Šie augalai nenoriai užleidžia savo pozicijas ir Panevėžio rajone.

Aptikta prie daugiabučių

Sosnovskio barštis laikomas vienu pavojingiausių tiek aplinkai, tiek žmonėms invazinių augalų. Kniaudiškių ir Klaipėdos gatvių gyventojai sunerimo, kad šalia jų daugiabučių esančios vaikų žaidimų aikštelės išaugęs Sosnovskio barštis gali smarkiai apdeginti žmogų. Apie tai informuota ir miesto Savivaldybė.

Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Rūta Taučikienė sako, kad pagal gyventojų atsiųstą nuotrauką sunku nustatyti, ar panevėžiečius išgąsdinęs augalas tikrai yra Sosnovskio barštis. Visgi tokia galimybė neatmetama, nes ir anksčiau tokių atvejų būta. Pasak R. Taučikienės, prieš keletą metų šis pavojingas augalas aptiktas Projektuotojų gatvės daugiabučio kieme. Jų dabar yra ir šalia Molainių filtracijos laukų, Šermuto upelio griovyje.

Specialistės teigimu, žinomos Sosnovskio augimo vietos šienaujamos.

„Purškėme 40 kartų didesne doze nei kitas piktžoles. Vaizdas buvo apokaliptinis. Galėjome siaubo filmus filmuoti.“

V. Šležas

Tikimasi, kad juos jau pavyko išnaikinti Kultūros ir poilsio parke prie pėsčiųjų tilto. Šiemet jų čia nebesimatė – žaliasis pabaisa rudenį ne kartą buvo iškasamas.

„Purkšti chemikalais mieste negalima, nes gyventojai vedžioja gyvūnus ir šie gali apsinuodyti. Jei Sosnovskio barščiai auga pavieniai, nedideliais plotais, rudenį, kai nebėra tokie pavojingi, bandome iškasti“, – paaiškino R. Taučikienė.

Chemijos nedrįsta naudoti

Pasak Savivaldybės specialistės, palyginti su kitais šalies rajonais, Panevėžyje Sosnovskio barščiai nėra labai paplitę. Nors Molainių filtracijos laukuose jų pastebimai daugėja, bet labai neišplinta, nes nuolat šienaujami.

Ši vieta gana atoki, tačiau ir čia, pasak R. Taučikienės, jokios chemijos naudoti negalima – šalia driekiasi pėsčiųjų takas, žmonės vedžioja augintinius. Ji svarsto, kad užrašas, jog laukas nupurkštas, kažin ar apsaugotų praeivius.

„Žmonės ne visada skaito, kas parašyta. Tą akivaizdžiai matome su šiukšlėmis. Pastatyta lenta, kad negalima mesti šiukšlių, o ji visa apkrauta atliekomis“, – palygino specialistė.

Kaip Panevėžyje paplito šis pavojingas invazinis augalas, nežinia. R. Taučikienė svarsto, jog galimi du keliai: patys gyventojai pasisodino kaip dekoratyvų augalą arba sėklų atnešė paukščiai.

Specialistė pamena, kai prieš kelis dešimtmečius Parko gatvės pabaigoje esančio namo kieme kerojo didžiuliai Sosnovskio barščiai – veikiausiai kaip dekoratyvūs augalai.

Bijo patikėti pergale

Į Lietuvą Sosnovskio barštis atvežtas maždaug 1950 metais iš Kaukazo. Tikėtasi, kad sparčiai augantis, daug žaliosios masės turintis augalas bus tinkamas gyvulių pašarui. Gėlininkai grožėjosi jo žiedais ir bandė užsiauginti patys, o bitininkus viliojo kaip nektaro šaltinis bitėms.

Tik vėliau pamatyta, kad gyvuliai jo neėda, be to, šis augalas nuodingas. Jis gali stipriai nudeginti, ypač saulėtomis dienomis. Be to, subrandina tūkstančius lengvai plintančių sėklų, todėl kai kuriuose rajonuose jo apstu.

Ne vienerius metus su Sosnovskio barščiais kovoja ir Paįstrio seniūnija. Nors kova, atrodo, bent viename plote laimėta, tačiau seniūnas Virginijus Šležas tuo dar netiki.

„Man nėra ramu. Nesitiki, kad jie paėmė ir pasidavė po keturių metų kovos. Esu linkęs stebėti ir prireikus vėl maudyti chemikalais, kol užsilenks“, – sako seniūnas.

