Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenimis, specializuotus nuotolinius kursus baigė per 132 tūkst. asmenų, o dar 13 tūkst. piliečių dalyvavo įvairios trukmės kontaktiniuose mokymuose.

Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas akcentuoja, kad piliečių švietimas ir pasirengimas krizinėms situacijoms yra nuosekli valstybės stiprinimo dalis. Todėl, anot jo, mokymai bus aktyviai organizuojami ir kitąmet.

„Siekiame, kad piliečiai žinotų valstybės veikimo algoritmus mobilizacijos ar kitų valstybei kritinių situacijų metu, todėl džiaugiamės augančiu svetainės mobilizacijosmokykla.lt naudojimu, didėjančiu dalyvavimu specializuotuose kursuose. Kitąmet mokymus visuomenei tęsime, todėl kviesime piliečius sekti informaciją Krašto apsaugos ministerijos ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento svetainėse bei aktyviai registruotis į mokymus“, – pranešime cituojamas T. Godliauskas.

Šiemet Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento (MPPD ) koordinuojamus 8 valandų trukmės atsparumo hibridinėms grėsmėms mokymus išklausė beveik 1,5 tūkst. asmenų, dar beveik 4 tūkst. piliečių baigė pilietinio pasipriešinimo modulio mokymus.

Didelio susidomėjimo sulaukė ir nuo rugsėjo pradėti vykdyti 4,5 valandos trukmės Pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui pagrindų mokymai. Per 3 mėnesius šiuos mokymus išklausė 7,5 tūkst. asmenų.

The post Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mokymuose – per 100 tūkst. gyventojų appeared first on Sekunde.lt.

Linos Mitrikaitės vardas glaudžiai siejasi su jaunimo organizacijos „Tavo veiksmo partneriai“, arba kitaip YPA, iniciatyvomis. Ji šios organizacijos siela ir įkūrėja.

Pati Lina studijavo net keturiose šalyse, savanoriavo netikėčiausiose vietose, kilo daug žadėjusios karjeros laipteliais reklamos ir leidybos srityje, bet galop metusi darbą biure nėrė į visiškai naują sritį ir dabar jaunuoliams iš viso pasaulio padeda pažinti gyvenimo spalvas.

Dar visai neseniai į Panevėžio rajoną, Čiūrų kaimą, sugužėjo jaunuoliai ir jaunimo darbuotojai iš įvairiausių pasaulio kampelių.

Būtent čia, gamtos apsuptyje, įvyko jaunimo mainai „Mindful Kitchen“ (sąmoninga virtuvė – aut. past.) apie augalinių patiekalų gaminimą ir sąmoningo bei dėmesingo valgymo, santykio su maistu ir kūnu praktikas bei jaunimo darbuotojų mokymai apie dirbtinio intelekto panaudojimą darbe su jaunimu.

Rūpesčių į virtuvę nesinešė

Anot L. Mitrikaitės, šiais laikais žmonės, ypač jaunimas, valgydami užsiima įvairiausiomis veiklomis – naršo internete, žiūri filmus ar susirašinėja su draugais. Taip pat daugeliui jaunuolių maisto gaminimas yra iššūkis.

Nežinojimas kaip gaminti, laiko stoka ar tiesiog negatyvus požiūris į maisto gaminimą, kuris dažnai ateina iš šeimos – maisto gaminimas yra kančia, laiko švaistymas ar moterų pareiga – stabdo jaunimą nuo sveiko, dėmesingo ir su meile gaminamo maisto.

„Norėdami parodyti visai kitokį požiūrį į gaminimą ir maistą, susibūrėme ir su bendraminčiais organizavome jaunimo mainus „Mindful Kitchen“, – pasakoja Lina.

Į Čiūrų kaimą Panevėžio rajone susirinkę 18–30 metų jaunuoliai iš šešių pasaulio šalių – Lietuvos, Vengrijos, Italijos, Graikijos, Estijos ir Moldovos – mokėsi gaminti augalinius patiekalus.

Dauguma jaunuolių studentai, keletas iš jų – moksleiviai.

Užsiėmimus vedė Monika Martuzevičiūtė, šeimos restorano Krekenavoje savininkė.

„Mes ne tik mokėmės gaminti, bet gamindami kreipėme dėmesį į savo būseną, energiją, kurią atsinešame į virtuvę: prieš kiekvieną gaminimą atlikdavome atsipalaidavimo, meditacijos ar dėkingumo praktikas, kad paliktume rūpesčius už virtuvės durų“, – pasakoja L. Mitrikaitė.

Rinkosi tylą

Anot L. Mitrikaitės, jaunuoliai iš karto pastebėjo, kad maistas tampa daug skanesnis, kai jie atsipalaidavę, pilni laimės ir džiaugsmo. O jei skuba, yra supykę, suirzę ar prastai jaučiasi, ir maistas nebe toks skanus, prikepa ar ką nors pamirštama įdėti.

Susirinkusieji diskutavo, kalbėjo apie valgymo sutrikimus, su maistu gaunamas maisto medžiagas, meditavo, taip mokydamiesi priimti ir mylėti savo kūną tokį, koks jis yra.

„Dažnai vakarienę valgydavome tyloje, pasitelkę visus pojūčius, atkreipdami dėmesį į tai, kas mūsų lėkštėje. Drąsiausi dalyviai išmėgino valgyti rankomis. Visa tai darėme, kad geriau pajustume maisto skonį, tekstūrą, pamatytume spalvas lėkštėje, geriau užuostume kvapą ir pasimėgautume“, – pasakoja jaunimo mainų iniciatorė.

Pasak L. Mitrikaitės, daugelis prieš mainus nerimavo. Priėmė tai kaip savaitės iššūkį, o projektui pasibaigus pripažino, kad patiekalai gerokai viršijo lūkesčius, grįžę namo norėtų į savo racioną įtraukti daugiau augalinio maisto.

„Keletas net juokaudami prašė virėjos Monikos gyventi kartu ir projektui pasibaigus, kad galėtų mėgautis jos maistu“, – juokiasi Lina.

Dalyvį iš Kenijos labiausiai nustebino tai, kad Lietuvoje kava ne tokia stipri kaip jo šalyje. Kad pajustų norimą kofeino efektą, jis išgerdavo 12 puodelių kavos per dieną!

