O neretai butai ilgai neužsibūna – rezervuojami vos per kelias dienas.

Nekilnojamojo turto „Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovo Romualdo Paulausko teigimu, kai kurie analitikai prognozuoja, jog įvedus visuotinį NT mokestį galėtų brangti tik nuoma – atsiradusios papildomos išlaidos būtų perkeltos ant nuomininkų pečių.

Tačiau iš esmės, mano pašnekovas, net ir visuotinio NT mokesčio įvedimas įtakos šiai rinkai neturėtų padaryti.

„Žinoma, bet koks mokestis erzina žmones, tačiau planuojamas mokestis neturėtų būti didelis. Panevėžyje, lyginant su kitais didžiaisiais miestais, būstų kainos gerokai mažesnės, tad ir mokestis galėtų būti tik simbolinis. Turintieji daug nekilnojamojo turto jau dabar moka šį prabangos mokestį“, – svarsto R. Paulauskas.

Nauji rekordai

R. Paulausko nuomone, net ir įvedus tokį mokestį vargu ar tautiečiai imtų ieškoti kitų sričių investicijoms. Šiandien NT yra ne tik lietuviams labiausiai suprantamas investavimo būdas.

„Taip, nekilnojamasis turtas kasmet brangsta, bet tie, kurie butus perka nuomai, ir toliau pirks. Nes butas yra greičiausiai parduodama investicija“, – mano pašnekovas.

Pasak brokerio, nėra priežasties, kodėl nekilnojamasis turtas galėtų nebrangti: atlyginimų augimas, infliacija ir kiti veiksniai lemia, kad būsto kainos nuolat kyla.

„Ober-Haus“ duomenimis, per metus (2025-ųjų balandį lyginant su 2024 metų balandžiu) Panevėžyje NT kainos šoktelėjo 7,4 proc.

Kainų augimu Panevėžį pralenkė tik Šiauliai – Saulės mieste būstai pabrango 7,6 proc.

R. Paulauskas atkreipia dėmesį, jog Panevėžio rinkoje paklausūs tiek senos, tiek naujos statybos būstai.

Pavyzdžiui, naujajame Ainių kvartale iš 114 butų liko vos penki nenupirkti, nors čia būstų su daline apdaila kainos siekia 2 200 eurų už kvadratinį metrą.

Senos statybos būstą, priklausomai nuo įrengimo būklės, Panevėžyje galima įsigyti už 1 000–2 000 eurų už kvadratinį metrą.

„Ką žmonės renkasi, priklauso nuo daugybės faktorių. Sena statyba pigesnė, bet naujuose namuose mažesni komunaliniai mokesčiai, o ir vietos automobiliui nereikia ieškoti“, – palygino R. Paulauskas.

Sumažėtų tuščių būstų

Nekilnojamojo turto agentūros „Capital Panevėžys“ biuro vadovas Vitalijus Lialis irgi mano, jog bent kol kas kalbos apie visuotinį NT mokestį jokių apčiuopiamų korekcijų šioje rinkoje nepadarė ir vargu ar galėtų padaryti.

„Kol kas daug kalbų, bet mažai darbų. Pasvarstome, jeigu tas nekilnojamojo turto mokestis būtų didelis, galbūt rinkoje atsirastų daugiau butų, kurie dabar laikomi tušti. Tikrai yra nemažai žmonių, kurie turi nekilnojamojo turto, bet juo nesinaudoja, nes gyvena užsienyje ar paveldėjo ir baiminasi, kad įleisti nuomininkai nuniokos. O tie, kurie savo butus nuomoja, net ir atsiradus nekilnojamojo turto mokesčiui, nieko nepraras“, – mano V. Lialis.

Brokeris pamena, jog dar prieš porą metų Panevėžyje labai trūko būstų nuomoti.

Šiuo metu, anot jo, situacija pasikeitusi.

Lietuviams išsinuomoti būstą nebėra problema. Kiek sudėtingiau Panevėžyje prieglobstį radusiems ukrainiečiams – vis dar nemažai nuomotojų vengia būstą patikėti užsieniečiams.

„Kai prasidėjo karas ir sulaukėme ukrainiečių antplūdžio, nemažai butų buvo nupirkta nuomai. Šiuo metu nuomos pasiūla išties yra, bet lietuvių, kurie Panevėžyje ieško išsinuomoti būstą, mažuma, o užsieniečiams dėl vienokių ar kitokių priežasčių savininkai nuomoti nenori ar bijo“, – pažymi V. Lialis.

NT rinka išjudinta

Brokerio teigimu, vasara atėjo ir į nekilnojamojo turto rinką.

Jau keli mėnesiai fiksuojamas gerokai išaugęs pardavimų sandorių skaičius.

V. Lialis svarsto, kad galbūt rinka atsigauna nuslūgus karo grėsmės baimei, mat dėl geopolitinės situacijos dalis buvo atidėję suplanuotus pirkimus.

Dabar ir vėl aktyviau dairomasi būstų gyventi arba nuomoti, nepaisant, kad kainos auga.

„Dar sunku prognozuoti, bet, regis, artėjame prie 2021 metų lygio, kai buvo fiksuojamas ryškus sandorių skaičių augimas. Dabar per mėnesį Panevėžyje parduodama apie 90 butų, anksčiau per tokį laiką tebūdavo 70–80 ar tik 60 sandorių. Paskutiniai dveji metai tikrai nebuvo lengvi, bet dabar grįžtame į normalią tėkmę“, – pažymi V. Lialis.

O ir patys butai, brokerio teigimu, parduodami gerokai greičiau. Neretai būstas rezervuojamas vos per kelias dienas.

Panevėžyje šiuo metu pirkėjams patraukliausi vieno arba dviejų kambarių butai „stebuklingame“ antrame aukšte, bet parduodama ir netradicinių variantų.

„Sujudimas rinkoje reiškia, kad deryboms vietos lieka mažiau. Jeigu ilgai derėsitės, gali būti, kad kas nors kitas nupirks nusižiūrėtą būstą. Bet ta taisyklė, kad kiekvienam būstui – savas pirkėjas, galioja visada“, – sako V. Lialis.