Rimtą kovą su Sosnovskio barščiais keturių hektarų plote seniūnija pradėjo prieš ketverius metus. V. Šležas pasakoja, kad tuomet iš Panevėžio rajono savivaldybės gavo lėšų ir samdė įmonę, užsiimančią šio invazinio augalo naikinimu. Trejus metus Sosnovskio barščiai buvo purškiami specialiais chemikalais.

„Kuo efektyviau nupurškiamas pirmais metais, tuo mažiau lieka antrais ir trečiais. Šiemet jau ketvirti metai kariaujame. Pasitarę su specialistais nupurškėme tuos, kurie dar kėlė galvas“, – pasakoja V. Šležas.

Nupurkšti Sosnovskio barščių teritoriją seniūnui rūpėtų dar ir kitais metais, tačiau specialistai mano, kad jau pakaks.

Prieš tai net keletą metų seniūnija bandė įvairiausius kitus naikinimo būdus: piktąjį augalą pjovė, gremžė, tačiau veltui. Pasak V. Šležo, vienais metais bandyta nupurkšti piktžoles naikinančia priemone.

„Purškėme 40 kartų didesne doze nei kitas piktžoles. Vaizdas buvo apokaliptinis. Galėjome siaubo filmus filmuoti. Milžiniški augalai susmuko didelėje teritorijoje. Viską sutvarkėme rudenį, o kitą pavasarį kaip nieko nebuvę – vėl klesti“, – augalo gyvybingumu stebisi V. Šležas.

Užkrėsti plotai didėja

Pasak V. Šležo, neteisinga sakyti, kad Sosnovskio barščiai auga atokiose vietose. Seniūnijoje jų yra net šalia kaimų.

„Net nežinau, ar jų yra atokiose vietose – ten nevaikštau. Mūsų seniūnijoje šie augalai auga ten, kur kažkada buvo arba pasėti, arba ta produkcija atvežta“, – pasakoja seniūnas.

Jo žiniomis, seniūnijoje yra nemažai nukentėjusių nuo Sosnovskio barščių žmonių.

Šiemet seniūnui atsirado naujas galvos skausmas – maždaug pusė hektaro Sosnovskio barščių auga beveik Pragarėlės kaimo teritorijoje esančioje valstybinėje žemėje už privačių ūkinių pastatų. Šią teritoriją planuojama purkšti kitais metais.

Šiemet, pasak V. Šležo, kaimo žmonės rado drąsuolių, kurie nukapojo pavojingus augalus. Sosnovskio barščių yra ir privačiose žemėse, tačiau jose jau tvarkosi patys savininkai.

Ta pati problema šiemet užklupo ir Vadoklių seniūniją. Seniūnė Milda Tamokaitienė sako, kad Sosnovskio barščiai pastebėti valstybinėje žemėje – maždaug 30 arų sklypo pakraštyje. Kol kas jų nėra daug, tačiau nieko nedarant, problema vis gilės.

Šiemet, pasak seniūnės, pavyko prisiprašyti ūkininko ir nusmulkinti pavojingą augalą. Kitą pavasarį tikimasi gauti pinigų naikinti profesionaliai – purškti chemikalais.

The post Žalioji pabaisa veržiasi arčiau namų appeared first on Sekunde.lt.

Šie augalai nenoriai užleidžia savo pozicijas ir Panevėžio rajone.

Sosnovskio barštis laikomas vienu pavojingiausių tiek aplinkai, tiek žmonėms invazinių augalų. Kniaudiškių ir Klaipėdos gatvių gyventojai sunerimo, kad šalia jų daugiabučių esančios vaikų žaidimų aikštelės išaugęs Sosnovskio barštis gali smarkiai apdeginti žmogų. Apie tai informuota ir miesto Savivaldybė.

Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Rūta Taučikienė sako, kad pagal gyventojų atsiųstą nuotrauką sunku nustatyti, ar panevėžiečius išgąsdinęs augalas tikrai yra Sosnovskio barštis. Visgi tokia galimybė neatmetama, nes ir anksčiau tokių atvejų būta. Pasak R. Taučikienės, prieš keletą metų šis pavojingas augalas aptiktas Projektuotojų gatvės daugiabučio kieme. Jų dabar yra ir šalia Molainių filtracijos laukų, Šermuto upelio griovyje.

