Įteikti šaukimai į apklausą

Kaip teigė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Jukniūtė, trečiadienį, apie 18 val. policija sulaukė iškvietimo į J. Žemgulio gatvėje esančiame Mokslų ir technologijų parke vykusį R. Žemaitaičio susitikimą su rinkėjais.

Pranešta, jog trukdoma vesti susitikimą.

„Sulaukėme pranešimo, kad šie žmonės trikdo visuomenės rimtį ir rodo nepagarbą susirinkusiems. Pareigūnai du vyrus išvedė iš salės dėl to, kad jie pradėjo stumdytis, demonstravo nepagarbą kitiems rinkėjams“, – komentavo O. Jukniūtė.

56-erių ir 42-ejų vyrams įteiktas šaukimas atvykti apklausai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Anot jos, policija iš anksto buvo pasiruošusi galimiems neramumams R. Žemaitaičio organizuotame renginyje.

„Buvome pasiruošę, kad, jeigu ką, galėtume sureaguoti greitai. Kitų miestų pavyzdys rodo, kad kiekvienas toks susitikimas iššaukia agresiją ir pasipriešinimą“, – teigė policijos atstovė.

Įvykio liudininkų teigimu, vienas iš sulaikytųjų nuolat replikuodavo ir reikšdavo savo nuomonę.

Policija jam buvo iškviesta, kai pradėjo reikšti savo nuomonę R. Žemaitaičiui prakalbus apie kitų partijų lyderius, kurie neva gali išduoti Lietuvą ir panašiai.

Galvojo apie Lietuvą

Būrys panevėžiečių į susitikimą su rinkėjais atvykusį R. Žemaitaitį pasitiko iškėlę plakatus:

„Nemuno aušrai Nevėžio saulėlydis“, „Eik namo“, „Ne į tą rajoną pataikei“, „Biblioteka nebeįsileidžia?“, „Lietuvos mulkis Nr.1“, „Made in ruzzia“.

Protestuojantieji prieš R. Žemaitaičio vykdomą susitikimo metu stovėjo salės gale iškėlę plakatus. Politikui pasidžiaugus, kad juos kurdami panevėžiečiai galvojo apie R. Žemaitaitį, viena iš protestuotojų atkirto: „Galvojome apie Lietuvą“.

Vėliau susitikimo metu seimūno monologą jo paklausyti susirinkusiems maždaug 200-ams klausytojų netikėtai perskrodė pastate įsijungusi priešgaisrinė signalizacija.

„Melo detektorius“ – šūktelėjo vienas iš protestuojančiųjų prieš „Nemuno aušrą“ ir jos vedlį. Nepaisant per garsiakalbį pasigirdusių raginimų evakuotis, niekas iš salės nespruko.

The post Po R. Žemaitaičio vizito Panevėžyje – du ikiteisminiai tyrimai appeared first on Sekunde.lt.

Asamblėjoje dalyvavo Panevėžio, Ramygalos, Jonavos, Pasvalio, Pakruojo, Rokiškio, Biržų, Utenos, Ukmergės atstovai.

Nors vietovių perimetras platus, tačiau paminėtos temos nuolat kartojosi: dialogo su vietos valdžia stoka, aiškios kultūrinės strategijos nebuvimas, mobingas, teigiama Aukštaitijos kultūros asambėljos iniciatyvinės grupės pranešime.

„Pirmoji Aukštaitijos kultūros asamblėja tapo tiltu sujungusiu atskirus miestus į vieną ir patvirtinusiu, kad skirtingų vietovių problemos labai panašios. Mūsų tikslas buvo išgirsti vieniems kitus, susipažinti. Dabar planuosime konkrečius veiksmus, kurie pagal poreikį gali būti įgyvendinti pilietinėmis, meninėmis, teisinėmis ar net politinėmis priemonėmis”, – iniciatyvinės grupės narys Aleksandras Špilevoj.

Kaip vienas iš esminių asamblėjos tikslų buvo įvardintas ir siekis sustabdyti bandymus griauti pasitikėjimą šalies institucijomis, žiniasklaida ir Lietuva bendrąja prasme. Taip pat, atitaisyti žalą, kuri jau padaryta, mažinti susipriešinimą, girdėti vieniems kitus.

Asamblėjoje dalyvavę svečiai iš Lietuvos kultūros asamblėjos Karolis Kaupinis ir Jonas Tertelis susirinkusiems priminė asmeninės atsakomybės svarbą.

„Nesvarbu kiek jūsų yra. Penki ar penkiolika, nelikite abejingi, inicijuokite veiklas savo mieste, išsikelkite sau įveikiamus tikslus ir į savivaldų rinkimų debatus ateikite pasiruošę klausimų”, – priminė jie.

Taip pat asamblėjoje kalbėjęs LRT žurnalistas Jonas Deveikis plačiau papasakojo apie tai, kaip veikia LRT, kokių vertybinių principų laikosi žurnalistai ir kodėl dabartinė situacija yra grėsmė laisvam žodžiui. Taip pat pasidžiaugė, kad šiuo metu pagal pasaulinį spaudos laisvės indeksą, Lietuva užima 14 vietą, o tai ką padarė per savo nepriklausomybės metus, yra ne tik geopolitinė, bet ir tikra ekonomikos anomalija gerąja prasme.

„Problemų vis dar yra, tačiau mūsų, kaip šalies pažanga akivaizdi”, – dalijosi J. Deveikis ir savo pranešimą baigė palinkėjimu šviesti ryškiai ir neužgesti net jei iš pradžių įsižiebti gali būti sudėtinga.