Nepaisant planuojamo naujo nekilnojamojo turto mokesčio, ši rinka Panevėžyje atsigauna. Asociatyvi Freepik nuotr.

Panevėžyje už butą su daline apdaila naujos statybos name negailima ir 2 200 eurų už kvadratinį metrą, senos statybos daugiabučiuose butą galima įsigyti už „kvadratą“ sumokėjus 1 000–2 000 eurų.

Romualdo Paulausko nuomone, net ir įvedus tokį mokestį vargu ar tautiečiai imtų ieškoti kitų investicijų sričių. Šiandien ne tik lietuviams NT yra patraukliausias objektas.

Faktai

Per metus (2024 m. balandis–2025 m. balandis) Panevėžyje NT kainos šoktelėjo 7,4 proc.

Kainų augimu Panevėžį pralenkė tik Šiauliai – Saulės mieste būstai pabrango 7,6 proc.

The post Planuojamas mokestis pirkėjų neišgąsdino appeared first on Sekunde.lt.

Nykstamai mažėja tarpinių produktų – spirituoto vyno pardavimai, kurie per praėjusius metus susitraukė 15,3 proc. Putojančio vyno ir ramaus vynuogių vyno pardavimai krito 0,7 ir 6 proc., skelbia VMI.

Nepaisant to, pernai 5,6 proc. augo alaus pardavimai. Didžiausią augimo dalį sudarė alus su lengvatiniu akcizu ir siekė 4,3 proc., o likusius 1,1 proc. sudarė alus be lengvatinio akcizo. Spėjama, kad apie pusė alaus kiekio su lengvatiniu akcizu buvo importuota iš ES ir trečiųjų šalių. Lengvatinis akcizas taikomas mažųjų daryklų alaus importui. Tokiu būdu Lietuva parėmė trečiųjų šalių gamintojus, o tiksliau – importuotojus.

Pasak VMI, alkoholio vartojimo kultūros artėjimą prie vakarų Europos valstybių lėmė teisingesnė ir nuoseklesnė akcizų politika. Ne mažiau prie kultūringesnės alkoholio vartojimo kultūros prisideda ir Lietuvos barai.

Žinomų ir daugiau nei dešimtmetį Vilniuje veikiančių barų kūrėjas ir atstovas Saulius Galdikas įsitikinęs, jog barai keičia sovietines alkoholio vartojimo tradicijas ir skiepija naujas – europietiškas. Tačiau skaičiai rodo, kad kelias dar laukia ilgas.

„Kalbant apie barus, Lietuvoje norėtųsi dar geresnės, vakarietiškos alkoholio vartojimo kultūros. Vakarų Europoje baruose suvartojama iki 60 proc. viso suvartojamo alaus. Pavyzdžiui, Airijoje, 2021 m. palengvinus pandemijos suvaržymus, baruose buvo išgerta 46 proc. viso suvartojamo alaus, o iki pandemijos – net 60 proc. Tuo metu Lietuvoje šis skaičius nesiekia 20 proc.“ – teigia S. Galdikas.

VMI duomenimis Lietuvoje 2012 metais buvo parduota ir (ar) suvartota 36 823 617 litrų grynojo legalaus alkoholio, o 2022 metais – 29 421 809 litrai.

Per paskutiniuosius dešimt metų Lietuvoje alkoholio suvartojimas sumažėjo 20 proc., gyventojų skaičius per tą patį laikotarpį Lietuvoje mažėjo 4 proc. Darytina išvada, jog Lietuvoje per dešimt metų alkoholio suvartojimas sumažėjo 16 proc.

Per dešimtmetį alaus suvartojimas Lietuvoje krito 25 proc. Sidro ir kitų silpnų fermentuotų gėrimų smuko net 46 proc. Lengvųjų gėrimų kritimą sušvelnino per tą patį laikotarpį 32 proc. augę ramaus ir putojančio vynuogių vyno pardavimai.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Nors degtinės pardavimai mažėjo, alaus prekyba kyla appeared first on Sekunde.lt.

Sutrikusios tiekimo grandinės ir neužtikrintumas dėl ateities keičia tiek naujų transporto priemonių gamybos pajėgumus, tiek naudotų automobilių pardavėjų įpročius.

Palyginus su praėjusių metų vasariu, šių metų vasarį naudotų lengvųjų automobilių rinka išaugo beveik 12 proc. Nuolatinis šios rinkos augimas stebėtas jau nuo praėjusių metų lapkričio, rodo „Autotyrimai“ duomenys. Pasak Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovo Vismanto Baršio, tai iš esmsąlygojo naujų automobilių vėlavimas.

„Kadangi dėl pasaulinės lustų krizės naujų automobilių gamyba sulėtėjusi ir ne kiekvienas ryžtasi transporto priemonės laukti metus ar net ilgiau, žmonės perka naudotus automobilius. Tačiau net ir jų rinka vis dar negrįžo į aukštą priešpandeminį lygį. Panašu, kad ateityje turėsime dar didesnį naudotų transporto priemonių paklausos augimą“, – teigia V. Baršys.

Priešingai pasaulinė lustų krizė paveikė naujų lengvųjų automobilių rinką. Lietuvoje šių metų vasarį, lyginant su pernai metų vasariu, ji susitraukė 17 proc., o šių metų kovą, lyginant su pernai metų kovu – ketvirtadaliu.

„Iki praėjusių metų vasario reikšmingą naujų lengvųjų automobilių rinkos dalį sudarydavo ir automobiliai, kurie į šalį patekdavo keliems mėnesiams ir vėliau būdavo parduodami užsienyje. Porą metų iki lustų krizės jie sudarė apie 40 proc. visos rinkos. Dėl krizės sumažėjus bendram naujų automobilių skaičiui Europoje ir stringant tiekimo grandinėms, toks modelis prarado savo patrauklumą, taip paskatindamas naujų lengvųjų automobilių rinkos smukimą Lietuvoje“, – sako naudotų automobilių portalo „Autoplius.lt“ vadovas Artūras Mizeras.

