Šiemet Savivaldybės organizuotam nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimo konkursui buvo pateikti 36 projektai: 27 nevyriausybinių, 7 bendruomeninių organizacijų ir 2 religinių bendruomenių bei bendrijų. Iš jų 5 projektai buvo įtraukti į rezervinių projektų sąrašą, o dar 10 neatitiko administracinių kriterijų. Vertinant projektus buvo atsižvelgiama į prioritetus: organizacijų veiklų plėtrą, bendradarbiavimo, jų profesionalumo ugdymą, gyventojų bendruomeniškumo skatinimą, naujų pilietinės veiklos modelių kūrimą ir sklaidą, socialinę atskirtį patiriančių, pažeidžiamų, negalią turinčių žmonių įtraukimą, įvairių pozityvių užimtumo ir laisvalaikio iniciatyvų plėtojimą, sveikos gyvensenos ugdymą ir kt.

3430 Eur skirta VšĮ Šv. Juozapo globos namams (socialiai pažeidžiamų asmenų maitinimas Panevėžio labdaros valgykloje „Betliejus“), 2910 Eur – Panevėžio jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ projektui „Happy run Panevėžys“, 3308 Eur – Labdaros ir paramos fondui „Nauja viltis“ (Posūkio taškas 4: santykiais paremta socialinė integracija), 3273 Eur – Panevėžio miesto neįgaliųjų draugijai (Socialinės atskirties mažinimas, pilietiškumo ir tautinės tapatybės puoselėjimas), 2394 Eur – VšĮ „Dailusis ornamentas“ Sveikos gyvensenos programai „Aukštaitijos keliais žingsniuojant…“, 3170 Eur – Panevėžio diabeto draugija „Viltis“ projektui „Diabetas – mano gyvenimo dalis“, 2594 Eur – VšĮ „Septynios akimirkos“ (Multifunkcinio centro veiklos užtikrinimas), 3060 Eur – Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos Sveikatinimo stovyklai, 388 Eur – VšĮ LASS šiaurės rytų centrui (LASS narių veikla, skirta Aukštaitijos 700 metų paminėjimui), 2204 Eur – Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus projektui „Atmintis gyva“, 2188 Eur – Aukštaitijos regiono asociacijai „Artritas“ Pasaulinės artrito dienos minėjimui, 2613 Eur – Panevėžio vietos veiklos grupės Vasaros stovyklai „BAM“ – bandyk, atrask, mąstyk, 415 Eur – Panevėžio miesto ir rajono tautodailininkų asociacijai „Pantautodailė“ Rudens gėrybių sezono uždarymo šventei, 2185 Eur – VšĮ Visapusiško lavinimo centrui (Vaikų užimtumo skatinimas), 2888 Eur – Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriui (Socialinę atskirtį patiriančių asmenų maitinimas šeimos namų labdaringoje valgykloje), 1992 Eur – Lietuvai pagražinti draugijos, Panevėžio miesto skyriaus projektui „Mylėkime ir gražinkime Lietuvą“.
1253 Eur atiteko Panevėžio miesto Aukštaičių-Žemaičių bendruomenės projektui „Aukštaičių-Žemaičių bendruomenė 2023“, 1031 Eur – Vietos bendruomenės „Už upės“ projektui „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“, 944 Eur – Asociacijos Liekupio bendruomenė projektui „Bendraukime ir keliaukime“.

1410 Eur skirta Panevėžio vyskupijos Caritui (Caritas 2023), 1365 Eur – Panevėžio Šv. apašt. Petro ir Povilo parapijos Vaikų dienos stovyklai „Šviesos vaikai“.

Nevyriausybinių organizacijų projektų konkursu siekiama stiprinti ir paremti aktyvias Panevėžio mieste veikiančias nevyriausybines organizacijas, skatinti jų veiklos plėtrą ir tęstinumą, tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą, teikiant finansinę paramą padėti spręsti Panevėžio miesto bendruomenei aktualias problemas.

The post Paskirstytos lėšos NVO projektams appeared first on Sekunde.lt.

NVO atkreipia dėmesį į skurdą, žmonių su negalia atskirtį, prastą ŽIV valdymą ir menką progresą LGBTIQ+ bei romų teisių srityje, teigiama Lietuvos žmogaus teisių centro pranešime žiniasklaidai.

Ataskaita apžvelgia Lietuvos pažangą, įgyvendinant Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą. Paktas įtvirtina tokias žmogaus teises kaip teisė į darbą ir teisingas bei palankias darbo sąlygas, socialinę apsaugą, psichikos sveikatą,švietimą ir kita.