Specialistės teigimu, žinomos Sosnovskio augimo vietos šienaujamos.

Tikimasi, kad juos jau pavyko išnaikinti Kultūros ir poilsio parke prie pėsčiųjų tilto. Šiemet jų čia nebesimatė – žaliasis pabaisa rudenį ne kartą buvo iškasamas.

Visą straipsnį skaitykite liepos 27 dienos (trečiadienio) „Sekundės“ laikraštyje.

The post Barščiai, bet ne lėkštėje, o prie namų slenksčio appeared first on Sekunde.lt.

Jie veši ne tik kaimuose. Pavojingos piktžolės galima aptikti net ir lankomose vietose mieste.

Sosnovskio barščiai lapoja Molainių filtracijos laukuose, taip pat Kultūros ir poilsio parke šalia pėsčiųjų tilto. Savivaldybės ekologė Rūta Taučikienė guodžiasi nors tuo, kad mieste bent nebėra didelių šio grėsmingo augalo plantacijų.

Visą straipsnį skaitykite gegužės 21 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje.

The post Žaliasis pavojus veši net parke appeared first on Sekunde.lt.

Keturiasdešimt kartų stipresne, nei leistina, tradicine chemine priemone nuo piktžolių be reikalo pernai nupurškusi 3 ha Sosnovskio barščių Paįstrio seniūnijoje, Panevėžio rajono savivaldybė šiemet ėmėsi dar veiksmingesnio būdo už 8 tūkst. eurų. O miesto valdžia vis dar taupo ir parkuose plintantį nuodingą bei ypač pavojingą žolę bando nugalėti dalgiais.

Praeitame amžiuje kaip naudingas, greit augantis pašaras gyvuliams į Lietuvą atvežtas nuodingas augalas Sosnovskio barštis jau tampa rimta problema. Skaičiuojama, kad ši piktžolė šalyje užima 10 tūkst. ha žemės.

Kovodama su barščiais, Aplinkos ministerija pradėjo kurti interaktyvų žemėlapį, kuriame matytųsi šių sunkiai naikinamų ir žmogaus sveikatai labai pavojingų augalų paplitimas. Tam prieš birželio mėnesį buvo paleista speciali mobilioji programėlė „NMA Agro“, kurioje žmonės gali skelbti pastebėtų Sosnovskio barščių augaviečių fotografijas, užfiksuoti tokių vietų geografines koordinates.

Naujoji programėlė jau veikia visu pajėgumu, joje jau yra duomenų ir iš Panevėžio. Šiame mieste užfiksuota nedidelė Sosnovskio barščių augavietė Panevėžio kultūros ir poilsio parke, šalia tilto per Nevėžį. Nuodingi žiedai čia visu savo grožiu skleidžiasi palei pėsčiųjų ir dviračių taką, kur važinėja dviratininkai, vaikšto mamos su vaikais.

Barščiams trūksta pinigų

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Rūta Taučikienė pripažįsta, kad ši pavojinga vieta Panevėžio kultūros ir poilsio parke Savivaldybei senokai yra žinoma. Situaciją joje bandoma kontroliuoti reguliariai pjaunant žolę.

„Šią vietą, kaip ir dar vieną Sosnovskio barščio augavietę Molainių kvartalo laukuose, pjauna Savivaldybės samdyta įmonė žaliesiems plotams tvarkyti „Irgita“. Jos darbuotojai, šienaudami miesto teritorijas, kartu nušienauja ir barščius“, – aiškino Savivaldybės atstovė.

Šienpjoviai į pavojingą zoną, pasak R. Taučikienės, užsuka dažniau nei į kitus žaliuosius plotus, ir čia darbą organizuoja vėsesnėmis dienomis. Mat esant aukštai temperatūrai, Sosnovskio barščio išskiriamos sultys dar nuodingesnės.

R. Taučikienė pripažįsta, kad efektyviausia šiuos augalus naikinti specialiai jiems skirtais herbicidais. Tik tam Panevėžio miesto taryba neskiria pinigų.

„Nupjauname ir viskas, nes nei šiais, nei ankstesniais metais nebuvo skirta lėšų barščiui naikinti. Rašome paraiškas lėšoms iš specialios aplinkosaugos rėmimo programos, bet reikalinga suma trigubai didesnė, nei surinkta programoje, tad viskas taip ir lieka“, – kalbėjo specialistė.

