Bet kodėl atrodo, kad naujovės mus vargina ir net varo iš proto?

Daugelis šių tendencijų turėtų užtikrinti patogesnį ir saugesnį vairavimą, tačiau dažnai tampa pernelyg invazinės ar komplikuotos, sukeldamos vairuotojų nepasitenkinimą.

Didžiuliai liečiamieji ekranai

Daugelis gamintojų vis dažniau pakeičia fizinius mygtukus dideliais jutikliniais ekranais, kurie dažnai nėra intuityvūs ir blaško vairuotoją. Jie skundžiasi, kad jutikliniais ekranais sunkiau reguliuoti pagrindines funkcijas, pavyzdžiui, oro kondicionierių ar radiją, nes reikia atitraukti akis nuo kelio.

Didesni automobiliai

Didėjant SUV ir kitų didelių automobilių populiarumui, mažesnės transporto priemonės yra retesnės. Didesnius modelius sunkiau pastatyti aikštelėje, be to, jie sukuria kliūčių kitoms transporto priemonėms miesto gatvėse, išskiria daugiau teršalų ir ne visuomet ekonomiškai naudoja degalus.

Automatiniai vairuotojų pagalbos sistemos (ADAS) perspėjimai

Daugybėje šiuolaikinių automobilių yra įvairių vairuotojo pagalbos sistemų – nuo automatinio avarinio stabdymo iki kelio juostos laikymosi. Nors jos skirtos saugumui, dažni ir ne visada tikslūs įspėjimai kai kuriuos vairuotojus trikdo ir erzina, ypač važiuojant siaurose arba blogo matomumo kelio atkarpose.

Bevielių raktų ir startavimo sistemų sudėtingumas

Naujesni modeliai turi sistemas, leidžiančias paleisti automobilį tiesiog mygtuko paspaudimu, tačiau tai padidina vagysčių riziką, nes signalą galima atkartoti. Be to, šios sistemos kartais kelia problemų, jei raktas yra per arti automobilio ar pamirštamas viduje.

Akumuliatorių jautrumas žiemą

Su elektromobilių populiarėjimu vairuotojai susiduria su šaltuoju metu iššūkiais – per šaltį akumuliatoriai išsikrauna greičiau, o įkrovimo stotelių tinklas, ypač atokesnėse vietovėse, ne visuomet gali patenkinti poreikius. Tai gali apsunkinti keliones žiemą ir priversti vairuotojus itin kruopščiai planuoti maršrutą.

Brangios papildomos funkcijos

Kai kurie gamintojai siūlo modelius, turinčius papildomas funkcijas, pavyzdžiui, šildomas sėdynes ar navigaciją. Vairuotojai jaučiasi nusivylę, nes turi mokėti už paslaugas, kurios anksčiau buvo standartinės.

Žibintų akinimas

LED ir lazeriniai žibintai tapo ryškesni ir labiau akina kitus vairuotojus, ypač naktį ar esant blogam matomumui. Šviesų intensyvumas, nors ir gerina matomumą vairuotojui, neretai yra nepatogus kitiems eismo dalyviams.

The post Naujas automobilis: kas erzina labiausiai appeared first on Sekunde.lt.

 Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją

Algis dabar gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, fotografuoja ir tapo. Jo gyvenimo tempas pašėlęs, o kasdienybė kupina skirtingų veiklų, kurios jam teikia begalę džiaugsmo, bet prieš daugiau nei dešimtmetį įtemptas gyvenimas tapo panikos atakų priežastimi. Dvejus metus trukę ir keliskart per mėnesį pasikartojantys panikos priepuoliai buvo ne juokais jį išgąsdinę.

Menininkas sako, kad, prasidėjus pirmiesiems priepuoliams, jam pasidarydavo labai baisu, todėl būklė dar labiau pablogėdavo. Tuomet jis nė nenutuokė, kad tai – psichologinė problema.

„Tai – tiesiog fizinis negalavimas“, – taip buvo atsakyta į klausimą, kodėl vyrui kartkartėmis vis pradėdavo tirpti veidas, lūpos, pirštai, rankos, užeidavo migreninis galvos skausmas, dusulys ir imdavo rodytis, kad stoja širdis. Tik pakeitęs šeimos gydytoją, menininkas pagaliau išgirdo objektyvią diagnozę ir paaiškinimą, kad šiuos negalavimus sukėlė pervargimas, perdegimas ir perfekcionizmas.

