Degintos medienos lentos tinka ir interjere, ir eksterjere

Degintos medienos lentas pelnytai galima vadinti universaliu produktu, nes jos vienodai gerai tinka tiek vidaus darbams, norint sukurti nesenstančius, prabangia elegancija pasižyminčius gyvenamųjų namų, viešbučių, restoranų, įvairiausių ofisų ir kt. interjerus, tiek siekiant patikimai šilumą sulaikančio, vandeniui, puviniui, parazitų poveikiui atsparaus ir ilgaamžiško sprendimo namų fasadams. Sugibanwood degintos medienos lentos puikiai tiks ir norint įsirengti jaukia ramybės oaze ar susibūrimų vieta laikomas terasas, patikimas bei stilingas tvoras ir pan.

Degintos medienos lentų gamybai dažniausiai yra naudojama trijų rūšių mediena

Ugnimi gali būti apdorojama visų rūšių mediena, nes šis medžio apdirbimo būdas patikimai sustiprina jų gerąsias savybes bei atskleidžia unikalius jų vidaus „raižinius“. Vis dėlto norėtųsi išskirti maumedžio, pušies bei eglės medieną, kuri, lyginant su kitomis medienos rūšimis, japoniškuoju medžio apdirbimo ugnimi būdu Lietuvoje yra apdorojama dažniausiai.

Degintos medienos lentų privalumų sąrašas yra begalinis

Kalbėti apie degintos medienos lentų privalumus būtų galima valandų valandas. Šių lentų tekstūra yra tobula ir nepakartojama, spalvinė gama plati, pradedant švelniais pilkais ir rudais atspalviais, ir baigiant sodriai juoda, akį rėžiančia spalva. Degintos medienos lentų paviršius yra visiškai netepus, jis nereikalauja praktiškai jokios priežiūros. Pušinės, maumedžio, eglinės ir iš kitos medienos pagamintos bei ugnimi apdorotos lentos yra atsparios neigiamai vandens įtakai, jos yra nedegios, nes pakartotinis užsidegimas sunkiai įmanomas, taip pat jos nėra priimtina terpė medžio grybeliams ar įvairiems kenkėjams veistis, todėl šių lentų ilgaamžiškumas garantuotas. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad degintos lentos „nebijo“ temperatūros svyravimų, neblunka net ir veikiant tiesioginiams saulės spinduliams bei neskilinėja. Jeigu norite daigiau sužinoti, apie degintos medienos lentas, tada Jums tikrai rekomenduojame sekti šią nuorodą: https://sugibanwood.com/deginto-medzio-lentos/. 

Degintos medienos lentos yra tvarus pasirinkimas

Mediena ir ugnis, atrodytų, kad yra du tarpusavyje nesuderinami elementai, tačiau jų „sąjunga“ leidžia sukurti itin tvarius bei aplinkai ir žmonėms draugiškus produktus, įskaitant degintos medienos lentas, naudojamas įvairių projektų realizavimui. Medžio lentų apdirbimas ugnimi neapsiriboja vien deginimo procesu. Lentos taip pat yra valomos, šukuojamos bei impregnuojamos natūralia alyva, kuri savo sudėtyje neturi jokių medžiagų, galinčiu vienokiu ar kitokiu būdu daryti neigiamą žalą aplinkai, žmonių sveikatai ar gerai savijautai. Alyva, kuria yra alyvuojamos degintos medienos lentos, taip pat nekenkia ir gyvūnų sveikatai.

Degintos medienos lentos yra šlifuojamos skirtingą kartų skaičių

Kaip jau minėjome, degintos medienos lentų vienas iš „gimimo“ etapų, yra jų šlifavimas. Lentos gali būti šlifuojamos vieną arba du kartus. Rinkdamiesi degintos medienos lentas, šį faktą prisiminkite, nes nuo jo taip pat gali priklausyti ir gaminio kaina.

Degintos medienos lentas apsimoka įsigyti internetu

Paskaičiuota, kad norint sutaupyti, įsigyjant degintos medienos lentas, verta jas pirkti internetu. Skubame nuraminti, kad tai nebus „aklas“ pirkimas, nes nedidelės apimties šių lentų pavyzdžius galėsite parsisiųsti ir apžiūrėti iš arčiau.

