Tai – 4,6 proc. mažiau nei 2016 metais, kai pelnas siekė 251,2 mln. eurų. Bankų turtas per metus išaugo 6,1 proc. iki 27,3 mlrd. eurų, grynosios palūkanų pajamos – 10,2 proc. iki 404,6 mln. eurų, o grynosios komisinių pajamos – 17 proc. iki 204,5 mln. eurų.

„Bankų turtas ir toliau augo, nieko stebėtino, nes ekonominis ciklas yra pakilime, todėl turtas auga. Augimas susijęs su aktyviu skolinimo, per metus suteiktų paskolų vertė išaugo 600 mln. eurų, taip pat didėja grynieji pinigai ir lėšos laikomos centriniame banke“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Anot jo, bankų pelno mažėjimas susijęs su DNB ir „Nordea“ banko susijungimu bei IT sistemomis.

„Praėję metai bankams buvo pelningi, tas pelnas galėjo būti didesnis, bet dėl įvykusio susijungimo jis pasikoregavo. Eilinį kartą buvo nurašytos informacinės sistemos kai kurių bankų, nepavyko susitvarkyti su IT sistemomis, jos sumažino rezultatus. Prie pelno mažėjimo taip pat prisidėjo tam tikri apskaitiniai dalykai, susiję su DNB ir „Nordea“ susijungimu, kurie lėmė, kad pelnas buvo mažesnis“, – sakė V. Vasiliauskas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

The post Smuko Lietuvoje veikiančių bankų pelnas appeared first on Sekunde.lt.

„Atlikta apklausa rodo, kad 62 proc. mobiliosios bankininkystės naudotojų Baltijos šalyse svarbu gauti informaciją apie pokyčius banko sąskaitose. Todėl man labai malonu klientams pristatyti šią naują unikalią ir nemokamą paslaugą, kuri yra viena iš „Nordea“ mobiliosios programėlės kertinių akmenų. Sąskaitų apmokėjimas, įvykdyti mokėjimai ar gautas atlyginimas – nuo šiol mūsų klientai bus dar labiau informuoti apie savo finansus“, – sako Jānis Paksis, „Nordea“ elektroninės bankininkystės vadovas Baltijos šalyse.

Anot jo, naujausi duomenys rodo, kad klientai įvertina ir renkasi naudoti nemokamą pranešimų paslaugą. Iki dabar daugiau nei 1000 banko klientų Latvijoje užsisakė gauti pranešimus, Estijoje paslaugą pasirinko daugiau nei 600, o Lietuvoje – apie 300 klientų. Be to, bendras „Nordea“ mobiliosios programėlės atsisiuntimų skaičius Baltijos šalyse, palyginti su praėjusiu laikotarpiu, išaugo 49 proc. ir pasiekė 108 tūkst. atsisiuntimų.

* Apklausą internetu organizavo SIA „Omnicom Media Group“ naudodamasi Europos viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų asociacijos ESOMAR (www.esomar.org) standartais. Apklausa buvo atliekama 2017 m. vasarį, joje dalyvavo 2126 respondentai iš visų Baltijos šalių, amžiaus grupę sudarė asmenys nuo 18 iki 65 metų.

Galimi pranešimų tipai:

• pranešimai apie visus įeinančius mokėjimus konkrečioje sąskaitoje;

• pranešimai apie siunčiamus mokėjimus, viršijančius tam tikrą kliento nustatytą sumą;

• pranešimas kai sąskaitos likutis nukrenta žemiau nei kliento nustatyta riba;

• banko „Nordea“ pasiūlymai (naujos kampanijos, produktai);

• banko „Nordea“ informaciniai pranešimai (pavyzdžiui: internetinės bankininkystės/ bankomatų pasiekiamumas, poskyrių darbo laiko pakeitimai ir pan.).

Kaip įjungti mobiliosios programėlės pranešimus?

Pirmiausia reikia atnaujinti (arba atsisiųsti, jei dar neturite) „Nordea“ mobiliosios bankininkystės programėlę. Naujoji pranešimų paslauga gali būti įjungta programėlės meniu skyrelyje „Nustatymai“ pasirinkus punktą „Pranešimų nustatymai“. Atsidariusiame lange reikia įjungti šalia „Įjungti pranešimus“ esantį jungiklį ir atlikti pranešimų paslaugos konfigūravimą pagal poreikius kiekvienai iš turimų sąskaitų. Tai atlikus pakeitimus reikia išsaugoti paspaudžiant lango apačioje esantį mygtuką „Išsaugoti“. Programėlės pranešimus gali gauti visi „iPhone“ ir „Android“ telefonų naudotojai, kurie turi ir naudojasi „Nordea“ mobiliosios bankininkystės programėle „Nordea Lietuva“.

Klientai bet kuriuo metu gali lengvai įjungti ar išjungti pasirinktus pranešimus programėlės meniu skiltyje „Nustatymai“.

The post „Nordea“ programėlėje – nemokama mokėjimo pranešimų paslauga appeared first on Sekunde.lt.

„Būsimo banko pavadinimas įprasmins esminius mūsų pažadus klientams: būsime šiuolaikiškas, Baltijos šalių gyvenimo būdą ir verslumą suprantantis bankas. Mūsų vizija – tapti geriausiu Baltijos šalių banku, kurio strateginė ašis būtų orientacija į klientus“, – sako jungtinio banko tarybos pirmininkas Nilsas Melngailis.

„Naują prekės ženklą, kaip ir patį būsimą banką, kuriame patys. Turime retą galimybę veikti taip, kaip mums atrodo geriausia, sujungiant mūsų profesionalumą, patirtį ir išskirtinį požiūrį į klientus, – aiškina būsimo jungtinio banko vadovas Erkki Raasuke. – Sieksime, kad naujasis bankas vadovautųsi šiomis vertybėmis ir trimis pagrindiniais veiklos principais: žmonės – pirmiausia, kokybė kiekvienoje detalėje ir tikslų aiškumas“.

Freddie Bavyestockas, prekės ženklą kūrusios agentūros „Future Brands“ vyriausiasis strategijos direktorius, teigia, kad pavadinimas „Luminor“ vienija dvi esmines jungtinio banko stiprybes: „Lumin“ – tai lotyniško žodžio šaknis, reiškianti šviesą. Norime savo klientams, bendruomenėms ir šalims, kuriose esame ir veikiame, duoti aiškų ženklą, kad gyvenimas gali keistis į gera ir tai yra kelias į geresnę ateitį. Antroji pavadinimo dalis „nor“ simbolizuoja organizacijos šaknis ir Šiaurės šalių bankų padėtą pagrindą.“

Bankų susijungimą dar turi patvirtinti atsakingos bankų veiklą ir konkurenciją prižiūrinčios institucijos. Tikimasi, kad procesas bus baigtas 2017 m. antrąjį ketvirtį. Kol nebus gauti visi reikalingi patvirtinimai, abu bankai veiks nepriklausomai ir tęs įprastinę veiklą su dabartine vadovybe.

The post Lietuvos bankų rinkoje – naujas vardas appeared first on Sekunde.lt.