Skurdo rodikliai nesikeičia daugelį metų

Anot NVO ataskaitos, 2021 metais su skurdo rizika susidūrė kas penktas Lietuvos gyventojas, o skaičius reikšmingai nesikeičia jau ne vienerius metus. 2021 m. skurdo rizikos riba laikyta, kai vienam asmeniui teko mažiau nei 483 Eur pajamų, o šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų amžiaus – 1 015 Eur.

„Net ir dirbantys bei minimalią algą gaunantys žmonės rizikuoja skursti. 2021 m. minimalioji mėnesinė alga siekė 90 proc. skurdo rizikos ribos. Taigi, dirbantys žmonės, ypač jei turi vaikų ar kitų išlaikytinių, susiduria su skurdo rizika, o valstybės pagalba – tiek draudiminės, tiek šalpos išmokos – dažnu atveju nesiekia skurdo rizikos ribos“, – sako Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad nors socialinis būstas praėjusiais metais ir pasidarė prieinamesnis, eilėse vis dar tenka laukti vidutiniškai trejus metus. Neramina ir menkai prieinamos socialinės paslaugos, kurios į pilnavertį gyvenimą ir darbo rinką turėtų padėti sugrįžti vienai skurdžiausiai gyvenančių grupių – bedarbiams, rašoma pranešime.

Beveik pusė žmonių su negalia patiria socialinę ir skursta

Šešėlinė ataskaita pristato ir realią asmenų su negalia padėtį, kuri, anot ataskaitos, ir toliau išlieka sudėtinga. Vienokią ar kitokią negalią turinčių žmonių užimtumas Lietuvoje nesiekia trečdalio (29 proc.), todėl beveik pusė (43 proc.) susiduria su skurdu ir socialine atskirtimi, o moterys ir mergaitės su negalia susiduria su papildomais iššūkiais ir nelygybe tiek dėl lyties, tiek dėl negalios.

Lietuvoje renkami duomenys rodo, skurdo riziką patiria keturios iš dešimties (39,9 proc.) moterų su negalia, tarp vyrų, turinčių negalią, šis skaičius trečdaliu mažesnis (26,9 proc.). Taip pat maždaug pusė moterų su negalia per savo gyvenimą yra patyrusios seksualinį smurtą, kas ketvirta kenčia nuo sisteminio fizinio smurto, panašus procentas moterų patiria ir nuolatinį seksualinį smurtą.

„Lietuvoje didžiulę socialinę atskirtį ir diskriminaciją patiria ne tik patys žmonės su negalia, bet ir šeimos, kurios prižiūri negalią turinčius artimuosius. Pusė šeimų teigia negaunančios jokių valstybės garantuojamų pagalbos paslaugų, kas trečias žmogaus su negalia globėjas ar globėja, dažniausiai moterys, dėl priežiūros krūvio visiškai iškrenta iš darbo rinkos“, – sako Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė.

Giria prasidėjusią psichikos sveikatos reformą

Ekspertės pastebi, kad viešoji diskusija dėl priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo psichiatrijoje Lietuvoje vis dar yra nauja tiek teisėkūroje, tiek profesinėse bendruomenėse. Tačiau Lietuva ataskaitoje ne tik kritikuojama, bet ir pažymima, kad šalis pagaliau ėmėsi ilgai lauktos psichikos sveikatos reformos. 2022 m.

Sveikatos apsaugos ministerija pristatė psichikos sveikatos priežiūros reformos aspektus, pagal kuriuos bus mažinama stacionarinių paslaugų apimtis, plėtojamos bendruomeninės paslaugos, didinamas kokybiškų paslaugų prieinamumas ir tęstinumas, stiprinamos žmogaus teisių principus atitinkančios ir į atsigavimą orientuotas paslaugos.

„Sveikintinas ir pagaliau atskira programa įtvirtintas žemo slenksčio paslaugų finansavimas bei veiklos plėtra. Pakaitinio priklausomybės nuo opioidų gydymo galimybės yra prieinamos laisvės atėmimo vietose, tačiau būtent šioje aplinkoje itin stinga kitų žalos mažinimo komponentų, tarp jų – švirkštų ir adatų keitimo. Lietuva taip pat vis dar prastai valdo ŽIV infekcijos plitimą ir gydymą. Lietuva, kaip ir kitos šalys turi siekti vadinamųjų „90–90–90“. Šie skaičiai reiškia, jog 90 proc. užsikrėtusiųjų ŽIV, žinotų savo diagnozę, 90 proc. sergančių ŽIV gydymui būtų taikoma antiretrovirusinė terapija ir 90 proc. gaunančių šią terapiją, būtų pasiekiama maža viruso koncentracija. Pagal UNAIDS ataskaitą, vertinama, kad Lietuva uždavinius įgyvendino tik „83–43–91“ rezultatu“, – sako organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė.

