Tokią grėsmę Seime dėliojamame įstatymų pakete matantys penki su komitetais išrinkti šalies merai kreipėsi ne tik į parlamentarus, bet ir į prezidentą Gitaną Nausėdą prašydami stabdyti būsimojo Rinkimų kodekso priėmimą.

Priešingu atveju, merų nuomone, partijoms nebeliks varžovų, mat visuomeniniams rinkimų komitetams jau kitąmet vyksiančiuose tiesioginiuose merų rinkimuose dalyvauti gali tapti neįmanoma.

Mato komitetų diskriminaciją

Jau du kartus tiesioginiuose rinkimuose didžiausią rinkėjų pasitikėjimą pelnę Panevėžio meras Rytis Račkauskas, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, Šiaulių meras Artūras Visockas bei pirmą kadenciją mero pareigas einantys Rokiškio bei Kazlų Rūdos savivaldybių vadovai Ramūnas Godeliauskas ir Mantas Varaška mato, jog bandoma sudaryti nevienodas sąlygas partijoms ir visuomeniniams rinkimų komitetams dalyvauti savivaldos rinkimuose.

Pasak Panevėžio mero R. Račkausko, iki jų neliko nė metų, o tvarka, pagal kurią rinkimai bus organizuojami, vis dar nėra aiški. Tačiau, mero teigimu, akivaizdžiai matyti mėginimas komitetams apsunkinti galimybes varžytis dėl rinkėjų.

„Atrodo, kad partijos, pastarųjų dvejų savivaldos rinkimų nesugebėjusios laimėti pagal galiojančias taisykles, vienašališkai nutarė jas pakeisti kuo labiau suvaržant ir taip akivaizdžiai diskriminuojant savo konkurentus – komitetus. Stebint situaciją darosi panašu, kad norima diskriminuoti komitetus ir savivaldą grąžinti į partijoms įprastą politinio turgaus žanrą. Pamename, kaip bendruomenei aktualūs sprendimai tapdavo nesibaigiančio politikavimo įkaitais, o savivaldybės trypčiojo vietoje ir priklausė nuo partinių susitarimų ir politikų malonės. Nemanau kad kas nors, išskyrus partijas, nori, kad tie laikai grįžtų. Todėl visos šios situacijos niekaip negalima vadinti sąžininga“, – sako R. Račkauskas.

Drauge su kitų savivaldybių merais, nepriklausančiais partijoms, kreipęsis į prezidentą ir Seimo narius R. Račkauskas įsitikinęs, kad ir partijoms, ir komitetams turi būti užtikrintos vienodos galimybės konkuruoti rinkimų sistemoje.

Valstybės pinigai – tik partijoms

Ruošiamame įstatymų pakete merai mato ne vieną visuomeninius rinkimus komitetus diskriminuojantį požymį.

Kreipimesi į šalies prezidentą, parlamentarus bei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą merai teigia, jog nors deklaruojama, kad rinkimų komitetai turėtų įsisteigti kaip juridiniai asmenys, taigi, jie prilyginami politinėms partijoms, tačiau neturi teisės gauti valstybės biudžeto finansavimo, kuriuo naudojasi partijos. Vien šįmet joms valstybės biudžete skirta 5,5 mln. eurų, kurie paskirstomi pagal balsus, gautus per praėjusius Seimo, savivaldybių tarybų ir Europos parlamento rinkimus.

Su visuomeniniais rinkimų komitetais išrinkti merai nesutinka ir su tuo, jog politinei partijai įsteigti užtenka 2000 steigėjų (apie 0,07 proc. Lietuvos gyventojų), tačiau rinkimų komitetui, nors jis veikia tik konkrečioje savivaldybėje, įkurti būtų reikalaujama 0,1 proc. joje gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų. Taigi, anot raštą pasirašiusių merų, iš rinkimų komitetų reikalaujama proporcingai daugiau steigėjų nei iš politinių partijų.

Gegužės pradžioje Panevėžio savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą yra deklaravęs 90 591 žmogus.

Laikas spaudžia

Į prezidentą ir parlamentą kreipęsi merai įžvelgia grėsmę visuomeniniams rinkimų komitetams iš viso būti eliminuotiems iš kitąmet vyksiančių tiesioginių merų rinkimų. Taip galėtų nutikti, jei įstatymų paketas bus priimtas per vėlai nepartiniams kandidatams.

Mat formaliai jau šių metų rudenį prasideda rinkimų kampanijos periodas.

Pagal pateiktą įstatymų projektą, ketinantieji dalyvauti rinkimuose iki to laiko jau turi būti įsteigę vienokį ar kitokį darinį. Tačiau kol kas nėra aišku, kada įstatymų paketas bus priimtas ir kada jis įsigalios.

Pasak merų, net jei įsigaliotų iš karto nuo jo paskelbimo, rinkimų komitetai gali nespėti įsisteigti, tai yra surinkti reikiamą steigėjų skaičių, suorganizuoti steigiamąjį suvažiavimą, kuriame turi būti priimti komiteto įstatai, programa, išrinkti valdymo organai, įsiregistruoti Juridinių asmenų registre.