Asamblėjoje nuskambėjo ir daugiau idėjų, kurias artimiausiu metu asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai rinksis apibendrinti ir parengti konkrečių veiksmų planą, pagal kurį veiks regione.

Jis bus pristatytas antrojoje Aukštaitijos kultūros asamblėjoje Biržuose.

Susirinkime prisistatė ir vieningu palaikymu buvo patvirtinta Aukštaitijos kultūros asamblėjos iniciatyvinė grupė, jungianti skirtingų miestų ir miestelių atstovus: Vaida Andrijauskaitė (Panevėžys), Rugilė Jakubaitytė (Panevėžys), Reda Kučinskaitė (Biržai), Kęstutis Kumža (Pakruojis), Lina Matiukaitė (Rokiškis), Asta Simonaitė (Pasvalys), Vilius Vaitiekūnas (Panevėžys, Pakruojis), Aleksandras Špilevoj (Anykščių raj.), Sonata Veršelienė (Utena), Joris Zaliauskas (Panevėžys).

The post Aukštaitijos kultūros bendruomenė susirinko į pirmą asamblėją appeared first on Sekunde.lt.

Gruodžio 12–30 dienomis atliktos apklausos duomenimis, šalies vadovą G. Nausėdą palankiai vertina 38,2 proc. apklaustųjų, kai lapkritį tokios nuomonės laikėsi 45,2 proc. Savo ruožtu nepalankią nuomonę apie šalies prezidentą yra susidarę 42,6 proc. respondentų.

Apklausos duomenimis, gruodį palankiausiai vertinamas šalies politikas buvo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Apie Seimo opozicinės demokratų frakcijos lyderį gruodį palankiai atsiliepė 47 proc. respondentų, lapkritį jų dalis buvo mažesnė – 44,2 proc. Gruodį nepalankiai parlamentarą vertino 33 proc. respondentų.

Antroje reitingų lentelės vietoje – „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga, kurį teigiamai vertino 39,6 proc. – tiek pat, kiek ir lapkritį. Neigiamai apie politiką atsiliepė 36,7 proc. apklaustųjų. Trečia – Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kurią palankiai vertino 39,1 proc. (37,4 proc.) apklaustųjų, o nepalankiai – 38,9 proc. (35,3 proc.).

Ketvirtas rikiuojasi jau minėtas šalies vadovas G. Nausėda, penktasis – konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas. Jį palankiai vertino 36,5 proc. respondentų, nepalankiai – 42 proc.

Toliau reitingų lentelėje – socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius (palankiai – 35,5 proc., nepalankiai – 34,4 proc.), Vilniaus meras Valdas Benkunskas (palankiai – 34,9 proc., nepalankiai – 24,6 proc.), užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys (palankiai – 34,2 proc., nepalankiai – 26,2 proc.), Seimo pirmininkas Juozas Olekas (palankiai – 32,1 proc., nepalankiai – 39,6 proc.), premjerė Inga Ruginienė (palankiai – 30,3 proc., nepalankiai – 49,1 proc.), Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (palankiai – 29,5 proc., nepalankiai – 44,8 proc.) ir „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (palankiai – 26,1 proc., nepalankiai – 56,1 proc.)

Toliau sąraše rikiuojasi Vyriausybės nariai – vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius (palankiai – 23,4 proc., nepalankiai – 31,1 proc.), krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas (palankiai – 22,4 proc., nepalankiai – 25,9 proc.), švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė (palankiai – 22,1 proc., nepalankiai – 29,8 proc.), teisingumo ministrė Rita Tamašunienė (palankiai – 21,5 proc., nepalankiai – 31 proc.), sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė (palankiai – 18,3 proc., nepalankiai – 28,4 proc.), kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė (palankiai – 17,8 proc., nepalankiai – 19,4 proc.), finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas (palankiai – 16,2 proc., nepalankiai – 19 proc.), energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas (palankiai – 14,8 proc., nepalankiai – 19 proc.), socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė (palankiai – 14,1 proc., nepalankiai – 21,2 proc.), žemės ūkio ministras Andrius Palionis (palankiai – 12,7 proc., nepalankiai – 25,3 proc.), susisiekimo ministras Juras Taminskas (palankiai – 12,1 proc., nepalankiai – 19,7 proc.), ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas (palankiai – 8,2 proc., nepalankiai – 21,3 proc.), aplinkos ministras Kastytis Žuromskas (palankiai – 7,3 proc., nepalankiai – 20,5 proc.)

Geriausiai visuomenės interesams atstovauja prezidentas

Gruodžio 12–30 dienomis atliktos apklausos duomenimis, šalies gyventojai ir toliau vertina G. Nausėdą kaip geriausiai atstovaujantį jų interesams. Taip teigė 6,1 proc. apklaustųjų. Visgi lapkričio mėnesio apklausoje jį geriausiu savo atstovu įvardino 10,4 proc. respondentų. Tuo metu „aušriečių“ lyderį R. Žemaitaitį geriausiu atstovu savo interesams išrinko 5,9 proc. respondentų, kai lapkritį tokių buvo 7 proc.

Taigi, gruodžio mėnesio duomenimis, skirtumas tarp politikų yra paklaidos ribose – 0,2 proc.