The post ŠEŠI FAKTAI, KURIUOS TURĖTUMĖTE ŽINOTI APIE DEGINTO MEDŽIO LENTAS appeared first on Sekunde.lt.

Per dvejus metus jis sulaužomas jau trečiąkart. Kad vėl teks imtis remonto, pripažino nežinoję nei Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga, nei parko atnaujinimo projektą kuravęs Tadas Stanikūnas.

Pastarajam remontu jau teko rūpintis, kai medinė danga buvo suniokota pirmus du kartus. Kadangi parkas visuomenės reikmėms atiduotas prieš dvejus metus ir mėnesį, T. Stanikūnas teigė nebesijaučiantis atsakingas už tai, kas žalingo jame įvyksta, ir vylėsi, kad šįkart ne jam, o kitiems specialistams bus patikėti rūpesčiai tvarkant sulaužytą paklotą.

Bet kokiomis neužkalsi

Panevėžiečiai į sulaužytą Kultūros ir poilsio parko dangą prie pagrindinio tako dėmesį atkreipė sausio 19-ąją. Tądien dar netgi buvo galima įžvelgti automobilio, bandžiusio išlaviruoti tarp Panevėžio muziejininkų pastatyto informacinio skydo bei dviračių stovo, ratų vėžes. Anksčiau T. Stanikūnas yra sakęs, jog ir stovas dviračiams įrengtas ne tik dviratininkų patogumui, bet ir kaip kliūtis parką aptarnaujančių automobilių vairuotojams, kad nevažiuotų per medines lenteles. Mat vos tik parkas prieš porą metų po rekonstrukcijos buvo atiduotas visuomenės reikmėms, ant medinio pakloto užvažiavo ir jį sulaužė „Panevėžio specialaus autotransporto“ šiukšliavežis. Įmonė iškart pasisakė apie nelemtą įvykį.

„Kadangi kiekvienas automobilis privalo būti apdraustas, įmonė kreipėsi į draudimo bendrovę prašydama kompensacijos už padarytą žalą“, – aiškino T. Stanikūnas.

Tąkart derybos su draudikais užsitęsė, tad sulaužyta danga neremontuojama pastovėjo ilgokai. Lentas, iš kurių paklota danga, teko siųstis iš užsienio, mat Lietuvoje tokios negaminamos. Negana to, pasak T. Stanikūno, danga susideda ne vien iš lentų, jas laiko metalo konstrukcijos, kurias irgi reikėjo tvarkyti.

„Gal tik atrodo, kad pakanka pakeisti vieną ar kitą sulaužytą lentą. Iš tiesų, tai didelis darbas“, – tikino projektų vadovas.

Tąkart sulaužytos dangos remontas buvo įvertintas tūkstančiais eurų.

„Tikslios sumos tikrai neprisiminsiu, bet sakyčiau, kad sutvarkyti suvažinėtą paklotą kainavo ar ne penkis tūkstančius“, – svarstė T. Stanikūnas.

Nepritaikytas automobiliams

Nepigiai suremontuotas medinis paklotas gražus ir sveikas prastovėjo vos metus. Pernai vasarą ant lentų, sumontuotų ant metalinių konstrukcijų, vėl užvažiavo kito miesto sunkiasvoris automobilis, į parke vykusią šventę atvežęs kilnojamus tualetus. Vėl prasidėjo derybos su automobilio draudikais dėl žalos atlyginimo. Gavus draudimo bendrovės pinigus, Savivaldybei vėl teko siųsdintis lentas iš užsienio.

Po paskutinio remonto medinis paklotas nesulaužytas išbuvo maždaug pusmetį.

T. Stanikūno nuomone, idėja prie tako montuoti medžio paklotus gera: parkas tikrai gražus, o architektūrinis jo sutvarkymo projektas išrinktas geriausiu Panevėžio regione.

„Nereikia tuo paklotu važinėti automobiliais, jis tam nepritaikytas“, –  dėmesį atkreipė T. Stanikūnas.

Vandalus nufilmavo kamera

Kad gražiausio mieste parko medinis paklotas vėl suniokotas, Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas D. Vadluga išgirdo iš „Sekundės“. Vedėjas teigė imsiąs aiškintis, kas blogo padaryta ir kas dėl to kaltas.