„Kadangi kavos pupelės auginamos Kenijoje, toje šalyje net vaikai geria kavą. Buvo labai įdomu susipažinti su šiais kultūriniais skirtumais ir kavos gėrimo įpročiais“, – sako Lina.

Mėgaujasi patiekalais

Pati L. Mitrikaitė jau trejus metus valgo tik augalinį maistą. Šis mitybos pokytis įvyko Airijoje.

Tuo metu ji savanoriavo pagal Europos solidarumo korpuso programą ir padėjo benamiams užsiimti prasminga veikla, išlaikyti turimus socialinius įgūdžius ir įgyti naujų.

„Gyvendama Airijoje pradėjau lankyti akrobatinės jogos užsiėmimus. Ten susipažinau su keletu žmonių, kurie jau daug metų valgė tik augalinius patiekalus. Iš pradžių tikrai negalvojau, kad ir pati taip pradėsiu valgyti. Tačiau leisdama laiką su šia bendruomene, labai daug sužinojau apie augalinę mitybą, išmokau gaminti augalinius patiekalus, sužinojau, kaip valgyti skaniai, sveikai ir sočiai“, – pasakoja Lina.

Ji sako dažnai sulaukianti klausimo, kodėl pasirinko tik augalinį maistą. Atsakyti jai nėra paprasta – tiesiog šiuo metu taip norisi.

„Žmonės dažniausiai tikisi konkretaus atsakymo, konkrečios priežasties. Atsakyti į šį klausimą man labai paprasta – tiesiog šiuo metu man taip valgyti yra natūralu. Mėgaujuosi patiekalų spalvomis, įvairumu, nuolat atrandu naujus receptus“, – sako Lina.

Anot jos, tokį maistą paprasta gaminti, sandėliuoti, nes praktiškai visi produktai, išskyrus vaisius ir daržoves, yra ilgai galiojantys, nereikalauja ypatingų laikymo sąlygų.

„Gyvenu kaime, daug produktų užsiauginame patys. Taip valgyti, sakyčiau, net pigiau. Nemanau, kad augalinė mityba būtinai geresnė už kitokią. Svarbiausia suprasti, ką valgome ir kokią įtaką maistas turi mūsų sveikatai, savijautai“, – pabrėžia pašnekovė.

Buria kartas ir valstybes

Čiūrų kaime stovyklavęs jaunimas ne tik mokėsi sąmoningai valgyti, bet ir užsiėmė įdomia veikla: nuėjo 14 kilometrų žygį, aplankė Krekenavos regioninio parko lankytinus objektus, nėrė į miško maudynes norėdami visomis juslėmis patirti mišką, išmokti priimti viską taip, kaip yra – nevertindami blogai ar gerai, patinka ar nepatinka.

„Atsipalaidavome ir geriau save pažinome per kūrybines užduotis: piešdami mandalas išpiešėme savo asmenybes, kurdami mozaikas iš iškarpų išsigryninome savo svajones ir tikslus. Paskutinę projekto dieną surengėme bendruomenės šventę ir prie savo rankomis gamintų augalinių patiekalų stalo pakvietėme Krekenavos, Upytės ir Panevėžio rajono žmones. Kartu su klebonu Gediminu Jankūnu bei Upytės ansambliu „Vešeta“ užkūrėme tikrą vakarušką“, – juokiasi L. Mitrikaitė.

Ansamblio dalyviai atvyko pasipuošę tautiškais kostiumais ir su instrumentais, kartu šventė ir Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos mokytojai, mokiniai, bendruomenės nariai.

Jaunimo mainų dalyviai irgi pademonstravo savo talentus.

„Viena mergina – operos solistė – atliko muzikinį kūrinį. Sutartinių atlikėjas Ovidijus Bacevičius kvietė kartu dainuoti sutartines. Žaidėme muzikinius žaidimus, šaradas, dalyviai iš užsienio mokė šokti savo tradicinius šokius. Tai buvo tikra šventė iki vėlyvo vakaro, subūrusi skirtingas kartas bei šešias valstybes į vieną bendruomenę“, – džiaugiasi L. Mitrikaitė.

Apie dirbtinį intelektą netradiciškai

Kita greta Panevėžio vykusi stovykla – jaunimo darbuotojų mokymai.

Anot L. Mitrikaitės, šis projektas – tarsi vienas žingsnelis aukštyn. Tokio tipo projektai turi griežtesnius vertinimo reikalavimus, taip pat organizacija turi gerai išmanyti tai, ką daro ir užtikrinti aukštą projekto įgyvendinimo kokybę.

„Sužinoję, kad patvirtino projektą, buvome labai laimingi. Paaugome kaip organizacija, praplėtėme savo kompetencijas ir sukūrėme daugiau galimybių ne tik jaunimui, bet ir su jaunuoliais dirbantiems žmonėms augti ir tobulėti šioje srityje“, – džiaugiasi L. Mitrikaitė.

Vykdyti mokymus apie dirbtinį intelektą Lina nusprendė dėl labai aiškios priežasties – būtinybės perprasti šiuolaikines ir nuolat tobulėjančias technologijas ir jas panaudoti prasmingai bei kūrybiškai.

„Išmokome naudotis dirbtinio intelekto įrankiais, atpažinti tikrus ir dirbtinio intelekto sukurtus vaizdus, taip pat kūrėme dainas, kūrybinius tekstus bei nuotraukas. Be to, sukūrėme skaitmeninę erdvę „Metaverse“, kurioje planuojame surengti virtualų susitikimą su projekto dalyviais. Kiekvienas dalyvis turės savo avatarą, suteikiantį įspūdį tarsi dalyvautų realiame susitikime“, – pasakoja Lina.

Vyko ir dvi netradicinės pamokos apie technologijas Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje.

Mokymus vedė lektorius Mikis van Zdelhofas iš Nyderlandų, kuris mentoriauja įvairių garsių įmonių Nyderlanduose darbuotojams.

Savo patirtimi pasidalino regėjimo negalią turintis Algirdas Bernatavičius, jis tik dar kartą įrodė, jog negalia labai įgalina.

Jis mokė, kaip pritaikyti technologijas ir dirbtinį intelektą dirbant su mažiau galimybių turinčiais jaunuoliais.