Trečia geriausių visuomenės atstovų sąraše – I. Šimonytė. 5,1 proc. apklaustųjų teigė, kad ji geriausiai atstovauja jų interesams (lapkritį – 3,1 proc.). Toliau reitinge rikiuojasi S. Skvernelis – 4,7 proc. (4,9 proc.), V. Čmilytė-Nielsen – 4,1 proc. (3,1 proc.), premjerė I. Ruginienė – 3,7 proc. (4,2 proc.), L. Kasčiūnas – 3,6 proc. (4,3 proc.), A. Veryga – 3,3 proc. (3,3 proc.), visuomenininkas Andrius Tapinas – 2,8 proc. (2,7 proc.) bei M. Sinkevičius – 2,4 proc. (2,1 proc.).

Partijų reitingų viršūnėje – konservatoriai

Naujausios „Vilmorus“ apklausos duomenimis, jei Seimo rinkimai vyktų kitą sekmadienį, didžiausia dalis respondentų balsuotų už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) – 12,9 proc. Lapkritį šią partiją būtų palaikę 13,7 proc. respondentų.

Tuo metu už valdančiąją Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) balsuotų 11,4 proc. apklaustųjų, kai lapkritį tokios nuomonės laikėsi 12 proc. respondentų. Toliau sąraše rikiuojasi „Nemuno aušra“ – 10 proc. (lapkritį – 10 proc.), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 8,2 proc. (lapkritį – 9,3 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 7,2 proc. (lapkritį – 7,4 proc.), Liberalų sąjūdis – 6,6 proc. (lapkritį – 5,3 proc.).

Savo ruožtu 3,4 proc. apklaustųjų teigia, kad balsuotų už kitą partiją, 12,2 proc. nebalsuotų, o 28,1 proc. nežino, ką rinktųsi.

The post Pirmą kartą Nausėdą didesnė gyventojų dalis vertina nepalankiai appeared first on Sekunde.lt.

Audito metu nustatyta, kad M. Leliukui 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu iš viso buvo kompensuota 7,6 tūkst. eurų transporto išlaidų.

Prokuratūros duomenimis, didžioji dalis šių išlaidų politikui kompensuota nepagrįstai.

Kaip teigiama Generalinės prokuratūros išplatintame pranešime, Tarybos nariui M. Leliukui per minėtą laikotarpį buvo kompensuota daugiau nei 6 tūkst. eurų išlaidų už transporto priemonių nuomą iš mažosios bendrijos, kurioje jis užėmė vadovaujančias pareigas.

Kaip teigia prokuratūra, šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog už automobilių nuomą gautos išmokos buvo panaudotos politiko asmeniniams poreikiams tenkinti, o transporto priemonės buvo naudojamos ne tik M. Leliuko, kaip tarybos nario, veiklai atlikti. Įvertinusi šias aplinkybes, prokuratūra pagrįstomis pripažino tik trečdalį už automobilių nuomą kompensuotos sumos.

Pasak prokurorų, M. Leliukas per kadenciją atsiskaitydamas už kurą panaudojo 12 skirtingų banko kortelių, tačiau nustatyta, kad tik viena iš jų priklausė Tarybos nariui, o likusių 11-kos priklausomybė nenustatyta, tokių duomenų nepateikė ir pats Tarybos narys.

Karantino laikotarpiu, kai buvo ribojamas gyventojų judėjimas, o darbas daugiausia vyko nuotoliniu būdu, M. Leliukui kompensuota transporto išlaidų suma iš viso sudarė 1,7 tūkst. eurų.

Audito ataskaitoje taip pat nustatyta ir tai, kad M. Leliukas per praėjusią kadenciją nepagrįstai teikė kompensavimui „ryšių nuomos išlaidas“ pagal mažosios bendrijos – ne ryšių operatoriaus pateiktas PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias jam kompensuoti 884 eurai.

Savivaldybių lėšų panaudojimo tyrimuose viešojo intereso gynimo prokurorai vertina, ar pinigų sumos tarybos nariui yra išmokėtos teisėtai, o nustatę teisės aktų pažeidimus – kreipiasi su ieškiniu į teismą dėl konkrečių sumų grąžinimo į biudžetą civilinio proceso tvarka.

Šalies prokurorai teismams jau yra pateikę 135 civilinius ieškinius bendrai 1 554 829 eurų sumai.

Šiuo metu į šalies savivaldybių biudžetus tarybų nariai bendrai savanoriškai yra grąžinę 1 418 422 eurų.

The post „Čekiukų“ skandale – dar vieno buvusio Panevėžio tarybos nario pavardė appeared first on Sekunde.lt.

Įtarimai dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais pareikšti Panevėžio savivaldybės tarybos narei konservatorei Indianai Grigienei.

Kaip teigiama Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išplatintame pranešime, I. Grigienė, 2019–2023 m. eidama Panevėžio savivaldybės tarybos narės pareigas, galimai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, teikė galimai tikrovės neatitinkančias išlaidų ataskaitas apie patirtas kuro išlaidas.

Tokiu būdu I. Grigienė Panevėžio savivaldybės biudžetui galimai padarė 813 eurų žalą.

Lapkričio pabaigoje tokių pačių įtarimų sulaukė ir praėjusią kadenciją Panevėžio savivaldybės taryboje dirbęs I. Grigienės politinis bendražygis, Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų sąjungos narys Maurikijus Grėbliūnas.

Kaip teigia prokuratūra, tyrimo metu įvertinus per 2019–2023 metų kadenciją tuomečio Panevėžio tarybos nario M. Grėbliūno pateiktus degalų pirkimo kvitus ir jo automobilio degalų sąnaudas, skaičiuojama, kad politikas per ketverius metus nuvažiavo 46 tūkst. 372 kilometrus. Prokurorų nuomone, aiškiai per didelį atstumą neva vykdant tarybos nario funkcijas. Prokuratūra teismo prašo iš M. Grėbliūno išieškoti 3 tūkst. 142 eurus. Jie būtų grąžinti į miesto Savivaldybės biudžetą.

