„Mes kalbame apie skirtingus žmones ir skirtingas pareigybes bei pozicijas. Pirmu atveju mes kalbame apie Vyriausybės narį, kuris realiai daro sprendimus“, – „Žinių radijui“ sakė Inga Ruginienė.

„Ne dėl finansavimo šis sudėtingas sprendimas atėjo. Dėl daugybės kitų dalykų“, – akcentavo ji, komentuodama sprendimą iš pareigų atleisti partijos kolegę D. Šakalienę.

Savo ruožtu kaltinimų antisemitizmu sulaukiantis R. Žemaitaitis, tęsė premjerė, tiesiog daug šneka.

„Remigijus Žemaitaitis daug ką šneka, bet sprendimus priima Vyriausybė (…). Man atrodo, kad dėl savo sprendimų neprivertėme nieko abejoti“, – teigė I. Ruginienė.

„Politikai daug ką šneka. Ne tik Remigijus Žemaitaitis, bet ir kiti politikai. Dabar toks politinis fonas – visi sau leidžia kalbėti, ką nori. Bet aš esu žmogus orientuotas į darbą, aš atėjau dirbti dėl tam tikrų tikslų“, – apibendrino Vyriausybės vadovė.

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo atleido D. Šakalienę iš krašto apsaugos ministrės pareigų.

Teikimą dėl atleidimo šalies vadovui įteikė premjerė I. Ruginienė. Tokį sprendimą Vyriausybės vadovė priėmė po to, kai tarp jos ir D. Šakalienės kilo trintys dėl gynybos finansavimo klausimų.

Kol kas laikinai vadovauti KAM pavesta vidaus reikalų ministrui Vladislavui Kondratovičiui.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Premjerė paaiškino, kodėl atsisveikino su Šakaliene, o ne su Žemaitaičiu appeared first on Sekunde.lt.

„Nežinau, gal ir tos pačios gali būti pateiktos. Tai gali būti ir (Mindaugas – ELTA) Jablonskis, ir (Povilas – ELTA) Poderskis pateiktas. Gali būti Artūras Skardžius pateiktas, galėtų būti bet kuris pateiktas partijos ir ne partijos narys. Ką partija nuspręs, taip ir bus“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė R. Žemaitaitis.

„Aušriečiai“ į energetikos ministrus siūlė M. Jablonskį, o į aplinkos ministrus – iki šiol šiai ministerijai laikinai vadovaujantį P. Poderskį.

Tiesa, šį pirmadienį G. Nausėda atmetė abi kandidatūras.

R. Žemaitaitis taip pat pažymėjo, kad penktadienį bandys suorganizuoti „aušriečių“ partijos tarybą, kuri turėtų priimti sprendimą dėl deleguojamų kandidatų į ministrus.

„Tada prezidentui, galbūt pirmadienį, bus pateiktos kandidatūros“, – sakė jis.

Kaip jau buvo skelbta, antradienio rytą, po „aušriečių“ frakcijos posėdžio, paskirtoji premjerė Inga Ruginienė tikino su „Nemuno aušros“ atstovais sutarusi, jog kandidatų į ministrus pavardės jai bus pateiktos tą pačią dieną.

Vėliau „aušriečių“ frakcijos seniūno pavaduotojas Robertas Puchovičius sakė, jog į ministrus bus teikiamos partijai priklausančių asmenų kandidatūros. Jo teigimu, galutinį sprendimą turi priimti partijos valdyba.

Praėjusią savaitę prezidentas G. Nausėda patvirtino nepilnos sudėties Ministrų kabinetą. Kol kas liko nepaskirti energetikos ir aplinkos ministrai.

Antradienį „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis nurodė, kad „aušriečiai“ teiks naujus kandidatus į ministrus.

The post Žemaitaitis atkaklus: prezidentui gali teikti tuos pačius kandidatus į ministrus appeared first on Sekunde.lt.

Kaip Eltai teigė Vilniaus apygardos teismo atstovė spaudai Lina Nemeikaitė, toliau nagrinėjant bylą, teisme bus tęsiamos liudytojų apklausos.

„Teisme planuojama apklausti Nijolę Maslauskienę ir Česlovą Iškauską“, – nurodė L. Nemeikaitė.

R. Žemaitaičio advokatė Egidija Belevičienė teigė, kad istorikė N. Maslauskienė ir žurnalistas Č. Iškauskas bus apklausiami, nes politikas, skelbdamas savo įrašus „Facebook“, rėmėsi minėtų asmenų publikacijomis.

„R. Žemaitaitis nurodė, kad jis rėmėsi Č. Iškausko straipsniais ir istorikės M. Maslauskienės moksliniu straipsniu“, – Eltai sakė E. Belevičienė.

Penktadienį planuojamas teismo posėdis R. Žemaitaičio byloje bus pirmasis po to, kai praėjusių metų gruodį Seimas panaikino šio parlamentaro teisinę neliečiamybę. Jei parlamentas nebūtų panaikinęs R. Žemaitaičio imuniteto, teismo procesas negalėtų būti tęsiamas.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, R. Žemaitaičiui kaltinimai grindžiami jo paties įrašais socialiniame tinkle „Facebook“ bei pasisakymais parlamente.