A. Mizeras pratęsia, kad vertinant vietinei rinkai tenkančius naujų lengvųjų automobilių pardavimus, skirtingai nuo Europos tendencijų, jie yra stabilūs ar net augantys. Pavyzdžiui, šių metų vasarį, lyginant su pernai metų vasariu, jų padidėjo penktadaliu, o šių metų kovą, lyginant su pernai metų kovu – dešimtadaliu.

Naudotų automobilių paklausa kelia kainas

Pastaraisiais metais naudotų transporto priemonių kainos pakilo apie 25–30 proc., o naujų automobilių kyla kasmet apie 5–10 proc., teigia „SME Finance leasing“ vadovas Tomas Šūmakaris. Kadangi abi rinkos tiesiogiai veikia viena kitą, kainų stabilizacijos greitu metu tikėtis neverta.

„Bendraudami su pardavėjais, pastebime tendenciją, kad automobiliai praktiškai nenuvertėja, t. y. prieš dvejus metus pirktą transporto priemonę šiandien galima parduoti praktiškai už tiek pat. Tačiau finansavimo poreikis išlieka toks pat aukštas, o dėl infliacijos ir automobilių trūkumo, žmonės finansuotoją dažnai renkasi pagal sprendimų greitį ir lankstumą. Be to, kylant automobilių kainoms, auga ir finansavimo sumos: lyginant su pernai metų tuo pačiu mėnesiu, jos pakilo apie 15–20 proc.“, – sako „SME Finance leasing“ vadovas.

T. Šūmakaris teigia, kad prasidėjus karui Ukrainoje kelias savaites trukęs sulėtėjimas automobilių prekybos rinkoje palietė ir finansuotojus, tačiau dabar viskas grįžta į įprastas vėžes.

„Vis tik sumažėjus naudotų automobilių pirkėjų iš Ukrainos, galima tikėtis, kad didesnė dalis transporto priemonių bus parduota Lietuvoje, todėl turėsime didesnį susidomėjimą ir finansavimo poreikiu. Ypač jaučiamas naudotų automobilių užklausų augimas“, – komentuoja T. Šūmakaris.

Ekspertų prognozės – kainų kritimo tikėtis neverta

„SME Finance leasing“ vadovas sako, kad artimiausiu metu automobilių rinkoje Lietuvoje didelių pokyčių tikėtis neverta. Pasak jo, naujų automobilių kainos artimiausiu metu nekris, o jų pirkimas tiesiogiai veikia ir naudotų automobilių rinką.

T. Šūmakariui antrina ir A. Mizeras. Atsigavimo naujų automobilių rinkoje ir pasiūlos bei paklausos susibalansavimo neverta tikėtis bent metus.

„Prognozuoti, kada bus galima tikėtis didesnio pasiūlos augimo kol kas negalima, nes ir karo sukeltos pasekmės gilina esamą problemą. Greičiausiai tai nutiks apie 2023 m., o esant tokiam dideliam paklausos ir pasiūlos disbalansui bei brangstant kai kuriems automobiliams gaminti būtiniems komponentams, jų kainos artimiausiu turėtų kilti ar bent išlikti stabilios“, – teigia „Autoplius.lt“ vadovas.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Naudotų transporto priemonių paklausa ir kainos augs appeared first on Sekunde.lt.

Panevėžietis Kęstutis nuo kovo pradžios bando parduoti 42 kv. m dviejų kambarių butą neseniai renovuoto namo Marijonų gatvėje ketvirtame aukšte.

Tame pačiame name, tik pirmame aukšte ir be balkono, panašaus apstatymo butą jo kaimynė sausio pradžioje pardavė per vieną dieną.

Kęstučio skelbimą nekilnojamojo turto portale per kovo mėnesį perskaitė daugiau kaip trys šimtai žmonių, dvylika iš jų paskambino, bet nė vienas taip ir neatvyko apžiūrėti būsto.

Pirkėjai delsia

Pardavėjas pasakoja sulaukęs net penkių brokerių skambučių su pasiūlymais būsto pardavimą patikėti jiems.

„Vienos agentūros savininkas sakė, kad šiuo metu jaučiamas savotiškas sąstingis. Anksčiau didžiąją dalį pirkėjų sudarydavo grįžtantieji iš emigracijos, tačiau dabar emigrantai kuriam laikui atidėjo planus grįžti ir stebi, kas bus toliau. Kai tokia situacija, įsipareigoti bankams nebeskuba jaunos šeimos“, – pasakojo Kęstutis.

Per mėnesį nesulaukęs pirkėjo, tuščio buto pardavimo rūpesčius Kęstutis visgi patikėjo nekilnojamojo turto agentei.

Jeigu nepavyks parduoti per tris mėnesius, panevėžietis svarsto būstą laikyti tuščią ir laukti geresnių laikų.

„Prieš 5–6 metų butą pirkome vaikams. Jie įsigijo namą ir butas tapo nebereikalingas. Kol svarstėme, ar verta parduoti, pasikeitė ir geopolitinė situacija. Norėtume gauti 45 tūkst. eurų ir kainos leisti neketiname, nes ir brokeriai sako, kad nekilnojamasis turtas dar brangs“, – svarstė Kęstutis.

Namų ieško sau

Nekilnojamojo turto agentūros „Hausitus“ biuro vadovas Vaidas Šukys patvirtino, kad prasidėjus karui Ukrainoje, pirmąsias savaites panevėžiečiai nuspaudė stabdį ir būstų rinkoje: krito ne tik paklausa, bet ir pasiūla. Tačiau dabar, anot jo, vėl grįžtama į įprastą ritmą.

„Tam tikrų nerimo ženklų yra, bet jie taip stipriai neturi įtakos sandorių skaičiams. Kainos ir toliau auga ir, ko gero, ta kilimo į viršų kreivė ir toliau kils“, – mano V. Šukys.

Anot jo, viena priežasčių, stimuliuojančių nekilnojamojo turto rinką, – stipriai išaugusi ir vis dar tebeauganti infliacija. Žmonės, norėdami apsaugoti savo pinigus nuo nuvertėjimo, kaip investiciją renkasi nekilnojamąjį turtą. Ypač dabar, kai nuomai skirti būstai išgraibstomi akimirksniu.

