Ir mieste, ir rajone pastarosiomis savaitėmis registruojama išskirtinai daug mirčių.

Nerimą kelia tai, kad dažnos giltinės aukos – ir vyrai, ir moterys, kuriems iki pensijos – dar toli gražu.

Ypatingas darbymetis

„Pastarosios dienos – mums ypatingas darbymetis. Sukamės kaip išmanydami. Laidotuvių tiek pat, o gal net daugiau, nei buvo per pandemiją. Ir tai be perstojo tęsiasi jau visas tris savaites, nuo pat Kūčių dienos“, – teigia Panevėžio savivaldybei priklausančios laidojimo paslaugų įmonės „Grauduva“ direktorė Aušra Bertulienė.

Direktorė atkreipia dėmesį, kad šiomis dienomis tenka laidoti gana nemažai mirusiųjų, kurių gimimo metai 1961, 1963, 1965, 1970-ieji ir net dar jaunesnių.

„Daug metų dirbu laidojimo paslaugų srityje ir matau, kad mirusiųjų amžius tikrai jaunėja. Ir negalėčiau tvirtinti, kad tai dėl žūstančiųjų. Pastebiu, kad 45–60 metų žmones vis dažniau pasiglemžia vėžys bei širdies ligos“, – sako A. Bertulienė.

Laidojimo paslaugų įmonės vadovė atkreipė dėmesį, jog pastaruoju metu, kai mirusiųjų tiek daug, „Grauduva“ šias paslaugas teikia kone konvejeriu.

„Kur nebus konvejeris, jei, pavyzdžiui, sausio 13-ąją mums teko organizuoti net aštuonias kremacijas. Tiek kartų palaikai buvo vežti į Kėdainių krematoriumą deginti“, – konstatavo direktorė.

Anot jos, šiuo metu dauguma mirusiųjų artimųjų pageidauja velionio palaikus kremuoti. Per šalčius karstuose palaidota nedaug mirusiųjų.

Giltinė glemžiasi vis jaunesnius

Nuo 2026-ųjų padidėjo laidojimo išmoka. Iki šiol mirusiųjų artimiesiems valstybė skirdavo 560 eurų, dabar – 32 eurais daugiau.

Tačiau pabrango ir laidojimo prekės.

„Paslaugų kainų nuo šių metų nedidinome, bet prekės brangsta nuolat. Bene labiausiai didėja karstų kainos. Tiekėjai mums aiškina, kad taip yra, nes brangsta mediena“, – sako A. Bertulienė.

Anot jos, tiekėjai pakėlė ir laidotuvėms skirtų drabužių kainą motyvuodami, kad brangsta audiniai. Pabrango ir gėlės, tačiau jų prie karsto atnešama vis mažiau.

„Laidotuvių tiek pat, o gal net daugiau, nei buvo per pandemiją. Ir tai be perstojo tęsiasi jau visas tris savaites.“

A. Bertulienė

Ne viena artimąjį laidojanti šeima įspėja gėlėmis prekiaujančius „Grauduvos“ darbuotojus, kad ateinantiems jų pirkti pasakytų, jog prie karsto, o ypač prie urnos, atneštų tik po vieną žiedą.

„Mirusiojo šeimą geriau paremti pinigais nei nešti glėbius gėlių, kurios, ypač tokiame šaltyje, ant kapo tuoj pat nuvysta“, – teigia „Grauduvos“ direktorė.

Negali nereaguoti

„Liūdintos“ laidojimo paslaugų įmonei vadovaujantis Darius Šeškas sako taip pat atkreipęs dėmesį, kad giltinė šiuo metu taikosi į tuos, kas dar tik artėja pensinio amžiaus link.

Anot jo, mirusiųjų amžius pastebimai jaunėja.

„Pats esu tokių metų, gal ir dėl to į 50-mečių, 60-mečių mirtis visada sureaguoju“, – teigė tris dešimtmečius laidojimo paslaugų versle dirbantis „Liūdintos“ direktorius.

