Valeta – mažiausia sostinė Europoje, bet tikrai ne menkiausia

Pagrindinė Maltos pažiba – Valeta. Tai viena iš nedaugelio sostinių pasaulyje, kuri visa įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Statyta riterių, ji alsuoja baroko architektūra, siaurų gatvelių žavesiu ir akmenimis, kurie per amžius sugerdavo Viduržemio saulę. 2018-aisiais Valeta buvo paskelbta Europos kultūros sostine, o su ES programa „Kūrybiška Europa“ mieste išaugo naujų muziejų, meninių iniciatyvų bei kultūrinių renginių banga.

Tylos miestas, kuris kalba istorijomis

Vos keliolika kilometrų nuo sostinės – Mdina, dar vadinama „Tylos miestu“. Tai buvusi sostinė, kurioje laikas tarsi sustingęs. Joje nėra automobilių triukšmo, tik žingsniai ant akmeninio grindinio. ES sanglaudos fondų parama prisidėjo prie senųjų miesto sienų restauracijos ir lankytojų centro modernizavimo, kad turistai galėtų pažinti istoriją tvariai ir patogiai.

Kelionė dar giliau – po žeme

Maltoje yra vieta, kur reikia ne žiūrėti į viršų, bet leistis žemyn – Ħal Saflieni Hypogeum. Ši požeminė neolito šventykla – viena iš paslaptingiausių vietų Europoje, pastatyta daugiau nei prieš 5000 metų. ES prisidėjo prie jos konservavimo, o pažangi lankytojų srautų valdymo sistema (finansuota iš ES lėšų) padeda saugoti šį unikalų paveldą nuo žalingo turizmo poveikio.

Gozo sala: legendos, šventyklos ir raudonas smėlis

Jei ieškote ramybės – Gozo sala yra tam sukurta. Ji mažesnė, žalesnė, lėtesnė. Čia stūkso Ġgantija šventyklos, senesnės už Egipto piramides. Goze ES lėšomis buvo sukurti interaktyvūs edukaciniai centrai, skatinantys pažinti paveldą ne tik akimis, bet ir per patirtį.

Tarp istorinių vietų slypi ir rojaus kampeliai – Ramla Bay garsėja rausvu smėliu, o Blue Lagoon (Comino saloje) kviečia į krištolo mėlynumo vandenis. Kad šie gamtos stebuklai būtų išsaugoti, Europos regioninės plėtros fondas finansavo infrastruktūros atnaujinimą: atliekų tvarkymo sistemas, viešųjų erdvių priežiūrą, tvarių turizmo maršrutų kūrimą.

Spalvos, skoniai ir ES širdis

Nepamirškime ir Marsaxlokk – žvejų kaimelio pietuose, kur rytais šurmuliuoja turgus, o vandenyje siūbuoja spalvingos „luzzu“ valtys. Ši vieta ne tik fotografams, bet ir gastronomijos mylėtojams – čia galite paragauti šviežiausių jūros gėrybių. ES parama padeda išlaikyti šio kaimelio autentiškumą ir pritaikyti jį prie tvaraus turizmo principų.

Tarp istorinių vietų slypi ir rojaus kampeliai – Ramla Bay garsėja rausvu smėliu, o Blue Lagoon (Comino saloje) kviečia į krištolo mėlynumo vandenis. Šios vietos ne kartą tapo ir kino aikštelėmis – būtent čia filmuotos scenos iš Trojus (su Bradu Pittu) bei The Count of Monte Cristo, o pati Malta dažnai „vaidina“ įvairius pasaulio kampelius. Ne veltui ją pamėgo ir „Sostų karai“ – pirmųjų sezonų scenos buvo nufilmuotos Gozo saloje, kur kadaise stūksojo garsusis „Azure Window“. Ši kino šlovė – dar viena priežastis keliauti po Maltą ne tik kaip turistui, bet ir kaip smalsiam kino mėgėjui.

Kino Malta: kai sala tampa Holivudu

• Malta – viena seniausių kino aikštelių Europoje. Pirmieji filmai čia filmuoti dar 1925 m.
• Čia nufilmuoti tokie pasauliniai hitai kaip: „Troy“, „Gladiatorius“, „Da Vinčio kodas“, „Assassin’s Creed“, „Captain Phillips, Popeye in The Count of Monte Cristo“.
• Valeta, Mdina, Comino ar Gozo dažnai kine „vaidina“ Romą, Jeruzalę, Atėnus ar net Troją.
• Malta turi specialią ES palaikomą kino strategiją – filmų kūrimas čia skatinamas ir per infrastruktūros projektus, ir per kultūros programas.

Ieškantiems įspūdžių ne tik virš vandens, bet ir po juo – Malta siūlo vienas įdomiausių Viduržemio jūros ekskursijų. Plaukiant laivu su permatomu dugnu, galima išvysti jūros dugne gulintį tikrą Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių laivą. Tai autentiškas istorijos fragmentas, kuris dabar tapęs turistiniu traukos objektu ir viena iš populiariausių ekskursijų iš Sliemos ar St. Paul‘s Bay uostų. Tokie potyriai leidžia pažinti ne tik Maltos gamtos grožį, bet ir jos gilius – tiesiogine prasme – istorijos sluoksnius.