Anot teisėsaugos, būdamas Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“, komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.

„Pasirodo, be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS. Vienas su tankais mokyklas griauna, kitas su traktoriais! (…) Po tokių įvykių nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, – „Facebook“ rašė R. Žemaitaitis.

Pagal kaltinamąjį aktą, R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu, per parlamento plenarinį posėdį pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.

Anot prokuratūros, Seimo narys R. Žemaitaitis taip pat kaltinamas ir tuo, kad savo įrašuose socialiniame tinkle „Facebook“, paskelbtuose 2023 m. birželio mėn. 13, 14 ir 15 dienomis, viešai šiurkščiai menkino nacistinės Vokietijos Lietuvos teritorijoje įvykdytą žydų genocidą (Holokaustą), tai darydamas užgauliu ir įžeidžiančiu būdu.

Prokuroras Justas Laucius teisme anksčiau teigė, kad R. Žemaitaitis viename iš savo įrašų „Facebook“ nurodė, jog žydų tautybės asmenys prisidėjo prie lietuvių žudynių. Pasak valstybės kaltintojo, politikas socialiniame tinkle skelbė, kad Pirčiupių kaimo žudynes įvykdė ne naciai, o žydai.

R. Žemaitaitis kaltės nepripažįsta.

Pirčiupių žudynės įvykdytos 1944 m. birželio 3 d., kai nacių okupantai gyvus sudegino 119 Pirčiupių kaimo gyventojų. Diversines užduotis vykdžiusiam Raudonosios armijos būriui nukovus 6 vokiečių kareivius, nacių kariškiai, reaguodami į tokius veiksmus, apsupo Pirčiupių kaimo dalį, visus tuo metu ten buvusius žmones – 69 vaikus, 29 moteris, 21 vyrą – suvarė į kelis gyvenamuosius namus bei kluonus ir gyvus sudegino.

Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, dažnas nacių okupantų atsakas į išpuolius prieš nacistinės Vokietijos kariuomenę ir policiją buvo nekaltų gyventojų žudynės, kuriomis siekta atgrasinti sovietinius partizanus ir diversantus nuo panašių veiksmų.

2024 m. balandį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po KT nutarimo R. Žemaitaitis pats atsisakė Seimo nario mandato, tačiau rudenį dalyvavo rinkimuose į Seimą ir vėl buvo išrinktas.

Seimo nario priesaiką dėl antisemitinių pareiškimų sulaužusios R. Žemaitaičio vadovaujamos partijos „Nemuno aušra“ dalyvavimas valdančiojoje koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Teismas grįžta prie R. Žemaitaičio bylos appeared first on Sekunde.lt.

„Kadangi pirmą kartą mūsų neišgirdo, renkamės vėl. Demokratiškai išrinkti politikai turi dirbti visos Lietuvos žmonėms ir neturėtų tiesiog ignoruoti tų, kurie juos kritikuoja“, – teigiama renginio organizatorių socialiniame tinkle „Facebook“ išplatintame pranešime.
„Rinkdamiesi mes dar kartą kreipiamės į Lietuvos socialdemokratų partiją, Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“: jūsų veiksmai jau padarė didžiulės žalos Lietuvos reputacijai, tai rodo užsienio politikų reakcijos ir straipsniai tarptautinėje žiniasklaidoje. Šio pėdsako nebeištrinsite, bet dar galite jį sušvelninti. Todėl mes prašome nutraukti valdančiosios koalicijos sutartį su politine partija „Nemuno Aušra“, – skelbiama įraše.
Šįkart protestuojai ketina kreiptis ne tik į naująjį Seimo pirmininką bei kandidatą į premjerus Gintautą Palucką, bet ir į prezidentą Gitaną Nausėdą. Anot organizatorių, šalies vadovo ketinama prašyti pasinaudoti visuomenėje turimu autoritetu ir užkirsti kelią tolimesnei tokios sudėties koalicijos veiklai.
„Kreipiamės ir į Lietuvos Respublikos prezidentą: jūsų autoritetas tarp rinkėjų galėtų tapti pokyčio dalimi“, – teigia protesto rengėjai.
Pirmasis protestas „Dešimt tylos minučių“ praėjusią savaitę vyko Vilniuje, Kaune ir Tauragėje. Visgi per pirmąjį protestą socialdemokratų lyderis G. Paluckas su protestuotojais nesusitiko, motyvuodamas tuo, jog nepritaria „pačiai protesto idėjai“. Prie Seimo nepasirodė ir „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
Tuo metu pats R. Žemaitaitis teigė, jog protestą, nukreiptą prieš jo vedamos partijos įtraukimą į koaliciją, vertina kaip „pagarbos jam ženklą“.
Nepaisant užsienio partnerių kritikos, valdančiąją daugumą formuojanti Lietuvos socialdemokratų partija pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio R. Žemaitaičio vedama „Nemuno Aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Šis sprendimas sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV bei žydų bendruomenių.
Pernai R. Žemaitaitis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad politikas šiais savo pasisakymais sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

The post Protestuotojai reikalaus iš koalicijos pašalinti „Nemuno Aušrą“ appeared first on Sekunde.lt.