Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Daliaus Vadlugos teigimu, jau nupirktas šiuolaikiškas tualetas, o Senvagėje pradedami paruošiamieji darbai – įrengiamas pagrindas ir prijungiama prie nuotekų, vandentiekio ir elektros tinklų.

Planuojama, kad gausiai žmonių lankomoje vietoje tualetas turėtų pradėti veikti jau spalio pabaigoje.

Šis tualetas Senvagės pašonėje bus modernus, po kiekvieno apsilankymo patalpa automatiškai išsivalys.

Ar už apsilankymą jame teks mokėti, kol kas, pasak D. Vadlugos, Savivaldybė dar neapsisprendė.

Apsaugotas nuo vandalų

Naujasis tualetas turės atsparias smūgiams, vadinamąsias antivandalinėmis, duris su automatiniu užraktu, viduje bus nerūdijančiojo plieno kriauklės, tokio pat plieno unitazas su automatine sėdynės nuleidimo ir pakėlimo funkcija.

Taip pat bus integruotas rankų plovimo blokas su automatiniu vandens ir muilo dozavimu bei rankų džiovintuvu, bus įrengtas atlenkiamasis kūdikių pervystymo staliukas, veidrodis, šiukšliadėžė.

Kitas toks pat tualetas kiek vėliau atsiras Kultūros ir poilsio parke, šalia galinės autobusų stotelės. Pasak D. Vadlugos, pastarąjį prijungti prie inžinerinių komunikacijų bus sudėtingiau, tačiau tikimasi tą atlikti kitąmet.

Dauguma morališkai ir fiziškai pasenę

Įmonė „Panevėžio specialus autotransportas“ prižiūri 21 viešąjį miesto tualetą.

„Jie išdėstyti strateginėse miesto vietovėse – tiek centrinėje dalyje, tiek parkuose, tiek gyvenamuosiuose rajonuose. Tualetai įrengti ten, kur gyventojų ir miesto svečių srautai didesni, kad paslauga būtų pasiekiama ir patogi. Šis skaičius nėra galutinis – miestas nuolat peržiūri poreikį ir ieško galimybių plėsti ar atnaujinti tinklą“, – sako įmonės komunikacijos specialistė Justina Indulytė.

Didžioji dalis viešųjų miesto tualetų statyti senesniais laikais, kai įrenginių estetika ir patogumas nebuvo prioritetas.

„Dauguma – paprasti, klasikiniai lauko tualetai, kurie vis dar naudojami. Tačiau turime ir kelis modernesnius sprendimus: trys viešieji tualetai yra prijungti prie miesto inžinerinių tinklų, o tai reiškia, kad juose įrengta kanalizacija, vandentiekis, yra higieniškesni ir patogesni“, – teigia J. Indulytė.

Kai kurie tualetai stovi jau kelis dešimtmečius, naujesni įrengti prieš keletą metų atnaujinant miesto viešąsias erdves.

Komunikacijos specialistės tvirtinimu, neretai sulaukiama panevėžiečių pageidavimų, kur dar reikėtų tualetų.

Dažniausiai jų pasigendama vietose, kur vyksta renginiai, arba parkuose, rekreacinėse erdvėse. Gavusi tokių pasiūlymų, įmonė juos perduoda Savivaldybei.

„Sprendimus dėl naujų viešųjų tualetų statybos ar vietos parinkimo priima Savivaldybė, o mūsų užduotis – prižiūrėti ir užtikrinti, kad esami įrenginiai būtų saugūs ir švarūs“, – sako J. Indulytė.

Ir gadina, ir vagia

Pasak J. Indulytės, įmonė rūpinasi tualetų priežiūra – juos valo, papildo higienos priemonių.

„Jei reikia nedidelio remonto – pakeisti užraktą, sutvarkyti čiaupą ar užtaisyti durų pažeidimus, tai daroma operatyviai. Tačiau kapitalinis remontas ar modernizavimas priklauso nuo Savivaldybės sprendimų ir finansavimo“, – paaiškino įmonės atstovė.

Anot jos, Panevėžyje nėra retenybė vandalizmo atvejai tualetuose: sugadinamos durys, išlaužiamos spynos, sudaužomi klozetai, užkemšami vamzdynai, dingsta higienos priemonės.

„Būna ir taip, kad tualetai naudojami ne pagal paskirtį – kaip laikina nakvynės vieta ar net kaip vieta susiburti“, – pasakoja J. Indulytė.

