„Lietuvai Europos Komisija (EK) skyrė 1,1 mln. eurų kompensacijoms, tuo pačiu buvo pasakyta, kad šalis gali prisidėti iki 200 proc. kompensacijoms iš nacionalinių lėšų, tad bendra suma kompensacijoms sodų ir uogų augintojams buvo numatyta 3,3 mln. eurų“, – Kaimo reikalų komiteto posėdyje šią savaitę kalbėjo G. Tamašauskis.

Kaip pastebėjo komiteto pirmininkas Bronis Ropė, ūkininkų, kurie dėl šalnų patyrė sodų ar uogynų nuostolius, kompensacijų poreikis buvo 3,8 mln. eurų, o numatytų kompensacijų krepšelis – 3,3 mln. eurų, tad ūkininkų poreikiams patenkinti trūksta 0,5 mln. eurų.

„Likusieji puse milijono eurų bus skirti iš valstybės rezervo?“ – klausė B. Ropė.

„Ne. 3,3 mln. eurų yra skirta sodų ir uogynų kompensacijoms išmokėti. Paraiškų yra pateikta už 3,8 mln. eurų, kadangi poreikio suma viršija galimybes – viskas bus proporcingai perskaičiuota ir šiek tiek sumažintas kompensacijų išmokėjimas“, – teigė viceministras.

Anot jo, nukentėję sodininkai ir uogų augintojai kompensacijų turėtų sulaukti iki šių metų pabaigos – Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) jau pasiruošusi numatytų lėšų dalyboms.

„Tada buvo parengtos taisyklės, vadovaujantis EK reglamentu, buvo surinktos paraiškos iš nukentėjusių ūkininkų ir kompensacijų išmokėjimas yra numatytas iki šių metų pabaigos“, – teigė G. Tamašauskis.

„Pasitikslinau su NMA, ji jau ruošiasi artimiausiu metu daryti apmokėjimus ir pagal turimą lėšų kiekį išdalinti kompensacijas“, – pridūrė jis.

Nuo šalnų nukentėjo ir javų augintojai – jiems kompensacijos bus mokamos iš rezervo

Pasak G. Tamašauskio, nuo šalnų pavasarį nukentėjo ir ūkininkai, kurie augina javus, pavyzdžiui, rapsus. Šių žemės ūkio atstovų taip pat laukia kompensacijos, tiesa, jos bus mokamos iš valstybės rezervo, o numatomą kompensacijų sumą apskaičiuos Finansų ministerija.

„Šalnų poveikis pasireiškė ir javų, rapsų augintojams. Buvo surinkta informacija, kad kažkokia dalis pasėlių nušalo beveik 9 tūkst. ha plote, 18-oje Lietuvos savivaldybių. Savivaldybės šiuo atveju vertina, renka visą informaciją ir teiks išvadas Finansų ministerijai, kuri naudodama valstybės rezervo lėšas kompensuos patirtus nuostolius ūkininkams“, – teigė viceministras.

Pasak jo, ministerija šiuo metu nėra apskaičiavusi, kokia suma bus skirta šių ūkininkų nuostoliams padengti.

„Šiuo metu suma, kurią reikia kompensuoti nuo šalnų nukentėjusiems javų augintojams, nėra žinoma. ŽŪM savo kažkokių skaičiavimų neteikė, situaciją įvertins Finansų ministerija ir ji skirs lėšas iš valstybės rezervo“, – apibendrino G. Tamašauskis, pridurdamas, jog EK pasėlių nuostoliams kompensuoti lėšų neskyrė, nes žalos mastas buvo per mažas.

Vyriausybė gegužės pabaigoje paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių stipriai nukentėjo uogų ir ankstyvųjų daržovių derlius.

Po rekordiškai šiltos antrosios balandžio dekados, aktyviosios augalų vegetacijos sezonas beveik visose šalies vietovėse prasidėjo beveik 2 savaitėmis anksčiau nei įprastai, bet vėliau temperatūra smarkiai nukrito ir šalyje prasidėjo stiprios ir ilgai trunkančios šalnos.

Šios nepalankios oro sąlygos padarė didžiulę žalą sodams ir uogynams, kurių daugelis jau žydėjo, o kai kur jau vedė ankstyvus vaisius.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Žalą dėl šalnų patyrusiems ūkininkams trūksta 0,5 mln. eurų kompensacijų appeared first on Sekunde.lt.

Panevėžio rajono savivaldybė baigė priimti nuo šalnų nukentėjusių sodininkų ir uogų augintojų paraiškas dėl žalos atlyginimo.

Savivaldybė sulaukė aštuonių tokių prašymų.

Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjos Zitos Bakanienės, kompensacijų sulauks tik tie, kuriems nušalo daugiau nei 30 proc. derliaus.

Pretenduojantieji į valstybės paramą dar pavasarį turėjo kreiptis dėl žalos įvertinimo.

„Pavasarį tikrinome du kartus. Vertinome, ar gera agrarinė būklė, koks sodų ir uogynų žydėjimas, o dar po poros mėnesių – kiek užsimezgė vaisių, kokie yra nuostoliai“, – teigė Z. Bakanienė.

Anot jos, Panevėžio rajone sodai išties stipriai nušalo – ne tik obelys, bet ir kiti vaismedžiai, vaiskrūmiai, uogynai.

„Šalnų padaryta žala didelė – nušalo po 80–90 proc. derliaus“, – sako rajono Savivaldybės atstovė.

Parama menka

Pasak Z. Bakanienės, aštuonių paraiškas pateikusių augintojų bendras nuo šalnų nukentėjęs plotas siekia 150 hektarų, iš kurių 129,42 ha sodai, likusi dalis – uogynai: braškės, šilauogės, raudonieji, juodieji serbentai, avietės, vynuogės.

Soduose šalnos nukando obelų, trešnių, slyvų, vyšnių, kriaušių žiedus.

Aštuoniems rajono ūkiams apskaičiuota žala siekia 148 200 eurų.

Z. Bakanienė sutinka, kad palyginti su patirtais nuostoliais, tai nėra didelė suma, tačiau vis tiek šiokia tokia parama sunkius metus išgyvenantiems sodininkams bei uogininkams.

Piktintis neturi laiko

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentės Vitalijos Kuliešienės teigimu, kompensacijoms lėšų skyrė ne tik valstybė, bet ir Europos Sąjunga. Parama nukentėjusiems nuo šalnų sodininkams ir uogininkams turės būti išdalyta dar šiais metais.

„Kadangi lėšas būtinai reikia panaudoti šiais metais, nes kitąmet jų nebebus, tik dėl to tylime“, – pripažįsta V. Kuliešienė.

Tačiau, anot jos, sodininkai turi pastabų dėl paramos skaičiavimo ir skyrimo tvarkos. Pasak V. Kuliešienės, nušalus serbentams iš karto matėsi, kad derliaus nėra, ir buvo galima iškart įvertinti nuostolius. O sodai pavasarį atrodė žydintys ir gražūs, tačiau galutinis šalnų padarinių rezultatas išaiškėjo tik rugpjūtį, bet tuomet jau nebebuvo vertinama.

„Kai kurios savivaldybės tiesiog nenorėjo rašyti didesnių nušalimo procentų, o galiausiai tai labai atsiliepė paramos išmokėjimui. Pavyzdžiui, viename ūkyje pavasarį įvertino, kad neteko 90 procentų derliaus, nors iš tiesų rugpjūtį derliaus liko tik 1 proc., bet tada jau niekas to nebevertino ir nebeskaičiavo“, – pažymėjo asociacijos vadovė.

Geriau nei nieko

V. Kuliešienės teigimu, nei valstybės, nei europinė parama sodininkams ir uogininkams visų patirtų nuostolių tikrai nekompensuos, nors augintojai to ir nesitikėjo.

„Vertiname taip, kad sulauksime kažkiek pinigų išgyvenimui, kažkiek darbo užmokesčiui ir mažiau reikės skolintis. Nors parama nepadengia net trečdalio nuostolių“, – sako asociacijos vadovė.

Visgi, pripažįsta V. Kuliešienė, jaučiama ir neteisybė. Mat suteikti paramą nuspręsta visiems nukentėjusiems nuo šalnų. Kitaip tariant, pasak asociacijos vadovės, paramą gaus ir šermukšnių, ir šaltalankių, ir kitokių uogų, riešutų augintojai, nors kai kuriems iš jų tokia veikla nėra pragyvenimo šaltinis, o tik papildomos pajamos prie kitos veiklos.

Dėl to, anot pašnekovės, sodininkai jaučia didelę neteisybę, nes vienas sodo hektaras generuoja valstybei nuo 1900 iki 2500 eurų įvairių mokesčių.

„Visada sakiau: jei užsiimi verslu, turi kažkiek pinigų duoti ir valstybei ar per pridėtinės vertės mokestį, ar per žmonių įdarbinimą“, – teigia V. Kuliešienė.

Be to, pažymi ji, nušalus pasėliams jų vietoje galima pasėti ką nors kitą, o sodininkai neturi kur trauktis, nes medžiai sodinami mažiausiai 20 metų ir infrastruktūra sukuriama vien sodui.

Ateityje, V. Kuliešienės manymu, paramos skyrimo tvarka turėtų būti tobulinama.