Bijo, kad gali pasikartoti

Specialistai panikos ataką apibūdina kaip staigų nerimo priepuolį, atsirandantį be aiškiai suvokiamos priežasties ar paskatos. Dažniausiai tai lemia įvairiausių aplinkybių kompleksas. Anot psichiatrės Sonatos Slavinskienės, svarbiausios yra psichologinės priežastys, pavyzdžiui, psichologinės traumos, nuolatinis stresas ir įtampa. Kartais tai gali būti ir seksualinė prievarta, netektys, agresija.

„Tai priežastys, kurių mes, žmonės, aiškiai nesuvokiame, neprisimename, negalime ar netgi bijome prisiminti. Neretai jas ignoruojame, bandome nuneigti, kažkaip susitvarkyti. Dažnu atveju tai ir būna tas vadinamasis paskutinis lašas, kai mūsų psichologinės gynybos nebeatlaiko ir ištinka panikos ataka“, – teigia psichiatrė. Ir priduria: „Nors vieną panikos ataką patyrusį žmogų nuolat lydi baimė, kad tai gali pasikartoti.“

Išeitis – pakeisti gyvenimo būdą

Iš šeimos gydytojo Algis gavo rimtą užduotį – peržiūrėti savo vertybes, dienotvarkę ir iš esmės pakeisti požiūrį į gyvenimą. Pacientui buvo liepta kasdien rasti laiko, kuris būtų nesusijęs su darbine veikla ar šeima, laiko, kurį galėtų skirti tik sau.

Fuerteventūroje, Ispanijoje, su šeima gyvenantis lietuvis atrado bėgimą, padėjusį atsitraukti nuo kasdienių problemų: „Pradėjęs bėgioti, supratau, kad tą laiką, kol bėgu, galiu išnaudoti galvojimui apie tai, ką aš čia, pasaulyje, veikiu, ką dar noriu nuveikti, ar esu patenkintas tuo, kaip gyvenu, ir ką galėčiau pakeisti.“

Malonia rutina tapo ir sau pačiam mestas iššūkis kiekvieną dieną nufotografuoti tai, kas atrodo patrauklu, ir pasidalyti socialiniuose tinkluose. Tapytojo žmona Jurga šią užduotį pakreipė kita linkme – kasdien paklausti skirtingo žmogaus, kas jį daro laimingą, ir jį nufotografuoti. Norėdamas išgauti asmenišką laimės paslaptį, Algis šnekučiuodavosi su praeiviais, kartais net ir keliasdešimt minučių. Galop jis surinko keturis šimtus skirtingų atsakymų.

„Žmonės parodė šimtus būdų, kaip būti laimingam, kuriuos aš jau ir taip žinojau. Reikėjo, kad kažkas juos man primintų, kad jų nepražiopsočiau. Paprastas pavyzdys yra šuo ir jo šeimininkas. Šuo nori įtikti, tarnauti ir dovanoja savo gyvenimą šeimininkui, kuris turėtų priimti tai su dėkingumu. Glostydamas šunį, žmogus turėtų ne tik pasidžiaugti jo švelniu kailiu, bet ir pajausti bei suprasti, kiek daug gyvūnas jam duoda. Juk ne veltui sakoma, kad šuo – geriausias žmogaus draugas. Tokiais momentais jaučiu, kad gyvenimas yra labai gražus“, – atvirai sako charizmatiškasis menininkas.

Trijų aštuonetų taisyklė

Kiekvienas žmogus gali stiprinti savo sveikatą, pasitelkdamas trijų aštuonetų taisyklę: aštuonios valandos miego, aštuonios valandos darbo ir aštuonios valandos, skirtos laisvalaikiui ir mėgstamai veiklai.

S.Slavinskienė, dalydamasi patirtimi, sako, kad kartais pacientai, prieš ištinkant panikos atakai, prisipažįsta kurį laiką jautę didžiulę įtampą, stresą. Vieni nesėkmingai bandė tai išspręsti patys, kiti ignoravo savo problemas ir nuo jų bėgo, o apsilankyti pas specialistą neturėjo galimybės.