Visgi tokie pirkėjai, pripažįsta V. Šukys, sudaro tik nedidelę dalį. Dauguma namų dairosi pirmiausia sau.

Šiuo metu Panevėžyje lengviausia parduoti vieno, dviejų, trijų kambarių butus antrame, trečiame, dar ketvirtame aukštuose ir įrengtus taip, kad būtų galima iš karto keltis ir gyventi – su baldais, o svarbiausia, su buitine technika.

„Jeigu reikia remonto, baldų, pirkėjui tai jau papildomi rūpesčiai ir išlaidos. Dažnas neturi nei laiko, nei noro ar finansų užsiimti statybomis. Jeigu jauna šeima būstą perka su paskola, jai daug paprasčiau įsigyti įrengtą su visais baldais“, – pastebi V. Šukys.

Laikinas stabtelėjimas

Kad karas Ukrainoje savotiškai supurtė nekilnojamojo turto rinką, pastebi ir „Remax“ Panevėžio biuro vadovas ekspertas Arūnas Markevičius. Anot jo, Panevėžyje ypač pirmosiomis karo savaitėmis gerokai sumenko susidomėjimas bet kokio nekilnojamojo turto pardavimu. Nors pardavėjai bando guostis, kad truputį grįžtama į įprastines vėžes, visgi nekilnojamojo turto agentūrose apgulties nebėra.

„Susidomėjimas atslūgęs, bet jaunos šeimos, kurios ieško namų sau, planų neatideda. Kaip tik šiuo metu pardavinėju gana brangų butą ir jau radau tris potencialius pirkėjus – kam pavyks greičiau susitvarkyti dokumentus valstybės paramai gauti, tiems ir bus parduotas. Tikrai negalime sakyti, kad pardavimai stojo. Gal veikia psichologinis faktorius – žmonės stebi situaciją, analizuoja, vertina, kaip gali pasisukti geopolitiniai įvykiai Ukrainoje. Tas tikrai jaučiasi“, – sako A. Markevičius.

Kainų pasiutpolkė nestoja

Nekilnojamojo turto rinkos žinovo teigimu, kad ir kokie būtų pokyčiai visuomeniniame gyvenime – krizės ar tokie geopolitiniai įvykiai kaip karas Ukrainoje, nekilnojamasis turtas visuomet bus likvidus, jeigu bus adekvati kaina. Tačiau, jo nuomone, naivu tikėtis, kad dėl karo Ukrainoje nekilnojamojo turto kainos kris – tokį lygį jos pasiekė ne per metus ar dvejus, nors tik pastaraisiais metais fiksuotas rekordinis – kone 20 proc. kilimas.

Anot A. Markevičiaus, nors jau dabar Panevėžyje naujos statybos būstų su daline apdaila vienas kvadratinis metras kainuoja apie 1600 eurų, tačiau sparčiai brangstant statybinėms medžiagoms prie parduodamų būstų rašomi skaičiai irgi turės didėti. Naujos statybos būstų kainų augimas į viršų temps ir sovietmečiu statytų daugiabučių segmentą.

„Naivu būtų tikėtis, kad dėl dabar vykstančių pokyčių pasaulyje kainos nukristų. Taip nenutiks. Per pirmą karantiną turėjome tokį klientą, kuris skambindavo kiekvieną savaitę su klausimu, ar jau krito kainos. Bet šios dar išaugo“, – pasakojo A. Markevičius.

Netaupanti vartotojų karta

Eksperto teigimu, Panevėžio būstų rinka dar nėra persotinta. Atvirkščiai, stebima tendencija, kad jaunos šeimos itin aktyviai ieškosi sau namų Aukštaitijos sostinėje ar bando pasigerinti gyvenimo kokybę – keičia būstus į didesnius ar butus į nuosavus namus. Ir net auganti infliacija nepaveikia vartojimo įpročių.

„Atlyginimai kyla, bankai skolina už itin mažas palūkanas – visa tai lemia, kad žmonės drąsiai ima paskolas. Taip, brangsta maistas, degalai, bet turime jaunąją kartą, kuri kitaip į tokius kainų šuolius žiūri. Užaugo netaupanti vartotojų karta. Degalų kainos per gerą pusmetį pakilo kone 70 centų už litrą, bet nuo to mašinų gatvėse tikrai nesumažėjo“, – kalbėjo A. Markevičius.

Jaunos šeimos paprastai ieškosi erdvesnių būstų, o vyresnio amžiaus panevėžiečiai – atvirkščiai – didelius būstus keičia į mažesnius ir žemesniuose aukštuose.

Nauja tendencija ta, kad dar prieš penkerius metus individualūs namai buvo retesnis jaunų šeimų pirkinys, o dabar, kai prabangiai įrengtas butas kainuoja praktiškai tiek pat, kiek namas, vis daugiau šeimų renkasi pastarąjį – aktyviai perkami ne tik naujos statybos namai priemiestyje, bet ir tvarkingi senos statybos namai.

Mažų namų miestas

Dar prieš daugiau kaip penkerius metus ekspertai Panevėžį matė kaip individualių namų miestą.

Ta linkme ir einama – tokių didelių daugiabučių, kokie Aukštaitijos sostinėje kilo sovietmečiu, jau nebebus.

Juos keičia mažaaukštė tiek nuosavų namų, tiek ir daugiabučių statyba.

Nepaisant naujų tendencijų, Panevėžyje toliau paklausiaisi išlieka butai senos statybos daugiabučiuose.

„Kaip tik šiuo metu jauna šeima su valstybės subsidija perka butą pačiame miesto centre už 130 tūkst. eurų. Už tokią kainą jau galima nupirkti ir namą, kurio didžiausias privalumas – nuosavas kiemas ir garažas. Bet visų norai, poreikiai ir finansinės galimybės skirtingi. Savo pirkėją randa tiek centre esantys prabangūs būstai, tiek pigesni Nevėžio gatvėje, tiek ir namai priemiestyje“, – sako nekilnojamojo turto ekspertas.