Mirčių bumas

Kad pastarosiomis savaitėmis Panevėžyje stebimas mirčių bumas, patvirtino ir miesto Savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Loreta Guokė.

Anot jos, iki šiol būdavo įprasta per dieną Aukštaitijos sostinėje užregistruoti po dvi tris mirtis.

„O štai sausio 12-ąją įregistruota net 15 mirčių. Sausio 2 dieną įregistruotos septynios, 5 dieną – aštuonios, 7 dieną – šešios mirtys“, – vardijo L. Guokė.

Pasak jos, nuo sausio 1 iki 13 dienos Panevėžio civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotas net 71 miręs panevėžietis.

Registruojant asmens mirtį, įrašoma ir medikų nurodyta mirties priežastis.

„Matau dominuojančias dvi mirties priežastis – širdies ligos arba vėžys. Sakyčiau, kad širdies liga kaip mirties priežastis nurodoma dažniau. Turbūt visi, tarp mirusiųjų pamatę jaunesnių už save, gal kiek kitomis akimis pažvelgia į gyvenimą“, – svarsto L. Guokė.

Juodoji statistika ir rajone

Panevėžio rajono Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui vadovaujanti Rūta Rudė teigė, jog ir Panevėžio rajone pastarosiomis dienomis registruojama išskirtinai daug mirčių.

„Per trylika sausio dienų rajone užregistravome 31 mirusįjį. Pernai per tą patį laiką mūsų skyriuje buvo užregistruoti 22 mirę asmenys“, – palygino R. Rudė.

Jauniausias šiemet rajone registruotas mirusysis gimęs 1971 metais. Vyriausioji mirusioji jau perkopusi šimtmetį, gimusi 1923 metais.

The post Panevėžio mieste ir rajone – mirčių bumas appeared first on Sekunde.lt.

Ir mieste, ir rajone pastarosiomis savaitėmis registruojama išskirtinai daug mirčių.

Nerimą kelia tai, kad dažnos giltinės aukos – ir vyrai, ir moterys, kuriems iki pensijos – dar toli gražu.

„Pastarosios dienos – mums ypatingas darbymetis. Sukamės kaip išmanydami. Laidotuvių tiek pat, o gal net daugiau, nei buvo per pandemiją. Ir tai be perstojo tęsiasi jau visas tris savaites, nuo pat Kūčių dienos“, – teigia Panevėžio savivaldybei priklausančios laidojimo paslaugų įmonės „Grauduva“ direktorė Aušra Bertulienė.

Direktorė atkreipia dėmesį, kad šiomis dienomis tenka laidoti gana nemažai mirusiųjų, kurių gimimo metai 1961, 1963, 1965, 1970-ieji ir net dar jaunesnių.

„Daug metų dirbu laidojimo paslaugų srityje ir matau, kad mirusiųjų amžius tikrai jaunėja. Ir negalėčiau tvirtinti, kad tai dėl žūstančiųjų. Pastebiu, kad 45–60 metų žmones vis dažniau pasiglemžia vėžys bei širdies ligos“, – sako A. Bertulienė.

Laidojimo paslaugų įmonės vadovė atkreipė dėmesį, jog pastaruoju metu, kai mirusiųjų tiek daug, „Grauduva“ šias paslaugas teikia kone konvejeriu.

„Kur nebus konvejeris, jei, pavyzdžiui, sausio 13-ąją mums teko organizuoti net aštuonias kremacijas. Tiek kartų palaikai buvo vežti į Kėdainių krematoriumą deginti“, – konstatavo direktorė.

Visą straipsnį skaitykite sausio 15 dienos (ketvirtadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruoti galite https://prenumerata.sekunde/ – yra ir PDF formatu.

The post Panevėžio mieste ir rajone – mirčių bumas appeared first on Sekunde.lt.

„Sodros“ atlikta pirmojo šių metų ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga rodo, kad per metus atlyginimai sparčiau augo šalies rajonuose – apie 16 proc., dirbančių miestuose – apie 13 proc.

Panevėžio miestas ir rajonas – ne išimtis.