Šešėlis dėl galimo neteisėto praturtėjimo yra kritęs ir ant Panevėžio rajono savivaldybės nario, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo A. Birbilo.

Prokuroras, išanalizavęs Tarybos nario pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus ir pagal juos gautas išmokas, nustatė, kad degalai ne kartą buvo pilami ne Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos ribose, o karantino metu, kai judėjimas Lietuvoje buvo ribojamas.

Prokuratūra kreipėsi į teismą prašydama iš A. Birbilo Panevėžio rajono savivaldybės naudai išieškoti 6 tūkst. 646 eurus.

„Čekiukų“ skandale kiek anksčiau aiškintis teko ir panevėžiečiui, buvusiam miesto Savivaldybės tarybos nariui, dabar seimūnui socialdemokratui Ramūnui Vyžintui.

Dar pavasarį Šiaulių apylinkės teismui patvirtinus taikos sutartį tarp Panevėžio apygardos prokuratūros ir R. Vyžinto, šis į Panevėžio savivaldybės biudžetą grąžino 3 640 eurų.

The post „Čekiukų“ skandale – įtarimai dar vienai Panevėžio tarybos narei appeared first on Sekunde.lt.

Ilgai kaltę neigęs buvęs politikas dabar prisipažįsta ir tikisi, kad po dvejų kalėjime praleistų metų jam pavyks anksčiau laiko išeiti į laisvę.

„Aš tikrai suprantu, kokią žalą padariau savo veiksmais ir dėl to labai nuoširdžiai atgailauju. Daugybę kartų atsiprašiau žmonių ir tai darysiu dar ne kartą ateityje. Noriu, kad suprastumėte, jog, kai esi viešas asmuo ir tavo veidą atpažįsta bet kurioje Lietuvos vietoje, yra kiek kitaip. Nors įkalinimo įstaigoje esu jau 752 dienas, bet bausmė man realiai prasidėjo 2016 m. gegužės 12 dieną – tada, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas mano byloje“, – elektroniniame laiške Eltos žurnalistei rašė E. Masiulis.

„Su savo praradimais, atgaila ir išgyvenimais jau gyvenu beveik dešimt metų. Tai yra mano bausmė, kuri dar truks ilgą laiką, o gal ir visą likusį gyvenimą. Ir tai liečia ne tik mane, bet ir mano artimuosius, kurie lygiai taip pat išgyveną šią sudėtingą būseną. Buvusiam žinomam politikui turbūt ir yra tikroji bausmė kiekvieną dieną būti tarp žmonių, žiūrėti jiems į akis. Tai ir yra didžioji atsakomybė – savo kaltę jausti bendraujant su žmonėmis, o ne patogiai pasislėpus kokioje nors izoliuotoje kameroje. Toks yra mano kelias ir aš privalau jį praeiti“, – teigia jis.

Buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę šiuo režimu, E. Masiulis turi teisę naudotis telefonu ir internetu.

Lygtinio paleidimo komisija neseniai nusprendė, kad už 106 tūkst. eurų kyšio gavimą kalintis buvęs Seimo narys jau gali išeiti į laisvę. Tačiau šį sprendimą gruodžio pabaigoje dar turi patvirtinti arba atmesti teismas. Komisija E. Masiulio paleidimą į laisvę svarstė pirmą kartą ir nuteistajam ji buvo palanki.

Pasak komisijos, nuteistasis teigia atpažįstantis veiksnius, kurie paskatino jį nusikalsti, suvokia padarytos žalos mastą valstybei ir visuomenei.

„Buvau nuteistas pagal galiojančius įstatymus, lygiai taip pat, pagal galiojančius įstatymus noriu atlikti ir bausmę. Tikiu profesionaliais teismų sprendimais, kurie paremti teise, o ne atskirų visuomenės narių kurstomomis emocijomis ar keršto siekimu. Ir tikiu, kad Lietuvoje įstatymai neturėtų dvigubų ar trigubų taikymo standartų. Visiems žmonėms jie turi būti vienodi. Tai ir yra teisingumas“, – teigia E. Masiulis.

Bausmę atlieka jau daugiau nei 2 metus

„Turbūt sutiksite, kad daugiau kaip 2 metai yra pakankamai reikšmingas laikas per kurį gali labai gerai pažinti nuteistąjį“, – sako E. Masiulis.

Jis teigia, kad, jeigu ir bus paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos anksčiau laiko, toliau atliks bausmę, kartu su Probacijos tarnybos priežiūra atkakliai sieks visų bausmės tikslų įgyvendinimo.

„Labai svarbu paminėti, kad šiame bausmės atlikimo laikotarpyje man būtų taikoma intensyvi priežiūra, t. y. privalėčiau nuolat naudoti elektronines sekimo priemones ir vykdyti kitus man nustatytus suvaržymus bei draudimus. Todėl sakyti, kad būčiau visiškai išleidžiamas į laisvę yra ne visai tikslu“, – sako E. Masiulis.

„Jokios grėsmės visuomenei aš nekeliu, priešingai, noriu būti naudingas savo bendruomenei, artimiesiems. Noriu savanorystės, visuomenei naudingu darbu bent iš dalies atlyginti savo nusikaltimu padarytą žalą. Todėl už mokesčių mokėtojų lėšas išlaikyti, vis dar sveiką ir galintį dirbti bei kurti naudą visuomenei vyrą, gal ir nėra labai racionalu“, – tikina nuteistasis.

