Užimtumo įstatymo projektą palaikė 123 Seimo nariai, vienas susilaikė, niekas nebalsavo prieš.
Pakeitimais, kuriuos inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siūloma leisti savarankiškai dirbantiems asmenims mokėti prastovos išmoką, jei dėl šalyje paskelbto karantino arba ekstremaliosios padėties jų veikla būtų apribota. Išmoka siektų 267 eurus. Dabar įstatyme numatyta, kad ši išmoka galėjo būti mokama tik iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

Jų pajamos bus vertinamos pagal priešpaskutinį ir dar ankstesnį mokestinius laikotarpius, jei veiklą reiktų apriboti tarp sausio ir gegužės, o per tą laiką dirbančiųjų savarankiškai pajamos sumažėtų daugiau nei 30 proc.

Pagal projektą, į prastovas darbuotojus išleidusiems darbdaviams skiriamos mėnesinės subsidijos limitas didinamas iki 1,5 minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) – įmonės galėtų prašyti iki 1095 eurų siekiančios išmokos. Ji būtų skaičiuojama proporcingai pagal karantino trukmę. Nuo 2021 m. pradžios iki šiol išmoka siekė 0,9 MMA pirmąjį ir 0,6 MMA antrąjį karantino mėnesį.

Pasak konservatoriaus Mindaugo Lingės pataisos priimamos su lūkesčiu, kad jų pritaikyti niekada neprireiks, tačiau būtina užtikrinti, kad apribojus darbuotojų veiklą, jie turėtų pajamų.
„Modelis išbandytas, pasiteisinęs, todėl turime turėti svertus, kad susiklosčius toms aplinkybėms galėtų jie įsijungti ir veikti. Tai daugiau dėl žmonių saugumo reikalingos pataisos“, – rytinio Seimo posėdžio metu kalbėjo M. Lingė.

Užimtumo įstatymą dar siūloma papildyti reikalavimu darbdaviams, kurie prastovą paskelbė pažeisdami Darbo kodeksą, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo subsidijos skyrimo grąžinti visą už paskelbtų prastovų laikotarpį išmokėtą sumą. Darbdaviai pinigus turėtų grąžinti, jei subsidiją gavo, nors jų darbuotojai galėjo dirbti nuotoliniu būdu arba sutiko dirbti kitą pasiūlytą darbą.

Tokiu atveju į paramą remiamajam įdarbinimui, darbo vietų steigimui ir pritaikymui, taip pat vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimui galima pretenduoti tik po metų.

Ministerija skaičiuoja, kad kas mėnesį išmokos dirbantiems savarankiškai atsieitų apie 9 mln., o subsidijos darbdaviams – 30 mln. eurų. Šios lėšos numatytos valstybės rezerve.

Pasak M. Lingės, priėmus pataisas, jei karantinas būtų skelbiamas, Seimui nebereiktų susirinkti jau pasibaigus pratęstąjai sesijai tik paramai negalintiems dirbti įteisinti.

„Turime būti pasirengę, (…) kad jei Vyriausybė skelbs karantiną, kad nereikėtų Seimui papildomai susirinkti, kad būtų tie mechanizmai numatyti. Jei būtų paskelbiamas karantinas, prastovos iš karto, išleidus žmones į prastovas, būtų numatytas ir subsidijavimo mechanizmas“, – žurnalistams sakė parlamentaras. Jo teigimu, paramą gaus tie asmenys, kurių profesijos įrašytos į patvirtintą apribotų veiklų sąrašą.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra sakiusi, kad jei karantino prireiktų, jis būtų trumpas ir griežtas.
Vyriausybės nustatyta tvarka, karantinas Lietuvoje būtų skelbiamas, jei reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose (RITS) gydomų COVID-19 pacientų skaičius pasiektų 240, tam tikri ribojimai būtų įvedami užėmus 215 RITS lovų. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, RITS gydomi 100 COVID-19 pacientų.

Pataisos parlamente svarstytos skubos tvarka.

The post Užtikrintos išmokos dirbantiems savarankiškai ir didesnės subsidijos už prastovas appeared first on Sekunde.lt.

Tokią Seime Ekonomikos komiteto pirmininko konservatoriaus Kazio Starkevičiaus registruotą Darbo kodekso pataisą kritikuoja profsąjungos, o remia darbdaviai. Vieni parlamentarai mato tokių pakeitimų naudą, o kiti įsitikinę, kad valstybės remti darbdaviai turi rasti lėšų išeitinėms išmokos ir dėl to nebankrutuos.