Drungni pokyčiai lytiškumo ugdymo, romų bei LGBTIQ+ teisių srityse

Ataskaitoje pateikiami duomenys rodo, kad mažai keičiasi ir romų bei LGBTQ+ bendruomenių situacija.

Ekspertės pastebi, kad nežymiai gerėjo Lietuvos gyventojų požiūris ir romus: 2022 m. atliktos apklausos duomenys parodė, kad daugiau nei pusė (58,6 proc.) Lietuvos gyventojų nenorėtų gyventi kaimynystėje su romais, prieš trejus metus šis skaičius siekė 62,8 proc., pažymima pranešime.

„Vis dėlto romai išlieka labiausiai į visuomenės užribius stumiama visuomenės grupė: 2015–2020 m. nesikeitė romų bendruomenės skurdo rodikliai, absoliuti dauguma romų (96 proc.) gyveno žemiau skurdo ribos“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.

Pokyčių beveik nebuvo ir LGBTQ+ teisių srityje: nors garsiai diskutuota apie būtinybę apsaugoti tos pačios lyties šeimas, tačiau net kompromisiniu vadinamas civilinės sąjungos įstatymas kol kas nepriimtas.

Translyčiai asmenys ir toliau išlieka itin pažeidžiami. Praėjusiais metais įsigaliojo naujas teisinis reglamentavimas, leidžiantis translyčiams žmonėms pasikeisti vardą ir pavardę. Iš tokių asmenų nebus reikalaujama medicininio lyties pakeitimo patvirtinimo, tačiau translyčiai ir toliau turės pateikti lyties neatitikimo diagnozę patvirtinančius dokumentus, o be teismo sprendimo ir toliau nebus keičiamas asmens kodas. Nevyriausybinės organizacijos kritikuoja ir praėjusiais metais priimtą Lyties tapatumo sutrikimo diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašą.

Nors aprašas suteikia galimybę pasinaudoti dalies reikalingų gydytojų paslaugomis, vis dėlto nenumato galimybės gauti operacinio gydymo, jame naudojama pasenusi leksika, niekaip neatliepiami nepilnamečių translyčių poreikiai, teigiama pranešime.

„Kaip svarbų pokytį išskirčiau Švietimo mokslo ir sporto ministerijos patvirtintą Gyvenimo įgūdžių ugdymo programą, į kurią įtrauktos ir lyčių lygybės bei lytiškumo temos. Nors ministerijai pritrūko politinės valios programoje apibrėžti smurtą lyties pagrindu, taip pat ne iki galo tiksli lyčių lygybės sąvoka, visgi nemažai dėmesio skiriama lyčių stereotipams bei jų sukeliamai žalai. Apibendrinant galima sakyti, kad turime drungnų pokyčių: pasaulio kontekste pakeitimai tiek translyčių asmenų teisių srityje, tiek lytiškumo ugdymo srityje nebūtų vertinami kaip atitinkantys geriausias praktikas, Lietuvos kontekste – tai kad ir nedideli, vis dėlto žingsniai į priekį“, – apibendrina J. Juškaitė.

Šešėlinę ataskaitą komitetui rengė Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Lietuvos negalios organizacijų forumas, Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicija, VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ ir Lietuvos žmogaus teisių centras.

Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas buvo priimtas 1966 m. Pakto įgyvendinimo priežiūrą vykdo JT Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas, kurį sudaro 18 nepriklausomų ekspertų. Lietuva prie šio Pakto prisijungė 1992 m. ir dėl jo įgyvendinimo atsiskaitinėjo 2004 m. bei 2014 m.

Vadinamosios šešėlinės ataskaitos – pasaulyje įprasta nevyriausybinių organizacijų veiklos praktika. Tokiomis ataskaitomis nevyriausybininkai siekia atskleisti žmogaus teisių apsaugos trūkumus, kuriuos pastebi dirbdami su pažeidžiamomis grupėmis bei analizuodami valstybės vykdomą politiką.

Šešėlinės ataskaitos rengimą parėmė Aktyvių piliečių fondas, kuris yra Europos ekonominės erdvės mechanizmo dalis.