Pjovimas, pasak pašnekovės, piktžolei tiesiog neleidžia plėstis ir silpnina patį augalą. Panevėžyje augantys Sosnovskio barščiai neužima ištisų plotų, daugiau auga pavieniai.

Šių žolių taip pat dar randama ir privačiose valdose. Tokiais atvejais pavojingų augalų sunaikinimu turi rūpintis šeimininkai.

„Barščių buvo Geležinkelio gatvėje prie privataus namo, žmonės patys susitvarkė. Tokia pati augavietė yra ir prie daugiabučio namo kieme Klaipėdos gatvėje, bendrija pernai piktžoles bandė purkšti cheminėmis priemonėmis, šiemet vėl žada tai daryti“, – teigė R. Taučikienė.

Savivaldybė tikisi, kad Vyriausybei susirūpinus invazine augalija Lietuvoje, Sosnovskio barštis nebebus tik paties rajono ar miesto problema. Tikimasi, kad kovai su vešlia ir gaja piktžole atsiras ir papildomas finansavimas.

Kaip po apokalipsės

Panevėžio rajono savivaldybė aukštesnių institucijų efektyvių sprendimų nebelaukė ir šiemet iš savo biudžeto skyrė apie 8 tūkst. eurų. Už šias lėšas pasamdyta įmonė iš Vilniaus, turinti minėtų piktžolių naikinimo patirties. Ji trejus metus bandys su žeme sulyginti 3 ha šiais augalais apžėlusią teritoriją Paįstrio seniūnijoje.

Šioje vietoje kadaise buvo fermos ir siloso sandėlis, kuriame galėjo būti kaupiami Sosnovskio barščiai ir nuo to užsikrėtė visa aplinka. Skundai dėl pavojingos žolės didėjančių plotų į Panevėžio rajono savivaldybę plaukė ne vienerius metus.

Neapsikentęs barščių kaimynystės, jų karalystę pernai pats bandė įveikti Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas.

„Keturiasdešimt kartų stipresne, nei patariama, „Rundapo“ norma išpurškėme visą plotą. Teritorija atrodė kaip po apokalipsės: susisuko, nurudavo didžiuliai lapai. Bet per žiemą barščiai ištvėrė pagirias ir pavasarį vėl atžėlė“, – apie neveiksmingą kovą su nuodingais augalais pasakojo seniūnas.

Šį pavasarį to paties darbo ėmėsi samdyti vilniečiai. Jų pastangos kol kas atrodo pasiteisinusios – nuo išpurkštų nuodų nudegę Sosnovskio barščiai neatsigauna.

„Jiems netinka bet koks herbicidas. Po šių metų nupurkšti barščiai neatželia, bet matysim, kas bus kitais metais“, – džiaugtis neskuba V. Šležas.

Laukia rezultatų

Pirmo bandymo profesionaliai nugalėti pavojingą augaliją rajone rezultatų laukia ir pati Savivaldybė. Pasak Architektūros skyriaus specialistės Sigitos Biveinienės, jei projektas pavyks, tokiu pačiu būdu bus naikinami ir kiti Sosnovskio barščiais apaugę Panevėžio rajono plotai.

Skaičiuojama, kad tokių teritorijų rajone yra net kelios dešimtys hektarų. Invaziniais želdiniais nemažai užsikrėtusios ir Ramygalos, Naujamiesčio seniūnijos.

„Tikslių duomenų, kiek auga tų augalų rajone, negalime pateikti. Prieš kelerius metus bandėme skaičiuoti, bet šiai problemai trūko dėmesio Lietuvoje, tai informacija su visais barščiais taip ir liko nuošaly. O dabar vis labiau rūpinamsi šitų augalų išnaikinimu, kartu gal pavyks padaryti daugiau“, – kalbėjo specialistė.

Grįžusi po atostogų pirmą dieną ji skubėjo pažiūrėti, kas apie Panevėžio rajoną skelbiama naujojoje mobiliojoje programėlėje, skirtoje kovai su barščiais.