Priešintis beprasmiška

L. Mitrikaitės manymu, technologijų ir dirbtinio intelekto vystymasis iš esmės pakeis mūsų darbo stilių.

„Jau dabar žmonės, ypač jaunimas, dirbdami nuotolinį darbą keliauja po egzotines šalis. Darbo laikas, kurį praleidžiame užduotims atlikti, labai sumažėjo – galima padaryti viską greičiau ir efektyviau. Tad, manau, turėtų keistis ir 8 darbo valandų dienos konceptas“, – svarsto Lina.

Ji pastebi, kad nemažai žmonių turi skeptišką nuomonę apie technologijas ir dirbtinį intelektą, vengia juos naudoti darbe ir gyvenime.

Pasak L. Mitrikaitės, galvojant apie technologijų ir dirbtinio intelekto vis didėjantį vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje, jai atmintyje iškyla vaikystėje girdėtas Maironio eilėraštis „Nebeužtvenksi upės bėgimo…“

„Ši technologijų revoliucija yra labai galinga ir kelio atgal jau nėra. Mokėti naudotis technologijomis ir dirbtiniu intelektu būtina. Priešintis ir ignoruoti būtų neišmintinga“, – mano Lina.

Mokymuose apie dirbtinį intelektą dalyvavo jaunimo darbuotojai, karjeros specialistai, bibliotekininkai ir mokytojai taip pat iš šešių šalių: Lietuvos, Nyderlandų, Vengrijos, Ukrainos, Moldovos ir Rumunijos.

„Įdomu, kad nemažai dalyvių, nors jau ir kurį laiką gyvena minėtose šalyse, gimę ir augę Bangladeše, Pakistane, Slovakijoje, Jemene, Kenijoje. Turėjome nuostabią galimybę susipažinti su daugybe skirtingų kultūrų“, – džiaugiasi Lina.

Kaip skirtingo mentaliteto, patirčių žmonėms pavyko sutarti, kurti bendrystę ir draugystę?

Lina sako, jog jai labai patinka pasakymas, kad „Mes – stiprūs įvairovėje“.

„Manau, kad tokie renginiai suburia žmones, kuriems įdomu ir smalsu susipažinti ir patirti tą įvairovę. Susitikę mes pristatome savo kultūras vakarų metu. Vaišinamės tradiciniais patiekalais, šokame, dainuojame tradicines dainas, žaidžiame žaidimus, mokomės pasisveikinti įvairiomis kalbomis. Tarpkultūriškumas sustiprina renginio patirtį ir plečia akiratį“, – įsitikino L. Mitrikaitė.

Lietuviški akcentai

Vakaruška, kurią sungė Upytės tradicinių amatų centras ir ansamblis „Vešeta“, iš svetur atvykusiems mainų dalyviams paliko labai didelį įspūdį. Juk šiais laikais jaunimo vakarėliai vyksta visai kitaip.

„Dalyviams labai patiko ir lietuviškos saunos ceremonija. Daugelis stebėjosi natūraliais maloniais kvapais, kuriuos skleidžia ąžuolo ir beržo vantos, džiovinti serbentų ar mėtų lapeliai, šalavijas. Taip pat druskos, medaus ir riešutų sviesto tepimas ant kūno buvo visiškai nauja ir saldi procedūra“, – šypsosi Lina.

Anot L. Mitrikaitės, mainų dalyviai labai gražiai atsiliepė ir apie mūsų krašto gamtą.

„Grožėjosi mišku, Nevėžio upe. Matė stirnų ir net šernų. Kadangi daugelis atvyko iš miestų, aplinkos pasikeitimas ir ramybė padėjo atsipalaiduoti ir pajusti kokią stiprią galią turi gamta, kaip tai yra svarbu žmogui“, – sako mainų organizatorė.

Tiesa, pačios Linos santykis su gamta – kintantis.

„Meluočiau, jei sakyčiau, kad visada turiu stiprų ryšį su gamta. Kartais, ypač šiltuoju metų laiku, ryšys būna labai stiprus, o žiemą laiko gamtoje praleidžiu mažiau. Būna savaičių, kai kiekvieną dieną einu pasivaikščioti į mišką, išsimaudau šaltoje Nevėžio upėje, tyloje stebiu medžius, paukščius ir gyvūnus. Būna ir tokių savaičių, kai pasineriu į įvairiausias veiklas ir darbą, o atsipalaiduoti padeda šokiai, knygos, arbata ar net išvažiavimas kelioms valandoms pasivaikščioti po miestą“, – pasakoja Lina.

L. Mitrikaitė labiau gyvena sezoniškai ir klausydama vidinių poreikių.

„Tačiau taip, kūrybiškos idėjos man geriausiai kyla gamtoje. Jau planuoju solo žygį po Krekenavos miškus tam, kad parsineščiau kūrybinių idėjų ateinančių metų projektams“, – šypteli L. Mitrikaitė.

Lipdė kanapių namą

Dar praėjusiais metais L. Mitrikaitė puoselėjo svajonę apie molinių namų statybą, todėl vasarą norėjo paskirti kelionei po Europą.

Ši turėjo padėti suprasti, kaip tokius namus statyti, ar norėtų tokiame gyventi.

Dešimt dienų krekenavietė gyveno moliniame name Lenkijoje ir visa esybe pajuto jo grožį.

„Namo šeimininkė Beata išmokė dar labiau mylėti ir pažinti augalus – kiekvieną rytą gerdavome glotnučius iš dilgėlių ir kitų sode priskintų žolių ir vaisių. Sužinojau apie permakultūrą, namo, kambarių projektavimą atsižvelgiant į saulės judėjimą danguje bei skirtingą aukštį skirtingais metų laikais“, – pasakoja pašnekovė.

Visai netikėtai L. Mitrikaitė surado namų statybos iš kanapių ir kalkių dirbtuves Lietuvoje, šalia Baltarusijos sienos. Vieta, kur galima nuvykti ir patirtį gyvenimą kanapių nameliuose, turbūt neatsitiktinai pavadinta „Pasakų žeme“.