The post Įvertino žmogaus teisių pažangą Lietuvoje: pokyčiai menki appeared first on Sekunde.lt.

Nors šiuo metu išaugusių srautų nevyriausybinės organizacijos nefiksuoja, vis tik, pažymi L. Lesauskaitė, bet kurią dieną gali prasidėti masinis Ukrainos karo pabėgėlių į Lietuvą antplūdis.

„Nerimo tikrai yra tiek darbuotojams, tiek ukrainiečiams. Ruošiamės tiek rengdami savanorius, tiek ir tikrindami rezervą, įsigydami reikiamas priemones. Kiekvieną dieną stebime skaičius, kiek ukrainiečių atvyksta į Lietuvą, tai kol kas tie skaičiai nėra tokie dideli – vidutiniškai per dieną atvyksta iki šimto naujų žmonių. Aišku, matome, kad kiekvieną dieną sprogdinimų, bombardavimų tikrai yra daug, ukrainiečiai palieka Kyjivą, kitas sritis, tai kiekvieną dieną laukiame su nerimu, nes bet kurią dieną gali prasidėti masinis ukrainiečių atvykimas“, – pirmadienį Eltai teigė L. Lesauskaitė.

Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje oficialiai užregistruota beveik 70 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių. Nors viešojoje erdvėje dažnai kalbama, kad didžioji dalis jų – išvykę, vis tik, svarsto L. Lesauskaitė, dauguma jų yra Lietuvoje.

„Tikrai nėra taip, kaip dažnai dabar sklando, kad didžioji dalis išvykę. Nors čia toks labiau spėjimas, bet, manau, kad apie 20 tūkst. galėjo išvykti, o apie 50 tūkst. jų Lietuvoje tikrai turime“, – svarstė L. Lesauskaitė.

Raudonojo kryžiaus atstovė pažymi, kad dalis ukrainiečių Lietuvoje sėkmingai integruojasi, tačiau, pasak jos, vis dar neretai kreipiasi prašydami humanitarinės paramos.

„Didžioji dalis ukrainiečių jau yra įsidarbinę, tai reiškia, kad nėra tokia situacija, kokia buvo pradžioje, kad trūksta absoliučiai visko, ir drabužių, ir maisto, ir dar kažkokių paslaugų. Dabar dažniausiai kreipiasi dėl humanitarinių paketų, dėl higienos priemonių“, – kalbėjo L. Lesauskaitė bei pridūrė, kad, prasidėjus mokslo metams, vis dažniau atsiranda įvairių kanceliarinių priemonių poreikis.

„Neretai mamos kreipiasi dėl įvairių kanceliarinių priemonių. Ir dėl kitų su vaikais susijusių įvairių prekių – tai valgymo kėdučių, vežimėlių. Taip pat yra tokių vaikų, kurie atvyko žiemą ir per beveik metus paaugo, tai reikia naujų ir drabužėlių, ir batų. Tai čia pagrindiniai dalykai dėl kurių kreipiasi“, – pridūrė ji.

Taip pat, pažymi Raudonojo kryžiaus atstovė, jaučiamas ir užimtumo trūkumas bei lietuvių kalbos pamokų stoka.
„Ką girdime, tai ukrainiečių norą mokytis lietuvių kalbos pamokų. Ieškome savanorių, kurie gebėtų tas pamokas vesti, čia tikrai nebūtinas išsilavinimas, bet čia tiesiog tie, kurie jaučiasi užtikrinčiau, stipriau, tai tikrai laukiame visoje Lietuvoje. Apskritai svarbi žinutė visuomenei, jei turite idėjų, tarkim, šokių pamokų, ar vedate kokius užsiėmimus vaikams, edukacijas, tai tikrai visi yra laukiami, patalpas turime, ukrainiečius pakviesime, tiesiog reikia rankų, kas gebėtų tuos užsiėmimus vesti“, – į visuomenę kreipėsi Raudonojo kryžiaus atstovė.

Taip pat, norinčius prisidėti prie paramos Ukrainai, L. Lesauskaitė informuoja, kad penktadienį Vilniaus humanitarinės pagalbos centras perkeliamas į naujas patalpas. Jis bus nebe Blindžių g. 24, tačiau Lukiškių g. 9.
Šiuo metu Lietuva pajėgi priimti iki 20 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių
Pasak L. Lesauskaitės, šiuo metu Lietuva yra pajėgi priimti iki 20 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių, tačiau, pažymi ji, tai nėra riba.