Psichiatrė atkreipia dėmesį: jau patyrus panikos ataką, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad jis įvertintų problemą ir paskirtų gydymą. Psichoterapija gali padėti išsiaiškinti ir suprasti gilumines panikos atakų priežastis, atrasti būdų jų išvengti. O tam tikrais atvejais prireikia ir medikamentinio gydymo.

Būtina skirti laiko sau

Algis išbandė medikamentinį gydymą ir psichoterapiją, bet nepasiduoti menininką labiausiai drąsino egzistencinės psichoterapijos knygos.

Šmaikščiai lygindamas psichoterapiją su masažu, vyras juokauja, kad abu šie dalykai yra būtini kiekvienam, nes jie tiesiog padeda.

Nors daug jėgų ir ryžto pareikalavęs laikotarpis jau praeityje, retkarčiais Algis vis dar pagauna save siekiant perfekcionizmo. Tačiau jis džiaugiasi aiškiai suvokiantis esmę, kad laikas yra daug brangesnis už pasaulio pripažinimą, o gyvenimas – vertesnis už bet kokius turtus. Žvelgdamas į praeitį ir matydamas tai, ką turi ir ko yra pasiekęs, menininkas užtikrintai teigia, jog būtų protingiau skirti laiko sau dar iki ištinkant panikos atakoms.

Jaučiant emocinius sunkumus, patariama kreiptis į emocinės paramos tarnybas, pagalba teikiama telefonu 1809. Taip pat kiekvieną dieną 18–24 val. „Jaunimo linijos“ savanoriai teikia jaunimui emocinę paramą (https://www.jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/). Suaugusieji gali kreiptis el. paštu vilties.linija@gmail.com, 116123@viltieslinija.lt nuo pirmadienio iki penktadienio 17–20 val. Visą Lietuvoje veikiančių psichologinės pagalbos linijų sąrašą ir kontaktus galima rasti nacionalinės psichikos sveikatos platformoje „Pagalba sau“ (www.pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/). Taip pat nemokama psichologinė pagalba prieinama šalies poliklinikų psichikos sveikatos centruose, visuomenės sveikatos biuruose. O esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai arba gyvybei, rekomenduojama skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.

The post Svarbiausia suprasti: tu niekada nesi vienas su savo problemomis appeared first on Sekunde.lt.

Vis garsiau kalbama, kad vaikų, kuriems reikalinga psichologo pagalba, daugėja, o jų amžius jaunėja. Panevėžyje su vaikais ir jaunuoliais dirbantys psichologai neslepia per karantiną susidūrę su išties šiurpiais atvejais šeimose.

Įprasta manyti, kad daugiausia pagalbos prireikia išgyvenantiesiems paauglystės audras, tačiau vienintelės Panevėžyje pedagoginės-psichologinės tarnybos specialistų dažniausi „klientai“ – darželinukai. Todėl jau svarstoma ikimokyklinėse įstaigose steigti socialinių darbuotojų etatus, kad šie specialistai paimtų bent dalį psichologų darbų.

Kaip teigė Panevėžio pedagoginės-psichologinės tarnybos direktorė Rita Strockienė, išaugęs psichologo paslaugų poreikis jaučiamas jau gerus penkerius metus. Nebelikus savotiškos stigmos, kad psichologas – tik „psichų“ daktaras, vis drąsiau tiek tėvai, tiek pedagogai ir patys vaikai kreipiasi pagalbos į specialistus. O kartais net ir perlenkiama lazda – be psichologo pagalbos neapsieinama net ir sprendžiant kasdienes problemas. Pasak R. Strockienės, viena vertus, tai, kad nebebijoma kreiptis pagalbos, yra gerai, kita vertus, psichologų švietimo įstaigose ypač trūksta.

„Psichologų poreikis tik auga. Labai daug tuščių etatų, jaunų specialistų praktiškai neateina, nes daugelį jų sutraukia didieji miestai. Jau nekalbant apie regioninius miestelius – ten psichologų badas dar ilgai bus jaučiamas“, – mano R. Strockienė.