„Vis dar negaliu patikėti, kad per dešimt dienų kartu su grupe hipių – taip mes juokais save vadinome – pastatėme beveik 5 metrų skersmens kanapinį kupolą, nenaudodami jokių konstrukcijų ar darbą pagreitinančių statybos įrankių“, – ir pati stebisi L. Mitrikaitė.

Namą jie lipdė rankomis, specialia technika pynė kanapes ir taip išlipdė sienas, stogą, lentynas bei dekoracijas.

„Dirbtuvės buvo tokios įdomios ir naudingos, kad nusprendžiau niekur nebevykti, pasilikau dar kartą gilinti žinias ir su kita grupe lipdyti antrą kiek mažesnį kupolą – vonios kambarį, kurį prijungėme prie pagrindinio kupolo“, – pasakoja Lina.

Dabar L. Mitrikaitė pati ieško jaukaus žemės sklypo šalia Krekenavos, kur galėtų pradėti dėlioti savo svajonių namo pamatus.

„Labai gaila, kad tokio tipo namo statybos yra negalimos Regioninio parko teritorijoje. Tai ganėtinai apsunkina sklypo paieškas. Tikiu, kad sugrįšiu prie šios ekologiško namo statybų svajonės, kai rasiu kūrybišką sprendimą ir turėsiu aiškią viziją“, – viliasi pašnekovė.

Anot L. Mitrikaitės, šiuo metu vyksta gana intensyvi vidinė transformacija – ji vėl ieško svajonės, kuri neleistų užmigti.

The post Pasaulio jaunimą sudomino atokus kaimas appeared first on Sekunde.lt.

Pasak krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, šie kursai skirti tiems gyventojams, kurie nori prisidėti prie pasipriešinimo karo atveju, tačiau nėra ginkluotųjų pajėgų dalis.
„Apie 150–200 tūkst. piliečių, kurie gali prisidėti prie valstybės gynybos. (…) Tai ta visuomenės dalis, kuri nori turėti daugiau žinių, kaip vienasmeniškai planuotis išlikimą ir veikimą karo padėties metu, kaip planuoti šeimos lygmeniu tam tikrą gynybos, išlikimo planą, (…) jiems ir yra skirti šitie kursai“, – spaudos konferencijoje penktadienį žurnalistams teigė L. Kasčiūnas.
Pasiruošimo dienai „X“ kursus sudarys trys pagrindiniai – bazinis, atsparumo hibridinėms grėsmėms bei pilietinio pasipriešinimo – įgūdžių moduliai. Jų metu gyventojai bus mokomi, kaip teikti pirmąją medicininę pagalbą, kaip rengti šeimos veikimo planą, taip pat bus tobulinami gyventojų išlikimo įgūdžiai.
Pirmieji kursai planuojami šių metų rugsėjį, registracija į juos prasidės rugpjūtį, taip pat pažymi ministras. Kol kas kursus ves 35 specialiai tam parengti instruktoriai, sako L. Kasčiūnas.
„Instruktoriai yra iššūkis, tokia yra realybė. Dabar yra 35, (…) jų, be abejo, daugės, tuomet ir apsukos bus didesnės“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Projektas daug resursų nepareikalaus, kalbame apie keliasdešimt tūkstančių eurų“, – teigė ministras.
Be to, šį pasiruošimo kursą ateityje planuojama integruoti ir į švietimo sistemą, atkreipia dėmesį L. Kasčiūnas.

Mokys, kaip pinti tinklus, elgtis apšaudymo metu

Kaip teigia KAM Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vilkelis, pastarieji kursai vyks visoje Lietuvoje. Jis pažymi, kad į mokymus bus galima užsiregistruoti per Vyriausybės portale kuriamą kalendorių.
„Jis kol kas neaktyvus, bet savo elektroninį paštą ten galima įrašyti jau dabar ir mes atkreipsime dėmesį ir įtrauksime tai į poreikį“, – žurnalistams teigė V. Vilkelis.
„Registracijoje anonsuosime iškart geografines vietoves ir infrastruktūrinį padalinį, kur tie mokymai vyks“, – sakė specialistas.
Pasak jo, išklausę pasiruošimo dienai „X“ kursą piliečiai geriau atskirs, kas yra ginkluotas, kas yra neginkluotas pasipriešinimas ir kaip reikėtų veikti ir išgyventi okupacijos atveju.
„Surinkome Ukrainos patirtį, (…), taip pat kariuomenės, specialiųjų operacijų pajėgų – ko visoms pajėgoms iš civilinio sektoriaus daugiausia reikia. O reikia daug ko – (…) smėlį pilstyti į maišus, pinti tinklus, kas labai svarbu antidroninių operacijų metu“, – kalbėjo specialistas.
„Žinome, kad karinės agresijos atveju energetikos objektai yra taikinys numeris 1 – ne Afrikoje gyvename, žmogui reikia žinoti apsišiltinimo, išgyvenimo būdų – kaip sluoksniuoti drabužius, kaip su žvakėmis gauti ne tik šviesą, bet ir apsišildyti. (…) Kad svarbu ne tik evakuacinė, bet ir veikimo karo zonoje kuprinė ir kas ten turi būti. Pasakojame ir apie elgseną – kaip judėti mieste esant apšaudymui“, – sakė V. Vilkelis.
Be to, siekiama, kad tai paskatins piliečius vėliau įsitraukti ir į aktyvesnę pasipriešinimo veiklą.
„Norėtume, kad temos esančios kursų meniu, parodytų gyventojams galimybę pereiti į kitą pasirengimo platformą, kur galima formuoti karinio pasipriešinimo įgūdžius – Molotovo kokteilius gaminti ir pan. (…) Tai bandysime sudominti gyventojus ir įsitraukti, dalyvauti kituose lygmenys, jungtis į komendantūras ir prie Šaulių sąjungos“, – sakė V. Vilkelis.
Kaip praneša KAM, mokymai dažniausiai vyks šeštadieniais. Pirmasis, Atsparumo hibridinėms grėsmėms modulis, truks 8 val. teoriniai mokymai, vienu metu juose galės dalyvauti 50 ir daugiau dalyvių.
Antrasis, Pilietinio pasirpiešinimo įgūdžių modulis – tai 8–9 val. praktiniai mokymai, kuriuose vienu metu gales dalyvauti iki 30 dalyvių.
Instruktorių kursas truks 4 dienas, 30 val. Jiems organizuojami teoriniai ir praktiniai mokymai.
Seimas Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją priėmė praėjusių metų gegužę.