„Kaip tik neseniai savanoriai vizitavo savivaldybių siūlomas ukrainiečių apgyvendinimui patalpas, žiūrėjo, kokios sąlygos, tai situacija nėra bloga. Skaičiuojame, kad drąsiai ir patogiai galėtume priimti apie 20 tūkst. ukrainiečių, gal ir daugiau“, – teigė Raudonojo kryžiaus atstovė kartu pridurdama, kad konkretaus skaičiaus, kiek maksimaliai Lietuvoje galėtų būti apgyvendinta Ukrainos karo pabėgėlių – nėra.

„O kokios tos lubos, tikrai yra labai sunku prognozuoti ir niekas negali pasakyti. Kol kas sakyčiau, kad esame pasiruošę priimti 20 tūkstančių, bet didiname rezervą, įsigyjame įvairias priemones, kad tas priėmimas ir tas skaičius, jei išaugtų staigiai, tai būtume pakankamai susikoordinavę ir galėtume priimti daugiau“, – kalbėjo L. Lesauskaitė.

The post Baiminasi dėl artėjančios žiemos: gali prasidėti masinis ukrainiečių atvykimas appeared first on Sekunde.lt.

„Šiemet Savivaldybės organizuotam nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimo konkursui buvo pateikti 28 projektai – 25 nevyriausybinių, 2 bendruomeninių organizacijų ir 1 religinių bendruomenių bei bendrijų. Iš jų 3 projektai buvo įtraukti į rezervinių projektų sąrašą, o dar 4 neatitiko administracinių kriterijų. Vertinant projektus buvo atsižvelgiama į prioritetus – organizacijų veiklų plėtrą, bendradarbiavimo, jų profesionalumo ugdymą, gyventojų bendruomeniškumo skatinimą, naujų pilietinės veiklos modelių kūrimą ir platinimą, socialinę atskirtį patiriančių, pažeidžiamų, negalią turinčių žmonių įtraukimą, įvairių pozityvių užimtumo ir laisvalaikio iniciatyvų plėtojimą, sveikos gyvensenos ugdymą ir kt.“, – teigia Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

3000 Eur skirta Panevėžio diabeto draugijos „Viltis“ projektui „Diabetas – mano gyvenimo dalis“, 2804 Eur – labdaros ir paramos fondui „Nauja viltis“ („Posūkio taškas 3: santykiais paremta socialinė integracija“), 2750 Eur – VšĮ Šv. Juozapo globos namams (socialiai pažeidžiamų asmenų maitinimas Panevėžio labdaros valgykloje „Betliejus“), 2700 Eur – tėvų su neįgaliais girdėti vaikais ir jų draugų bendrijai „Adapta“ („Pagalba kurčiam vaikui“), 2436 Eur – Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriui (socialinę atskirtį patiriančių asmenų maitinimas šeimos namų labdaringoje valgykloje), 2400 Eur – Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos sveikatinimo stovyklai, 2140 Eur – VšĮ „Septynios akimirkos“ projektui „Socialinė bendruomenė Panevėžio mieste“, 2080 Eur – labdaros ir paramos fondo „Vilties arka“ projektui „SportOK“, 2036 Eur – VšĮ Aukštaitijos krepšinio mokyklai (formalaus ir neformalaus švietimo paroda 2022“).

1878 Eur skirta Panevėžio autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ autizmo supratimo ir tolerancijos renginiams Panevėžyje, 1805 Eur – Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto projektui „Ieškantys žinių ir bendrystės“, 1731 Eur – Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio miesto skyriaus projektui „Būdami kartu kuriame gražesnę Lietuvą“, 1599 Eur – Panevėžio klubo „Dviračiai“ projektui „Judesyje – sveikata ir bendrystė“, 1570 Eur – Panevėžio miesto neįgaliųjų draugijai (socialinės atskirties mažinimas, pilietiškumo ir tautinės tapatybės puoselėjimas“), 1500 Eur – studijai „Grožio mozaika“ (tarptautiniam vaikų ir jaunimo festivaliui-konkursui „Coliukė“), 1436 Eur – Panevėžio onkologinių ligonių asociacijos „Myliu gyvenimą“ projektui „Švęskime gyvenimą“, 1264 Eur – Aukštaitijos regiono asociacijos „Artritas“ Ievos Simonaitytės 125-ųjų metų bei Pasaulinės artrito dienos minėjimams, 1146 Eur – VšĮ Visapusiško lavinimo centro projektui „Mokymosi gebėjimų stiprinimas“.