Kaip pastebi A. Markevičius, šiuo metu Panevėžyje būstų pasiūla sumažėjusi – esant didelei infliacijai neskubama parduoti turimo nekilnojamojo turto.

„Kai tokia didelė infliacija, parduoti turimo laisvo būsto niekas neskuba. Jeigu nėra būtinybės turėti daug pinigų, kuriam laikui susilaiko nuo pardavimo, laiko būstą juodai dienai. Mat bankai už indėlius pinigų nemoka, o infliacija juos labai sparčiai valgo. Tuo metu nekilnojamojo turto ar sklypų kainos tik augs“, – mano A. Markevičius.

The post Būstų rinkos atvėsimas – laikinas appeared first on Sekunde.lt.

Vienkiemiai ir sodai tapo paklausia preke, už kurią prašoma kartais nepaaiškinamų sumų.

Sodybos arba sodo ieškanti Arūnė pasakoja nė nepagalvojusi, jog tai bus toks sudėtingas darbas. Dar prieš metus už 10 tūkst. eurų Panevėžio rajone buvo galima įsigyti ganėtinai tvarkingą sodo namelį sodininkų bendrijoje, dabar už tokią sumą įmanoma įpirkti begriūvančią lūšnelę. Anot panevėžietės, skelbimuose dažniausiai siūlomas objektas pateikiamas labai patraukliai, tačiau nuvykus į vietą paaiškėja, kad realybė skiriasi kaip diena nuo nakties.

„Seniai galvojau apie sodą ar sodybą. Kai per karantiną nebuvo leidžiama net į mišką išvažiuoti, nusprendžiau įgyvendinti šią svajonę. Pradėjusi paieškas supratau, kad tai kone laimės dalykas. Pensininkai dažnai pardavinėja ne sodą, o savo prisiminimus: kaip savo rankomis statė namelį, sodino obelis, nors ten likusi tik palaikė vėjo košiama būdelė“, – pastebi Arūnė.

Anot jos, jeigu pasirodo vertingesnis pasiūlymas, kai kaina atitinka kokybę, toks objektas nuperkamas per kelias valandas. Ji buvo numačiusi naujam pirkiniui skirti iki 10 tūkst. eurų, tačiau suprato, kad už tokią sumą įpirks nuo pastatymo laikų remonto taip ir nemačiusį sodo namelį su nedideliu sklypu ar begriūvančią sodybą kokiame užkampyje.

„Tokių baisių kainų, kokios yra šiemet, dar niekada nebuvo. O ir pasirinkimo praktiškai nėra. Panašu, kad savo sodo turėsiu dar palaukti“, – mano panevėžietė.

Pirkėjai nebeišrankūs

Lietuvos banko duomenimis, sausį gyventojai jau turėjo sukaupę 18 milijardų eurų indėlių – tai yra penktadaliu daugiau nei ankstesniais metais. Kol daugelis pramogų laukia geresnių dienų, išaugo investicijos į nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, per karantiną nupirktos net tos sodybos, kurios skelbimų portaluose mirgėjo kelerius metus. Suaktyvėjęs pirkimas ir labai menka pasiūla į viršų gerokai kilstelėjo kainas.

Nekilnojamojo turto agentūros Panevėžyje vadovas Vitalijus Lialis pasakoja, kad karantino pradžia praėjusių metų kovą šokiravo visus – Panevėžio mieste ir rajone nekilnojamojo turto pardavimai net dviem mėnesiams buvo visiškai sustoję. Visgi vėliau prasidėjęs suaktyvėjimas tęsiasi iki šiol. Ypač jis jaučiamas būtent sodybų ir sodų segmente.

„Išties labai perka sodybas. Šiemet pavyko parduoti net tas, kurių ilgai, po keletą metų niekas nepirko. Šiemet ši tendencija labai ryški“, – teigė V. Lialis.

Sodybų ar sodų pirkėjai, kaip pastebi brokeris, labai skirtingi. Vieni ieško sodybos ar sodo vasaros poilsiui, tačiau didesnioji dalis perka matydami tame tinkamą investiciją. Per karantiną buvo parduota nemažai nedidelių negyvenamų sodybų, kurios negali pasigirti nei vaizdingu kraštovaizdžiu, nei miško ošimu ar kokiu vandens telkiniu šalia. Vidutiniškai tokių objektų kaina siekia apie 10–15 tūkst. eurų.

„Tie 10–15 tūkst. eurų į sodybą yra savotiška investicija. Tokia suma dar po kelerių metų nebeteks vertės, o investavus į nekilnojamąjį turtą jis taip nenuvertės. Kita vertus, turėti vietą, kur galima tiesiog atvykti išsikepti šašlykų, irgi smagu“, – teigė nekilnojamojo turto ekspertas.

Naujos tendencijos

Sodybas aplink Panevėžį renkasi ne tik panevėžiečiai, bet ir svetur gyvenantys emigrantai. Ar tokio nekilnojamojo turto vertė kils, anot V. Lialio, didelis klausimas. Kitokia situacija yra su sodybomis prie vandens telkinių. Bet jų ir kaina visuomet buvo gerokai didesnė.

„Noras pirkti sodybas prie ežerų, kaip ir pardavėjų noras užsidirbti iš tokių objektų, niekur nedingo. Bet kartais iš tokio sklypo jokios naudos – nei privažiavimo prie jo, nei elektros, nei leidimo statyti. Ir dabar Anykščiuose turime tokį objektą prie ežero. Susidomėjimas didžiulis, bet nėra privažiavimo prie sklypo ir realiai jame galima pasistatyti tik palapinę“, – pasakojo V. Lialis.

Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai mato ir naują tendenciją kaip investiciją pirkti ne tik senas sodybas, bet ir sklypus net tokiose vietose, į kurias dar prieš kelerius metus nebuvo dairomasi. Per karantiną pasitaikė atvejų, kai pirkėjas, įsigijęs sklypą, vėliau visai šalia nupirko ir dar kelis, nors su jais bent artimiausiu metu neplanuoja nieko daryti.