Nuteistas už gautą kyšį

Žinomas politikas anksčiau teismuose neigė savo kaltę dėl 106 tūkst. eurų kyšio gavimo, jis tikino, kad iš buvusio „MG Baltic“ viceprezidento gauti 90 tūkst. eurų buvo paskola nekilnojamo turto įsigijimui pajūryje. Teismai šia versija nepatikėjo.

E. Masiulis nuteistas už tai, kad paėmė kyšį iš taip pat byloje kaltu pripažinto ir taip pat kalinčio verslininko „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už veikimą „MG Baltic“ interesais. Daugiau nei 241 tūkst. eurų, kurie buvo rasti E. Masiulio automobilyje bei namuose Vilniuje, įsiteisėjus nuosprendžiui buvo konfiskuoti valstybės naudai.

Bylos duomenimis, didelę sumą pinigų R. Kurlianskis E. Masiuliui perdavė 2016 metų gegužės 10 dieną automobilyje, stovėjimo aikštelėje prie Seimo. 90 tūkst. eurų buvo paslėpti alkoholio dėžutės butelyje. Vėliau per kratą politiko namuose buvo rasta daugiau grynųjų pinigų. Teismai konstatavo, kad namuose rastų pinigų politikas negalėjo įgyti teisėtomis pajamomis.

Buvęs politikas sako, kad šiuo metu gyvena atviro režimo įstaigoje, užsiima individualia veikla – konsultuoja personalinės komunikacijos klausimais, rengia tekstus.

„Aktyviai dalyvauju įstaigos siūlomoje resocializacijos veikloje ir pats rodau įvairias iniciatyvas. Tuo pačiu, laisvu laiku vykdau savanorišką veiklą „Maisto banko“ Kauno padalinyje, baigiu rašyti prisiminimų knygą, kuri, tikiuosi, kitais metais pasieks skaitytojus“, – sako E. Masiulis.

E. Masiulis, kuriam dabar yra 51-eri metai, 1997–1998 m., 2000–2002 m. buvo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas. 1998–2000 m. – Klaipėdos miesto mero Eugenijaus Gentvilo patarėjas.

2004–2008 m, 2008–2012 m. bei 2012–2016 m. buvo išrinktas Seimo nariu. 2008 m. ėjo susisiekimo ministro pareigas, tais pačiais metais buvo išrinktas Liberalų sąjūdžio pirmininku.

The post Už korupciją kalintis E. Masiulis: suprantu, kokią žalą padariau, atgailauju appeared first on Sekunde.lt.

Kartu su parlamentarų grupe jis įregistravo Seimo statuto pataisą, siūlančią, išlaikant frakcijų proporcinio atstovavimo principą, sudaryti senjorams skirtą komisiją.

„Vyresnio amžiaus žmonės susiduria su įvairiomis problemomis, tokiomis kaip socialinė atskirtis, diskriminacija, skurdas, prasta sveikata ir prieigos prie paslaugų trūkumas. Siekiant spręsti šias problemas, svarbu užtikrinti, kad vyresnio amžiaus žmonių balsai būtų girdimi ir jų poreikiai būtų atstovaujami aukščiausiu politiniu lygmeniu, t. y., Lietuvos tautos atstovybėje – Seime“, – sako Kultūros komiteto pirmininkas K. Vilkauskas.

Jei Seimas pritartų, nauja komisija rūpintųsi žmonių nuo 60 metų materialinėmis ir finansinėmis gyvenimo sąlygomis, spręstų jų sveikatos priežiūros, globos, paramos ir socialinių paslaugų teikimo problemas.

Komisija domėtųsi senjorų švietimu, kultūros reikalais, laisvalaikiu, taip pat jų įtraukimu į darbo rinką.

Nauja komisija analizuotų, ar valstybės ir savivaldybių lygiu įgyvendinama politika atitinka vyresnio amžiaus žmonių poreikius ir socialinį teisingumą, ar skatina jų socialinę įtrauktį.

Ji taip pat teiktų savo pasiūlymus Seimui, Vyriausybei ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.

Jei parlamentarai sutiktų sudaryti tokią komisiją, savo kompetencijai priklausančiais klausimais ji rengtų ir teiktų Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, analizuotų kitų šalių įstatymus ir patirtį, atliktų parlamentinę kontrolę.

Statuto pataisomis siūloma įpareigoti Vyresnio amžiaus žmonių reikalų komisiją kasmet teikti Seimui savo veiklos ataskaitą.

Šiuo metu vyresnio amžiaus žmonėms aktualias problemas nagrinėja, teisėkūros ir parlamentinės kontrolės funkcijas vykdo įvairūs Seimo komitetai ir komisijos pagal jiems nustatytas veiklos kryptis.

Pernai birželį kadenciją baigęs Seimas atmetė pasiūlymą sudaryti nuolat veikiančią Vyresnio amžiaus žmonių reikalų komisiją. Projektui oponavę parlamentarai tvirtino, kad senjorų problemas sprendžia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Beje, Seimui siūloma priimti praeitoje kadencijoje pradėtą svarstyti patobulintą Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektą.

Šių metų lapkričio pabaigoje naujus pasiūlymus jam parengusi socialdemokratė Birutė Vėsaitė akcentuoja senjorų socialinę įtrauktį ir savanorystę, siūlo skatinti sidabrinę ekonomiką, stiprinti vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninį raštingumą, pritaikyti jiems būstą ir transportą.