1000 Eur atiteko Panevėžio Šv. apašt. Petro ir Povilo parapijos vaikų dienos stovyklai „Šviesos vaikai“, 850 Eur – Panevėžio miesto Aukštaičių-Žemaičių bendruomenės veikloms ir 600 Eur – VšĮ LASS šiaurės rytų centro projektui „Vienybė ir draugystė visada telydi“, skirtam karaimų metų paminėjimui.

Nevyriausybinių organizacijų projektų konkursu siekiama stiprinti ir paremti aktyvias Panevėžio mieste veikiančias nevyriausybines organizacijas, skatinti jų veiklos plėtrą ir tęstinumą, tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą, teikiant finansinę paramą padėti spręsti Panevėžio miesto bendruomenei aktualias problemas.

The post Panevėžio nevyriausybininkams paskirstytos lėšos appeared first on Sekunde.lt.

Europos Sąjunga ne tik atvėrė galimybes laisvai keliauti ar mokytis užsienio šalyse. Prisijungę prie demokratinių valstybių bendrijos įgijome įrankius atstovauti savo šalies piliečiams ne tik nacionaliniu, bet ir regioniniu, šiuo atveju europiniu, lygmeniu. Tai leido mums mokytis, įgyti neįkainojamos patirties ir ją pritaikyti čia, Lietuvoje, ir kurti pokyčius.

Tuo įsitikinusi Europos liberalaus jaunimo valdybos narė D. Rimkutė. Jos teigimu, žmonės kuria pokyčius, o geriausias būdas jauniems žmonėms imtis iniciatyvos ir nelikti kelyje vieniems yra jungimasis į jaunimo nevyriausybines organizacijas. Ne tik Lietuvos mastu.

Ją asmeniškai jungtis prie jaunimo nevyriausybinės organizacijos paskatino pilietiškumas. „Kai man buvo šešiolika metų, nusprendžiau, kad reikia kažką daryti pačiai. Aplinkui vyksta pokyčiai, o problemų nemažėja niekada, – sakė D. Rimkutė. – Aš norėjau prisidėti, būti naudinga visuomenei.“

Su šia mintimi ir prasidėjo jos kelias jaunimo politikoje, o pirmuoju žingsniu, atvedusiu į realias jaunimo atstovavimo platformas, tapo prisijungimas prie Lietuvos liberalaus jaunimo organizacijos.

Dalyvavusi ne vienoje pilietinėje akcijoje, inicijavusi ir įgyvendinusi ne vieną jaunimo projektą, o šiandien jo balsui atstovaujanti Jaunimo reikalų taryboje. D. Rimkutė pripažįsta, kad jaunimo balsas šiandien yra girdimas – jaunimo atstovai yra kviečiami pasisakyti, bendradarbiauti su politikais, megzti dialogą, yra įvairių valstybės institucijų dalis.

Vis dėlto pamatuoti pokyčius, kuriuos kuria jauni žmonės arba jų išsakytos idėjos, priimti sprendimai ir žengti žingsniai, yra labai sunku. Kaip ir kiekvienos kitos interesų grupės atveju. Todėl, D. Rimkutės teigimu, tam tikrais atvejais procesas gali tapti gerokai svarbesnis nei galutinis veiklos rezultatas.

„Aš manau, kad nevyriausybinės organizacijos pirmiausia turi kelti klausimus apie jaunų žmonių įtraukimą į diskusiją su politikais, į dialogo užmezgimą. Juk politikoje mes deriname interesus, o sužinome apie juos įvairių renginių metu. Nevyriausybinės organizacijos būtent tai ir daro: jos stengiasi pabrėžti švietimo aktualumą, jaunimo teisių užtikrinimą, poreikį puoselėti vakarietiškas vertybes ir demokratiją“, – sakė pašnekovė.

The post Sėkmės istorija: pilietiškumas stumia atstovauti jaunam Europos žmogui appeared first on Sekunde.lt.

Po 760 Eur – Žemaičių kultūros draugijos Panevėžio skyriaus „Panevėžio žemaičių dovanai Lietuvos šimtmečiui“, Liekupio bendruomenės „Švęskime Lietuvos nepriklausomybę prasmingai“, Panevėžio miesto neįgaliųjų draugijos „Būkim matomi ir tvirtu žingsniu į antrą šimtmetį“, LPF „Maisto bankas“ paramos ir pagalbos miesto silpniausiems projektui, diabeto draugijos „Viltis“ „Cukrinis diabetas – ne kliūtis bendravimui“; 720 Eur – labdaros ir paramos fondo „Vilties arka“ „100 tiesų apie Lietuvą“.