• Ši kino ir povandeninė šlovė – dar viena priežastis keliauti po Maltą ne tik kaip turistui, bet ir kaip smalsiam pasaulio tyrinėtojui.

Europa Maltoje – ne tik žemėlapyje, bet ir kasdienybėje

Malta 2021–2027 m. laikotarpiu iš ES fondų gaus daugiau nei 1 milijardą eurų. Didelė dalis šių lėšų skiriama kultūros, turizmo, aplinkosaugos ir infrastruktūros projektams – viskam, kas leidžia tūkstančiams keliautojų kasmet atrasti šią salą.

Tai kelionės kryptis, kur istorija – ne fonas, o pagrindinis veikėjas. Ir kiekvienas turistas – tarsi mažytė ES kultūros ambasadorė ar ambasadorius. Nes keliaujant po Maltą, keliaujame ir po Europos vertybes – paveldą, įvairovę, atvirumą ir rūpestį.

www.europospulsas.lt

The post Malta – Viduržemio sala, kur istorija susitinka su Europa appeared first on Sekunde.lt.

Čia, anot jų, lengva neįsisukti į rutiną, atostogų nuotaiką galima susikurti kasdien, o saulė šviečia vidutiniškai tris šimtus dienų per metus. Visgi yra dalykų, prie kurių porai sunku priprasti net ir šiame, atrodytų, rojaus kampelyje.

Žvaigždė nuo pirmųjų gyvenimo minučių

Panevėžiečiai Greta ir Karolis Vitoniai kartu jau daugiau nei dešimtmetį, o prieš bemaž devynis mėnesius jų šeimą papildė sūnus, jau pirmosiomis gyvenimo minutėmis tapęs tikra žvaigžde.

G. ir K. Vitoniai bendradarbiaudami su žinomu dainininku Vidu Bareikiu naujausios jo dainos „Nauja pradžia“ vaizdo klipe įamžino jautrią šeimos gyvenimo kelionę – sūnaus laukimą ir gimimą.

Greta sako, jog jiedu su vyru mėgsta filmuoti šeimos atostogas, šventes ar tiesiog ypatingas akimirkas. Praėjus keleriems metams, kai užplūsta nostalgija, smagu grįžti prie užfiksuotų prisiminimų ir juos dar kartą išgyventi.

„Kai sužinojome, kad sulauksime šeimos pagausėjimo, iškart buvo aišku: ypatingoji diena bus filmuojama. O išgirdę naują V. Bareikio dainą iškart supratome, kad ją norėsime panaudoti sūnaus gimimo vaizdo medžiagoje“, – pasakoja G. Vitonė.

Sukūrė šeimos metraštį

Garsaus atlikėjo V. Bareikio muzika Vitonių šeimoje skambėdavo dar 2015 metais, kai jiedu porai metų buvo grįžę gyventi į Lietuvą.

K. Vitonis yra videografas. Nors dabar pagrindinė jo veikla Maltoje, kartais Karolis dirba ir su lietuvių projektais.

„Vidas, prieš išleisdamas naująjį albumą, juo pasidalino su mano vyru, tikėdamasis, kad pavyks kartu sukurti kokį nors vaizdo klipą dainai“, – pasakoja G. Vitonė.

Nedrąsiai užsiminus V. Bareikiui, kad šeima norėtų atžalos gimimą nufilmuoti muzikiniam fonui pasirinkę jo dainą, populiarus atlikėjas ne tik sutiko, bet ir sutarė iš to padaryti vaizdo klipą. Šiandien kiekvienas gali išvysti Vitonių laukimą ir sūnelio atėjimą skambant simboliškai dainai „Nauja pradžia“.

Vitoniams tai nėra tiesiog muzikinis klipas.

„Mums tai svarbiausio gyvenimo įvykio įamžinimas, šeimos metraštis. Daina puikiai iliustruoja naują pradžią, naują etapą“, – sako Greta.

Kaip visoms jaunoms šeimoms, taip ir Vitoniams mažylio gimimas apvertė kasdienybę aukštyn kojomis, privertė kitomis akimis pažiūrėti į gyvenimą.

Jauna mama džiaugiasi, jog mažoji vaizdo klipo žvaigždė auga puikiai, yra smalsus ir sveikas.

„Laikas bėga taip greitai. Sūnui jau daugiau nei devyni mėnesiai, o, rodos, ką tik sūpavome rankose naujagimį!“ – negali patikėti Greta.

Gyvenimas saloje

Jau daugiau nei penkerius metus Greta ir Karolis mėgaujasi saulėtu gyvenimu tarp Tuniso ir Sicilijos esančioje, žemėlapyje vos įžiūrimoje, tačiau labai gyvoje ir didingoje Maltoje.