Prašo lygių galimybių

Merai įspėja, kad neatsižvelgus į jų pastabas bus sudaryta galimybė Seimui patvirtinti tokį teisės aktų paketą, kuris visuomeninius rinkimų komitetus suvaržys kur kas labiau nei politines partijas.

„Todėl tokio įstatymų projektuose nustatyto reglamentavimo negalime traktuoti kaip lygių galimybių sukūrimo visoms politinėms organizacijoms konkuruoti rinkimų sistemoje“, – pabrėžė penkių savivaldybių merai.

Seimas Rinkimų kodekso projektą svarstyti ėmėsi kovą.

Darbo grupės parengtame projekte bene didžiausios naujovės susijusios su rinkimų komitetų veikla.

Rinkimų kodeksą planuojama priimti pavasario sesijoje, nes šių metų rugsėjį bus likęs pusmetis iki savivaldos rinkimų, kai nebegalima keisti rinkimų taisyklių.

The post Kelyje į rinkimus – partijų ir nepartinių mūšis appeared first on Sekunde.lt.

Tokią grėsmę Seime dėliojamame įstatymų pakete matantys penki su komitetais išrinkti šalies merai kreipėsi ne tik į parlamentarus, bet ir į prezidentą Gitaną Nausėdą prašydami stabdyti būsimojo Rinkimų kodekso priėmimą.

Priešingu atveju, merų nuomone, partijoms nebeliks varžovų, mat visuomeniniams rinkimų komitetams jau kitąmet vyksiančiuose tiesioginiuose merų rinkimuose dalyvauti gali tapti neįmanoma.

Jau du kartus tiesioginiuose rinkimuose didžiausią rinkėjų pasitikėjimą pelnę Panevėžio meras Rytis Račkauskas, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, Šiaulių meras Artūras Visockas bei pirmą kadenciją mero pareigas einantys Rokiškio bei Kazlų Rūdos savivaldybių vadovai Ramūnas Godeliauskas ir Mantas Varaška mato, jog bandoma sudaryti nevienodas sąlygas partijoms ir visuomeniniams rinkimų komitetams dalyvauti savivaldos rinkimuose.

Pasak Panevėžio mero R. Račkausko, iki jų neliko nė metų, o tvarka, pagal kurią rinkimai bus organizuojami, vis dar nėra aiški. Tačiau, mero teigimu, akivaizdžiai matyti mėginimas komitetams apsunkinti galimybes varžytis dėl rinkėjų.

Visą straipsnį skaitykite gegužės 4 dienos (trečiadienio) „Sekundės“ laikraštyje.

The post Kelyje į rinkimus – partijų ir nepartinių mūšis appeared first on Sekunde.lt.

Pagal įstatymą, komitetų registracija baigiasi šeštadienį, tačiau dokumentų priėmimas pratęsiamas ik artimiausios darbo dienos vakaro, tai yra pirmadienio.

„Dokumentus pirmadienį priimame iki darbo dienos pabaigos. Šeštadienį kolegos irgi dirba, jei kas atvyks registruotis savarankiškais politinės kampanijos dalyviais, registruoti komitetus VRK, irgi galės tai padaryti“, – BNS sakė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Daugiausia – šeši – rinkimų komitetai registruoti Vilniuje, keturi – Klaipėdoje, po tris komitetus registruota Šiaulių ir Alytaus miestuose, Pagėgiuose ir Marijampolėje, Zarasų ir Radviliškio rajonuose. Panevėžio mieste registruoti kol kas du rinkimų komitetai: dabartinio , teisėsaugos nuo pareigų laikinai nušalinto, mero Ryčio Račkausko vedamas „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ ir Seimo nario Povilo Urbšio „Kurkime jaukų miestą KARTU“. Panevėžio rajone dalyvauti Savivaldos rinkimuose kol kas neužsiregistravo nė vienas visuomeninis komitetas.

Komitetai dažniausiai įvardyti su sąrašo lyderių pavardėmis ar miesto, kuriam siekia vadovauti, pavadinimu, tačiau esama ir originalesnių variantų: pavyzdžiui, Vilniaus mieste rinkimuose dalyvauja komitetai „Vilniečių lokys“, „Gedimino miestas“, „Judėk, Vilniau“. Rinkimams Mažeikiuose registruotas komitetas „Mažeikių pavasaris“, Radviliškyje – „Mes esame Kitokie“, Šiauliuose – „Kviečiu aš tautą“.

Per praėjusius savivaldos rinkimus 2015 metais iš viso rinkimams buvo registruoti 58 visuomeniniai komitetai. Tai buvo pirmieji savivaldos rinkimai, kuriuose jiems buvo leista sąrašus kelti.

Savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų kovą.

The post Savivaldos rinkimuose kovos jau per 70 visuomeninių komitetų appeared first on Sekunde.lt.