The post Pasirengimo dienai „X“ pirmieji mokymai – rugsėjį appeared first on Sekunde.lt.

Susipažinta su seniūnaičio veiklos juridiniais ir politiniais aspektais, veiklos planavimu, darbo organizavimu, ataskaitų pateikimu. Daug dėmesio skirta bendruomeninei seniūnaičių veiklai, diskutuota apie seniūnaičio dalyvavimą rengiant ir vertinant projektų paraiškas.

„Mokymai, skirti seniūnaičiams, labai pravertė: patikslinome ir pagilinome jau turimas viešojo administravimo žinias, susipažinome su teisinio reguliavimo veiklos ypatumais. Diskusijos metu mums į rūpimus klausimus Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės instituto doc. dr. advokatas Andrejus Novikovas operatyviai atsakė į pateiktus klausimus, pristatė įvairius atvejus, susijusius su seniūnaičių veikla“, – sakė Skaistakalnio seniūnaitė Džiuljeta Morkūnienė.

Šių mokymų tikslas – stiprinti seniūnaičių gebėjimus, kompetencijas tinkamai atlikti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytas seniūnaičių funkcijas.

Seniūnaičiams bus išduoti mokymų pažymėjimai, patvirtinantys, kad jie susipažino su LR vietos savivaldos įstatyme nustatytomis funkcijomis.

The post Žinias gilino seniūnaičiai appeared first on Sekunde.lt.

Kelių mokymų dienų tikslas – gilinti specialistų, dirbančių architektūros, teritorinių planavimo, investicinių pritraukimo srityse, žinias apie apleistų teritorijų urbanistinę transformaciją. Buvo pristatyta naujausi miestų transformacijos procesai, skirtingų suinteresuotųjų šalių valdymo ir viešųjų investicijų vertės nustatymo modeliai bei kt. Mokymus vedė sėkmingai užsienyje ir Lietuvoje dirbantys architektai urbanistai Donatas Baltrušaitis ir Živilė Šimkutė.

Viena biuro „DO Architects“ įkūrėjų architektė Andrė Baldišiūtė pristatė daugiau nei 15 m. vystomą „Ogmios“ miestelio projektą. Tai vienas gražiausių regeneracijos pavyzdžių Vilniuje, kur privačiomis lėšomis sutvarkyta 12 ha buvusio karinio sovietų miestelio teritorija. Dabar ši zona tapo patrauklia laisvalaikio ir prekybos erdve. Daug dėmesio skirta ne tik pastatams, bet ir kokybiškai viešajai erdvei, želdynams, mažajai architektūrai. 2018 m. Aplinkos ministerija projektą apdovanojo kaip geriausią urbanistikos kūrinį.

„Turėjome puikią galimybę išmokti į Panevėžį atvykusios Olandijoje dirbančios architektės urbanistės Milenos Ivkovič sukurto novatoriško vietokūros vaidmenų žaidimo metodo. Pastarasis vis labiau pripažįstamas pasaulyje kaip inkliuzinio ir dalyvaujamojo miestų planavimo būdas, o jei gerai parengtas, gali tapti esminiu įrankiu aiškinantis viešuosius bei privačius interesus, netgi sprendžiant konfliktus. M. Ivkovič suliejo platų požiūrį į urbanistiką, technologijas ir miesto erdvių naudotojus – tai jos daugiakultūrės darbo patirties nuo Nyderlandų ir Balkanų iki Afrikos, Kinijos ir Japonijos rezultatas. Panevėžyje ji padėjo analizuoti buvusios aviacijos bazės Skaistakalnio parke teritoriją“, – sako Panevėžio miesto savivaldybės projektų vadovė Lina Blažytė.

Projektu „Transformacija iš apleistų erdvių į išpuoselėtas“ Savivaldybė suplanavo šioje 2 ha teritorijoje kurti ir tvarkyti želdinius, takus, mažosios architektūros elementus, įrengti žaliąsias erdves ir su kolekciniais augalais bendruomenei, apšvietimą, plėtoti miesto 3D maketą ir kt. Projektą numatyta įgyvendinti iki 2020 m. balandžio pradžios, Panevėžys tam gavo beveik 170 tūkst. Eur ES finansavimą.

Dar vienas susitikimas su bendruomene, buvusioje aviacijos bazės Skaistakalnio parke teritorijoje veikiančiomis įmonėmis planuojamas rugpjūčio mėnesį.

The post Panevėžio erdves keis novatoriškais metodais appeared first on Sekunde.lt.

Darbdaviai stveriasi už galvų – Lietuvoje katastrofiškai trūksta amatininkų profesijų darbuotojų. Ne išimtis ir Panevėžys. Tad pedagogai, verslininkai Darbo biržos atstovai  diskutavo, kaip būtų galima padidinti profesinio mokymo patrauklumą.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius priminė, kad Panevėžyje jau realybė, kai darbuotojai atsivežami iš Ukrainos, Baltarusijos. Jo teigimu, dažnai iš verslininkų galima išgirsti, kad svarbiausia sulaukti motyvuotų žmonių, o juos išmokytų ir patys.

Anot V. Matkevičiaus, dažnai džiūgaujama, kad tiek daug jaunuolių įstojo į aukštąsias mokyklas ar išvyko mokytis svetur, tačiau reikėtų džiaugtis tais, kurie liko, nusprendė įgyti profesinę kvalifikaciją.

Verslininkai pastebi, kad visgi dar labai paplitęs įsivaizdavimas, jog įgijus amatininko profesiją teks dirbti purviną darbą.

Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos prezidentas ir įmonės „Metalistas“ vadovas Mantas Gudas sako, kad maždaug prieš dešimtmetį klasės susirinkime buvo labai agituojama mokytis aukštosiose mokyklose. Vieno vaiko mamai papasakojus, kokios perspektyvos atsiveria įgijusiesiems specialybę profesinėje mokykloje, ji liko nesuprasta.

„Nesvarbu, kad penketui, šešetui vos tempia, bet reikia baigti aukštąją“, – vyraujančia tendencija stebisi pramonininkų asociacijos prezidentas.