Ragina fotografuoti

Programėlę pristatanti Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) teigė apskaitos, iš kokio rajono gautos Sosnovskio barščių nuotraukos, nevykdanti. Visą medžiagą agentūra persiunčia Aplinkos ministerijai, kuri vykdo projektą „Invazinių ir svetimžemių rūšių būklės tyrimai Lietuvoje“. Aplinkos ministerija planuoja ištirti 100 invazinių ir svetimžemių rūšių (taip pat ir Sosnovskio barščio) paplitimą gamtoje ir sudaryti jo žemėlapį. Tuomet paaiškės, kur daugiausia paplitusios invazinės rūšys, tarp jų ir pavojingasis Sosnovskio barštis.
„Iš viso „NMA agro“ programėle gavome apie 500 pranešimų apie Sosnovskio barščio paplitimą visoje Lietuvoje“, – teigė NMA Komunikacijos skyriaus patarėja Donata Macevičienė.
Sosnovskio barščiai į Lietuvą atvežti praėjusio amžiaus viduryje tikintis, kad šie sparčiai augantys, lengvai prie aplinkos prisitaikantys ir daug biologinės masės užauginantys augalai ypač tiks ūkinės paskirties gyvūnams šerti. Dėl gražių žiedų žmonės juos sodino net prie namų darželiuose. Tik vėliau paaiškėjo, jog augalų ne tik gyvuliai neėda, bet jie dar ir pavojingi – netgi bitėms. Palankiomis sąlygomis šios piktžolės gali išaugti iki 3 ar net 5 metrų aukščio. Stiebo skersmuo ties pamatu gali siekti iki 12 centimetrų, o žiedyno – iki pusmetrio. Didžioji dalis sėklų būna gyvybingos daug metų. Mokslininkų duomenimis, net reguliariai šienaujamas barštis gali gyventi iki 14 metų.

Sosnovskio barštis turi net keletą nepalankių savybių. Visos augalo dalys kaupia daug aktyvios medžiagos furanokumarino – stipraus alergeno, kuris, žmogui prisiartinus prie augalo, skinant ar šienaujant, gali smarkiai apdeginti neapsaugotą odą ar bent sukelti ypač stiprią organizmo alerginę reakciją – odos paraudimus, dideles vandeningas pūsles, kurios plyšusios virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis. Ypač tai būdinga saulėtomis dienomis, kai šios medžiagos aktyviau išsiskiria į orą. Nupjovus augalas nesunyksta, o vis atželia iš likusių žemėje šaknų, kol galų gale subrandina sėklas.

The post Tuščia kova su sovietiniu prakeiksmu appeared first on Sekunde.lt.

Iki specialių pataisų Seimui prieita išsekus kitoms priemonėms užtikrinti visapusę kovą su Sosnovskio barščiais. Mat savivaldybės, netvarkančios savo teritorijų, nėra baudžiamos, bet privačių žemių savininkai priversti naikinti atėjūnus. Pastarieji neslepia kartais tiesiog nuleidžiantys rankas, nes šis karas esąs beviltiškas.

Skaičiuojama, kad šalyje yra daugiau nei 10 000 hektarų Sosnovskio barščiais užsikrėtusių plotų. Panevėžio miestas ir rajonas šių invazinės augmenijos atstovų irgi turi, tačiau ne tiek daug kaip kitur.

Pasak Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus laikinojo vedėjo Arvydo Šato, mieste su Sosnovskio barščiais kovoja želdinių priežiūros konkursą laimėjusi įmonė. Jo teigimu, augalus svarbu laiku nupjauti – kol nenužydėjo ir neišbarstė sėklų. Tad vos pastebėjus kokį bekeliantį galvą barštį, šis iškart nurėžiamas. Tiesa, mieste jų plantacijų ir nėra – išlenda pavieniai augalai.

„Stengiamės labai operatyviai naikinti, kad neatsirastų didelių plotų“, – tikina, kad miestui Sosnovskio barščiai nėra didelė problema, A. Šatas.

Panevėžio rajone, pasak rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Vyto Jakubonio, tokios problemos esama.

„Pats važinėdamas po rajoną mačiau Panevėžio, Paįstrio seniūnijose“, – vardijo pašnekovas ir pridūrė neabejojantis, kad Sosnovskio barščių yra ir kitose seniūnijose.

Vedėjo teigimu, jų skyrius nėra rinkęs informacijos apie šį augalą ir jo augimvietes, tad sunku pasakyti, kur daugiau auga Sosnovskio barščių – privačiuose sklypuose ar valstybinėje žemėje.