Dabar tik mokyklose įsteigti psichologų etatai. Visgi dalis jų neužpildyti. Pedagoginėje-psichologinėje tarnyboje dirba septyni psichologai ir du socialiniai pedagogai. Be kitų darbų, kaip vaiko brandos įvertinimas mokyklai, mokymosi programų parinkimas ar mokymai pedagogams, tarnybos specialistai teikia psichologines konsultacijas.

„Niekada nebuvo taip, kad tų pajėgų užtektų. Jeigu matome, kad jau skęstame individualiuose susitikimuose, darome mažas grupeles, kad galėtume priimti ir pastiprinti žmones. Tenka kaip nors suktis iš padėties“, – sakė tarnybos direktorė.

Baisus karantino išbandymas

R. Strockienė atkreipia dėmesį, kad didžiausią dalį Pedagoginės-psichologinės tarnybos klientų sudaro patys mažiausieji – darželinukai – bei jų tėvai.

„Psichologinės problemos tik jaunėja ir jos išryškėja jau darželyje: vaikas pradeda muštis, rėkti, spjaudytis, kandžiotis, nemoka tinkamai bendrauti su kitais. Jeigu tos problemos nėra sprendžiamos darželyje, vaikui pradėjus lankyti mokyklą rankoves jau tenka raitotis mokytojams, kitiems pagalbos specialistams mokykloje ar mūsų tarnybos psichologams. Nors būna ir tokių sudėtingų atvejų, kai ir mes patys jau nežinome, kaip padėti vaikui, todėl labai svarbu, kad ta pagalba jį pasiektų laiku“, – teigė R. Strockienė.

Atrodytų, kad bent per karantiną Pedagoginėje-psichologinėje tarnyboje turėjo būti kiek ramiau, tačiau išėjo kitaip. Pasak pašnekovės, tėvų ir vaikų buvimas kartu 24 valandas per parą neretai baigėsi didžiuliais konfliktais. Būta atvejų, kai paauglys prieš tėvus griebėsi net peilio.

„Karantinas išryškino labai daug problemų. Išties su baisiais dalykais susidūrėme. Mes privalėjome į tarnybą eiti tam, kad kai kuriuos vaikus bent po valandą ištrauktume iš jų namų, kad šie galėtų įkvėpti kitokio oro. Per daug būti tėvams su vaikais, pasirodo, irgi nėra labai gerai. Mokėjimas būti kartu ir duoti vaikams erdvės kvėpuoti – sudėtingas darbas“, – pažymi R. Strockienė.

Pagalba darželiuose – kitąmet

Pasak tarnybos vadovės, net ir labai turtingos Vakarų šalys ikimokyklinio ugdymo įstaigose neturi psichologų, bet socialinis darbuotojas gali padėti išspręsti daugelį problemų, koreguoti netinkamą vaiko elgesį, formuoti tam tikrus socialinius įgūdžius.

„Priežasčių, kodėl tokių vaikų daugėja, ne viena: greitas gyvenimo tempas, sunkiai pakeliami krūviai, šeimos santykiai, o kur dar kartų skirtumai. Ypač šiais laikais jaučiasi tas didelis kartų atplyšimas. Kol neturėsime darželiuose socialinių pedagogų, tol ir į mokyklas ateis vis daugiau vaikų, kurie susidurs su motyvacijos stoka, pamokų nelankymu ir netinkamu elgesiu“, – mano R. Strockienė.

Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Eugenijaus Kuchalskio teigimu, rudenį buvo atlikta ikimokyklinių įstaigų apklausa, kokios pagalbos darželiuose reikėtų. Nuspręsta, kad darželiuose turėtų atsirasti socialinių darbuotojų etatai. Tiesa, kol kas nesutariama, koks būtų šių specialistų darbo krūvis – po pusę ar ketvirtį etato vienoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Anot pavaduotojo, realu, kad socialiniai darbuotojai darželiuose galėtų pradėti dirbti nuo kitų metų sausio pradžios ar rugsėjo.

„Savivaldybė žino ir mato tas problemas. Socialinių darbuotojų etatų darželiuose tikrai reikėtų, tad tik laiko klausimas, kada jie atsiras“, – teigė E. Kuchalskis.

The post Socialinių darbuotojų ieškos ir darželiams appeared first on Sekunde.lt.