Parlamentarės nuomone, iki šiol valstybės politika šioje srityje buvo labai fragmentiška.

The post Seimui siūloma sudaryti Vyresnio amžiaus žmonių reikalų komisiją appeared first on Sekunde.lt.

Rugsėjo pabaigoje darbą pradėjusios Vyriausybės vadovės reitingas pastarąjį mėnesį krito 8 procentiniais punktais. Tuo metu šalies vadovo vertinimas – prasčiausias nuo tada, kai 2019 m. gegužę G. Nausėda buvo išrinktas prezidentu pirmajai kadencijai.

Lapkričio 11–29 dienomis atlikto tyrimo metu gyventojų teirautasi, kaip – palankiai ar nepalankiai – jie vertina kai kuriuos politikus ir viešus žmones.

Spalį apie I. Ruginienę palankiai atsiliepė 48 proc. tyrimo dalyvių. Lapkritį tokių buvo mažiau – 40 proc. Nepalankios nuomonės apie ministrę pirmininkę praėjusį mėnesį laikėsi 45 proc. respondentų.

Tuo metu palankiai vertinančiųjų G. Nausėdą lapkritį buvo 5 procentiniais punktais mažiau nei spalį. Nors prezidentas išlieka vienu iš palankiausiai vertinamų politikų, naujausio tyrimo duomenys atskleidžia, kad tik pusė – 50 proc. – apklaustųjų apie šalies vadovą pasisako teigiamai. Spalį tokių buvo 55 proc. Nepalankios nuomonės apie G. Nausėdą lapkritį laikėsi 40 proc. respondentų.

Lyginant su apklausa, atlikta prieš metus – 2024-ųjų lapkritį – palankiai vertinančiųjų prezidentą sumažėjo 23 procentiniais punktais (nuo 73 proc. iki 50 proc.). Nepalankiai atsiliepiančių apie G. Nausėdą per metus padaugėjo 20 procentinių punktų (nuo 20 proc. iki 40 proc.).

Tiesa, naujausios apklausos rezultatai prezidentui prasčiausi ir per pastaruosius šešis metus – nuo jo išrinkimo 2019 m. „Baltijos tyrimų“ duomenimis, 2019-ųjų gegužę G. Nausėdą palankiai vertino 79 proc. respondentų, o nepalankiai – tik 14 proc.

Paskutinį kartą blogiau prezidentą gyventojai vertino tik maždaug prieš 10 metų – 2015-ųjų sausį. Tuomet dar į politiką nežengusį G. Nausėdą 48 proc. apklaustųjų vertino palankiai, 27 proc. laikėsi priešingos pozicijos, dar ketvirtadalis nuomonės neturėjo.

Įtakos turėjo kontrabandinių balionų krizė

Komentuodama sumažėjusį palankumą prezidentui ir premjerei, „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė sako, kad tokioms gyventojų nuotaikoms bene didžiausią įtaką turėjo besitęsianti kontrabandinių balionų krizė bei situacija dėl Baltarusijoje įstrigusių vežėjų.

„Oro uosto uždarymai, saugumo klausimai. Visas politinis kontekstas atsiliepia ir prezidentui, ir Ruginienei“, – Eltai komentavo sociologė.

Taip pat, R. Ališauskienės vertinimu, gyventojai nepamiršo ir prieš porą mėnesių vykusio Ministrų kabineto formavimo, kultūros bendruomenės protestų. Pasak „Baltijos tyrimų“ vadovės, šiuos politikus seka savotiškas ankstesnių istorijų šleifas.

„Vis tiek jis (G. Nausėda – ELTA) siejamas su Ministrų kabineto tvirtinimu, su ministrais, su kultūra, švietimo klausimais. Matyt, viskas susideda. Vis tiek jis matomas kaip aukščiausias šalies pareigūnas ir tiesiogiai dalyvauja Vyriausybės formavime“, – dėstė ji, pažymėdama, kad tokie patys faktoriai veikia ir I. Ruginienės vertinimą.

Ar palankumas šalies vadovui ir ministrei pirmininkei toliau mažės – priklausys nuo to, kaip toliau klostysis situacija dėl iš Baltarusijos plūstančių kontrabandinių balionų, tvirtino R. Ališauskienė.

„Labai priklauso nuo to, kaip situacija vystysis toliau. Bet priklausys ir nuo komunikacijos. Bent jau kas liečia oro uosto uždarymus, tai komunikacija – labai prasta. Visų tarnybų. Ir tai atsiliepia“, – konstatavo sociologė.

„Žmonėms nėra aiškumo, aiškesnės informacijos ar netgi kažkokių veiksmų, planų, nes praktiškai girdima tik, kad spręsime, darysime, bet situacija nesikeičia. Todėl nėra iš ko tiems vertinimams ir gerėti“, – apibendrino „Baltijos tyrimų“ vadovė.

Palankiausiai gyventojai atsiliepia apie prezidentus

Palankiausiai gyventojų vertinami išlieka prezidentai. Lapkritį apie kadenciją baigusį Valdą Adamkų palankiai atsiliepė 80 proc. tyrimo dalyvių, o 11 proc. nepalankiai. Eksprezidentę Dalią Grybauskaitę 58 proc. gyventojų įvertino palankiai, 34 proc. – nepalankiai. Dabartinį šalies vadovą G. Nausėdą – 50 proc. palankiai ir 40 proc. nepalankiai.