Profsąjungos įspėja, kad darbuotojai tokiu atveju finansiškai nukentėtų, nes išsiųsti į prastovas, kurios gali trukti netrumpai, jau ir taip nebegauna viso atlyginimo.

Darbdaviai sako, kad į prastovas išleistiems darbuotojams buvo mokamos subsidijos, kad nebūtų atleisti, todėl dabar jie turi solidariai prisidėti prie koronaviruso paralyžiuoto verslo atsigavimo.

Kai kurie parlamentarai solidarumą įsivaizduoja kitaip ir siūlo susikoncentruoti į darbo vietų išsaugojimą bei bankrotų suvaldymą.

Siekia neleisti piktnaudžiauti

Pataisas, kuriomis per karantinus savo noru išėję iš darbo dėl užsitęsusių prastovų žmonės būtų palikti be išeitinių išmokų, inicijuojantis K. Starkevičius BNS tvirtino, kad suvaržymais siekiama užkirsti kelią darbuotojams piktnaudžiauti: gavę iš valstybės subsidijas, dalis jų nusiteikę keisti darbą, kad gautų išeitines išmokas.

„Pandemine situacija pradedama piktnaudžiauti – žmonės nenori grįžti (po prastovų – BNS) į darbą, bet nori pasinaudoti visomis galimybėmis dėl išmokų“, – teigė K. Starkevičius.

Jis neabejoja, kad išimtis bus naudinga darbdaviams, kuriems iš savo lėšų nebereikėtų išeitinių išmokų mokėti darbo sutartis nutraukti siekiantiems darbuotojams.

„Tas darbdavys per pandemiją nustekenktas – buvo uždaryti viešbučiai, maitinimo sektorius“, –  svarstė K. Starkevičius, pabrėždamas, kad pataisos aktualiausios aptarnavimo sektoriui.

Be kita ko jis pripažino, kad nauja išeitinių išmokų mokėjimo per karantinus tvarka būtų taikoma, jeigu valstybė skelbtų naujus karantinus dėl koronaviruso ar dėl kitų priežasčių.

Ragina saugoti darbo vietas

Tuo tarpu „valstietis“ Tomas Tomilinas sako, kad tokias pataisas teikti ne laikas.

„Dabar svarbiausia išsaugoti darbo vietas, nes tuoj prasidės bankrotai, kurių bangą buvo sulaikiusi valstybės parama. Valstybė labai stipriai prisidėjo prie verslo gaivinimo, todėl reikia tam tikro solidarumo iš jo pusės“, – pataisą komentaro T. Tomilinas.

Socialdemokratas Algirdas Sysas teigė pataisą irgi vertinantis blogai.

„Bandoma spręsti problemas silpniausioje grandyje – darbuotojai ir taip nukenčia žiūrint į darbo užmokesčio vidurkius. Prastovos pinigai nėra tokie, iš kurių galima gerai išlaikyti šeimą“, – teigė A. Sysas.

Jis nesutinka, kad išeitinėms išmokami pinigai būtų tokio dydžio, jog darbdavys galėtų bankrutuoti.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pataisas vadina  „nesąmone“.

„Kodėl darbuotojai turi nukentėti? (…) Prastovos buvo ilgiau nei 30 dienų, o ganėtinai ilgam laikui buvo į jas išėję darbuotojai“, – priekaištavo profsąjungų lyderė.

I. Ruginienės teigimu, panašios iniciatyvos buvo aptariamos dar pavasarį: „Tada prašėme darbdavių pateikti piktnaudžiavimo ir piktybiškumo mastą – kiek darbuotojų piktybiškai paprašė išeitinių. Keli atvejai minėti“.

Problema aktuali darbdaviams

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pripažino, kad darbdaviams ši problema aktuali: „Žinau daug atvejų maitinimo sektoriuje“.

Jis pabrėžė, kad pastaruoju metu skelbtos prastovos buvo ne dėl darbdavių kaltės, o juos dėl tam tikrų priežasčių valstybė privertė stabdyti veiklas, todėl ir išeitinių mokėjimo sąlygos turi būti skirtingos.