Nors požiūris nuo to laiko pasikeitė į gerąją pusę , tačiau disbalansas liko. Pasak M. Gudo, jaunuolis, turintis sugebėjimų tapti geru suvirintoju, kepėju ar kuo kitu, nustumiamas būti šiaip sau vadybininku, šiaip sau ekonomistu.

Verslininko įsitikinimu, apie profesinį orientavimą su moksleiviais reikėtų kalbėti bent keleriais metų anksčiau, o ne tada, kai jau būna tvirtai apsisprendę būti „šiaip sau vadybininkais“ – tuomet sunkiau įtikinti rinktis darbininko profesiją.

Anot M. Gudo, verslininkai kviečiasi mokinius į įmones ir stengiasi parodyti, kad jos yra šiuolaikinės, jose naudojamos aukštosios technologijos. Juk jei tėvai nedirba verslo įmonėse, vargu ar jų atžalos žino, kad Panevėžyje dirba pasaulinio lygio šiuolaikiškos bendrovės. Todėl labai svarbu šviesti ir tėvus, nes jie formuoja savo vaikų nuomonę.

Senas supratimas

Panevėžio profesinio rengimo centro direktorius Bronius Sadula teigia, kad darbdaviai prašo žmonių, turinčių profesinį išsilavinimą, tačiau skaičiai negailestingi. Lietuvoje profesinį mokymąsi renkasi apie 25 procentus jaunuolių, tuo tarpu Europoje šis skaičius gerokai didesnis.

Be to, pastebima tendencija, kad pirma neretai baigiama aukštoji mokykla, o tada einama mokytis profesijos. Šiuo metu profesinis mokymas pertvarkomas ir tikimasi teigiamų pokyčių.

Profesinio rengimo centre šiemet mokosi daugiau nei 1 000 mokinių. Daugiausia – paslaugų srityje – visuose kursuose pusketvirto šimto. B. Sadula prisipažįsta, kad už tai gavo barti nuo šalies prezidentės.

Mažiausiai moksleivių yra mechatronikos srityje. Šiemet mokykla daugiausia išleido higieninės kosmetikos kosmetikių – 41, o mažiausiai – automatinių sistemų eksploatavimo mechatronikų – 3.

Pasak direktoriaus, grožio sritį renkasi daug moksleivių. Kita vertus, tai jų pasirinkimas ir jie mato perspektyvą darbo rinkoje.

M. Gudas pastebi, kad kosmetologų, kirpėjų yra daug ir jie dažniausiai dirba pagal verslo liudijimą.

„Bet kas sukuria didesnę pridėtinę vertę – ar kirpėja, ar staklių operatorius, kurių labai trūksta?“ – retoriškai klausė jis.

Dėl reikiamų darbuotojų trūkumo atsiveria ir kita problema. Nerasdamos reikiamų specialistų įmonės investuoja gretimose šalyse ir dėl to daug praranda visas regionas, o tuo metu grožio specialistų parengiama labai daug.

M. Gudas kvietė sukurti tam tikrą idėjų banką, kad diskusijoje iškelti pasiūlymai ir mintys nebūtų vien tik oro virpinimas, o būtų galima susibūrus realiai kažką nuveikti, pasiskirstyti darbus ir taip kuo daugiau jaunuolių pritraukti į profesinį mokymą.

UAB „Iremas“ Panevėžio filialo vadovas Saulius Žalgevičius sako, kad pasiteiravus, kas yra staklininkas, daugelis vis dar įsivaizduoja murziną rankenėles sukiojantį žmogų. Bet tikrovė visai kitokia. Įmonėse naudojamos šiuolaikinės, kompiuterizuotos staklės. Verslininkas svarsto, kad galbūt vertėtų sukurti filmuką apie tai, kaip žmonės dabar dirba įmonėse, kokios technologijos naudojamos.

Asociacijos vadovas mano, kad tai nebloga mintis.

„Nauja karta yra labiau į ekraną žiūrinti nei į akis. Būtų didesnis įspūdis nei šnekant keturias valandas“, – M. Gudas mano, kad ši idėja verta dėmesio.

O Panevėžio M. Karkos pagrindinės mokyklos direktorius Alfredas Paberžis nuogąstavo, kad vaikai į tokį filmuką nesureaguotų kaip į įkyrią reklamą. Jo manymu, gal būtų efektyviau leisti patiems pabandyti kai ką nuveikti praktiškai, kad įsitikintų tokių žinių reikalingumu.

Įtikinėja rinktis

Panevėžio teritorinėje darbo biržoje spalio mėnesį paklausiausios profesijos buvo tarptautinių krovinių transporto priemonių vairuotojo, virėjo, barmeno, pardavėjo, suvirintojo, dailidės ir staliaus, statybininko, tinkuotojo, siuvėjo, kailininko ir kepurininko, elektromechaniko ir elektromonterio.

Panevėžio darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento direktorė Audronė Biguzienė atkreipė dėmesį, kad Darbo birža yra tarsi gaisrinė – jei kažkur kyla gaisras, trūksta žmonių – kreipiamasi į šią įstaigą. Jos manymu, bėda ta, kad norint įtikinti jauną bedarbį pasirinkti profesiją reikia „pavedžioti už rankos“ po profesinio ugdymo įstaigas, įmones, kad apsispręstų.

Direktorės teigimu, dar maždaug prieš dešimtmetį nesijautė tokio darbo jėgos trūkumo ir buvo siekiama, kad kuo daugiau žmonių įgytų profesiją. Dabar įgyti profesijos siunčiami ir trys, ir penki, ir septyni asmenys, tačiau tai būna labiausiai reikalingos profesijos.

A. Biguzienė pasidžiaugė, kad jaunimas pradėjo mąstyti, jog reikia mokytis. Kartu pastebėjo, kad anksčiau sunkiausia buvo įdarbinti žmones be profesijos, o dabar – turinčiuosius aukštąjį išsilavinimą.

Tarp jaunimo iki 29 metų, besiregistruojančio Darbo biržoje, yra apie 37 procentus neturinčiųjų profesinės kvalifikacijos.