Dar 6 politikus didesnė gyventojų dalis vertina labiau palankiai, nei neigiamai. Tarp jų – visuomenininkas Andrius Tapinas (47 proc. palankiai, 42 proc. nepalankiai), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis (46 proc. palankiai, 43 proc. nepalankiai), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Aurelijus Veryga (45 proc. palankiai, 41 proc. nepalankiai), Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius (44 proc. palankiai, 36 proc. nepalankiai), Seimo narys Valius Ąžuolas (41 proc. nepalankiai, 27 proc. nepalankiai) ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys (40 proc. palankiai, 36 proc. nepalankiai).

Mažiausiai respondentų palankumo sulaukė buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė (17 proc. pasisakė palankiai, 69 proc. – nepalankiai), buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (19 proc. palankiai, 72 proc. nepalankiai), Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis (22 proc. palankiai, 69 proc. nepalankiai), buvusi socialdemokratų lyderė V. Blinkevičiūtė (23 proc. palankiai, 67 proc. nepalankiai), ekspremjeras Gintautas Paluckas (25 proc. palankiai, 59 proc. nepalankiai).

Per paskutinį mėnesį teigiamas A. Tapino vertinimas išaugo 6 procentiniais punktais (nuo 41 proc. iki 47 proc.), 5 procentiniais punktais ūgtelėjo A. Verygos reitingas (nuo 40 proc. iki 45 proc.), o 4 procentiniais punktais – parlamentaro Igno Vėgėlės (nuo 34 proc. iki 38 proc.) ir europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės (nuo 19 proc. iki 23 proc.) vertinimai. Kitų politikų vertinimai nuo spalio kito paklaidos ribose.

Partijų reitingų lentelėje esminių pokyčių nėra

Nors atskirų politikų vertinimas kito, partijų reitingų lentelėje esminių pokyčių – nėra.

Teiraujantis gyventojų, už kurią partiją jie balsuotų, jeigu artimiausią sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, daugiausiai respondentų rinktųsi socialdemokratus. Lapkritį už šią M. Sinkevičiaus vedamą politinę jėgą savo balsą būtų atidavę 12,3 proc. apklaustųjų. Spalį tokių buvo 11,8 proc.

Nuo socialdemokratų neatsilieka opozicijoje dirbantys konservatoriai. Lapkritį už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) būtų balsavę 12,1 proc. tyrimo dalyvių, kai spalį tokių buvo 11,1 proc.

Trejetuke – ir S. Skvernelio vedami Demokratai „Vardan Lietuvos“. Už šią politinę jėgą savo balsą ketintų atiduoti 11,5 proc. respondentų, spalį tokios pozicijos laikėsi 10,5 proc.

Toliau reitingų lentelėje – valdančiųjų gretose dirbantys „valstiečiai“. Lapkritį LVŽS tikino remiantys 9,9 proc. apklaustųjų, spalį – 10,5 proc.

Stabilus išlieka ir Remigijaus Žemaitaičio vedamos „Nemuno aušros“ reitingas. Lapkritį už šią valdančiąją partiją būtų balsavę 8,8 proc. respondentų, spalį – 8,5 proc.

Paklaidos ribose kito ir Liberalų sąjūdžio vertinimas. Lapkritį už šią Viktorijos Čmilytės-Nielsen pirmininkaujamą partiją būtų balsavę 5,6 proc. tyrimo dalyvių, spalį tokių buvo 7 proc.

Savo atstovų valdančiųjų gretose turinti Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) lapkritį sulaukė 3,2 proc. apklaustųjų palaikymo. Tuo metu Darbo partija – 3,1 proc., Laisvės partija – 2,5 proc.

3,6 proc. tyrime dalyvavusiųjų teigė, kad balsuotų už kitas politines jėgas. Tuo metu daugiau nei ketvirtadalis – 27,4 proc. – nurodė, kad yra neapsisprendę arba rinkimuose išvis nedalyvautų.

R. Ališauskienės vertinimu, štilis partijų reitingų lentelėje nestebina, mat lapkritį neįvyko kažko tokio, kas galėtų pakeisti konkrečių politinių jėgų vertinimą. Vis tik, pokyčių gali įnešti šią savaitę paskelbtas R. Žemaitaičiui nepalankus teismo sprendimas – „Nemuno aušros“ lyderis pripažintas kaltu dėl antisemitinių pasisakymų.

„Žemaitaičiui gal mažiau atsilieps, nes jau susiformavęs toks įvaizdis ir jo atžvilgiu tai nelabai kas naujo. Bet koalicijos partnerius, turbūt, lies ir priklausys, kaip jie įvertins teismo sprendimą ir kitus dalykus“, – įžvalgomis dalijosi sociologė.

„Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa vyko 2025 m. lapkričio 11–29 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1002 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 108 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę.

Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

The post Palankus Nausėdos vertinimas – žemiausias per šešerius metus appeared first on Sekunde.lt.

Tarybos sprendimu R. Račkauskas pradeda eiti vicemero pareigas.

Visgi svarstant R. Račkausko paskyrimą mero pavaduotoju, Taryba nebuvo vieninga.

Nors Tarybos nariai turi galimybę sprendimus priimti bendru sutarimu, opozicijos atstovas konservatorius Ignas Gaižiūnas paprašė surengti balsavimą.

„Mes šiandien turime galimybę bent iš dalies atstatyti teisingumą“, – balsuoti už ragino Tarybos narė, valdančiosios daugumos atstovė Birutė Valkiūnienė.