Pati Savivaldybė savos žemės neturi – ji rajone arba priklauso gyventojams, arba valstybei. Tad ir išsiaiškinti, kas būtų atsakingas už priežiūrą ir turėtų, pastarosios nesant, mokėti baudas už žaliuojančius barščius, V. Jakubonio manymu, nebūtų taip paprasta.

Vis dėlto Panevėžio rajono savivaldybė turi šiokių tokių duomenų apie bjauriosios piktžolės augimvietes. Tiesa, rajono Savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausiosios specialistės Sigitos Biveinienės žiniomis, turima informacija yra maždaug metų arba dvejų metų senumo.

S. Biveinienės nuomone, negalima teigti, kad rajono laukai labai užsikrėtę Sosnovskio barščiais – bent jau palyginti su kitais šalies rajonais. Specialistė teigė girdėjusi, jog Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje šie invaziniai augalai užima kelis šimtus hektarų.

„Kad šito „gėrio“ turime, tai faktas, – pripažįsta ji. – Nesame šimtų hektarų turėtojai, bet, manau, dešimtį kitą hektarų tikrai suskaičiuotume – gal ir keletą dešimčių hektarų per visą rajoną.“

Nuo barščių okupuotų Zarasų Panevėžio kraštas, anot S. Biveinienės, veikiausiai skiriasi tuo, kad pas mus žemės plotai gana aktyviai dirbami ir neleidžiama įsigalėti šiems augalams.

„Šiuo atveju žemdirbystė arba geras žemės našumas, derlingumas yra privalumas kovojant su Sosnovskio barščiais, skirtingai nuo mažesnio našumo rajono, kur labiau vyrauja pievos, ganyklos“, – sako specialistė.

Piktžolės – gaspadoriaus atsakomybė

Skaičiuojama, kad Sosnovskio barščių yra maždaug pusėje Panevėžio rajono seniūnijų. Žemė, kurioje auga ši piktžolė, kaip minėta, tiek valstybinė, tiek privati. S. Biveinienės teigimu, kai kuriais atvejais valstybinė žemė gali būti ir nuomojama, tačiau Savivaldybė apie tai pakankamai duomenų neturi.

Tuo metu Sosnovskio barščiai auga nesirinkdami, kam priklauso žemė: jie klesti ir prie vandens telkinių, ir apleistuose sklypuose, pakelėse prie dirbamų laukų, buvusiose sodybose ir panašiai.

Pasak S. Biveinienės, žinoma pora atvejų, kai buvo taikytos ir mechaninės augalų naikinimo priemonės.

„Tai augalas, kuris neturėtų plisti ir neturėtų jo būti, – pabrėžia specialistė. – Aišku, tai ankstesnių laikų pasekmė, kai buvo bandoma jį naudoti pašarų gamybai kaip labai produktyvų augalą. Bet dabar jis laikomas piktžole, į kurią pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį ir nuo ankstyvo pavasario pradėti su ja kovoti.“

Pasak S. Biveinienės, Savivaldybė yra sulaukusi pranešimų apie prie vienos apleistos fermos augančius Sosnovskio barščius ir prašymų juos išnaikinti.

„Bet ta ferma kažkam priklauso. Žemė yra privati ir pirmiausia už ją atsako gaspadorius“, – sako specialistė ir primena, jog yra švaros ir tvarkos taisyklės, pagal kurias privačių valdų savininkai, įmonės, įstaigos, organizacijos turi šienauti, prižiūrėti priskirtas, naudojamas, nuomojamas ar nuosavybes teise valdomas teritorijas. Kitaip tariant, tinkamas rūpinimasis turima teritorija yra prievolė.

Jos teigimu, net ir rajono Savivaldybė, savo žemės neturėdama, kaip ir bet kuris kitas juridinis asmuo turi tam tikrus suformuotus žemės sklypus ir juos visomis išgalėmis stengiasi prižiūrėti. Bet kas turėtų atsakyti už valstybinę žemę, anot specialistės, tai klausimas, į kurį dar neatsakyta. Tad esą belieka džiaugtis, jog šie metai galbūt pirmieji, kai chemines priemones realizuojančios organizacijos pateikė detalesnę informaciją apie preparatus Sosnovskio barščiams naikinti.