Beje, per dešimt šių metų mėnesių Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriuje registruoti 444 absolventai, iš kurių 220 moterų. Jie baigė įvairias mokymo įstaigas. Per tą laikotarpį mieste ir rajone daugiausia užregistruota absolventų, baigusių automobilių elektromechaniko mokymo programą – 15, virėjo mokymo programą – 14, kineziterapiją – 12. Mažiausiai registravosi informacinių sistemų, higieninės ir dekoratyvinės kosmetologijos, turizmo ir laisvalaikio vadybos profesijas įgijusiųjų – po tris.

Panevėžio mieste ir rajone per dešimt mėnesių daugiausia įdarbinta absolventų, baigusių automobilių elektromechaniko, virėjo mokymo programas – po 16, statybos inžinerijos – 14. Mažiausiai įdarbinta įgijusiųjų logistikos vadybininko, želdinių dizaino specialisto, automobilių mechaniko, kompiuterių ir organizacinės technikos operatoriaus, transporto logistikos vadybininko, finansų specialisto profesijas – po šešis.

Įleidžia šaknis

Panevėžio M. Karkos pagrindinės mokyklos direktorius A. Paberžis mano, kad jaunimui renkantis profesinį mokymą yra didesnė tikimybė, kad jis liks mieste, įleis čia šaknis. O studentai išvyksta ir dažniausiai nebegrįžta.

Situaciją būtų galima keisti ėmusis struktūrinės pertvarkos, tačiau tam, pasak A. Paberžio, reikia didelės politinės valios, antraip laukia liūdnos perspektyvos.

„Žemynos“ progimnazijos direktorius Romualdas Grilauskas pastebėjo, kad technologinė bazė mokyklose silpna ir jose nėra tokios šiuolaikinės įrangos kaip profesinėse. Trečius metus keletas miesto mokyklų bendradarbiauja su profesinėmis mokyklomis mokant jaunimą, tačiau yra įvairių problemų bei pasigendama bendros valstybės politikos.

Panevėžio darbo rinkos mokymo centro direktorius Valentinas Masilionis prisipažino manantis, kad, ko gero, nepabėgsime nuo dviejų tiesų ir jų nepakeisime. Pasak jo, žmonių, turinčių profesinį išsilavinimą, darbo rinkoje turi būti daugiau nei 25 procentai ir darbdaviai visada bus nepatenkinti darbuotojais, nes tobulumui ribų nėra.

Anot V. Masilionio, verslas gal ir nori, kad sugrįžtų išvažiavę gyventojai, tačiau klausimas, už kokius pinigus, kokiomis sąlygomis ir į kokį mikroklimatą.

The post Darbuotojus tenka vilioti mokytis appeared first on Sekunde.lt.

Bendruomenės pareigūnai, kad jie pareigas atliktų teisingai, siekdami tobulinti jų įgūdžius, 2017-11-02 organizavo rėmėjams pirmosios medicinos pagalbos mokymus Panevėžio miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biure, o 2017-11-08 – savigynos mokymus Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Juos vedė Lietuvos policijos mokyklos instruktoriai.

Mokymuose kiekvienas policijos rėmėjas ne tik išklausė teorinę dalį, bet ir įtvirtino medžiagą atlikdamas praktines užduotis. Mokėsi, kaip teisingai atlikti dirbtinį kvėpavimą. Visuomenės sveikatos specialistė Ala Puzmienė paaiškino ir parodė, kaip jį daryti suaugusiems ir vaikams, kaip atpažinti, ar žmogus gyvas, ar kvėpuoja, iš ko suprasti, kad gali būti pažeistas stuburas ir kaip elgtis. Rėmėjai sužinojo, kaip elgtis žmogui užspringus, kaip sutvarstyti žaizdas ir nudegimus.

Savigynos mokymuose Lietuvos policijos mokyklos instruktorius V. Matiukas papasakojo apie specialiąsias priemones, jų paskirtį, kaip jos naudojamos policijos darbe, teisinius jų panaudojimo aspektus, mokė, kaip reikia gintis prieš ginklą ar peilį turintį asmenį. Mokė, kaip reikėtų elgtis ir bendrauti su asmeniu, kuris yra apsvaigęs nuo alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų, su nukentėjusiais vaikais ar senyvo amžiaus žmonėmis.

Teorinę dalį lydėjo praktinės užduotys. Jas atlikdami policijos rėmėjai turėjo uždėti antrankius, sulaikyti puolantį asmenį, paguldyti ir pakelti jį nuo žemės. Buvo rodoma ir aiškinama, aiškinama, kaip kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų pasielgti.

The post Policijos rėmėjai tobulino įgūdžius mokymuose appeared first on Sekunde.lt.

Paraiškoje pateikta vizija ir jos įgyvendinimo strategijos, kaip naudojant skaitmenines technologijas ugdyti mokinių kūrybinius gebėjimus ir pagerinti mokymosi rezultatus, sėkmingai perėjo respublikinę atranką. Progimnazijos pedagogų entuziazmas įgyti kompetencijų, kurios atitiktų šiuolaikinius ugdymo standartus, įrodo mokytojų motyvaciją žengti koja kojon su savo ugdytiniais.

Beveik pusmetį truksiančių keturių mokymo modulių metu „Saulėtekio“ progimnazijos pedagogų komanda, kurią sudaro A. Gedeikis, A. Šidlauskaitė, L. Valickienė, D. Juknienė, pradėjo gvildenti šiuolaikinio ugdymo paslaptis.  Aktyviai veikdami skaitmeninių pokyčių kelionėje, pedagogai tobulina skaitmeninio raštingumo, pokyčių valdymo ir įtaigaus pristatymo gebėjimus bei siekia pagrindinio 10 000 eurų vertės prizo savo mokyklai.

The post „Saulėtekio“ pedagogai gvildena šiuolaikinio ugdymo paslaptis appeared first on Sekunde.lt.

Ingrida Ignatavičienė – viena iš nedaugelio lietuvių, kuri savarankiškai išmokusi kinų kalbą dabar šio hieroglifų meno moko ir vaikus. Anot mokytojos, per žaidimus ir interaktyvias veiklas kinų kalbos išmokusiems vaikams atsiveria plačios galimybės ir itin spalvingo ir įdomaus gyvenimo perspektyva. O nuo šiol ir mažieji panevėžiečiai turės unikalią galimybę prisiliesti prie kinų kalbos ir kultūros paslapčių.