Tikėtina, kad atrasti kaltininkus sunku nebus – kaip tik ties didžiuoju Kultūros ir poilsio parko taku įrengta vaizdo stebėjimo kamera.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos specialisto Tado Martinaičio teigimu, tai, jog automobiliu užvažiuota ant medinio tako pakloto ir jis sulaužytas ir apie tai nepranešta nei Savivaldybei, nei policijai, vertinama kaip pasišalinimas iš įvykio vietos, už tai neapdairiam vairuotojui irgi teks atsakyti.

The post Ir trečias kartas nemelavo: parko akcentui remontuoti nebeužtenka lentų appeared first on Sekunde.lt.

Prieš statant terasą reikėtų ne tik nuspręsti, kurioje namo pusėje ją statysite, kokio ji bus dydžio bei formos, ar norite įrengti tik terasą, ar norėsite ją pridengti stogeliu ir paversti vasariniu kambariu. Pakankamai svarbus ir kartais nelengvas sprendimas – kokias lentas pasirinkti terasai. Žinoma, kad ir ką pasirinktume, dažniausiai norime optimaliausio kainos ir kokybės santykio, tačiau natūralu ir tai, jog kiekvienas, planuojantis terasą, turi ir asmeninių poreikių, yra priverstas atsižvelgti į namo, kiemo planavimą, apželdinimą ir kitas sąlygas.

Žinoma, gražios, malonios liesti lentos svarbu, tačiau būtina įvertinti ir jų atsparumą, ilgaamžiškumą, taip pat – jų gamybos poveikį aplinkai. Tikėtis, kad ilgai džiaugsitės terasa, pastatyta iš specialiai tam nepritaikytos medienos ar kitų medžiagų, neverta.

Pasak UAB „Sitoma“ vadovo Tomo Žiburkaus, Lietuvoje dažniausiai pasirenkamos natūralios medienos terasos. „Pirmas kriterijus, pagal kurį žmonės renkasi statybines medžiagas terasoms, vis dėlto yra atsparumas ir ilgaamžiškumas“, – sakė jis. Nors pasaulyje vis daugiau vartotojų kreipia dėmesį ir į aplinkosauginius kriterijus, Lietuvoje, pasak T. Žibursko, tai dar nėra populiaru. „Mūsų vartotojai kol kas nesusimąsto apie tai, kad ilgai augančių medžių rūšis ekologiniu požiūriu būtų naudingiau pakeisti kuo nors, ką kertant ir naudojant statyboms daromas mažesnis poveikis aplinkai“, – pastebėjo UAB „Sitoma“ vadovas.

Dažniausiai terasoms statyti naudojamos arba tam tikros specialiai paruoštos medienos rūšys, arba medžio-plastiko kompozito lentos.

Kokią medžio rūšį pasirinkti?

Jei nuspręsite įsirengti medinę terasą, nepamirškite, kad mediena turi būti specialiai apdorota ir išsiaiškinkite, kokiai atsparumo klasei ji priskiriama. Nuo atsparumo klasės priklausys, ar ilgai terasa jums tarnaus, ar atsilaikys prieš kenksmingus aplinkos veiksnius, tokius kaip puvinys, grybeliai, drėgmė, saulė. Pagal EN 113 standartą mediena skirstoma į penkias atsparumo klases:

1 atsparumo klasė – labai atspari. Jai priklauso tokios egzotinės medienos rūšys kaip tikas, balau, iroko.
2 atsparumo klasė – atspari. Šiai klasei priskiriamas europinis ąžuolas, merbau, kedras, raudonmedis.
3 atsparumo klasė – iš dalies atspari. Joje – Duglaso kėnis, raudonmedis, Sibiro maumedis.
4 atsparumo klasė – mažai atspari. Šiai klasei priskiriama europinė eglė, spindulinė ir pietinė pušis.
5 atsparumo klasė – neatspari. Šiai klasei priklauso tokie medžiai kaip uosis, beržas ar alksnis.

Tiesa, rinkdamiesi medžiagas terasos statybai atkreipkite dėmesį ir į tai, kad skirtingai apdorotos medienos rūšys gali pakilti į aukštesnę atsparumo klasę. Pavyzdžiui, penktai atsparumo klasei priklausanti mediena, tinkamai termiškai apdorota, savo savybėmis gali prilygti egzotinėms medžių rūšims, tačiau kainuos mažiau. Termiškai apdorotos medienos (kitaip dar vadinamos termomediena) tankis pakinta, todėl pagerėja jos ilgaamžiškumas ir stabilumas, ji tampa labiau apsaugota nuo paviršinio pelėsio bei grybų.