„Tikimės iš darbuotojo solidarumo kaip minimum, nes šios prastovos nėra klasikinės, o karantininės. Jeigu tu susirandi kitą darbą, negali tikėtis, kad dar gausi ir kompensacijas. Mes nesakome, kad jis negali išeiti iš darbo, bet jis negali iš tos situacijos užsidirbti“, – teigė A. Romanovskis.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Mindaugas Lingė sako, kad pataisos svarstytinos „su įvertintos situacijos ir saugiklių galimybėmis“.

„Prisitaikant prie naujai iškilusios aplinkybės verta įvertinti, kaip reguliavimą būtų galima keisti užkertant kelią galimiems piktnaudžiavimams“, – tvirtino M. Lingė.

Pasak jo, svarstant pataisas komitete, bus išklausyti, ką šiuo klausimu mano patys darbuotojai, darbdaviai, profesinės sąjungos.

M. Lingė be kita ko pranešė, kad tokios išimties įteisinimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neprieštarauja. Jo teigimu, klausimas jau yra svarstytas Trišalėje taryboje, bet bendros sutarimo nerasta.

Išimtys nenumatytos

Dabar darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip 45 dienas per metus.

Tokiu atveju darbuotojui sumokama dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei dirbo trumpiau nei vienerius metus – vieno.

Dabar išimtis nemokėti išeitinė išmokos, jei prastova paskelbta ne dėl darbdavio kaltės, bet dėl Vyriausybės paskelbto karantino, nėra numatyta.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

The post Per karantiną išėjusius iš darbo dėl prastovų siūloma palikti be išeitinių išmokų appeared first on Sekunde.lt.

Tokias Užimtumo įstatymo pataisas siūlo penki „valstiečiai“, keturi konservatoriai, po vieną socialdemokratą, Laisvės frakcijos ir Mišrios Seimo narių grupės atstovą.

Subsidijos būtų mokamos du mėnesius: pirmąjį jos siektų iki 0,9 minimalios mėnesio algos (MMA) arba beveik 578 eurus, o antrąjį – 0,6 MMA (385 eurus).

Tiek pat laiko ir tokio pat dydžio subsidiją siūloma mokėti ir prastovose esantiems darbuotojams, ir savarankiškai dirbantiems bei ieškantiems darbo.

„Taip neutralizuojama paskata darbuotojus laikyti prastovose“, – BNS sakė vienas pataisos iniciatorių „valstietis“ Tomas Tomilinas.

Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras „valstietis“ Linas Kukuraitis teigė, kad darbdavys galės rinktis, ar palikti žmogų prastovoje, ar grąžinti į darbą ir gauti tą pačią pagalbą iš valstybės.

„Vadinasi, žmones pradedame išiminėti iš prastovų, nes prastovose esantis žmogus nekuria pridėtinės vertės, o darbdaviui parama vienoda, ar jis paskelbęs prastovas, ar ne“, – teigė L. Kukuraitis.

L. Kukuraitis prognozuoja, kad didžioji dalis darbdavių rinksis savo darbuotojų grąžinimą arba kurs naujas darbo vietas.

Be kita ko, jis mano, kad nauja paramos forma, kai subsidija nebesieks 100 proc. atlyginimo,    paskatins darbdavius apsispręsti, ar tęsti veiklą, ar dalį žmonių atleisti.

Jis suskaičiavo, kad dviejų mėnesių tik poprastovinės subsidijos valstybei kainuotų apie 35 mln. eurų. Pasak jo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vėliau pateiks skaičiavimus, kiek lėšų reikėtų subsidijoms prastovose esantiems darbuotojams.

Pasak jo, vasarį–kovą prastovose buvo 94 tūkst. žmonių.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas BNS teigė, kad pataisomis siekiama padėti tiems, kurie rizikuoja prarasti darbo vietą, bei paskatinti darbuotojus grįžti į darbo rinką.

Valdantieji Seimui yra pateikę projektą, kuriuo siūloma subsidijas už prastovose esančius darbuotojus skirti tris mėnesius po karantino: pirmą mėnesį subsidija siektų 100 proc. atlyginimo, bet ne daugiau kaip 1 MMA (642 eurai), antrą – 90 proc., trečią – 70 proc. MMA. Poprastovinės subsidijos numatytos atlyginimo dydžio, bet ne didesnės kaip 1 MMA.