„Dabar jau šaukštai po pietų, nes pasirinkimas – arba uždelsiama ir visai nieko negaunama, arba gauni bent tas kapeikas, kad būtų lengviau pragyventi“, – sako asociacijos vadovė.

Visiems Lietuvos augintojams – 3,3 mln. eurų

Dėl šalnos padarinių žemės ūkio sektoriuje dar gegužės pabaigoje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija.

Žemės ūkio ministerija skelbė, kad paramos dydis bus diferencijuojamas pagal augalų grupes ir patirtos žalos mastą.

Jei bendras visiems pareiškėjams apskaičiuotas paramos dydis viršys nuostoliams kompensuoti skirtą sumą (3,3 mln. Eur), apskaičiuota parama kiekvienam pareiškėjui mažinama proporcingai trūkstamoms lėšoms.

The post Panevėžio sodai po šalnų: žala milžiniška, parama – menka appeared first on Sekunde.lt.

Pasibaigus paraiškų dėl žalos kompensavimo priėmimui paaiškėjo, kad nukentėję Panevėžio rajono ūkiai atgaus tik menką dalį, ką praradę.

Panevėžio rajono savivaldybė baigė priimti nuo šalnų nukentėjusių sodininkų ir uogų augintojų paraiškas dėl žalos atlyginimo.

Savivaldybė sulaukė aštuonių tokių prašymų.

Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjos Zitos Bakanienės, kompensacijų sulauks tik tie, kuriems nušalo daugiau nei 30 proc. derliaus.

Pretenduojantieji į valstybės paramą dar pavasarį turėjo kreiptis dėl žalos įvertinimo.

„Pavasarį tikrinome du kartus. Vertinome, ar gera agrarinė būklė, koks sodų ir uogynų žydėjimas, o dar po poros mėnesių – kiek užsimezgė vaisių, kokie yra nuostoliai“, – teigė Z. Bakanienė.

Anot jos, Panevėžio rajone sodai išties stipriai nušalo – ne tik obelys, bet ir kiti vaismedžiai, vaiskrūmiai, uogynai.

„Šalnų padaryta žala didelė – nušalo po 80–90 proc. derliaus“, – sako rajono Savivaldybės atstovė.

Visą straipsnį skaitykite lapkričio 28 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruoti galite https://prenumerata.sekunde/ – yra ir PDF formatu.

The post Panevėžio sodai po šalnų: žala milžiniška, parama – menka appeared first on Sekunde.lt.

Tiesa, anot jo, dalies Europos Komisijos (EK) kompensacijų dėl patirtų nuostolių ūkininkai gali tikėtis tik kitąmet.

„Jau pradžioje buvo aišku, kad žala bus didžiulė, nes šalnos truko neįprastai ilgai ir temperatūra buvo kritusi itin žemai – vietomis iki 10 laipsnių žemiau nulio. Pagaliau jau ryškėja vaizdas, koks plotas yra paveiktas – beveik 6 tūkst. hektarų sodų ir uogynų patyrė žalą. Iš jų – 4,5 tūkst. ha plote derlius buvo visiškai sunaikintas“, – laidoje „ELTA Kampas“ sakė I. Hofmanas.

Vyriausybei gegužės pabaigoje dėl šalnų paskelbus ekstremaliąją situaciją, tai atvėrė kelią ūkininkų patirtus nuostolius kompensuoti iš valstybės biudžeto, taip pat tariamasi dėl europinės paramos.

Ministro teigimu, šis procesas gali užtrukti, todėl sodininkams ir uogų augintojams nuostolių atlyginimo gali tekti laukti iki kitų metų.

„Procesai užtrunka, deja. Būtų labai gerai ir dirbsime, kad iki šių metų pabaigos jie gautų bent dalį kompensacijų. Supraskime – jei patirta žala, jie neturi iš kur gauti pajamų, o ūkininkui ne tik pačiam reikia pragyventi, bet ir ūkį išlaikyti, atlikti savalaikius darbus ir net darbuotojams susimokėti“, – aiškino I. Hofmanas.

„Kita dalis kompensacijų, tokiu atveju tikėčiausi, kad būtų išmokėta jau kitais metais. Tiesa, negaliu dabar nieko konkretaus pasakyti, nes vis dar esame proceso pradžioje“, – pridūrė jis.

Anot ministro, dalis kompensacijų būtų skirta iš Europos Sąjungos (ES) fondo krizinėms situacijoms, į kurį gali pretenduoti visos bendrijos narės, tad nėra garantijų, kad Lietuva spės gauti dalį paramos.