600 Eur gaus „Bitės namų“ asociacijos projektas „Šimtmetis po Bitės ir jos bendražygių ženklu“, 570 Eur – diabeto draugija „Viltis“ neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų reklamai, 560 Eur – Aukštaitijos krepšinio mokykla 3×3 turnyrui, 510 Eur – Raudonojo kryžiaus draugijos Panevėžio skyrius „Pirmajai pagalbai visiems“.

470 Eur skirta Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos projektui „Aktyvus poilsis – kelias į sveikatą“, 460 Eur – Panevėžio vyskupijos Carito „Drauge įveikime vienatvę“, 430 Eur – Maltos ordino pagalbos tarnybos Panevėžio grupės „Savanoriškos globos ir maitinimo paslaugos namų aplinkoje“, 400 Eur – „Senolių“ klubo „Kas dainuoja – tas nesensta“, 380 Eur – studijos „Grožio mozaika“ tarptautiniam vaikų ir jaunimo festivaliui-konkursui „Coliukė“, 350 Eur – Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centro regėjimo negalios žmonių laisvalaikio plėtrai ir pilietiškumo ugdymui, 340 Eur – Panevėžio vietos veiklos grupės projektui „Tautiškumas vienija kartas“, 300 Eur – motoklubo „Titanium“ „1000 km aplink Lietuvą“, 290 Eur – Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos tautodailės parodai, 230 Eur – „Šaltiniečių“ bendruomenės „Kartu mes galime daug“, 220 Eur – Rusų kultūros centro „Lietuvos nepriklausomybės 100-mečio minėjimas skatinant Lietuvos rusų toleranciją“.

200 Eur gaus pensininkų bendrijos „Panevėžio bočiai“ projektas „Bendrystė-aktyvumas-sveikata“, po 190 Eur – aklųjų ir silpnaregių vaikų globos bendrijos „Žvilgsnis“ interaktyvi stovykla, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Panevėžio viltis“ projektas „Apkabink mane“, Lietuvos policijos veteranų asociacijos Panevėžio filialo „1000 ąžuolų Lietuvos šimtmečiui“; 170 Eur – VšĮ „Dailusis ornamentas“ kūrybinių užsiėmimų programa neįgaliesiems „100 širdžių Lietuvai“, 130 Eur – bendruomenės „Už upės“ edukaciniai kūrybiniai užsiėmimai „Ir skleiskime gyvenimo grožį kaip gėles“, po 100 Eur – Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus „Gimtoji kalba gaivina, vienija, stiprina“, Senamiesčio bendruomenės narių užimtumo ir bendravimo skatinimo įsisavinant riešinių mezgimo mokomoji-praktinė programa ir VšĮ Inkocentro „Judėjimas – raktas į kokybišką senatvę“.

The post Savivaldybė išdalijo lėšas NVO projektams appeared first on Sekunde.lt.

Stiprios NVO turi pakankamai kompetencijos įvertinti vyriausybių ketinimus. Jos supažindina visuomenę su politinių sprendimų alternatyvomis, užprogramuotomis klaidomis. Be to, NVO, kaip bendraminčių platformos, sudaro geresnes galimybes piliečiams išsakyti savo idėjas ir prioritetus politikams, padeda nuo valdžios įstaigų ar kitų subjektų nukentėjusiems asmenims ginti savo teises.

NVO būklė yra šalies demokratijos barometras. Demokratija stipri, kai NVO yra stiprios, o valdžios įstaigos nepagrįstai nevaržo jų veiklos.

Pastaraisiais metais ES veikiančių NVO vaidmuo silpnėja: stiprėjančios autoritarinės partijos ribojimus taiko ne tik NVO sektoriui, bet ir žiniasklaidai, kyla pavojus teismų nepriklausomumui (Lenkijoje, Vengrijoje). Siekiama valdžią sutelkti vienose rankose, užgniaužti valdančiųjų kritiką ir alternatyvių idėjų skleidimą. Atsiranda ideologiškai nepalankių pažiūrų suvaržymų, pavyzdžiui, parama krikščioniškoms idėjoms daugeliu atvejų sutampa su moterų ir LGBT teisių pamynimu.

Vienas būtų silpninti NVO sektorių – riboti finansavimą, kartais prisidengiant ekonomikos krize.

Kroatijoje NVO valstybinis finansavimas buvo sumažintas reaguojant į NVO koalicijos kritiką valdžiai dėl LGBT teisių ir lytinio švietimo klausimų kėlimo. Su moterų teisėmis ir migracija dirbančių NVO, kurių idėjos nesutapo su valdančiųjų pažiūromis, finansavimas smarkiai nurėžtas Lenkijoje. Vengrijoje ir Ispanijoje žmogaus teisių srityje dirbančių NVO valstybės teikiamas finansavimas sumenko, o parama padidinta krikščioniškąją doktriną skleidžiančioms organizacijoms.