Abu šiuos variantus penktadienį svarstys parlamentiniai Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetai ir spręs, kurį teikti Seimui.

Nuo šių metų pradžios už prastovose esantiems darbuotojams mokamas visas prastovų metu priskaičiuotas užmokestis, bet ne daugiau kaip 1,5 MMA (963 eurai).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

The post Siūlomos dviejų mėnesių poprastovinės subsidijos appeared first on Sekunde.lt.

Už Užimtumo įstatymo pataisas balsavo 69 Seimo nariai, prieš – 10, o susilaikė 51.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė paprašė Vyriausybės išvados. Toliau pataisos bus svarstomos gegužės 11 dieną.

„Valstiečiai“ siūlo nukentėjusioms įmonėms dar keturis mėnesius mokėti subsidijas darbo užmokesčiui, atšaukus darbuotojus iš prastovų: pirmus du mėnesius siūloma dengti 70 proc., o kitus du – 30 proc. darbuotojo algos. Subsidija negalėtų viršyti minimalios mėnesio algos (MMA) – 642 eurų. Subsidijavimas būtų siejamas su įmonių įsipareigojimu išlaikyti darbo vietas.

Intensyvesnis subsidijavimas būtų smulkioms įmonėms, turinčioms iki 10 darbuotojų, bei „žaliojo kurso“ filosofiją atitinkančioms įmonėms.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas skaičiuoja, kad toks siūlymas biudžetui kainuotų daugiau kaip 200 mln. eurų. Jam taip pat kilo klausimas, kodėl analogiškos priemonės „valstiečiai“ nenumatė 2021 metų biudžete, kurį jie parengė, o valdžią perėmę dešinieji tik nedaug pakoregavę tvirtino.

M. Lingė sako, kad priemonė per dosni, nes leistų subsidijas gauti daugiau įmonių. Pernai paramos po prastovų prašė apie 27 tūkst. įmonių.

The post Svarstys dėl paramos iš prastovų grįžtantiems darbuotojams appeared first on Sekunde.lt.

Didžioji jų dalis – 630 mln. eurų – bus išmokėta darbuotojams, grįžusiems iš prastovų, o dar 190 mln. eurų – buvusiems prastovose per karantiną.

Subsidijos buvo mokamos, kad įmonės išsaugotų darbo vietas. Šiemet joms numatyta kur kas mažiau – 180 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako, kad subsidijos grįžusiems iš prastovų darbuotojams buvo viena brangiausių paramos priemonių ir šiemet nepratęsta.

„Ji buvo gerokai brangesnė, ko gero, pati brangiausia iš to, ką per pirmą karantiną suteikėme. (…) Planuose jos atnaujinti nėra. Bent jau tokia apimtimi, kokia buvo, tikrai ne. Ar galėtų būti kitokia priemonė darbo vietų išsaugojimui? Žiūrėsime“, – Seimo Audito komitete trečiadienį teigė Vytautas Šilinskas.

Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė sakė, jog ši parama už 2020 metus bus baigta mokėti sausį.

„Ši subsidija bus mokama iki sausio pabaigos, nes atsiskaitymai vyksta už gruodį, prognozuojame, kad suma gali išaugti iki 630 mln. eurų“, – komiteto posėdyje sakė tarnybos vadovė.

Anot jos, 27,5 tūkst. darbdavių subsidijų prašė 260,2 tūkst. grįžusių iš prastovų darbuotojų. Tuo metu 25,1 tūkst. šalies įmonių į prastovas buvo išleidusios 231,7 tūkst. darbuotojų.

Seimo nariai aiškinosi, kodėl nesutampa į prastovas išleistų ir iš jų grįžusių darbuotojų skaičius – skirtumas apie 30 tūkst.

„Logikos klaustukų iškyla, kai matome, jog prastovos laikotarpiu subsidijas gavusių įmonių skaičius yra mažesnis negu poprastovines įmokas gavusių įmonių, nes kaip gali pretenduoti į poprastovines įmokas įmonė, jeigu ji nesifiksavo subsidijų gavimui prastovos laikotarpiui?“, – klausė konservatorius Jurgis Razma.

I. Balnanosienė informavo, kad subsidijas galėjo gauti ne tik prastovas skelbusios įmonės, bet ir tos, kurios į prastovas darbuotojų neišleido, tačiau buvo įtrauktos į nukentėjusių bendrovių sąrašą bei pripažintos vykdančios žaliąsias ekonomines veiklas.