„Iš to fondo kompensuojami nuostoliai patirti dėl šalnų, potvynių ir visų kitų klimatinių stichijų. Supraskim tai, kad į fondą gali pretenduoti visos ES šalys, tad mes stengiamės daryti viską kaip įmanoma greičiau, kol fondas nėras pasidalintas“, – sakė I. Hofmanas.

Teigia, jog šalnos galėjo paveikti visų metų derlių

I. Hofmano teigimu, šiuo metu surinkti duomenys neatspindi visos situacijos, nes, nors kai kurių kultūrų derlius buvo visiškai sunaikintas, nukentėti galėjo ir dabar dar bręstantys vaisiai – pavyzdžiui, obuoliai, kriaušės.

„Pačios galutinės žalos paaiškės rudenį, nes dar liko visas sezonas – ką tik baigėsi žydėjimas. Vaisiai auga, vėliau jie turi pribręsti ir tada matysis visas paveikslas“, – aiškino ministras.

„Kaip sako šio sektoriaus atstovai, net jeigu bus užmegzti ir užaugs vaisiai – neatmestina, jog jie bus šalnų paveikti, o tai gali nulemti pakitimus ar defektus, dėl kurių produktas atrodys prasčiau ir kainuos mažiau. Tai taip pat prisideda prie nuostolių“, – teigė jis.

Pasak I. Hofmano, šalnos ir kitos stichijos Lietuvoje tampa dažnesnės ir labiau nenuspėjamos, tad ūkininkams reikia ieškoti naujų būdų, kaip nuo to apsisaugoti.

Tiesa, kaip tikino ministras, efektyvios ir patikimos derliaus apsaugos priemonės yra itin brangios, tad valstybė prisidėti prie jų įsigijimo kol kas negali, o ūkininkai turėtų ieškoti alternatyvų.

„Tai yra labai brangi investicija. (…) Tikėtina, kad be valstybės pagalbos ūkininkams tai yra neįkandama – brangu ir ilgai užtrunka, kol atsiperka. (…) Tačiau tikrai manau, kad ten, kur galime prisitaikyti ar naudoti kažkokią apsaugą – tą ir turime daryti. Iš kompensacijų ūkininkai neišgyvens“, – samprotavo I. Hofmanas.

„Dabartiniame laikotarpyje lėšų tokioms investicijoms neturime. Nebent ateityje, naujuoju laikotarpiu tai įtraukti tarp prioritetų. Dabar valstybėje labai daug dalykų reikalauja finansų“, – pridūrė jis.

Vyriausybė gegužės pabaigoje paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių stipriai nukentėjo uogų ir ankstyvųjų daržovių derlius.

Po rekordiškai šiltos antrosios balandžio dekados, kai vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 12,4 laipsnius, t. y. 5,7 laipsnių teigiama anomalija (rekordiškai aukšta 29,1 laipsnių temperatūra buvo užfiksuota balandžio 18 d. Vakarų Lietuvoje), aktyviosios augalų vegetacijos sezonas beveik visose šalies vietovėse prasidėjo beveik 2 savaitėmis anksčiau nei įprastai.

Tačiau paskutinę balandžio savaitę temperatūra smarkiai nukrito ir nuo to laiko šalyje prasidėjo stiprios ir ilgai trunkančios šalnos.

Šios nepalankios oro sąlygos padarė didžiulę žalą sodams ir uogynams, kurių daugelis jau žydėjo, o kai kur jau vedė ankstyvus vaisius.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post I. Hofmanas: nuo šalnų nukentėję ūkininkai ES kompensacijų gali tikėtis kitąmet appeared first on Sekunde.lt.

Neįprastai šaltas pavasaris ir rekordinės šalnos grasina palikti be lietuviško vaisių ir uogų derliaus, o jų augintojus – su milijoniniais nuostoliais.

Nors labiausiai nukentėjo vaisių ir uogų augintojai, itin prasti metai numatomi ir daržovių ūkiams bei bitininkams.

Gamtos padarytas žalas jau pradėję vertinti specialistai pripažįsta, kad be valstybės pagalbos vargu ar augintojams bus įmanoma sulaukti kitų metų.

Žiedai pajuodo

Lietuvos veislinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovės Vitalijos Kuliešienės teigimu, šalnos nėra neįprastas reiškinys Lietuvoje, tačiau šiemet jos nuo balandžio 14-osios laikėsi kone kiekvieną dieną daugiau kaip dvi savaites.

Vietomis siekė net žemiau minus devynių laipsnių, todėl beveik neliko sodų, kuriuose balti ar rausvi obelų ir kitų vaismedžių žiedai netaptų juodi.