„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės teigimu, Panevėžio mieste šių metų kovą vidutinis darbo užmokestis siekė apie 1620 eurų neatskaičius mokesčių, o tai 12,8 proc. daugiau nei 2022-ųjų tą patį mėnesį.

Panevėžio rajone kovą atlyginimai siekė apie 1550 eurų popieriuje, bet augo sparčiau nei mieste – per metus darbo užmokestis rajono gyventojams ūgtelėjo apie 14,4 proc.

Sušvelnino kainų augimą

Į rankas panevėžiečiai uždirba vidutiniškai 1040 eurų. Tai reiškia, kad Aukštaitijos sostinės dirbantiems žmonėms per metus atlyginimas padidėjo apie 111 eurų.

Panevėžio rajone darbo užmokestis ūgtelėjo kiek daugiau – apie 117 eurų, tačiau mėnesinė alga vis tiek keliomis dešimtimis eurų mažesnė nei miestiečių – vidutiniškai 1003 eurai į rankas.

„Turime vis mažiau žmonių, kurie gauna pačias mažiausias pajamas, ir visi slenkasi link vis didesnių.“

K. Zitikytė

Visos Lietuvos mastu darbo užmokestis į rankas nuo praėjusių metų kovo išaugęs 140 eurų.

„Darbo pajamų augimas stengiasi vytis infliacijos tempus, bet pirmąjį šių metų ketvirtį vis tiek infliacija augo sparčiau – beveik 17 proc., o atlyginimai – apie 13 proc. Vis dėlto tai jau leido sušvelninti kainų augimo pasekmes šeimos biudžetui“, – sako K. Zitikytė.

Atlyginimus šokdino darbdavių konkurencija

K. Zitikytės nuomone, vienas esminių veiksnių, turėjusių įtakos spartesniam atlyginimų augimui rajonuose, buvo padidėjęs minimumas.

„Rajonuose daugiau gaunančiųjų minimalią algą. Panevėžio rajone apie 13,4 proc. dirbančiųjų gauna minimumą arba dar mažiau, o Panevėžyje tokių – apie 12,3 proc. Tai rodo, kad minimalios algos didinimas 15 proc. didesnį poveikį turi rajonuose, kur daugiau gaunančiųjų mažesnes pajamas“, – įvertino K. Zitikytė.

Anot jos, dėl ūgtelėjusio minimumo labiausiai atlyginimų augimą juto dirbantys apgyvendinimo, maitinimo, aptarnavimo sektoriuose.

Taip pat atlyginimus augino valstybės tarnautojams, politikams beveik iki 3 proc. augęs pareiginės algos bazinis dydis.

Kaip vieną iš esminių veiksnių, turėjusių įtakos atlyginimų ūgtelėjimui, „Sodros“ ekspertė įvardija ir konkurenciją dėl darbuotojų ir darbdavių lūkesčius juos išsaugoti keliant atlyginimus.

Padaugėjo bedarbių

Nepaisant, kad tarp darbdavių, ypač pramonės sektoriuje, tęsiasi varžytuvės dėl darbo jėgos, nuo praėjusių metų kovo Lietuvoje bedarbių gretos išaugo net 17 proc.

Panevėžio miestas ir rajonas netapo malonia išimtimi.

„Sodros“ duomenimis, Aukštaitijos sostinėje nedarbo išmokų gavėjų padaugėjo apie 16 proc., Panevėžio rajone – apie 15 proc.

Pasak K. Zitikytės, kovo mėnesį nedarbo išmokas gavo 2,2 tūkst. panevėžiečių, rajone – apie 1000.

Nedarbas metų pabaigoje labiausiai kirto dviem sektoriams – apdirbamosios gamybos ir prekybos.

„Visos šalies mastu matome, kad apdirbamojoje gamyboje darbuotojų labiausiai mažėjo medienos ir baldų bei maisto gamyboje. Tas sukėlė nedarbo augimą. Ryškiausiai tokią tendenciją matome tarp nekvalifikuotų darbininkų“, – komentavo „Sodros“ atstovė.