„Tada nebūtinai turėjo būti darbuotojus išleidusios į prastovas“, – aiškino tarnybos vadovė.

„Tai kaip vadinti subsidijas poprastovinėmis, jeigu įmonės nebuvo išleidusios darbuotojų į prastovas?“ – replikavo J. Razma.

Pasak I. Balnanosienės, daugiausia subsidijų už prastovas pernai gavo prekybos, apdirbamosios pramonės, apgyvendinimo, maitinimo, transporto, turizmo sektoriuose dirbantys žmonės.

Sausio pradžioje ji sakė, kad per sausį ir vasarį už prastovas numatoma išmokėti apie 100 mln. eurų, o šiemet biudžete tam numatyta 180 mln. eurų.

Į prastovas per pirmąjį karantiną išleistiems darbuotojams subsidijos siekė 90 proc. darbo užmokesčio (vyresnio amžiaus – 100 proc.), bet ne daugiau nei minimali alga (MMA, 607 eurai) arba 70 proc. atlyginimo, bet ne daugiau nei 1,5 MMA (910,5 euro).

Pernai birželio viduryje atšaukus karantiną, darbdaviams subsidijos mokėtos iki metų pabaigos: pirmus du mėnesius valstybė dengė prastovoje esančio darbuotojo algos dalį, jei ji neviršija MMA (437 eurų į rankas), vėliau du mėnesius – 50 proc., o dar du paskutinius mėnesius – 30 proc.

Nuo šių metų subsidijų tvarka pakeista – darbdaviams kompensuojama visa (100 proc.) į prastovą išleisto darbuotojo alga, bet ne daugiau kaip pusantros MMA (963 eurai), tačiau pinigai bus mokami per visą karantiną ir mėnesį po jo.

Siekiant išvengti piktnaudžiavimų – atlyginimų kėlimo siekiant gauti didesnes subsidijas ar priimtus naujus darbuotojus iškart išleisti į prastovas – apskaičiuojant subsidiją atsižvelgiama į žmonių darbo užmokestį, gautą iki karantino.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

The post Darbuotojų prastovų kaina valstybei artėja prie 1 mlrd. eurų appeared first on Sekunde.lt.

Už tokias Užimtumo įstatymo pataisas po svarstymo antradienį balsavo 130 Seimo narių. Galutinai Seimas balsuos iki Kalėdų.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, jog dabar subsidijas gaus ir žmonės, priimti į darbą per karantiną.

„Leidžiame subsidijuoti darbo užmokestį tiems darbuotojams, kurie įdarbinami karantino metu ir turi išeiti į prastovas. Iki šiol įstatymas leido subsidijuoti tik tas darbo vietas, kurios įsteigtos ir žmonės priimti į darbą iki karantino“, – BNS sakė jis.

Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė yra sakiusi, kad dalis šalies įmonių, šešis mėnesius po pirmojo karantino gaunančių maksimalias subsidijas už darbuotojų prastovas, pasibaigus karantinui atleido dalį žmonių. Todėl ji siūlė griežtinti paramos mokėjimą.

I. Balnanosienės teigimu, kai kurios įmonės į prastovas darbuotojus išleisdavo dienai ar dar trumpiau ir vistiek gauna subsidijas. Todėl, anot jos, paramą reikėtų skirti tik žmonių neatleidusioms įmonėms, atsisakyti labiausiai nukentėjusių įmonių sąrašo ir subsidijas skirstyti atsižvelgiant į įmonių paskelbtų prastovų trukmę ir kitus veiksnius.

Valstybė iki šiol yra išmokėjusi apie 0,5 mlrd. eurų prastovų subsidijų, jas gauna apie 200 tūkst. žmonių.

The post Subsidijas už prastovas gautų ir karantino metu įdarbinti žmonės appeared first on Sekunde.lt.

Karantinas tolsta, o nuo jo nukentėjusios įmonės vis dar aktyviai gelbėjasi prastovomis. Ar valstybės parama naudojamasi sąžiningai, nuo šios savaitės tikrina Valstybinė darbo inspekcija (VDI).