Iš posėdyje dalyvavusių 26-ių Tarybos narių už R. Račkausko paskyrimą vicemeru balsavo 22. Keturi Tarybos nariai nusprendė nei palaikyti, nei prieštarauti šiam klausimui – balsavime jie nedalyvavo.

R. Račkauskas kuruos kultūros, sporto, teritorijų planavimo ir architektūros, komunikacijos sritis.

Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, vicemerui nustatomo pareiginės algos koeficiento intervalas yra 1,50 – 2,27.

I. Gaižiūnui pasiteiravus, koks atlyginimas suderėtas su R. Račkausku, merė Loreta Masiliūnienė teigė, jog dėl šio klausimo bus tariamasi.

R. Račkauskas Savivaldybėje pradės dirbti gruodžio 1-osios  ir papildys merės komandą, kurioje – vicemerai Žibutė Gaivenienė ir Deividas Labanavičius.

The post Rytis Račkauskas paskirtas Panevėžio vicemeru appeared first on Sekunde.lt.

Kaip rodo Teisingumo ministerijos duomenys, socialdemokratų gretas paliko 387 asmenys, o konservatorių partija neteko dar daugiau – 533 narių.

Partijų atstovų teigimu, tokius pokyčius dažnu atveju lemia partijos narių sprendimai keisti karjeros kryptį, demografinės priežastys bei griežtesnė dalyvavimo partijos veikloje ir nario mokesčio mokėjimo tvarka.

„Partijos narių skaičiaus dinamiką didžiąja dalimi lemia natūralios priežastys – narių karjeros pokyčiai, kuomet žmonės nebegali suderinti politinės veiklos su darbine, taip pat demografinės. Mūsų partija kūrėsi Sąjūdžio metais, todėl natūralu, kad dalis partijos narių yra vyresnio amžiaus ir tokių aplinkybių partija negali paveikti“, – Eltai sakė TS-LKD vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis.

„Džiaugiamės, kad per pastaruosius metus į partijos gretas įstojo beveik 0,5 tūkst. naujų narių. Nors narių skaičius kinta dėl įvairių priežasčių, pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriame aktyvios ir įsipareigojimus vykdančios bendruomenės stiprinimui. Griežčiau vertiname narių dalyvavimą partijos veikloje ir nario mokesčio mokėjimą. Dėl to didžiosios dalies per metus partiją palikusių asmenų narystė buvo nutraukta“, – aiškino LSDP atstovas Andrius Grumadas.

Panaši tendencija, kai narių skaičius mažėja, pastebima ir tarp kitų pagrindinių Seime mandatus iškovojusių partijų. Pavyzdžiui, valdančiojoje daugumoje dirbanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) per minėtą laikotarpį neteko 104 narių, o šiuo metu partiją sudaro kone 3,7 tūkst. atstovų.

Liberalų sąjūdis nuo praėjusių metų spalio neteko 17 atstovų ir šiuo metu turi kiek daugiau nei 6,6 tūkst. narių.

Savo ruožtu tris mandatus Seime iškovojusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) savo gretose šiuo metu turi kiek daugiau nei 2 tūkst. atstovų – 25 mažiau nei prieš metus.

Didžiausi narių praradimai – į Seimą nepakliuvusiose Lietuvos regionų ir Darbo partijose

Tiesa, daugiausia partijos narių per metus prarado ne rinkimuose lyderiaujančias pozicijas užėmusios LSDP ir TS-LKD, o patekimo į parlamentą kartelės neperkopusios Lietuvos regionų ir Darbo partijos. Abi šios politinės jėgos per metus neteko po daugiau nei 1 tūkst. narių.

Darbo partijai praėjusių metų spalio pradžioje priklausė 8,8 tūkst. narių, o šių metų spalio 1 d. duomenimis, šios partijos atstovų liko 7,7 tūkst.

Tuo metu Lietuvos regionų partija, prieš metus turėjusi 7,3 tūkst. atstovų, šiuo metu jų turi kiek mažiau nei 6,2 tūkst.

Savo ruožtu praėjusios kadencijos Seime tarp valdančiųjų buvusi Laisvės partija, pernai vykusiuose rinkimuose neperkopusi numatytos 5 proc. kartelės, savo gretose šiuo metu turi daugiau nei 3 tūkst. atstovų – 78 mažiau nei prieš metus.

Tuo metu Lietuvos žaliųjų partija, taip pat negavusi nei vieno mandato Seime, per metus prarado 57 atstovus ir šiuo metu turi apie 2,2 tūkst. narių.

Narių skaičius išaugo „Nemuno aušroje“ ir Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“

Tiesa, kai kuriose partijose nuo praėjusių metų narių skaičius ne sumažėjo, o kaip tik išaugo. Viena iš jų – Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“. Valdančiajai koalicijai priklausančioje partijoje šiuo metu yra daugiau nei 2,8 tūkst. narių. Tai kone 300 daugiau nei prieš metus.

Tuo metu tarp valdančiųjų po Seimo rinkimų buvusioje Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“ praėjusių metų spalį buvo 3,7 tūkst. narių, o šiuo metu, partijai dirbant opozicijoje, jai atstovauja kone 200 asmenų daugiau. Partijos narių skaičius šiuo metu siekia beveik 3,9 tūkst.

Praėjusių metų rudenį vykusius Seimo rinkimus laimėjo LSDP. Antri liko konservatoriai, o trečią vietą pagal gautų mandatų skaičių užėmė „Nemuno aušra“.

The post Per metus konservatoriai ir socialdemokratai prarado po kelis šimtus narių appeared first on Sekunde.lt.