„Prieš dvi savaites dar manėme, kad kažkiek derliaus turės Vidurio Lietuva, bet dabar matome, kad niekur jo nebus. Ilgalaikės šalnos labai pakenkė žiedams, tad lietuviškų obuolių ir uogų praktiškai neturėsime. Kai kur šalnos nušaldė visą derlių, kitur pavyko išsaugoti vos 10 proc.“, – pasakoja V. Kuliešienė.

Anot jos, net jeigu ir pavyks užauginti nedidelę dalį sodų derliaus, jis nebus kokybiškas.

Gali būti, kad jo net nebus verta skinti, nes išlaidos pasirodys didesnės už pajamas.

„Jau 2019 m. panašią patirtį turėjome – obuoliai, kurie išgyveno šalną, užaugo su juodomis dėmėmis, estetiškai pažeisti. O ši šalna dar baisesnė nei 2019 metais, kai šalnos buvo paskelbtos stichine nelaimė“, – teigė V. Kuliešienė.

Apsisaugoti nebuvo galimybių

Pasak Lietuvos veislinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovės, jeigu ūkininkai ar augintojai praranda per 30 proc. derliaus, pagal įstatymą gali tikėtis valstybės pagalbos.

Šįmet be valstybės pagalbos, anot pašnekovės, augintojai vargu ar sulauktų kito derliaus.

Mat šalnos nėra draudžiamasis įvykis ir nė viena bendrovė nedraudžia ūkių nuo šios stichijos.

„Matome, kad klimatas keičiasi, draudimas iš dalies būtų išsigelbėjimas, bet šiuo metu tokios galimybės nėra. Jei šalnos trunka vieną naktį ar kelias, dar gali derlių gelbėti purkšdamas vandenį ar pernakt traktoriumi vežiodamas specialius šildytuvus, bet dabar jos laikėsi kiekvieną naktį, o sodų plotai didžiuliai. Fiziškai nebeįmanoma taip gelbėti derliaus, o ir priemonės labai brangios. Po 2019 m. prašėme, kad mums leistų įsigyti priemonių, gelbstinčių nuo šalnų, bet paramos negavome“, – kalbėjo V. Kuliešienė.

Skaičiuojama, kad sodininkų nuostoliai bus milijoniniai.

Pasimirš lietuviško obuolio skonis

V. Kuliešienė prognozuoja: šįmet prekyboje veikiausiai visiškai nebus lietuviškų obuolių, ankstyvųjų braškių, šilauogių.

„Jau ir taip būdavo didelis trūkumas lietuviškų obuolių, bet dabar praktiškai visus obuolius teks įsivežti. Pirkėjas lietuviško obuolio skonį pamirš. Situacija sudėtinga. Į sodus investuota daugybė pinigų, o ir nėra galimybių taip greitai pakeisti kita kultūra. Jei nušalo kokie žiemkenčiai, dar gali atsėti, o jei nušalo obels žiedas – viskas, iki kitų metų turi kažkaip išgyventi be pajamų“, – teigė V. Kuliešienė.

Pasak asociacijos vadovės, kai 2019 m. sodų ir uogynų derlių „nurinko“ stichinės šalnos, valstybės parama padėjo išgyventi. Tik bėda, kad augintojus ji pasiekė po poros metų.

„Daug sodininkų turi įvairių finansinių įsipareigojimų, ne visi gali tiek laiko laukti valstybės pagalbos. Jeigu būtų galima pratęsti turimų lengvatinių kreditų mokėjimus, tai būtų didelė parama“, – kaip lengviau būtų išgyventi šiuos metus, pasakojo V. Kuliešienė.

Daržovės neauga

Su baime į laukus dairosi ir daržovių augintojai.

Panevėžio rajone vienas didžiausių bulvių, svogūnų ir kitų daržovių augintojas Saulius Račkauskas teigė, kad tokie unikalūs metai per jo praktiką pasitaikė bene pirmą kartą.

Nors šiemet daržoves jis pasodinęs gerokai anksčiau, dėl šalto pavasario augimas visiškai sustojęs.

„Augimas atsilieka dėl šaltų orų. Nors šiemet viską pasodinau maždaug 10 dienų anksčiau nei ankstesniais metais, gamtinės sąlygos lėmė, kad daržovės žemėje nė nepradėjo augti. Daigelius išleido, bet toliau miega“, – sako ūkininkas.

Prognozuoti, koks bus derlius, S. Račkauskas dar nesiryžta. Anot jo, tai lems ir vasara.

„Jau ir taip būdavo didelis trūkumas lietuviškų obuolių, bet dabar praktiškai visus obuolius teks įsivežti.“
V. Kuliešienė

Tačiau paprastai, kai toks šaltas ir drėgnas pavasaris, gero derliaus nelauk – bulves pradeda pulti ligos. Nors jos valgytojams nėra pavojingos, bet bulvių kokybė nukenčia.