„Prieš keletą metų žmonės, turėdami laisvesnių pinigų ir norėdami juos investuoti, pirkdavo nedidelius butus, juos nuomodavo. Dabar, kai butų kainos gerokai išaugo, tokio entuziazmo gerokai mažiau. Kai kvadratinio metro kaina artėja prie tūkstančio eurų, žmonės dairosi alternatyvų“, – teigė V. Lialis.

Naudojasi situacija

Nekilnojamojo turto eksperto teigimu, per karantiną beveik viso nekilnojamojo turto kainos šoktelėjo į viršų. Šiuo metu Panevėžyje kainos jau beveik priartėjusios prie Šiaulių. Kas lėmė tokį šuolį, aplinkybių daug, bet kaip vieną svarbiausių veiksnių ekspertai įvardija sumenkusią pasiūlą. Dar niekada nėra buvę, kad Aukštaitijos sostinėje būtų tokia maža pasiūla. Jeigu žmogui reikia būsto čia ir dabar, ypač jeigu perkama su paskola ar valstybės parama, – tenka pirkti tai, kas yra.

„Labiausiai nekilnojamojo turto rinką išjudino valstybės parama jaunoms šeimoms pirmam būstui įsigyti. Juos terminai stumia į kampą, apsispręsti reikia greitai, todėl dažnai tokie pirkėjai net nesidera, svarbu, kad spėtų laiku įgyvendinti planą. Tai irgi duoda postūmį kelti kainas. Jeigu kažkam nupirko būstą net nesiderėjus, susidaro tokia regimybė, kad visi kone iš rankų plėšia butus. Taip apetitas ir kitiems auga, todėl kainos ir kyla“, – mano V. Lialis.
Jo teigimu, visais laikais atsirasdavo neadekvačiai vertinančių savo turtą, tačiau karantino metu tokių ypač padaugėjo. Pavyzdžiui, už gerai suremontuoto, tačiau senos statybos daugiabutyje buto kvadratinį metrą prašoma 1200 eurų – trijų kambarių buto kaina Panevėžyje jau siekia apie 80 tūkst. eurų.

„Dar prieš metus tokie būstai būtų išjuokti ir nesulauktų susidomėjimo. O dabar tokie pardavėjai tiesiog bando laimę, nes rinkoje labai maža pasiūla. Tokių pasiūlymų tikrai padaugėjo, tai iškreipia kainas“, – sako V. Lialis.

Krizės elgsena

Nekilnojamojo turto brokerė Panevėžyje Asta Samulionytė taip pat pastebi, kad karantinas nekilnojamojo turto rinkos neprivertė padaryti pertraukos. Atvirkščiai, pandemija virto ekonomine krize, o išėjimas iš krizės dažniausiai siejamas su infliacija ir pinigų nuvertėjimu. To baimindamiesi daugelis nekilnojamąjį turtą perka nuomai arba tokį, kurio nereikėtų išlaikyti, pavyzdžiui, sklypus ar sodybas.

„Bandoma parduoti brangiai, stengiantis iš šios situacijos uždirbti. Kol kas tebelaukiama kainų stabtelėjimo. Jis prognozuotas jau senokai, tačiau jo nėra, o kainos tik didėja. Nekilnojamojo turto paklausa jau pranoksta prieškrizinį lygį“, – tvirtino brokerė.

Pasak A. Samulionytės, privačių namų pasirinkimas iki 10–15 km spinduliu nuo Panevėžio yra gana nemažas, o butų poreikis yra gerokai didesnis. Nauji butai ar kotedžai perkami netgi „popieriuje“, tai yra dar net nepastatyti.
A. Samulionytė pritaria, kad butų ir namų pardavimams didelį postūmį davė ir tai, kad po dvejų metų pertraukos jaunos šeimos ir vėl gali gauti valstybės paramą pirmam būstui įsigyti Panevėžio mieste.

„Tikrai yra tokių, kurie iš Vilniaus ar Kauno persikelia į Panevėžį vien dėl to, kad gali gauti nuo 15 proc. iki 20 proc. subsidiją būstui, juolab jei darbo perspektyvos neblogos“, – teigė A. Samulionytė.

Perka kauniečiai ir vilniečiai

A. Samulionytė pastebi, kad nors kiekvieną pavasarį aktyviau perkamos sodybos ir sodai, šiemet pirkėjai darosi mažiau išrankūs. Vieni perka poilsiui, kitiems tai – kaip investicija. Panevėžio regione galima sodybą įsigyti už 3–5 tūkst. eurų, bet gali nepakakti ir 100 tūkst. eurų.

„Vieni nori, kad sodyba būtų bent šiek tiek aptvarkyta ir pakaktų minimalių investicijų. Kiti, atvirkščiai, nori nupirkti kuo pigiau, kad galėtų susitvarkyti patys. Bet visi ieško kainos ir kokybės santykio“, – sako brokerė.

Anot A. Samulionytės, nėra tokios taisyklės, kad kuo pigesnis nekilnojamasis turtas, tuo greičiau parduodamas. Dažniausiai yra priešingai, nes labai apleistos sodybos reikalauja daug investicijų ir darbo.

„Jeigu sodyba kokiame Rokiškio rajone, tarp ariamų laukų, kur nėra net normalaus kelio privažiuoti, ji tekainuos kelis tūkstančius. O jeigu vienkiemis Anykščių rajone, netoli kokios upės ar ežero, jo ir kaina bus kitokia. Paprastai tokius vienkiemius perka didmiesčių gyventojai – vilniečiai ar kauniečiai kaip vasarnamius, todėl panevėžiečiams pasirinkimo nedaug ir lieka“, – sakė A. Samulionytė.

The post Nekilnojamam turtui tapo nebeišrankūs appeared first on Sekunde.lt.

Vienkiemiai ir sodai tapo paklausia preke, už kurią prašoma kartais nepaaiškinamų sumų.

Sodybos arba sodo ieškanti panevėžietė Arūnė pasakoja nė nepagalvojusi, jog tai bus toks sudėtingas darbas.  Dar prieš metus už 10 tūkst. eurų buvo galima Panevėžio rajone įsigyti pakankamai tvarkingą sodo namelį sodų bendrijoje, dabar už tokią sumą įmanoma įpirkti begriūvančią lūšnelę.