Kaip pasakojo I. Ignatavičienė, prieš beveik ketverius metus gimus dukrytei ji pradėjo ieškoti, kur galėtų prasmingai išnaudoti laisvą laiką. Darbų sūkuryje nuolat besisukusiai moteriai sėdėti tik namuose ir rūpintis savo pagranduke nesinorėjo. Motinystės atostogos – puiki galimybė skirti laiko tobulintis.

„Dukrytė buvo labai rami, tad turėjau nemažai laisvo laiko. Norėjosi nuveikti kažką daugiau, įprasminti šias atostogas. Atsitiktinai perskaičiau straipsnį, kad viena mama, augindama vaikus namuose, išmoko anglų kalbos. Tai buvo savotiškas akstinas ir man eiti šiuo keliu“, – kalbėjo I. Ignatavičienė.

Tik ji pradėjo gilintis ne į Europos populiariąsias kalbas, o kinų. Pasak moters, viskas išėjo intuityviai, pasąmoningai. Iki šiol ji ieško racionalaus atsakymo, kodėl ėmėsi šios kalbos, bet taip jo ir nerado.

Tolimieji Rytai ją visuomet žavėjo ir traukė. Kitoks gyvenimo būdas, paslaptimi dvelkiantys ritualai, pagaliau egzotinė žmonių išvaizda buvo tarsi magnetas, traukęs nuo vaikystės. Tiesa, kinų kalbos mokytoja prisipažino, kad iki šiol taip ir nebuvo nuvykusi į savo svajonių šalį. Tačiau tai įtraukta jau į artimiausius gyvenimo planus.

„Turiu daugybę darbų, nuo rudens studijuosiu magistrantūroje, kurios programa „Šiuolaikinės Azijos studijos“, be to, dukrytė dar mažytė. Kelionė į Kiniją tikrai bus, bet to labai nesureikšminu, nes prie šios šalies kultūros, meno, tradicijų galima prisiliesti internetu, lankant meno parodas, susitinkant su įvairiais ekspertais, keliautojais“, – dėstė I. Ignatavičienė.

Mokytis gali būti smagu

Jau besimokydama kinų kalbos, ji pradėjo mokyti ir kitus. Anot moters, iš prigimties pedagogika jai itin artima. Pirmoji jos profesija – muzikos mokytoja, tačiau keičiantis gyvenimui teko šiek tiek keisti ir darbo specifiką.

Kurį laiką ji mokė ir suaugusiuosius, tačiau tai neteikė džiaugsmo ir dvasinio pasitenkinimo kaip darbas su vaikais. Tad jau pusantrų metų jos mokinukai – patys mažiausieji.

„Mažieji labai trokšta žinių, smalsūs, linksmi, myli savo mokytojus, todėl tiesiog negaliu atsitraukti nuo šio darbo“, – pasakojo I. Ignatavičienė.

Į kinų kalbos pamokas vaikus paprastai atveda tėvai, tačiau mažieji pajutę, kad mokytis gali būti smagu, patys entuziastingai įsitraukia į mokymosi procesą. Skirtingai nei mokykloje, čia pamokos vyksta per žaidimus, interaktyvias veiklas, atradimo džiaugsmus.

„Kol vaikas pradės laisvai kalbėti kiniškai, reikės nueiti ilgą kelią, tad svarbu ne tik mokyti vaiką, bet su juo ir susidraugauti, jį jausti ir suprasti. Mažuosius motyvuoti nesunku įtraukiant į žaidimus, bendras veiklas“, – kalbėjo mokytoja.

Jos teigimu, tėvai, kurie savo atžalas nori išmokyti kinų kalbos, elgiasi itin išmintingai. Kas septintas pasaulio gyventojas kalba kinų kalba, tad šios kalbos mokėjimas atveria platesnius pasaulio vandenis. Nors šiuo metu Lietuvoje kinų gyvena gana nedaug, tačiau netolimoje ateityje ir šios šalies žmonės atras Lietuvą – ne tik atvyks kaip turistai, bet kurs ir savo verslus.

„Po gero dešimtmečio kinų kalbą mokantys vaikai turės tikrai įdomų darbą ir platesnes gyvenimo ir karjeros galimybes. Pasaulis darosi vis labiau pasiekiamas, tik tereikia norėti pasinaudoti siūlomomis galimybėmis“, – mano I. Ignatavičienė.

Unikali galimybė

Panevėžiečiams taip pat siūloma unikali galimybė savo atžalas išmokyti kinų kalbos. Jau liepos 23–

rugpjūčio 1 dienomis Tiltagaliuose veikiančioje „Trimito“ stovykloje 8–15 metų vaikai kviečiami į moksleivių kinų kalbos stovyklą.

Stovyklautojai kartu su visais čia vasarojančiais vaikais šėls ir dūks, puikiai praleis laiką, tik skirtingai nei kiti atostogautojai, dar turės galimybę susipažinti su kinų kultūra, tradicijomis bei kalba. Net išmoks valgyti kiniškomis lazdelėmis.

Grynas oras, penkių kartų per dieną maitinimas, pramogos, pažintinė ir edukacinė veikla – visa, ko reikia geram vasaros poilsiui.

Net dešimties dienų stovykla žada nepakartojamus įspūdžius, naujas pažintis ir naują požiūrį į mokymąsi – vaikai supras, kad mokytis gali būti išties smagu. Be to, kinų kalbos pamokos nesibaigs kartu su stovyklos uždarymu.

Norintieji ir toliau mokytis tą galės daryti visus metus – jeigu susirinks vaikų grupė, kiekvieną savaitę į Panevėžį atvažiuos kinų kalbos mokytoja.

Stovyklos kaina – tik 220 eurų. Norintieji savo vaikams suteikti išskirtines vasaros akimirkas su kinų kalba ir kultūra kviečiami suskubti ir jau dabar registruotis telefonu +370 650 92000, el. paštu keliones@sandejas.lt, kelionių agentūroje „Žiurkėno urvas“, Klaipėdos g. 19, arba prekybos centre „Rimi“ esančiame agentūros padalinyje, kuris dirba net šeštadieniais iki 15 val.

The post Kinų kalba atveria pasaulio vartus appeared first on Sekunde.lt.