„Bus prastesnės kokybės derlius. Bent jau iš bulvių matysis, kad jos pažeistos ligų“, – mano S. Račkauskas.

Saldumynų mėgėjai be medaus

Šiltų ir saulėtų orų laukia ir bitininkai.

Panevėžio bitininkų draugijos pirmininkas Vaidas Arbutavičius teigė, kad balandžio pabaigoje, kai oras staigiai sušilo, bitės intensyviai darbavosi.

Bitininkai džiaugėsi tokia gražia pradžia, bet staiga stojo itin šaltas pavasaris.

„Pirmąjį medų bitelės sunaudojo tik savo reikmėms, bitininkui jo neliko. Sodai žydėjo, bet dėl itin šalto oro neskleidė nektaro, kai kurie žiedai nušalo, o ir bitės negalėjo skristi. Todėl pavasarinio medaus nebus. Pagrindinis medaus sukimas būna birželį, bet kai bitės nieko neprinešė, neturėsime ką sukti“, – pasakojo V. Arbutavičius.

Bitininkai guodžiasi, kad galbūt medų galės sukti vasarą.

Paprastai rapsai žydi iki birželio pradžios, tad teoriškai bitės dar gali spėti nektarą surinkti iš rapsų.

„Dabar bitės be darbo, tad rūpinasi spietimo reikalais. Prieš gamtą esame bejėgiai, telieka prisitaikyti. Vis tikimės, kad bent vasarinio medaus turėsime“, – kalbėjo draugijos pirmininkas.

V. Arbutavičiaus teigimu, kol kas sunku prognozuoti, kaip toks šaltas pavasaris paveiks medaus kainą.

Ją lemia ne tik klimato sąlygos mūsų krašte, bet ir kitų šalių derlius.

Jei medus ir pabrangs, pašnekovas tikina, jo bus pririnkta mažiau, tad bitininkai geresnio gyvenimo nepajus.

„Dabar pranašaujama, kad kelias dienas bus kiek šilčiau. Bitės galės dirbti visu pajėgumu, bet ar spės prinešti medaus ne tik sau, bet ir bitininkui, klausimas“, – sako V. Arbutavičius.

Pagalbos teks palaukti

Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Zitos Bakanienės teigimu, šiuo metu renkami ūkininkų ir augintojų prašymai fiksuoti šalnų padarytus nuostolius.

„Mūsų darbuotojai vyksta į sodus ar uogynus, kur fiksuojamos šalnų padarytos pasekmės. Nuostolius nustatysime vykdami antrą kartą, kai jau bus užmegzti vaisiai ar uogos, jeigu jų iš viso bus. Matome, kad nuostolių bus daug, beveik visi sodininkai ir uogų augintojai jų patyrė“, – pažymi Z. Bakanienė.

Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjos, augintojai kasmet susiduria su vienokiomis ar kitokiomis stichijomis, kurios sunaikina dalį derliaus.

Pernai nemažai Panevėžio rajono ūkininkų nukentėjo dėl krušos.

Tačiau kruša paliečia tik dalį teritorijų, o šalnos neaplenkė beveik nė vieno ūkio.

Be to, šalnos nelaikomos draudžiamuoju įvykiu, todėl ūkininkai nuo jų negali apsidrausti.

Dabar belieka tik fiksuoti šalnų padarytus nuostolius ir apie tai informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą, kad nebūtų taikomos tam tikros sankcijos. Taip pat gauti iš Pramonės ir amatų rūmų pažymą apie force majeure, kad ūkininkai negalės įvykdyti kai kurių iš anksto pasirašytų sutarčių.

„Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje, kur dalyvausiu ir pati, vienas iš klausimų bus nuostolių, patirtų dėl šalnų, atlyginimas. Bet koks bus sprendimas, dar negaliu komentuoti“, – sakė Z. Bakanienė.

The post Šalnos sunaikino ne tik derlių, bet ir viltį appeared first on Sekunde.lt.

Neįprastai šaltas pavasaris ir rekordinės šalnos grasina palikti be lietuviško vaisių ir uogų derliaus, o jų augintojus – su milijoniniais nuostoliais.

Nors labiausiai nukentėjo vaisių ir uogų augintojai, itin prasti metai numatomi ir daržovių ūkiams bei bitininkams.

Gamtos padarytas žalas jau pradėję vertinti specialistai pripažįsta, kad be valstybės pagalbos vargu ar augintojams bus įmanoma sulaukti kitų metų.

Lietuvos veislinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovės Vitalijos Kuliešienės teigimu, šalnos nėra neįprastas reiškinys Lietuvoje, tačiau šiemet jos nuo balandžio 14-osios laikėsi kone kiekvieną dieną daugiau kaip dvi savaites.