Panevėžiečiai emigracijos kelią pradėjo vos baigę mokyklą. Keitė šalis, kol galiausiai likimas atvedė į Viduržemio jūros perlu vadinamą Maltą.

„Pasirinkome šią mažytę salą dėl kelių priežasčių – oficialios anglų kalbos, ekonominės situacijos, saugumo ir, žinoma, saulėto oro bent tris šimtus dienų per metus“, – šypteli G. Vitonė.

Didelės įtakos tokiam pasirinkimui turėjo ir faktas, kad Malta – Europos Sąjungos šalis, todėl nereikėjo rūpintis jokiais leidimais gyventi ir dirbti saloje.

Prieš tai Vitoniai gyveno Anglijoje, vėliau teko šiek tiek padirbėti Norvegijoje. Anot Gretos, gyvenimas šiose tarp lietuvių itin populiariose emigracijos šalyse ir Maltoje labai skiriasi.

„Į salą mažai kas atvyksta užsidirbti pinigų tam, kad vėliau grįžtų į Lietuvą. Žmonės čia važiuoja mėgautis saule, jūra ir Viduržemio jūros virtuvės stebuklais“, – pastebi G. Vitonė.

Dėl itin karšto klimato sala atgyja tik nusileidus saulei. Dėl to čia itin aktyvus naktinis gyvenimas.

Atostogų režimu

G. Vitonė svarsto, kad idėja apsigyventi Maltoje buvo labiau akimirkos sprendimas. Kai į ją atvyko, abiem tai buvo pirmas apsilankymas šioje saloje.

Tačiau prieš kelionę daug domėjosi šalimi, skaitė įvairius atsiliepimus. Daug naudingos informacijos suteikė Maltoje jau kurį laiką gyvenusi buvusi kolegė. Ji ir padėjo sutuoktiniams pirmosiomis dienomis apsiprasti naujoje šalyje, surado, kur apsistoti.

Visgi Greta prisipažįsta niekada nesvajojusi gyventi tokioje šalyje.

Viskas pasikeitė 2016-ųjų žiemą, kai sutikti šventes jiedu su Karoliu nuvyko į Australiją.

„Mus itin sužavėjo vietinis gyvenimo būdas, gyvenimas šalia paplūdimių ir saulė ištisus metus. Žinojome, kad Australijoje gyventi nenorime, todėl pradėjome ieškoti kažko panašaus Europoje. Taip radome Maltą“, – šypteli Greta.

Šeima jau įprato gyventi atostogų režimu.

„Būtų tikrai keista kasdien nematyti jūros bei palmių“, – sako G. Vitonė.

Glumino nepunktualūs vietiniai

Greta neslepia: atvykus į Maltą pirmasis įspūdis nebuvo pats geriausias. Šios salos miesteliai gerokai skyrėsi nuo kitų Europos šalių.

„Apsidairius atrodo, kad staiga atsidūrei Artimuosiuose Rytuose – kažkur tarp Izraelio ir Irano. Tačiau patyrinėjusi salos įspūdingiausias vietas, apsilankiusi sostinėje, supratau, kodėl Malta vadinama muziejumi po atviru dangumi. O kur dar paplūdimiai!“ – džiaugiasi panevėžietė.

O ir maltietiško gyvenimo pradžia, anot G. Vitonės, nepasirodė labai lengva – reikėjo pasistengti ir sunkiai dirbti.

„Vienas seniausių miestelių, Birgu, vieną naktį per metus užgesina visas šviesas ir apsišviečia tik žvakėmis. Jų būna apie 20 tūkst., o vaizdas tikrai pasakiškas!“

G. Vitonė

Tikriausiai sunkiausia atvykėliams buvo susitaikyti su pietiečių nepunktualumu ir nuolatiniu vėlavimu.

„Laikui bėgant su tuo apsipratome ir dabar patys pastebime, kad esame labiau atsipalaidavę, susigyvenę su vietine kultūra. Čia viskas vyksta lėčiau, rodos, mažiau streso, daugiau mėgavimosi tiesiog šia diena“, – pasakoja Greta.

Miestą nušviečia žvakės

Anot G. Vitonės, nors sala itin mažytė, vos 20 km ilgio ir 40 km skersmens, tačiau turi stebėtinai daug lankytinų vietų, įspūdingų gamtos reginių. Maltą ji visada rekomenduoja aplankyti rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje. Tada oro temperatūra būna šiek tiek nukritusi, apie 28–30 laipsnių, o jūra – labai šilta ir viliojanti.

„Maždaug spalio pradžioje vyksta vienas įspūdingiausių renginių per metus. Vienas seniausių miestelių, Birgu, vieną naktį per metus užgesina visas šviesas ir apsišviečia tik žvakėmis. Jų būna apie 20 tūkst., o vaizdas tikrai pasakiškas! Jautiesi lyg senovėje vaikščiotum itin siauromis ir žvakių apšviestomis gatvelėmis“, – pasakoja Greta.