VDI Panevėžio teritorinio skyriaus inspektoriai reidą pradėjo trečiadienį. Pasak šio skyriaus patarėjo-darbo inspektoriaus Vaido Pauliuko, aplankyta įmonė Pasvalyje. Pažeidimų nenustatyta.

„Mes dirbame visame regione ir čia prastovomis dar naudojasi apie 1800 įmonių. Aišku, šis skaičius kasdien keičiasi, nes kai kurios paramos atsisako, kai kurios – tik pradeda naudotis“, – teigė patarėjas.

Panevėžio specialistai per savaitę planuoja patikrinti po tris keturias prastovų naudotojas įmones.

Valstybinės mokesčių inspekcijos nuo karantino nukentėjusiųjų sąraše apskrityje dabar yra per 20 tūkst. įmonių, laukiančių vienokios ar kitokios pagalbos

Neplaninių patikrinimų akciją VDI pradėjo siekdama nustatyti, ar darbdavių skelbiamos prastovos nėra fiktyvios, bandant pasipelnyti iš valstybės teikiamos paramos.
„Įmonių, paskelbusių prastovas, pikas buvo pasiektas balandžio viduryje, tada beveik 18 tūkstančių darbdavių pateikė Darbo inspekcijai pranešimus apie tai. Vėliau stebėjome prastovų mažėjimo tendenciją. Tačiau dabar įmonių, paskelbusių prastovas, vėl padaugėjo. Šis faktas kelia susirūpinimą, ar tikrai jos paskelbtos dėl objektyvių priežasčių, ar tai nėra piktnaudžiavimas valstybės parama, prisidengiant fiktyviomis prastovomis, – sako VDI vadovas Jonas Gricius. – Taip pat norime išsiaiškinti priežastis, nes suvaržymų vykdyti veiklą lieka vis mažiau.“

Nuo karantino pradžios VDI gavo daugiau nei 25 tūkstančius pranešimų apie įmonėse paskelbtas prastovas. Padėtis keičiasi kasdien, tačiau šiuo metu įmonių, turinčių galiojančias prastovas, yra per 1300.
Karantinui pasibaigus, ekstremali situacija šalyje neatšaukta, todėl įmonės, dėl šios priežasties negalėdamos suteikti darbuotojams darbo, gali skelbti prastovas.

The post Inspektoriai ėmėsi prastovų appeared first on Sekunde.lt.

Kaip šeštadienį informavo inspekcija (VDI), nuo karantino pradžios iš viso gauta daugiau nei 25 000 pranešimų apie įmonėse paskelbtas prastovas, o šiuo metu įmonių, turinčių galiojančias prastovas, yra  per tūkstantį.

„Įmonių, paskelbusių prastovas, pikas buvo pasiektas balandžio viduryje, kai arti 18 000 darbdavių pateikė Darbo inspekcijai pranešimus apie tai. Vėliau stebėjome prastovų mažėjimo tendenciją. Tačiau dabar įmonių, turinčių galiojančias prastovas, skaičius vėl šoktelėjo“, – pranešime sako VDI vadovas Jonas Gricius.

„Šis faktas kelia susirūpinimą, ar tikrai prastovos paskelbtos dėl objektyvių priežasčių, ar tai nėra piktnaudžiavimas valstybės parama, prisidengiant fiktyviomis prastovomis. Taip pat norime išsiaiškinti prastovų priežastis, nes suvaržymų vykdyti veiklą lieka vis mažiau“, – tvirtino jis.

Per karantiną Valstybinė darbo inspekcija gavo skundų ir pranešimų, susijusių su prastovomis, kad darbuotojai vis tiek dirba, dalis skundų pasitvirtino.

Karantinui pasibaigus, ekstremalioji situacija šalyje neatšaukta, todėl įmonės dėl šios priežasties negalėdamos suteikti darbuotojams darbo, gali skelbti prastovas. Tokioms įmonėms skiriamos valstybės subsidijos daliai darbuotojų darbo užmokesčio padengti.

Neplaninių patikrinimų metu darbo inspektoriai aiškinsis, ar darbdaviui paskelbus prastovą dėl ekstremaliosios padėties, egzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių darbuotojams neįmanoma suteikti darbo, ar darbdavys tinkamai tvarko darbuotojų darbo laiko apskaitą, ar darbuotojai prastovų metu nedirba, o jei paskelbtos dalinės prastovos – ar tai padaryta laikantis Darbo kodekso reikalavimų.