Vietomis siekė net žemiau minus devynių laipsnių, todėl beveik neliko sodų, kuriuose balti ar rausvi obelų ir kitų vaismedžių žiedai netaptų juodi.

„Prieš dvi savaites dar manėme, kad kažkiek derliaus turės Vidurio Lietuva, bet dabar matome, kad niekur jo nebus. Ilgalaikės šalnos labai pakenkė žiedams, tad lietuviškų obuolių ir uogų praktiškai neturėsime. Kai kur šalnos nušaldė visą derlių, kitur pavyko išsaugoti vos 10 proc.“, – pasakoja V. Kuliešienė.

Anot jos, net jeigu ir pavyks užauginti nedidelę dalį sodų derliaus, jis nebus kokybiškas.

Su baime į laukus dairosi ir daržovių augintojai.

Panevėžio rajone vienas didžiausių bulvių, svogūnų ir kitų daržovių augintojas Saulius Račkauskas teigė, kad tokie unikalūs metai per jo praktiką pasitaikė bene pirmą kartą.

Nors šiemet daržoves jis pasodinęs gerokai anksčiau, dėl šalto pavasario augimas visiškai sustojęs.

Prognozuoti, koks bus derlius, S. Račkauskas dar nesiryžta. Anot jo, tai lems ir vasara.

Visą straipsnį skaitykite gegužės 20 dienos (antradienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruoti galite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.

The post Šalnos sunaikino ne tik derlių, bet ir viltį appeared first on Sekunde.lt.

Trečiadienį Lietuvoje užregistruotas naujas gegužės 8-osios žemiausios oro temperatūros rekordas.

„Varėnoje oras (1,5 m aukštyje) atšalo iki -5,8 °C. Ankstesnis šios dienos rekordas irgi buvo užfiksuotas Varėnoje prieš 6 metus 2019-05-08, tuomet oro temperatūra nukrito iki -4,8 °C“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Pasak jos, šiemet jau išmatuota 18 šilumos ir 1 šalčio rekordas.

Pasak sinoptikų, ketvirtadienio dieną didesnėje šalies dalyje numatomas trumpas, daugiausia nedidelis lietus, kai kur su ledo kruopomis. Vyraus šiaurės vakarų vėjas, 7–12 m/s. Temperatūra sieks 6–11 laipsnių šilumos.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Lietuvoje registruotas šalčio rekordas appeared first on Sekunde.lt.

Kaip Eltai sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) sinoptikė Simona Dalinkevičiūtė, antradienio naktį virš Lietuvos sustiprės anticiklono gūbrys.

„Dangų dengs nepastovus debesų sluoksnis. Žymesnio lietaus šią naktį neprognozuojama. Pūs smarkokas vakarų, pietvakarių vėjas, jo greitis sieks 8–13 m/s. Bus pasiektas stichinis meteorologinis reiškinys – šalna“, – teigė sinoptikė.

Numatoma, jog tiek ore, tiek dirvos paviršiuje daug kur atvės iki 0–3, ant dirvos – vietomis iki 7 laipsnių šalčio. Teigiama temperatūra gali išlikti vakariniame šalies pakraštyje. Ten oras gali įšilti iki 1–4 laipsnių šilumos.

„Antradienio dieną iš šiaurės priartės žemo slėgio sūkurys. Būsime jo pietrytinėje dalyje. Debesuotumas išliks nepastovus. Vietomis iš tankesnių debesų trumpai palis“, – nurodo S. Dalinkevičiūtė.

Numatoma, jog vėjas išliks stiprus, pūs iš vakarų, pietvakarių, šiaurės vakarų. Kai kur prognozuojami gūsiai iki 15–17 m/s. Popietę termometrai rodys 9–14 laipsnių šilumos.

Trečiadienio dieną įšils iki 12 laipsnių

LHMT duomenimis, trečiadienį pradės stiprėti anticiklono įtaka. Kai kur nakties pradžioje ir ryto valandomis šiaurės rytiniuose rajonuose trumpai palis.

„Nakties metu vėjas kiek aprims, dieną vėl stiprės, tačiau pavojingų vėjo sustiprėjimų nenumatoma. Bus šiaurės vakarų krypties. Žemiausia temperatūra sieks 1–6 laipsnius šilumos. Ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur nušarmos šalnos 0–5 laipsnių šalčio. Dieną sugrįš 7–12 laipsnių šiluma“, – prognozuoja sinoptikė.