Pažinti ir dalintis

Kad ir kaip mylėtų Maltos salą, bet apie vietinius atsiliepti vien gražiais žodžiais, pripažįsta Greta, būtų sunku.

„Sutikau be galo daug šiltų, sąžiningų ir draugiškų maltiečių, tačiau verta paminėti, kad vietiniai visgi turi daug „mažos šalies“ ypatybių. Ir tai visiškai suprantama bei pateisinama – 20 proc. šalies gyventojų sudaro užsieniečiai ir šis skaičius kasmet auga “, – skaičiuoja G. Vitonė.

Maltiečiai, anot jos, daro viską, kad išlaikytų savo identitetą, bando tęsti savąsias tradicijas ir tarpusavyje užsispyrusiai vis dar kalba maltietiškai.

Ši kalba kilusi iš arabų kalbos dialekto, nors abėcėlė suformuota lotynų abėcėlės pagrindu.

Dauguma į salą atvykusių užsieniečių dirba aptarnavimo arba internetinių lošimų kompanijose. Pastaroji sritis Maltoje itin populiari – dėl palankios mokesčių sistemos daugybė didžiausių pasaulio internetinių lošimų įmonių įkūrę biurus Maltoje.

„Dauguma užsieniečių siekia įsidarbinti vienoje tokių įmonių, nes jose darbo sąlygos geresnės, o dirbdamas užsieniečių apsuptyje jautiesi geriau nei maltietiškoje kompanijoje“, – teigia Greta.

Ji pati dirba braziliškoje įmonėje, kur visi darbuotojai iš Pietų Amerikos, Portugalijos ar Filipinų.

G. Vitonei labai smagu nuolat pažinti skirtingas kultūras, o su kolegomis dalytis savąja.

Patriotiškumo genas

Kad ir kaip keturis metų laikus išgyvenanti Lietuva skirtųsi nuo saulės kasdien bučiuojamos Maltos, G. Vitonė pastebi tarp šių šalių ir panašumų.

Vienas ryškiausių – meilė savo tautai.

Malta, kaip ir Lietuva, dėl savo geografinės padėties buvo daugybę kartų okupuota. „Nepriklausomybę ji atgavo tik 1964 metais, todėl kaip ir Lietuvoje čia jaučiamos to pasekmės. Okupaciją išgyvenę salos gyventojai yra itin patriotiški bei vieningi“, – pastebi panevėžietė.

Šiukšlių dėžės nepažįsta

Pietietiškas gyvenimo būdas tikrai spėjo paveikti ir Vitonių kasdienybę.

Pora pasakoja išmokusi nesijaudinti dėl nereikšmingų smulkmenų, neskubėti ir mėgautis saulėtu gyvenimu.

Visgi Greta svarsto niekada negalėsianti priprasti prie taršos.

Tiek oro tarša dėl nuolat vykstančių statybos darbų bei Sacharos dykumos įtakos, tiek šiukšlių rūšiavimo sistemos bei sąmoningumo stoka panevėžiečiams nepraslysta pro akis.

„Vietiniai nepratę paieškoti šiukšlių dėžės. Baigę gėrimo buteliuką, jį tiesiog palieka ant kokios nors palangės. Dažnai matome pro automobilio langą išmetamas šiukšles. Prie to priprasti tiesiog neįmanoma!“ – stebisi Greta.

Nuo 2022-ųjų lapkričio Maltoje pradėjo veikti taros surinkimo sistema kaip Lietuvoje.

G. Vitonė nekantrauja pamatyti, kokią įtaką tai turės salos aplinkai.

Neatitrūkti nuo šaknų

Nors didžiąsias metų šventes Vitonių šeima jau ne vienerius metus pasitinka toli nuo Lietuvos, lietuviškas tradicijas jie išsaugojo.

Panevėžiečiams itin svarbu išlaikyti savo lietuvišką identitetą.

Anot G. Vitonės, šventinės tradicijos Maltoje gana panašios kaip ir Lietuvoje. Čia irgi švenčiamos Velykos, Kūčios, Kalėdos.

„Mums neteko sutikti didžiųjų metų švenčių maltietiškoje šeimoje, mes puoselėjam savąsias tradicijas“, – sako Greta.

Neatitrūkti nuo lietuviškųjų šaknų padeda ir dažnai namuose žiūrimos lietuviškos žinios.

„Domimės, kas vyksta Lietuvoje, dalyvaujame rinkimuose ir, žinoma, niekada nepraleidžiame Lietuvos krepšinio rinktinės varžybų“, – šypsosi G. Vitonė.

Pažino kitokį Panevėžį

Šią vasarą Greta ir Karolis su sūneliu viešėjo gimtajame Panevėžyje. Ir sako pamatę jį visai kitomis akimis.

„Panevėžys toks žalias, toks draugiškas šeimoms ir toks atsinaujinęs! Netgi svarstėme, kad gal jau laikas namo?“ – šypsosi G. Vitonė.

Mintis apie grįžimą namo, žinoma, kursto ir artimųjų ilgesys.