Anot panevėžietės, skelbimuose dažniausiai siūlomas objektas pateikiamas labai patraukliai, tačiau nuvykus į vietą paaiškėja, kad realybė skiriasi kaip diena nuo nakties.

„Seniai galvojau apie sodą ar sodybą. Kai per karantiną nebuvo leidžiama net į mišką išvažiuoti, nusprendžiau įgyvendinti šią svajonę. Pradėjusi paieškas supratau, kad tai kone laimės dalykas. Pensininkai dažnai pardavinėja ne sodą, o savo prisiminimus: kaip savo rankomis statė namelį, sodino obelis, nors realiai ten tebelikusi palaikė vėjo košiama būdelė”, – pastebi Arūnė.

Visą straipsnį skaitykite balandžio 8 dienos (ketvirtadienio) „Sekundės“ laikraštyje.

The post Sodybų tuštėjimo metas baigiasi appeared first on Sekunde.lt.

Nekilnojamojo turto (NT) brokeriai ir patys negali pasakyti, kodėl Aukštaitijos sostinėje šiemet atslinko didesnė, nei įprasta, pardavimo banga. Nors per pastaruosius porą metų brango tiek butai, tiek namai ir juos panevėžiečiai daugiausia pirko iš pavojingas palūkanas auginančių paskolų, pavasarį NT rinkos kreivė smarkiai šoktelėjo aukštyn. Keistai būstus renkasi į Panevėžį grįžę emigrantai.

Po birželį fiksuoto sumažėjusio perleistų nekilnojamojo turto objektų skaičiaus praeitą mėnesį rinka vėl sugrįžo į augimo vėžes – šalyje daugėjo tiek butų, tiek gyvenamųjų namų pirkimo–pardavimo sandorių, atsigavo ir žemės sklypų rinka. Tokias tendencijas paskelbė Registrų centras, analizuodamas sukauptus NT sandorių duomenis.

NT statistika šiais metais džiugina ir Panevėžį. Čia per septynis metų mėnesius parduota 720 butų, tai 15,5 proc. daugiau nei pernai tokiu pačiu laikotarpiu (620). Šis šuolis – aukščiausias tarp Lietuvos didžiųjų miestų.

Vien tik pastarąjį mėnesį Aukštaitijos sostinėje sandorių, kuriais perleista 108 butai, buvo įregistruota 7 proc. daugiau nei pernai liepą ir 13,7 proc. daugiau nei šiemet birželį.

Nenugąsdino ir bankai

Ar liepa buvo išskirtinė stebint visus šiuos metus, Panevėžio regione dirbanti NT brokerė Asta Samulionytė pasakyti negali. Tačiau 2019-ieji ir ypač jų kovas esą tikrai nustebino.

„Praeitais metais būstų ir kitokio NT pardavimas geriausiai sekėsi gruodį. Paskui sekė pirmieji metų mėnesiai, kai pardavimas natūraliai sulėtėja, o kovą – vėl rekordinis šuolis. Šiap per mėnesį aš viena tokių sandorių sudarau vidutiniškai 4, o per pakylėjimą – ir 6. Galiu tik patvirtinti, kad Panevėžio rinka dabar tikrai juda sparčiau“, – teigė pašnekovė.

Nuo šio pavasario, anot jos, pardavimas per daug ir nebekrinta. Tačiau moteris spėja, kad ši banga kažkada vis tiek atslūgs, mat atrodo, jog Panevėžys eina paskui Vilnių. Sostinėje NT rinka jau aprimo.

„Kaip ir kada viskas gali keisti, sunku prognozuoti. Kol yra paklausa, yra ir pasiūla“, – patikino specialistė.

Brokerės nuostabai, tokios bangos nestabdo net nuo šių metų pradžios itin išaugusios būsto paskolų palūkanos – jos jau perlipo 2,5 proc. ribą. Pašnekovės duomenimis, už skolintus pinigus būstą vis dar perkasi apie 80 proc. panevėžiečių.

„Bankai mato didelį pirkimo poreikį ir palūkanas kelia, o žmonės į tai kažkodėl vis dar nereaguoja“, – sako A. Samulionytė.

Populiariausia vakarinė dalis

NT rinkos šuoliui, pasak brokerės, įtakos nedaro net ir per dvejus pastaruosius metus ūgtelėjusios būsto kainos. Moteris pastebi, kad nuo 2017 metų butai Panevėžyje brango kone 5 tūkstančiais eurų.

„Prieš dvejus metus kapitalinio remonto reikalingas 2 k. butas butas Kniaudiškių mikrorajone kainavo apie 25–27 tūkst. eurų, dabar už tokį patį prašoma 30–32 tūkst. Aišku, galutinė kaina nustatoma Registrų centre, bet augimas – akivaizdus“, – pažymėjo brokerė.

Pirmoje vietoje pagal NT pardavimą Panevėžyje išlieka butai. Daugiausia, pasak A. Samulionytės, ieškoma 2–3 k. būsto, kuris būtų ne aukščiau nei ketvirtame aukšte. Per mėnesį, pašnekovės žiniomis, Panevėžyje parduodami vos du keturių kambarių butai.

Populiariausia vieta gyventi – vakarinė miesto dalis: Molainių, Kniaudiškių mikrorajonai, Statybininkų gatvė.

Gyvenamoji teritorija esą vis dar svarbiausias naujakurių kriterijus renkantis namus.

„Teko pardavinėti prastoką vieno kambario butą Kranto gatvėje, kurio vienintelis privalumas buvo renovacija. Šis pasiūlymas per savaitę sulaukė dviejų susidomėjusių ir butas parduotas po 900 eurų už kvadratinį metrą, kai kitoje miesto dalyje toks pat kainuotų ir po 500 eurų už kvadratinį metrą“, – kalbėjo brokerė.

Į paties buto būklę, anot jos, pirkėjai žiūri labai įvairiai: vieni nori visiškai suremontuoto ir modernaus, kitiems tinka ir su sovietmečio kvapu. Pastaruosius žmonės daugiau renkasi iš taupumo, planuodami savo lėšomis pigiau susitvarkyti.