Ketvirtadienio naktį lietaus tikimybė nedidelė

Ketvirtadienio naktį lietaus nenumatoma, pūs vidutinio stiprumo šiaurės, šiaurės vakarų vėjas, prognozuojamos šaltos iki 8 laipsnių šalčio.

„Daug kur numatomos šalnos 0–4, žemės paviršiuje iki 8 laipsnių šalčio. Vietomis oro temperatūra išsilaikys tarp 1–4 laipsnių šilumos“, – teigia sinoptikė.

„Ketvirtadienio dieną sinoptinė situacija menkai keisis. Praslenkant storesniems debesims vietomis, daugiausia Rytų Lietuvoje, trumpas, nedidelis lietus. Gali įsimaišyti ir viena kita šlapia snaigė, ypač rytinėmis valandomis. Vėjas šiaurės, šiaurės vakarų, 6–11 m/s stiprumo. Šią dieną oras šils tik iki 6–11 laipsnių šilumos“, – nurodoma pranešime.

Penktadienį didesnių orų pokyčių sinoptikai neprognozuoja

Pasak sinoptikės, penktadienio orai primins ankstesnę dieną – naktį lietaus nenumatoma, dirvos paviršiuje formuosis šalnos.

„Penktadienis bus labai panašus į ketvirtadienį. Nakties metu lietaus nenumatoma, dieną kai kur trumpai ir negausiai palis. Dvelks vos juntamas besikeičiančios krypties vėjas. Naktį daug kur spustelės šalnos 0–4, dirvos paviršiuje iki 8 laipsnių šalčio. Vietomis oro temperatūra išsilaikys silpnai teigiama“, – sakė S. Dalinkevičiūtė.

Jos teigimu, po vidurdienio oro temperatūra pakils iki 12 laipsnių.

The post Naktimis šalį kaustys šalnos appeared first on Sekunde.lt.

Šiaurės Rytų Lietuvoje iš jų vietomis iškris nedideli ir trumpi krituliai, daugiausia lietus, kai kur gali pasirodyti ir pavienės snaigės.

Pūs šiaurės vakarų krypties vėjas, bus žvarbokas ir sustiprės iki 9-14 m/s.

Oro temperatūra taip pat nekils labai sparčiai ir svyruos tarp 7-12 laipsnių šilumos.

Sekmadienio naktį ciklonas nutols nuo Lietuvos ir vėl papulsime į aukšto atmosferos slėgio lauką.

Danguje debesys greitai sklaidysis ir naktis bus visai giedra ir sausa.

Vėjas taip pat aprims iki vidutinio stiprumo, ir toliau pūs šiaurės, šiaurės vakarų krypties.

Naktį temperatūra kris žemiau nulio, tad daug kur gąsdins šalnos iki 1-6, dirvos paviršiuje vietomis iki 9 laipsnių šalčio.

Kai kur, arčiau Kuršių nerijos, temperatūra liks silpnai teigiama. Sekmadienio dieną nors ir bus vėsu, tačiau džiugins saulės spinduliai.

Visoje šalyje dangus bus giedras, o kritulių nesulauksime.

Šiaurės vakarų, vakarų vėjas bus ramesnis, pūs 5-10 m/s greičiu.

Oro temperatūra nežymiai skirsis nuo šeštadienio ir sušils iki 8-13 laipsnių šilumos.

The post Orai: Lietuva atsidurs tarp dviejų sistemų appeared first on Sekunde.lt.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) skelbia, kad liepos 11-osios rytas Šiaurės rytuose buvo rekordiškai šaltas.

„Jau vidurvasaris, bet vėsi oro masė plūstanti iš šiaurės rytų sudarė sąlygas rekordui. Remiantis preliminariais duomenimis, anksti ryte buvo užfiksuotas naujas liepos 11-osios minimalios oro temperatūros rekordas – Molėtų automatinėje meteorologijos stotyje oras (1,5 m aukštyje) atšalo net iki +3,8 °C (o Utenoje iki +4,8 °C).

Daugiau nei laipsniu buvo pagerintas net 55 metus išsilaikęs rekordas: 1968-07-11 Laukuvoje oras buvo atšalęs iki +4,9 °C.“, – skelbia LHMT.

LHMT duomenimis, dirvos paviršiuje (5 cm aukštyje) šalnų pavyko išvengti.

Žemiausia temperatūra išmatuota Anykščiuose, vos +0,5 °C. Taip pat, žema temperatūra stebėta ir Molėtuose (+1,2 °C) bei Utenoje (+1,5 °C). Neatmestina, kad kažkur šiose apylinkėse esančiose daubose (neigiamose reljefo formose) prie dirvos paviršiaus galėjo susidaryti silpnos šalnos.

The post Lietuvoje – liepos mėnesio šalčio rekordas appeared first on Sekunde.lt.