Šiuo metu Lietuvoje jau galima įsigyti ir termiškai apdorotų bambukinių terasų lentų, kurios gali būti priskiriamos pirmai atsparumo klasei, t. y. prilygti tokioms egzotinėms medžių rūšims kaip tikas ar balau. UAB „Sitoma“ vadovas T. Žiburskas teigia, kad, nors termiškai apdorotas bambukas ir nėra labai pigus, tačiau jį renkasi žmonės, kuriems svarbus ne tik terasos ilgaamžiškumas, bet ir medžiagos ekologiškumas. „Bambukas pasižymi itin greitu augimu, todėl statybinių medžiagų gamybai iškirsti bambukai nedaro neigiamo poveikio aplinkai – juos kaip mat pakeičia nauji augalai“, – pasakojo pašnekovas.

Rinkdamiesi medieną terasai, žmonės daug dėmesio skiria ir jos spalvai – derina prie namo spalvos, aplinkos kolorito, asmeninių estetinių poreikių. Tačiau, pasak T. Žibursko, jei būsimos terasos šeimininkai nėra nusiteikę tinkamai terasos priežiūrai, labai jaudintis dėl lentų spalvos taip pat neverta – vis tiek po kurio laiko neprižiūrimos terasos mediena taps pilka. „Terasoms labiausiai kenkia tiesioginiai saulės spinduliai, sniegas. Beje, lietus terasinei medienai turi kur kas mažiau įtakos, nei manoma. Jei medinė terasa nebus reguliariai prižiūrima, valoma, alyvuojama, ji vis tiek anksčiau ar vėliau praras spalvą, papilkės“, – sakė UAB „Sitoma“ vadovas. Pasak specialisto, terasą gana nuvalyti ir alyvuoti kartą per metus, geriausia sezono pradžioje, t. y. pavasarį.

Medinėms terasoms taip pat kenkia ilgalaikis kontaktas su žeme, augalais, jų nukritusiomis dalimis. Jeigu tarp terasos lentų ar konstrukcijų ilgą laiką kaupsis nukritę rudeniniai lapai, spygliai, smulkios šakelės, žemės, net ir kokybiškiausia mediena anksčiau ar vėliau bus pažeista ir ims pūti.

O gal geriau rinktis medienos-plastiko kompozitą?

Ilgaamžėms ir patvarioms terasoms statyti naudojama ne tik mediena, bet ir medžio-plastiko kompozito lentos, kartais vadinamos sutrumpintu anglišku pavadinimu WPC (ang. wood-plastic composite). Pastarosios gaminamos iš natūralaus medžio pluošto ir polimero mišinio.

UAB „Ingro“ direktoriaus Rolando Zakarausko teigimu, medžio-plastiko kompozito lentos yra sukurtos tam, kad pakeistų egzotinę medieną ir sumažintų miškų kirtimą. „Tiek medžio-plastiko kompozito terasinių lentų kaina, tiek atsparumo klasė yra panaši į egzotinių medžių rūšių, tačiau naudojant dirbtinės medžiagos gaminius, apsaugomi miškai,“ – sakė jis. Vis dėlto Lietuvoje šis variantas pasirenkamas dažniausiai dėl visai kitų priežasčių.

Pirmiausia kokybiško medžio-plastiko kompozito lentos savo spalvą, priešingai nei medinės terasos lentos, išsaugo bent 10 metų. Pasak R. Zakarausko, kokybiškų medžio-plastiko kompozito terasų lentų gamintojai duoda net iki 25 metų garantiją dėl lentų spalvos ir irimo. Šios lentos tvirtos, joms nekenkia UV spinduliai, lietus ar sniegas.

Be to, vizualiai nuo medinių lentų medžio-plastiko kompozito lentos nesiskiria, jų spalvų įvairovė didelė, o paviršiai lygūs ir glotnūs, todėl basomis kojomis ant tokios terasos galima vaikščioti visiškai saugiai.

The post Ilgaamžės terasos garantas – išmintingas lentų pasirinkimas appeared first on Sekunde.lt.