Prieš prarasdami darbą, nedarbo išmokos gavėjai daugiausia dirbo mažmeninėje, didmeninėje prekyboje, užsiėmė maitinimo ir gėrimų teikimo veikla. Jie buvo parduotuvių pardavėjai, reklamos ir rinkodaros specialistai, nekvalifikuoti apdirbamosios pramonės darbininkai, padavėjai.

Gyvenimo kokybė – ne tik atlyginimas

Atlyginimų lenktynės lyderiu toliau išlieka Vilnius.

Sostinėje vidutinis darbo užmokestis kovą siekė apie 2400 eurų neatskaičius mokesčių. Į rankas vilniečiai uždirba apie 1500 eurų. Jiems per metus atlyginimai augo tokiais pačiais tempais kaip ir panevėžiečiams – 12,7 proc.

Nors sostinės gyventojų vidutinis uždarbis į rankas apie 460 Eur didesnis, nei gauna panevėžiečiai, pasak „Sodros“ atstovės, nemenkas atlyginimų skirtumas neturi didelės įtakos gyvenimo kokybei.

„Toks atlyginimų skirtumas Vilniuje ir Panevėžyje nėra tragiškas. Turėtume vertinti ne tik darbo užmokesčio dydį, bet ir pragyvenimo lygį miestuose, taip pat kainas“, – sako K. Zitikytė.

Svajonių atlyginimai – IT sektoriuje

Analitikė atkreipė dėmesį, kad bene labiausiai Lietuvoje gerėjo mažiausiai uždirbančių žmonių padėtis.

Tokių asmenų, anot jos, apskritai sumažėjo daugiau nei perpus. Prieš metus uždirbantys mažiau nei 840 eurų prieš mokesčius gyventojai sudarė 22 proc. visų apdraustųjų, šių metų kovą šis skaičius siekė 9 proc.

„Didėjant pajamoms turime vis mažiau žmonių, kurie gauna pačias mažiausias pajamas, ir visi slenkasi link vis didesnių“, – tvirtino K. Zitikytė.

Iki 840 eurų popieriuje daugiausia gauna nekvalifikuoti darbininkai, valytojai, pardavėjai. Vertinant visos šalies mastu, vadovai, programinės įrangos kūrėjai, gydytojai Lietuvoje uždirba daugiau nei 5 tūkst. eurų.

Vis dėlto, kaip pažymi K. Zitikytė, didžiąją dalį apdraustųjų sudaro vidurinė klasė – 56 proc. šalies dirbančiųjų atlyginimai siekia nuo beveik 800 eurų ir iki 1900 eurų į rankas.

Sparčiausiai atlyginimai augo informacijos ir ryšių sektoriuje (iki 2 033 eurų į rankas).

Toliau rikiuojasi mokslinė ir techninė veikla (iki 1 327 eurų į rankas) bei finansinė ir draudimo veikla (iki 1 961 eurų į rankas).

Viešajame sektoriuje didžiausias pajamų augimas fiksuotas švietimo darbuotojams (iki 1 066 eurų į rankas).

The post Pilnėjant kišenėms gyvenimas nelengvėjo appeared first on Sekunde.lt.

„Sodros“ atlikta pirmojo šių metų ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga rodo, kad per metus atlyginimai sparčiau augo šalies rajonuose – apie 16 proc., dirbančių miestuose – apie 13 proc.

Panevėžio miestas ir rajonas – ne išimtis.

„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės teigimu, Panevėžio mieste šių metų kovą vidutinis darbo užmokestis siekė apie 1620 eurų neatskaičius mokesčių, o tai 12,8 proc. daugiau nei 2022-ųjų tą patį mėnesį.

Panevėžio rajone kovą atlyginimai siekė apie 1550 eurų popieriuje, bet augo sparčiau nei mieste – per metus darbo užmokestis rajono gyventojams ūgtelėjo apie 14,4 proc.

Į rankas panevėžiečiai uždirba vidutiniškai 1040 eurų. Tai reiškia, kad Aukštaitijos sostinės dirbantiems žmonėms per metus atlyginimas padidėjo apie 111 eurų.

