Sėrikovienė.
Taip pat mokykloms siūlomas ir trečiasis – srauto įtraukties modelis, kuris yra mažiau pažįstama ugdymo organizavimo forma. Mokiniai iš kelių klasių galės suformuoti didesnį srautą, o tas bus skirstomas į grupes ar pogrupius pagal individualius ugdymosi tikslus, ugdymosi poreikius.
Pagalbą mokiniams teiks mokytojai, specialieji pedagogai, mokytojo padėjėjai ne tik bendrojoje klasėje, bet ir kitoje mokinių poreikius atitinkančioje aplinkoje, specialiai įrengtame kabinete.
„Mokyklos pačios rinkosi modelį, kuris tinka pagal turimas galimybes, patalpas, ugdomus vaikus, – sako S. Sėrikovienė ir pabrėžia, jog tai tik bandomasis projektas. – Kartu bus atliekamas mokslinis tyrimas: mokslininkai, stebėdami šias veiklas, mums teiks rekomendacijas.“

Daugiau dėmesio ir gabiesiems

Panevėžio rajone atvirąsias klases turėsiančioje Velžio gimnazijoje planuojama dirbti pagal visus tris modelius, Raguvos gimnazijoje – pagal visiškos įtraukties modelį. Šiam projektui finansuoti rajonas gavo kiek per 310 tūkst. eurų.
Miesto bendrojo ugdymo mokyklose, Švietimo skyriaus vedėjos S. Sėrikovienės duomenimis, yra 48 didelių ir labai didelių specialiųjų poreikių turintys mokiniai. Šiuo projektu bus siekiama pagerinti būtent jų mokymosi kokybę.
Tačiau tuo pat metu daugiau dėmesio bei pagalbos sulauks ir kiti vaikai, kurie mokysis tokiose klasėse. Taigi ir turintieji didelių gabumų.
Pavyzdžiui, vienas mokytojas galės dirbti su aukštesnių gebėjimų vaikais, jiems temą pateikti plačiau, o antras mokytojas dirbs su silpnesniais.
Pastebima, kad visuomenėje yra tam tikrų baimių dėl specialiųjų poreikių turinčių vaikų integracijos, tad tokios klasės tuos stereotipus turėtų griauti.
„Tie vaikai ir dabar mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, o su šiuo projektu sieksime pagerinti ugdymo kokybę bei padėti mokytojui dirbti su ta klase, – aiškina S. Sėrikovienė. – Specialistų bus daugiau, tad pakankamai dėmesio gaus ir tie vaikai, kurie nepatiria didelių mokymosi sunkumų.“
„Tenka girdėti nuogąstavimų, kad, atėjus įtraukiajam ugdymui, vaikai, kurie neturi mokymosi sunkumų, gali būti nustumti į šoną. Bet to nereikėtų bijoti, nes pagalba tikrai bus visiems vaikams“, – patikina Švietimo skyriaus vadovė.
Pasak jos, jeigu toks įtraukiojo ugdymo modelis pasiteisins, bus ieškoma galimybių po dvejų mokslo metų šį projektą ir toliau vystyti ir jį taikyti kitose mokyklose.

The post Kitoks mokymasis laužys stereotipus appeared first on Sekunde.lt.

Jos teigimu, šios naujosiomis technologijomis grįstos priemonės padės pedagogams dirbti su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Priemonės skirtos mokykloms, kuriose bendrosios paskirties klasėse mokosi didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai.

Už daugiau nei 500 tūkst. eurų valstybės ir Europos Sąjungos lėšų bendrojo ugdymo mokykloms nupirkta 43 interaktyvūs stalai, 35 interaktyvūs kilimėliai, 30 interaktyvių ekranų su mobiliais stovais, 30 komunikatorių (Supertalker FT) bei 30 begalybės tunelio skydų.

Šios priemonės ugdyti ir lavinti stambiąją ir smulkiąją mokinių motoriką, stimuliuoti ar raminti sensorinę sistemą, padėti komunikuoti.

Priemonės paskirstytos ir jau pasiekė 110 šalies bendrojo ugdymo mokyklų – nuo pradinių mokyklų iki gimnazijų.

„Švietimo įstatymo pakeitimai, šalies ugdymo įstaigose įtvirtinsiantys įtraukties principus, įsigalios 2024 metais. Tačiau jų neįgyvendinsime staiga. Įtrauktis – tai procesas, kurį galime pradėti dabar: pritaikydami ugdymo aplinką specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, skatindami mokytis ir atnaujinti savo kompetencijas pedagogus, šviesdami visuomenę ir keisdami jos neigiamas nuostatas į „kitokius“ vaikus bendrose mokyklose“, – pranešime teigė viceministras Ramūnas Skaudžius.

Priemonės mokykloms skirtos atsižvelgiant į jų poreikį, Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenis apie specialiųjų poreikių grupes, kitus nustatytus kriterijus.

Netrukus mokyklas pasieks ir kitos ES projekto „Specialiųjų mokymo priemonių ir ugdymui skirtų techninės pagalbos priemonių įsigijimas“ lėšomis įsigytos priemonės: planšetiniai kompiuteriai, komunikatoriai, širmos, specialios kompiuterio pelės, padedančioms žmonėms su negalia galvos ar akių judesiais valdyti kompiuterį.

Nuo 2024 metų įsigalios Švietimo įstatymo pakeitimai, numatantys šalies ugdymo įstaigose įtvirtinti įtraukties principą. Šis principas reiškia, kad švietimo sistemoje pašalinamos kliūtys neįgaliesiems ar kitokių individualių ugdymosi ypatumų turintiems asmenims ugdytis kartu su savo bendraamžiais, t. y. ne ugdytinis prisitaiko prie darželio ar mokyklos, o ugdymo įstaiga turi kurti tinkamas sąlygas įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams bei teikti reikalingą pagalbą.

The post Ugdymo įstaigas pasiekė specialiosios mokymo priemonės appeared first on Sekunde.lt.