Per karantiną VDI gavo skundų ir pranešimų, susijusių su prastovomis, kad darbuotojai vis tiek dirba, dalis skundų pasitvirtino. Darbo inspektoriai surašė 11 administracinių nusižengimų protokolų, keletas tyrimų tebevykdomi.

„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.

The post Darbo inspekcija tikrins, ar prastovos nefiktyvios appeared first on Sekunde.lt.

Už tokias Užimtumo įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 107 Seimo nariai, prieš buvo du, o susilaikė šeši.

Biudžeto ir finansų komiteto narys liberalas Kęstutis Glaveckas prognozavo, kad vyresnių darbuotojų dalyvavimo darbo rinkoje problema po Naujųjų metų išliks. Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė „valstietė“ Rima Baškienė pasiūlė Seimui akyliau stebėti, ar darbdaviai stengsis išlaikyti vyresnius darbuotojus pasinaudodami valstybės parama.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas pareiškė, kad pataisos skatins darbdavius į prastovas išleisti daugiau vyresnio amžiaus žmonių, nes jiems apsimokės pasilikti jaunus žmones.

Vyresniems darbuotojams bus mokamos dešimtadaliu didesnės subsidijos negu kitiems, jos būtų mokamos ir po karantino tęsiantis ekstremaliai situacijai. Išmokos siekų 100 proc. (kitų amžiaus grupių darbuotojams – 90 proc.) darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei minimali alga (MMA, 607 eurai) arba 70 proc. atlyginimo, bet ne daugiau nei 1,5 MMA (910,5 euro).

Pasibaigus karantinui ir ekstremaliai situacijai arba grąžinus darbuotoją iš prastovos, darbdavys toliau galės prašyti ir darbuotojui mokėti šešių mėnesių trukmės subsidiją: pirmą-antrą mėnesį – 100 proc., trečią-ketvirtą – 50 proc., penktą-šeštą – 30 proc., tačiau maksimali riba būtų 607 eurai (iki mokesčių).

Laikiną darbo paieškos išmoką gyventojai gautų iškart tapę bedarbiais, o ne pasibaigus terminui gauti išeitines išmokas. Tokia pat tvarka būtų, kai žmogus kreipiasi dėl įprastos nedarbo išmokos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, per karantiną į darbo inspektorius kreipėsi 45 darbuotojai, kurie skundėsi buvę darbdavių diskriminuojami dėl amžiaus. Tai sudaro 3 proc. visų skundų.

Pavyzdžiui, kovą iš 10 tūkst. atleistų žmonių 2,6 tūkst. buvo virš 60 metų.

The post Valstybė labiau rems vyresnius darbuotojus appeared first on Sekunde.lt.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymui trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Jei Seimas priims pataisas, subsidija, kuri galios ir pasibaigus karantinui, bet tęsiantis ekstremaliai situacijai, siekų 100 proc. darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei minimali alga (MMA, 607 eurai) arba 70 proc. atlyginimo, bet ne daugiau nei 1,5 MMA (910,5 euro).

Pasak ministerijos, prastovos metu darbuotojui negalima mokėti mažiau nei minimalią algą, jeigu žmogus dirba visą darbo laiką.

Pasibaigus karantinui ir ekstremaliai situacijai arba sugrąžinus darbuotoją iš prastovos, darbdavys toliau gali prašyti šešių mėnesių trukmės subsidijų: pirmą-antrą mėnesį – 100 proc., trečią-ketvirtą – 50 proc., penktą-šeštą – 30 proc., tačiau maksimali riba – 607 eurai (iki mokesčių).

Toks siūlymas yra vienas iš parengto plano vyresniems žmonėms, kuriems koronaviruso krizė galėjo turėti neigiamos įtakos.

Be kita ko, norima įtvirtinti, kad laikiną darbo paieškos išmoką žmonės gautų iškart tapę bedarbiais, o ne tada, kai baigiasi terminas gauti išeitines išmokas iš darbdavio. Tas pats būtų taikoma, kai žmogus kreipiasi dėl įprastos nedarbo išmokos.

Dabar būna atvejų, kai darbdaviai įsipareigoja mokėti išeitines išmokas, bet jos neišmokamos iškart.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

The post Siūloma paskata darbdaviams, išlaikantiems vyresnius darbuotojus appeared first on Sekunde.lt.