Panevėžio rajone darbo užmokestis ūgtelėjo kiek daugiau – apie 117 eurų, tačiau mėnesinė alga vis tiek keliomis dešimtimis eurų mažesnė nei miestiečių – vidutiniškai 1003 eurai į rankas.

Visą straipsnį skaitykite gegužės 26 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje.

The post Pilnėjant kišenėms gyvenimas nelengvėjo appeared first on Sekunde.lt.

Panevėžyje ir rajone tądien susituoks vos trys poros.

Besibaigiantys 2022-ieji išskirtiniai tuo, kad panevėžiečiai vestuvėms ypač dažnai rinkosi darbo dienas.

Iki Kalėdų ir tarpušvenčiu Panevėžyje bus užregistruota dar ne viena santuoka – jų yra visomis likusiomis darbo dienomis.

Net keturios poros tuoksis pasirinkę datą su net šešiais dvejetukais.

O gruodžio 31-ąją priesaikos žodžius vienas kitam Panevėžyje ištars vos dvi poros. Viena jų – ukrainiečių.

Visą straipsnį skaitykite gruodžio 22 dienos (ketvirtadienio) „Sekundės“ laikraštyje.

The post Darbo dieną – į vestuvių puotą appeared first on Sekunde.lt.

Šie duomenys surinkti iš visų laboratorijų, kuriuose šie tyrimai atliekami.

Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų – 437, per vakar dieną ištirti 1524 ėminiai. Bendrai iki šiol iš viso ištirti  8424 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso.

Visais atvejais jau pradėti arba bus pradėti epidemiologiniai tyrimai.

SAM ragina žmones vadovautis medikų ir institucijų nurodymais, tai yra, maksimaliai vengti žmonių susibūrimų, esant galimybei dirbti iš namų, bendraujant gyvai išlaikyti atstumą vienas nuo kito, skirti ypatingą dėmesį rankų, paviršių higienai bei kita. Pajutus ligos simptomus kreiptis medikų pagalbos telefonu, nevykti patiems į gydymo įstaigas.

The post Lietuvoje užsikrėtusiųjų koronavirusu – jau gerokai per 400 appeared first on Sekunde.lt.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad 11 šios infekcijos atvejų nustatyta Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje: vienas asmuo grįžo iš Jungtinės Karalystės, devyni asmenys turėjo kontaktą su iš Norvegijos grįžusiais asmenimis, dar vienas atvejis nustatytas Vilniaus mobiliajame punkte.

Trys atvejai nustatyti Kauno klinikų laboratorijoje – visi mėginiai čia gauti iš mobiliųjų punktų.

Dėl visų atvejų bus pradėti epidemiologiniai tyrimai.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad sekmadienio vakarą kariuomenės transporto lėktuvas „Spartan“ iš Belgijos parskraidino 5 000 reagentų, skirtų koronaviruso tyrimams, jie bus paskirstyti laboratorijoms.

Pasak ministerijos, iš viso užsakyta beveik 200 000 reagentų, dalis jų, kaip tikimasi, turėtų pasiekti Lietuvą artimiausiu metu.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

The post Antrąją karantino savaitę Lietuva pradeda su 143 koronaviruso atvejais appeared first on Sekunde.lt.

Vienintelė mirtis užfiksuota penktadienį Lietuvoje, rodo BNS iš oficialių institucijų surinkti duomenys.

Lietuva: patvirtinti 69 atvejai, ištirti 1 466 žmonės, mirė 1.

Latvija: patvirtinta 124 atvejai, ištirti 4 446 žmonės.

Estija: patvirtinti 306 atvejai, ištirta 2 812 žmonių.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

The post Koronavirusas skaičiais: Lietuva, Latvija, Estija appeared first on Sekunde.lt.

Kaip atrodo Panevėžio rajono savivaldybė tarp 60 šalies savivaldybių?