Emigrantai rūmams neuždirbo

Paradoksas, kaip būstą renkasi iš užsienio visam laikui grįžę lietuvių emigrantai. Ilgus metus lenkę nugaras svetur, gimtinėje, pasak A. Samulionytės, dažniausiai jie ieško pigios sodybos Panevėžio rajone, nes jų biudžetas paprastai siekia tik iki 10–20 tūkst. eurų ir beveik dvigubai brangesnio vieno kambario buto mieste tokie gyventojai neįperka.

Didžiausias sumas už NT Panevėžyje, aišku, kloja pasiturinčios šeimos bei verslo atstovai. Ši grupė dažniausiai renkasi prabangius gyvenamuosius namus. Į būstą be kaimyno už sienos taip pat dažnai keliasi nuo daugiabučių pavargę panevėžiečiai.

Antroje vietoje NT rinkoje pagal pardavimą yra sklypai. Panevėžiečiai gana aktyviai, pasak brokerės, šiemet ieškojo namų valdų, žemės ūkio paskirties sklypų.

Kraustymosi metai

Preliminariais duomenimis, iš viso per septynis šių metų mėnesius pirkimo–pardavimo sandoriais visoje Lietuvoje perleista beveik 75 tūkst. NT objektų, arba 7 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį–liepą (70 tūkst.). Vien tik liepos mėnesį užfiksuota 12 tūkst. NT sandorių – dešimtadaliu daugiau nei praėjusių metų tą patį mėnesį ir 15 proc. daugiau nei šių metų birželį.

„NT sandorių rinka liepą pašoko po birželį fiksuoto perleistų NT objektų skaičiaus sumažėjimo. Tai iš dalies galėjo lemti ir techniniai dalykai, kai anksčiau sudaryti sandoriai tiesiog buvo įregistruoti liepos mėnesį. Žvelgiant į visų metų tendencijas, pastebimas nuosaikus rinkos augimas, kuris panašus išlieka visus metus“, – sako Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis.

Per septynis šių metų mėnesius šalyje savininkus pakeitė daugiau kaip 20 tūkst. butų – 5 proc. daugiau nei pernai sausį–liepą, tada parduota 19 tūkst. butų. Vien per liepos mėnesį Lietuvoje parduota 3,1 tūkst. butų, arba 6 proc. daugiau nei prieš metus ir 11 proc. daugiau nei šių metų birželį.

Šiais metais visoje šalyje taip pat buvo parduota 6,5 tūkst. gyvenamųjų namų – 9,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (6 tūkst.), o vien tik liepą – 1 170 (pernai liepą – 1 020, šių metų birželį – 969).

Didžiąją dalį šiųmečių NT sandorių ir toliau sudaro perleisti žemės sklypai. Šiemet savininkus pakeitė daugiau kaip 37 tūkst. sklypų, arba 8 proc. daugiau nei pernai per septynis mėnesius (34,5 tūkst. sklypų). Vien tik liepos mėnesį pirkimo–pardavimo sandoriais perleista per 6 tūkst. žemės sklypų – 14 proc. daugiau nei pernai liepą (5,3 tūkst.) ir 17 proc. daugiau nei šių metų birželį (5,2 tūkst.)

The post Panevėžyje – butų pardavimų šuolis appeared first on Sekunde.lt.

Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai pastebi, kad į Aukštaitijos sostinę atsirito banga iš Vilniaus, kur pirkti apleistus pastatus tapo ekonomiškai naudinga. Ar Panevėžys išloš iš nekilnojamojo turto rinkos pakilimo?

Visą straipsnį skaitykite liepos 26-os dienos (penktadienio) Panevėžio dienraštyje „Sekundė“.

The post Miestas atsikrato benamių landynių appeared first on Sekunde.lt.

Lietuviai pagal išlaidų dalį alkoholiui 2017 metais užėmė trečią vietą Europos Sąjungoje (ES) – Lietuvos gyventojai atsilieka tik nuo Latvijos ir Estijos, rodo naujausi Eurostato duomenys.

Didžiausią dalį namų ūkių išlaidų alkoholiui užpernai skyrė estai (5,2 proc.), antroje vietoje buvo latviai (4,9 proc.), trečioje – lietuviai (4 proc.), antradienį paskelbė Europos statistikos tarnyba.

Po Baltijos šalių sekė Lenkija (3,5 proc.), Čekija (3,3 proc.) ir Vengrija (3 proc.). Tuo metu ispanai užpernai alkoholiui skyrė mažiausią dalį visų išlaidų – 0,8 proc., graikai ir italai – po 0,9 proc.

Visos ES namų ūkiai 2017 metais alkoholiui išleido daugiau nei 130 mlrd. eurų.

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Europoje suvartojamo alkoholio lygis yra aukščiausias pasaulyje, be to, čia fiksuojama daugiausiai su alkoholio vartojimu susijusių mirčių.

„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.

The post Lietuviai pagal išlaidas alkoholiui – treti ES appeared first on Sekunde.lt.

Tai energingų profesionalų komanda, kuri dalijasi savo turima praktine patirtimi su kiekvienu klientu. „RE/MAX Solutions“ brokeriai padės jums nustatyti jūsų objekto rinkos kainą bei patars, kaip tinkamai paruošti jūsų nekilnojamąjį turtą par­duoti. Ši profesionalų komanda pasirūpins, kad informacija apie jūsų parduodamą nekilnojamąjį turtą pasiektų kuo daugiau potencialių ir motyvuotų pirkėjų. „RE/MAX Solutions“ brokeriai kviečia atvykti į biurą, įsikūrusį pačioje Panevėžio miesto širdyje, ir nemokamai pasikonsultuoti dėl jūsų parduodamo objekto, nes čia visi nekilnojamojo turto atsakymai vienoje vietoje! „RE/MAX Solutions“ biuro kontaktai: tel. 8 611 48760, el. p. panevezys@remax.lt, Laisvės a. 26, Panevėžys. www.remax.lt.

The post EXPO Aukštaitija. Verta aplankyti appeared first on Sekunde.lt.