„Norėčiau perduoti linkėjimus mylimiems seneliams, nes jie ištikimi ilgamečiai jūsų laikraščio skaitytojai. Esu įsitikinusi, kad šį straipsnį jie skaitys vieni pirmųjų“, – juokiasi Greta.

Maltoje Vitoniams labai trūksta ir širdžiai artimos, iki sielos gelmių pažįstamos gamtos.

„Jokie Viduržemio jūros paplūdimiai negali pakeisti mūsų lietuviškos žalumos, ežerų ir upių. Čia to be galo trūksta“, – tikina pora.

The post Nauja pradžia – po Maltos saule ir su žvaigžde šeimoje appeared first on Sekunde.lt.

Vėliausios visuomenės apklausos rodo, kad 43 metų J.Muscato Darbo partija (PL) veikiausiai liks valdžioje, bet jos dauguma sumažės. Ši partija atėjo į valdžią prieš ketverius metus, žadėdama geresnį pajamų perskirstymą verslui palankias sąlygas ir socialiai liberalią platformą, tapusią pagrindu pastarojo meto Maltos ekonomikos laimėjimams.

Vis dėlto 20–30 proc. iš 341 856 registruotų rinkėjų paskutinėmis kampanijos dienomis dar nebuvo apsisprendę, už ką jie balsuos. Taigi, analitikai neatmeta scenarijaus, kad dabartinė vyriausybė bus priversta pasitraukti, neatlaikiusi „Panamos popierių“ skandalo padarinių.

Šie rinkimai suteikia galimybę rinktis pokyčius arba leisti, kad virtinė skandalų sugriautų Maltos tarptautinę reputaciją ir salos klestėjimą.

Opozicinės Nacionalistų partijos (PN) lyderis Simonas Busuttilas sakė, kad šie rinkimai suteikia galimybę rinktis pokyčius arba leisti, kad virtinė skandalų sugriautų Maltos tarptautinę reputaciją ir salos klestėjimą.

J.Muscatas paskelbė balsavimą metais anksčiau nei planuota, kai jo žmona Michelle Muscat buvo apkaltinta slapta turėjusi vieną Panamoje įsikūrusią priedangos bendrovę, naudotą tvarkyti nepaaiškintiems mokėjimams iš Azerbaidžano valdančiosios šeimos, ir buvusi jos naudos gavėja.

Premjero biuro vadovas ir vienas vyriausybės ministras taip pat prisipažino turėję anksčiau nedeklaruotų Panamoje registruotų bendrovių. Šie faktai iškilo į viešumą, kai praeitais metais buvo nutekintas didžiulis kiekis dokumentų iš Panamoje įsikūrusios teisinių paslaugų bendrovės „Mossack Fonseca“.

Pareigūnai gaudavo „dėkingumo mokesčius“ iš asmenų, kuriems būdavo suteikiama Maltos pilietybė už investicijas saloje pagal prieštaringai vertinamą schemą.

J.Muscatas buvo griežtai kritikuojamas, kad neatleido šių dviejų pareigūnų. Vėliau su jo artimiausia aplinka susiję įtarimai dar labiau išsiplėtė: teigiama, kad pareigūnai gaudavo „dėkingumo mokesčius“ iš asmenų, kuriems būdavo suteikiama Maltos pilietybė už investicijas saloje pagal prieštaringai vertinamą schemą, už dujų tiekimo sutartį su Kinija, taip pat už bankams išduotas licencijas.

Ištikimųjų ratas

Prieš paskelbdamas pirmalaikius rinkimus J.Muscatas paprašė teismo ištirti įtarimus dėl jo žmonos veiklos ir pažadėjo atsistatydinti, jeigu bus įrodyta, kad jis turėjo nedeklaruotą ofšorinę sąskaitą.

„Man būtų lengviausias dalykas pasaulyje iškęsti audrą liekant valdžioje ir laukiant, kol teismo tyrimas pateisins mano gerą vardą – ir tik tuomet paskelbti rinkimus“, – sakė premjeras.

Man būtų lengviausias dalykas pasaulyje iškęsti audrą liekant valdžioje ir laukiant, kol teismo tyrimas pateisins mano gerą vardą.

„Vis dėlto per tuos kelis mėnesius būtų pakenkta ekonomikai ir būtų prarasta darbo vietų“, – pridūrė jis, aiškindamas, kodėl nusprendė paskelbti rinkimus anksčiau laiko.

Balsavimas baigsis 22 val. vietos (23 val. Lietuvos) laiku. Maltoje rinkėjų aktyvumas paprastai būna didesnis kaip 90 procentų.

Šalis paskutinį kartą naudos pasenusią rankinio balsų skaičiavimo sistemą, todėl patikimų užuominų apie rezultatus tikriausiai nebus paskelbta anksčiau kaip sekmadienio vidurdienį.