Anksčiau, S. Biveinienės teigimu, kuo tik gyventojai nekovojo su itin gaja piktžole, – ir „Raundapu“ naikino, ir „Ouraganu“ purškė, tačiau šios priemonės nėra itin efektyvios.

„Labai gerai, kad šiemet atkreiptas dėmesys į šią piktžolę. Gal vieni kitus išgirsime, gal, jei visi tinkamai prižiūrėsime, po kelerių metų išnaikinsime, nes yra žemės savininkų, kurie nieko nedaro“, – apgailestavo ji.

Kovą pralaimi

Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas tikina, jog jų krašte aktyviai kovojama su invazine piktžole, tik nelabai sėkmingai.

„Labai sunku su jais. Tas pats kaip su girtuokliais: vieną išblaivini, trys pasigeria. Taip ir su Sosnovskio barščiais“, – juokauja seniūnas.

Pasak V. Šležo, seniūnijoje ši piktžolė labiau želia valstybinėje žemėje. Privačiose teritorijose šią bėdą dar įmanoma valdyti: šnekamasi su savininkais, taikomi visi įmanomi naikinimo būdai – ir gilus suarimas, ir net žemės nuskutimas buldozeriu.

Pavasarį bandė paįstriečiai naikinti barščius ir valstybinėje žemėje. Vos pradėjo želti, seniūnas siuntė darbininkus. Dvi savaites juos vežiojo naikinti jaunų ūglių, bet bergždžiai.

„Nieko nepadarėme, – apgailestauja V. Šležas. – Praėjo tam tikras laikas, kiek uždelsė vegetacija, ne tokie linksmi buvo, bet neįveikėme.“

Kitos savivaldybės juos naikina chemikalais, tačiau Paįstrio seniūnijoje Sosnovskio barščiai daugiausia auga prie Lėvens upės, kur chemikalų naudojimas ribojamas. Esant tokiai situacijai seniūnas teigia sulaukiantis ir gyventojų priekaištų – esą kas iš to, kad jie naikina, bet sėklos vėl atkeliauja iš valstybinės žemės.

Piktžolių sėklos gali nusklęsti išties didelius atstumus, o šaknys gilyn auga net iki 60 centimetrų.

„Jeigu kapoji viršų, dauginasi šaknimis – jokiu plūgu nepasieksi paskutinių šaknelių. Prislopini, bet vėl lenda. Aktyviai labai mušant, gal ir prislopintum per keletą metų, gal ir nusibostų augti“, – svarsto V. Šležas.

Dar viena bėda – ką siųsti Sosnovskio barščių naikinti. V. Šležas sako nuolat girdintis patarimų pasitelkti dirbančiuosius už pašalpas, tačiau toks darbas reikalauja labai didelio atsargumo. Jis teigia pažįstantis žmonių, nešiojančių randus nuo užtiškusio mažo augalo sulčių lašelio.

„Jie ten susidegins! Jeigu kas nors nukentės, paskui mane prokuratūra užtampys, – atvirauja seniūnas. – Sosnovskio barščius galima pjauti galbūt tik kažkokiomis šienapjovėmis, kai tikrai neaptėkš nei žmogaus, nei gyvūno.“

Norėjo kaip geriau…

Sosnovskio barščiai į Lietuvą atvežti praėjusio amžiaus viduryje tikintis, kad šie sparčiai augantys, lengvai prie aplinkos prisitaikantys ir daug biologinės masės užauginantys augalai ypač tiks ūkinės paskirties gyvūnams šerti.

Dėl gražių žiedų žmonės juos sodino net darželiuose. Tik vėliau paaiškėjo, jog augalų ne tik gyvuliai neėda, bet jie dar ir pavojingi – net ir bitėms.

Palankiomis sąlygomis šios piktžolės gali išaugti iki 3 ar net 5 metrų aukščio. Stiebo skersmuo ties pamatu gali siekti iki 12 centimetrų, o žiedyno – iki pusmetrio.

Didžioji dalis sėklų būna gyvybingos daug metų. Mokslininkų duomenimis, net šienaujamas augalas gali gyventi iki 14 metų.