Varžomi ir NVO finansavimo šaltiniai. Vengrijoje visos didesnę nei 23 tūkst. eurų paramą iš užsienio gaunančios NVO privalo registruotis „užsienio finansuojamomis pilietinės visuomenės organizacijomis“ ir tai nurodyti savo interneto svetainėje bei publikacijose. Be to, jei konkretaus asmens iš užsienio parama viršija 1635 eurus, organizacija valstybei privalo atskleisti jo asmens duomenis ir juos paviešinti.

Paradoksalu, tačiau ES pastaraisiais metais kur kas daugiau finansavimo skiria trečiųjų šalių, o ne Bendrijos narių NVO.

Paradoksalu, tačiau Bendrija pastaraisiais metais kur kas daugiau finansavimo skiria trečiųjų šalių, o ne ES narių NVO (Lenkijos Stepono Batoro fondo skaičiavimais, demokratijos procesams skatinti kitose šalyse ES 2014–2020 m. numatyta 1,3 mlrd. eurų, o pačioje Bendrijoje – 624,5 mln. eurų).

Vyksta vyriausybių palaikomos ar toleruojamos šmeižto kampanijos ir administracinis NVO persekiojimas. Rumunijos darbo ministrė perspėjo, kad protestuotojai daro pažeidimą vesdamiesi vaikus. Lenkijos Piliečių judėjimo aktyvistai buvo sekami valstybės specialiųjų pajėgų, Poznanės LGBT būstinė buvo išplėšta ir suniokota. Aktyvistų sumušta Slovakijoje ir Rumunijoje. Nors valdžios įstaigos daugeliu atvejų neprisideda prie šių išpuolių, atsainus nusikaltimų tyrimas skatina toliau susidoroti su žmogaus teisių NVO.

Pastebimas NVO sektoriaus perteklinis reguliavimas. Tiesa, daugelis taikomų nuostatų, ypač susijusių su finansavimo šaltiniais, yra privalomos remiantis 2015 m. ES direktyva dėl finansų sistemos naudojimo pinigams plauti ar teroristams finansuoti prevencijos, tačiau vyriausybės neretai prisidengia šiais reikalavimais, siekdamos kontroliuoti ir silpninti NVO sektorių.

Šios tendencijos kelia nerimą Lietuvos NVO sektoriui. Dažnai pabrėžiama, kad administraciniai suvaržymai gresia ir mūsų organizacijoms. Vis dėlto reikia pripažinti, jog Lietuvos padėtis kiek kitokia – mūsų NVO sektorius dar tik siekia konstruktyviai bendradarbiauti su valdžios įstaigomis arba pagrįstai kritikuoti valdžios veiksmus. Kitaip tariant, daugelis Lietuvos NVO dar nėra tokios stiprios, kad, valdžios įstaigų akimis, jau dabar keltų joms pavojų.

Vienas svarbiausių NVO tikslų šiuo metu turėtų būti didinti ekspertinius pajėgumus ir kompetencijas, siekiant įrodyti valdžios įstaigoms, kad jos yra patikimos politikos proceso dalyvės. Taip pat reikia užtikrinti piliečius, kad organizacijos yra kompetentingos ir geba analizuoti, kritikuoti netinkamus valdžios sprendimus, ginti viešąjį interesą.

Čia pravartu atskirti du aspektus – skaidrumo ir patikimumo reikalavimus, taikomus bet kuriems politinio proceso dalyviams (finansinių operacijų, valdymo skaidrumas ir pan.), – kurie pastaraisiais metais buvo griežtinami tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje, ir išties perteklinius reikalavimus, pernelyg apsunkinančius organizacijų veiklą. NVO veiklos skaidrumas, užtikrinamas nesunkiai įgyvendinamomis ir NVO veiklos neribojančiomis priemonėmis, prisidėtų prie jų patikimumo ir palengvintų dalyvavimą priimant viešosios politikos sprendimus. Tačiau reikia stebėti, kad prisidengiant skaidrumo reikalavimu ir taip sunkiai augantis NVO sektorius nebūtų sugniuždytas.

Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė yra Vilniaus politikos analizės instituto Gero valdymo programos direktorė

The post Pavojai, gresiantys NVO appeared first on Sekunde.lt.