Maltos politikos veteranai sako, kad dauguma rinkėjų visą gyvenimą lieka ištikimi kuriai nors iš dviejų pagrindinių partijų. Šis faktas galbūt paaiškina, kodėl J.Muscatas atrodo menkai paveiktas kaltinimų bangos, smogusios jo aplinkos veikėjams.

Nuo gimimo priklausau Darbo partijai ir būsiu darbietis iki mirties.

„Nuo gimimo priklausau Darbo partijai ir būsiu darbietis iki mirties“, – sakė J.Muscato šalininkas naftos pramonės darbuotojas Frankas Abela, planuojantis netrukus išeiti į pensiją.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad ištikimi PL rėmėjai neliko abejingi pareiškimams apie įtariamą korupciją.

„Įtarimai yra viena, tyrimas – kita, o būti pripažintiems kaltais arba nekaltais yra galutinis verdiktas. Esu 100 proc. įsitikinęs, kad jis (J.Muscatas) yra švarus. Kalbant apie kitus žmones – atėjus laikui tai sužinosime“, – pabrėžė F.Abela.

Svetima gėda

Vietos mėsininkas Johnas Zarbas demonstravo panašų lojalumą. „Josephas žino, kad kartais padarydavo klaidų. Jis viską sutvarkys po rinkimų. Ar jis švarus? Žinoma, kad taip!“ – sakė J.Zarba.

Kita vertus, pensininkas Louis Attard’as ir doktorantė Marie Claire Finger laikėsi kitokios nuomonės.

L.Attard’as sakė, kad Maltos pamatas ekonomikos sėkmei – triskart spartesniam negu visos euro zonos augimui – buvo paklotas dar prieš J.Muscatui ateinant į valdžią.

„Jam gerai sekasi išnaudoti, ką rado. Tai ne jo paties nuopelnas“, – teigė L.Attard’as.

M.C.Finger savo ruoštu sakė, kad premjerui derėjo nušalinti visus pareigūnus, ant kurių krito korupcijos šešėlis.

Asmeniškai manau, kad gėda … pasisakyti, jog esu iš šalies, kuri šiuo metu patiria tokių dalykų.

„Asmeniškai manau, kad gėda … pasisakyti, jog esu iš šalies, kuri šiuo metu patiria tokių dalykų, – naujienų agentūrai AFP sakė ji. – Tikiuosi, kad tai pasikeis.“

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

The post Pirmalaikiai rinkimai Maltoje: ar skandalai nulems rezultatus? appeared first on Sekunde.lt.

„Šioje kelionėje įgijau labai įdomių patirčių. Džiaugiuosi, kad keliavau su piligrimais, džiaugiuosi, kad tai buvo Malta. Pasižadėjau būtinai ten grįžti“, – kalbėjo ką tik iš Viduržemio jūros salos parvykusi komunikacijos specialistė.

Planuodama atostogas moteris feisbuke atsitiktinai aptiko nuorodą apie piligrimines keliones Maltoje. Pasirodo, jas kuruoja vaikystės draugė Inga Kuliavienė, garsaus lietuvių muziko Martyno Kuliavo žmona. Prieš keletą metų jų šeima ten išvyko gyventi: vyras toliau dirba profesinėje srityje, o teisininkė žmona ėmėsi organizuoti piligrimines keliones.

„Man buvo svarbu išsiaiškinti, kaip tokiose kelionėse jaustųsi nepraktikuojantys katalikai, nes esu viena jų. Inga mane patikino, kad į piligriminius žygius gali leistis visi norintys – susirenka ne tik tikintieji, bet apskritai intelektualūs, tolerantiški žmonės, grupę lydi išsilavinęs kunigas“, – ruošimosi aplinkybes komentavo A. Ranonytė, tapusi viena iš dvylikos lietuvių būrelio.

Tačiau piligriminėje kelionėje po Maltą netrūko ne tik maldų, bet ir pažinties su gausia kultūra ir istorija pasižyminčia šalimi įspūdžių: lietuvių maršrutai driekėsi per salos miestus ir miestelius, religinio, meno paveldo, šventų vietų, unikalaus kraštovaizdžio kaimelių labirintus, susikoncentravusius vos 27 kilometrų ilgio ir 15 pločio šalyje su 415 tūkst. gyventojų.

Šventųjų pėdsakais

98 proc. maltiečių – katalikai, ši valstybė laikoma religingiausia ES. Galima svarstyti, kad Maltos gyventojų tikėjimo tvirtumą lėmė turtinga religinė istorija ir iki šių dienų išlikęs jos paveldas, liudijantis krikščioniškuosius stebuklus. 60-aisiais mūsų eros metais prie salos krantų sudužo Šv. Pauliaus laivas, atplukdęs tikėjimą Evangelija. Čia apaštalas praleido keletą mėnesių, todėl katalikų pasaulyje šalis vadinama Šv. Pauliaus Malta.