Sosnovskio barštis turi net keletą nepalankių savybių. Visos augalo dalys kaupia daug aktyvios medžiagos furanokumarino – stipraus alergeno, kuris, žmogui prisiartinus prie augalo, skinant ar šienaujant, gali smarkiai apdeginti neapsaugotą odą ar bent sukelti ypač stiprią organizmo alerginę reakciją – odos paraudimus, dideles vandeningas pūsles, kurios plyšusios virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis. Ypač tai būdinga saulėtomis dienomis, kai šios medžiagos aktyviau išsiskiria į orą.

Nupjovus augalas nesunyksta, o vis atželia iš likusių žemėje šaknų, kol galų gale subrandina sėklas.

The post Viltis – įgyti vaistų nuo Sosnovskio barščio appeared first on Sekunde.lt.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika sako, kad be griežtų sprendimų šių augalų plitimas nebus pažabotas. Todėl ketinama sudaryti naikinamų augalų sąrašą ir įpareigoti jų augimviečių savininkus juos naikinti.

„Rudenį bus pateiktos pataisos, priversiančios savivaldybes tvarkyti savo viešąsias erdves. Nes dabar jos gali bausti žmones, kurių teritorijoje auga Sosnovskio barščiai, įpareigoja ūkininkus išnaikinti šiuos augalus, o pačios? Tai yra elementariai nesąžininga tų žmonių atžvilgiu, kai savivaldybės prižiūrimuose plotuose želia didžiausi sąžalynai tų Sosnovskio barščių – parkuose, ypač saugomose teritorijose, kur negalima naudoti chemikalų“, – BNS sakė K.Mažeika.

Kaimo reikalų komiteto vadovas „valstietis“ Andriejus Stančikas įsitikinęs, kad be griežtesnės valstybės pozicijos kova su šiuo augalu nebus sėkminga.

„Čia yra invazinis augalas ir su juo kova turi būti valstybės uždavinys, todėl ji turi užduoti to žaidimo taisykles ir sąlygas sudėlioti, o priežiūrą turi atlikti savivaldybės“, – BNS teigė A.Stančikas.

Jis apgailestavo, kad anksčiau Sosnovskio barščių naikinimu buvo pavesta rūpintis savivaldybėms, bet jos šį darbą atliko paviršutiniškai.

„Ta kova buvo tokia paviršutiniška, todėl tą problemą iki šiol turime“, – tvirtino A.Stančikas.

K.Mažeika abejoja, ar Lietuvoje pavyks visiškai išnaikinti Sosnovskio barščius, nes jie auga teritorijose, kur herbicidų purkšti negalima, pavyzdžiui, prie vandens telkinių.

„Yra tikslas iki 2018 metų išanalizuoti, kokie Sosnovskio barščių plotai yra privačiose valdose ir kiek jų auga valstybei priklausančiose erdvėse. Tada būtų galima žiūrėti finansavimą naikinimui iš ministerijos. Galima su Nacionaline mokėjimų agentūra kalbėti, kaip ūkininkus paskatinti naikinti tuos augalus. Toks būtų pereinamasi laikotarpis, o nuo kokių 2020 metų galbūt reikės bausti tuos, kurie nesitvarkys“, – svarstė K.Mažeika.

A.Stančikas įsitikinęs, kad pas tvarkingus ūkininkus šio augalo nėra.

„Dažniausiai yra ne ūkininko nuosavybėje esančiose žemėse, o valstybinėje žemėje, ypač prie geležinkelio juostų, pakelėse“, – tvirtino Kaimo reikalų komiteto vadovas.

Jis priminė, kad iš Europos Sąjungos fondų anksčiau buvo skirta pinigų kovai su Sosnovskio barščiais.

„Bet greičiausiai lėšos panaudotos, o rezultatas toks, kokį turime. Nėra to tokio ryžto galutinio. Reikia ne programas naudoti, o kovoti su tuo augalu – dažniausiai lėšos panaudojamos, o tie augalai kaip augo, taip ir auga. Sako – na, nepavyko išnaikinti“, – teigė A.Stančikas.

K.Mažeikos žiniomis, Lietuvoje Sosnovskio barščių plotai išsiplėtė iki 15 tūkst. hektarų. Daugiausia jų auga Vilniaus regione.

Valstybinė augalininkystės tarnyba BNS informavo, kad šiemet Lietuvoje registruoti du preparatai, kuriuos sumaišius Sosnovskio barščių augimvietės apipurškiamos pavasarį.

„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.

The post Privers naikinti Sosnovskio barščius appeared first on Sekunde.lt.