NEDARBO LYGIS Panevėžio r. savivaldybėje nuo 2015 m. sumažėjo 1,20 proc. ir 2018 m. sudarė 8,50 proc. Šalies savivaldybėse nedarbo lygio vidurkis 2018 m. buvo 9,46 proc., 2015–2018 m. vidutiniškai mažėjo 0,63 proc.

ILGALAIKIŲ BEDARBIŲ DALIS NUO VISŲ BEDARBIŲ Panevėžio r. savivaldybėje nuo 2015 m. mažėjo 5,70 proc. ir 2018 m. sudarė 24,30 proc. Savivaldybėse vidurkis 2018 m. 27,67 proc., 2015–2018 m. vidutiniškai mažėjo 2,39 proc.

SOCIALINES PAŠALPAS GAUNANČIŲ GYVENTOJŲ DALIS Panevėžio r. savivaldybėje nuo 2015 m. sumažėjo 1,70 proc., 2018 m. siekė 3,58 proc. Savivaldybėse 2018 m. vidurkis – 3,57 proc., 2015–2018 m. vidutiniškai mažėjo 1,38 proc.

BŪSTO ŠILDYMO KOMPENSACIJAS GAUNANTI GYVENTOJŲ DALIS Panevėžio rajono savivaldybėje nuo 2015 m. augo 0,12 proc., 2018 m. kompensacijas gavo 1,73 proc. gyventojų. Tai – 4 vieta šalyje, šis rodiklis mažesnis tik Klaipėdos r., Neringos ir Alytaus sav.

Vidurkis savivaldybėse 2018 m. – 5,20 proc., 2015–2018 m. vidutiniškai augo 0,22 proc.

EKONOMINIO AKTYVUMO INDIKATORIAI – VEIKIANTYS ŪKIO SUBJEKTAI ir VERSLO LIUDIJIMAI 1 tūkstančiui gyventojų:

VEIKIANČIŲ ŪKIO SUBJEKTŲ (VŪS) 1 tūkstančiui gyventojų Panevėžio r. savivaldybėje 2015–2019 m. padidėjo 6,28 proc., 2019 m. sudaro 27,54 proc. 1 tūkst. gyventojų. Savivaldybėse vidurkis 2019 m. buvo 26,52 proc., 2015–2019 m. vidutiniškai augo 5,18 proc.

VERSLO LIUDIJIMŲ (VL) 1 tūkstančiui gyventojų nuo 2015 m. registruota 3,10 proc. daugiau, 2018 m. buvo registruota 28,60 proc. 1 tūkstančiui gyventojų. Savivaldybėse vidurkis 2018 m. – 36,46 proc., 2015–2018 m. vidutiniškai augo 1,69 proc.

MIGRACIJA Panevėžio r. savivaldybėje 2015–2017 m. buvo -1,98 proc., 2017 m. sudarė -1,16 proc.

Savivaldybėse migracijos vidurkis 2017 m. buvo -1,44 proc., 2015– 2017 m. – 3,75 proc.

Teigiama migracija buvo tik 7 savivaldybėse: pajūrio kurortinėse, sostinėje, Vilniaus r., Kauno r., Klaipėdos r. ir Šiaulių r.

DARBINGO AMŽIAUS GYVENTOJŲ DALIS Panevėžio r. savivaldybėje 2015–2018 m. mažėjo 0,05 proc., 2018 m. sudarė 61,82 proc.

Vidurkis savivaldybėse 2018 m. – 60,83 proc., 2015–2018 m. vidutiniškai mažėjo 0,33 proc.

Analizuota, keliose pozicijose savivaldybės atrodo sąlyginai prastai. Panevėžio r. savivaldybė vienintelė tarp 60 šalies savivaldybių sąlyginai prastai atrodo tik vienoje iš 16 pozicijų – pagal verslo liudijimų skaičių 1 tūkstančiui gyventojų 2018 m.

Dviejose pozicijose sąlyginai prastai atrodo Vilniaus r. savivaldybė. Daugiausia, penkiolikoje, pozicijų sąlyginai prastai atrodo Joniškio r. ir Zarasų r. savivaldybės.

The post Apie Panevėžio rajoną – skaičiais appeared first on Sekunde.lt.