Maltos istorija pagreitį įgavo XVI a. viduryje, čia įsikūrus iš Rodo išvarytų kilmingų riterių ordinui. 1566 m. Šv. Jono ordino magistras Jeanas Parisot de la Valette įkūrė miestą, kuris jo garbei pavadintas Valetos vardu (jis tapo šalies sostine ir pagrindiniu uostamiesčiu). Netrukus salos naujakuriai buvo užpulti Osmanų imperijos turkų kariuomenės, o prieš ją atsilaikę šventė svarbią krikščionybės pergalę prieš islamą. Atsidėkojant Aukščiausiajam Maltos miestuose imtos statyti naujos bažnyčios.

Iškiliausias Valetos architektūros, religijos ir meno paminklas – Šv. Jono katedra, garsėjanti gausia meno kolekcija. Šventovėje A. Ranonytę sužavėjo neįtikima dailės kūrinių gausa, didžiųjų magistrų koplytėlės, net ir šedevrui prilygstantis grindinys. Daugelis turistų čia atvyksta pažiūrėti Karavadžo paveikslo „Jono Krikštytojo bausmė“.

„Maltiečiai šeštą valandą ryto eina į mišias pasimelsti prieš įprastą darbo dieną. Nustebau tarp maldininkų regėdama daug vyrų ir jaunimo“, – įspūdžiais dalijosi Audronė. Malda rytą pradėdavo ir lietuvių piligrimų grupelė. Kasdieną kunigas aiškino Šventąjį Raštą, atsakinėjo į tikinčiųjų klausimus. Pamaldose bei rekolekcijose dalyvavo ir A. Ranonytė. Nepraktikuojančiai katalikei savaitę gyventi tarp tikinčių buvo nauja patirtis, nors per trumpą laiką ir nepakeitusi jos santykio su religija, tačiau davusi tam tikrą žinojimą: „Džiaugiuosi prisilietusi prie tikinčiųjų gyvenimo. Įžvelgiau, ką žmonės atranda krikščionybėje. Supratau, kad nereikia ieškoti kitų dievų, ir jei kada nors man reikės Dievo, žinosiu, kur jį rasti.“

Barokinio Rabato ramybė

A. Ranonytė su kitais lietuviais apsistojo Šv. Juozapo seserų vienuolyne Rabate. Lietuvės teigimu, tai nuostabus barokinis miestas su siauromis gatvelėmis, ištaigingais kalkakmenio pastatais, pagyvintais spalvotais balkonais ir ryškiaspalvėmis įvairiai dekoruotomis durimis. Tarytum žaisliniuose dailiomis grotelėmis įrėmintuose balkonuose džiūstantys skalbiniai – savotiškas architektūros ansamblių prieskonis.

Bemaž ant kiekvieno pastato yra didesnė ar mažesnė šventojo statula, ikona ar koplytėlė. Rabate dažniausiai – Šv. Mergelės Marijos, nes šiame mieste ji dukart apsireiškusi. Pasikartojusį stebuklą liudija dominikonų bažnyčia, stūksanti ant Šv. Mergelės Marijos grotos.

Istorija byloja, kad pirmaisiais XV a. metais vienam medžiotojui, užklydusiam į grotą, apsireiškusi šventoji mergelė. Vėliau po daugelio amžių, 1982-aisiais, toje vietoje pastatytoje bažnyčioje iš pradžių ašaromis, o kitą kartą krauju pravirkusi Šv. Mergelės Marijos skulptūra. Šis stebuklas buvo oficialiai pripažintas ir nuo šiol dominikonų bažnyčia tapo tikinčiųjų iš viso pasaulio traukos centru.

Kitas traukos centras Rabate – Šv. Agotos katakomba. Joje yra išlikusių, kaip teigiama, pirmosios Maltos bažnyčios raižinių kalkakmenyje. Į šventąsias šalies vietas susirenka minios krikščionių ir meldžiasi: prašo sveikatos, dėkoja ar ieško paguodos. Tikima, kad tose šventovėse žmonės išgyja nuo sunkiausių ligų ir vėliau grįžta liudyti asmeninio stebuklo.

Gegužės pabaigoje maltiečiai rengėsi kasmetei Kristaus kūno šventei, gatvėse tvyrojo pakili pasiruošimo nuotaika: gėlėmis puošiamos bažnyčios ir gatvės, iš rūsių į dienos šviesą traukiamos šventųjų skulptūros, kurios per iškilmingą ceremoniją nešamos aplink bažnyčias ir siauromis miesto gatvelėmis. „Jos statomos ant kolonų ir nešamos aštuonių vyrų procesijos. Tai didelė garbė, jos sulaukia ne kiekvienas. I. Kuliavienė pasakojo, kad nuolatiniai nešėjai ant pečių turi nuospaudas, kuriomis didžiuojasi ir kurias noriai demonstruoja kitiems“, – pasakojo Audronė.

Kasdienybės šventumo aurą lietuviams teko patirti gyvenant Šv. Juozapo seserų vienuolyne – idiliškos ramybės oazėje. „Ten buvo nepaprastai tylu ir tvarkinga. Keldavausi anksti ir septinto ryto jau eidavau pasivaikščioti – viskas atrodė švaru ir išpuoselėta: žolynai nuravėti, gėlynai palaistyti, nors nė karto nemačiau seserų tvarkantis. Matyt, buities darbus jos atlieka arba labai anksti ryte, arba vėlai vakare“, – pasakojo Audronė. Vienuolyno sodą ji prilygino kvapų terapijai: įvairiausiais žiedais prasiskleidę augalai ir vaismedžiai dvelkė nuostabiausiais aromatais.

Vienuolyno seserys lietuviams kasdieną ruošė ypač gardų valgį, kuris, anot A. Rononytės, neturėjo nieko bendra su pasninku: nepaprasto skonio maltietiški sūriai, pyragaičiai su sūrio, kiaušinių ir daržovių įdaru, įdaryti vištienos maltiniai, apvolioti žolelėse. Moteriai ypač patiko itin prinokusios daržovės ir vaisiai, o pomidorai pasirodė tokie saldūs, kad iš tiesų buvo galima patikėti juos esant vaisiais.

Žemiškasis rojus

Monumentalioms didingoms bažnyčioms ir barokinei architektūrai kontrastuoja mažuose plotuose tankiai besispiečiantys gyvenamieji namai. Maltoje ribos tarp miestų, miestelių ir kaimų išsitrynusios – itin tankiai apgyventame krašte viskas labai koncentruota, nerasi erdvių plynių. Pereini gatvę – ir jau kitas miestas, kur tiksli nuo kito skirianti riba, orientuojasi tik vietiniai.

Kalnuotoje, akmenuotoje saloje trūksta žalumos, bet ne žydinčių augalų. A. Ranonytė liko sužavėta didžiulių mėlynažiedžių akacijų, puošiančių rusvą kalkakmenio architektūrą ir uolėtą kraštovaizdį. Taip pat moterį nustebino kaimų gyventojų kruopštumas puoselėjant savo daržus: kieme išsirenka akmenis, jų tvora apsitveria nuosavą teritoriją ir atkovotos gyvos žemės lopinėliuose augina daržoves, vaisius, alyvmedžius ar vynuogienojus. Gelbėja, jog per metus išauga trys derliai, tad mažyčių ūkių savininkai nuolat gali mėgautis šviežiais produktais.

Didelis džiaugsmas poilsiautojų akims ir širdžiai – žydrųjų lagūnų paplūdimiai, ypač mėgstami nardytojų. Uolėtos pakrantės su grotomis kraštovaizdžiui suteikia asketiškos romantikos. Maltiečių ir šalies svečių ramybės netrikdo transporto judėjimas. Vienos juostos keliuose (Audronei teko matyti vos porą trumpų dvijuosčių ruožų) didžiausias greitis – 60 km/val., vidutinis greitis saloje – apie 30. Prie greitkelių matyti įspėjamieji ženklai „Speed Kills“, kurie, anot vilnietės, kur kas labiau praverstų Lietuvoje nei mandagia vairavimo kultūra pasižyminčioje Maltoje. Gatvėse dažniausiai pamatysi paprastus nedidelius automobilius, kurių vairuotojai laikosi taisyklių, vienas kitą, o ką ir kalbėti apie pėsčiuosius, mandagiai praleidžia. „Lėtai važiuodamas Maltos keliais turi laiko iki soties grožėtis vaizdais, – įspūdžiais dalijosi vilnietė. – Gidė minėjo, kad saloje, nors greitis ypač ribojamas, yra apie 20 „Ferrari“ markės automobilių.“

A. Ranonytei nepaprastą įspūdį paliko maltiečių geraširdiškumas ir geranoriškumas turistų atžvilgiu. Nors jų, ypač vasaros sezonu, čia suvažiuoja itin daug, vietiniai neatrodo pavargę ar nepakantūs: šypsosi, paklausti parodo, paaiškina, jei reikia, pavėžėja ir lieka laimingi galėję padėti.

Lietuvė Maltos miestuose jautėsi itin saugiai vaikštinėdama net tamsiu paros metu: gatvės apšviestos, vietiniai malonūs, negrėsmingi, tad nereikia slėpti nė rankinės, nė piniginės. Mažesniuose miesteliuose ar kaimuose lietuviams teko pamatyti nerakinamose duryse paliktų raktų. Audronės teigimu, maltiečių visuomenė yra išlaikiusi visuotiną neigiamybių smerkimą ir laikosi Dešimties Dievo įsakymų.

Maltoje vos prieš metus buvo panaikintas draudimas skirtis šeimoms, tačiau, A. Ranonytės pastebėjimu, šalyje per tiek laiko išsiskyrė šešios poros. Ir saloje stūksančiame kalėjime kaliniai skaičiuojami tik dešimtimis. Tad šioje šventųjų žemėje gali savotiškai atitrūkti nuo rutinos, pailsėti nuo XXI a. civilizacijos grėsmių.

The post Piligrimystės labirintai Maltoje appeared first on Sekunde.lt.