Tokių pasekmių tvarkymas, teigia įmonės atstovė, yra papildomos visų mokesčių mokėtojų išlaidos.

Anot pašnekovės, smulkūs remontai kainuoja kelias dešimtis eurų, tačiau būna ir rimtesnių, jie atsieina ir kelis šimtus eurų.

Tualetai ne tik gadinami. Iš jų vagiamos higienos priemonės, įvairiais daiktais užkemšami klozetai.

Tokie atvejai kartojasi viešuose tualetuose, kuriuose nėra juos prižiūrinčio darbuotojo.

The post Miesto centre – svarbus statinys appeared first on Sekunde.lt.

Bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ įrengta vandens dulksna parke kaip ir miesto centre veiks visą šiltąjį sezoną – kasdien nuo 10:00 iki 21:00 val.

Tai jau antroji tokia sistema Panevėžyje.

Pirmoji vandens dulksna pradėjo veikti liepos pradžioje šiaurinėje Laisvės aikštės dalyje. Ji automatiškai purškia smulkią, vos juntamą dulksną, kuri ne tik maloniai atgaivina karštomis vasaros dienomis, bet ir padeda gerinti miesto mikroklimatą.

Įranga yra taupi – naudojamas tik minimalus geriamojo vandens kiekis. Kaip ir parke, Laisvės aikštės dulksna sujungta su šalia esančia stacionaria vandens gertuve, todėl čia purškiamas vanduo yra švarus, saugus ir kokybiškas. Įrenginiai pritaikyti vaikams ir žmonėms su negalia, o jų konstrukcija bei vieta užtikrina patogų ir saugų naudojimą.

Panevėžyje atsigaivinti galima ne tik prie vandens dulksnų – mieste veikia ir vandens gertuvės, kurios prisideda prie sveikesnės, patogesnės ir aplinkai draugiškesnės miesto aplinkos kūrimo. Iš jų galima patogiai įsipilti vandens į buteliuką, atsigerti tiesiai iš čiaupo ar pagirdyti augintinius.

G. Kartano nuotraukos

The post Panevėžyje įrengta dar viena vandens dulksna appeared first on Sekunde.lt.

Projekto rengėjas panevėžietis Ernestas Marčiulionis pažymi, nors Kultūros ir poilsio parkas labai patrauklus ir mėgstamas panevėžiečių, kai kurios jo vietos galėtų būti patogesnės, aktyviau išnaudojamos.

Savivaldybės paskelbtam Bendruomenės iniciatyvų konkursui parko pagerinimo projektą E. Marčiulionis teikia bendradarbiaudamas su Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjunga.

Konkursą laimės daugiausia panevėžiečių balsų surinkusi iniciatyva.

Jei laimėtų projektas „Kultūros ir poilsio parko patrauklumo ir funkcionalumo gerinimas“, pasak E. Marčiulionio, naudą pajustų visi: parke padaugėtų aktyvioms veikloms skirtų aikštelių, prie braidyklos atsirastų taip reikalinga infrastruktūra: geriamojo vandens stotelės, tualetas, o prie dviračių tako – netgi dviračių remonto stotelė.

Šiuo metu netoli braidyklos įrengtos grilinės, tačiau jose maistą ruošti nepatogu – nėra net kur nusiplauti rankų.

„Vasarą parke daug vaikų, žmonės vedžioja gyvūnus, o jokio geriamojo vandens aplink“, – pažymi E. Marčiulionis.

Vandens pramogų zonoje trūksta ir tualeto. Šiuo metu parke tėra vienas tualetas ir tas pats tolokai nuo paplūdimio.

Siūlo naujų pramogų

Šalia Nevėžio upės per Kultūros ir poilsio parką driekiasi judrus dviračių takas. E. Marčiulionis įsitikinęs: įrengta dviračių taisymo stotelė čia labai praverstų tiek dviratininkams, tiek ir judėjimo negalią turintiems žmonėms.

Pasak Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininko Jono Dumšos, kai prieš keletą metų miesto Savivaldybė atnaujino parką, jis atgijo, tačiau kai kurios vietos galėtų būti patogesnės.

„Prireikus negali nei nusiplauti rankų, atsigerti. O ir visame dideliame parke tik vienas tualetas“, – atkreipia dėmesį J. Dumša.

Konkursui pateiktos idėjos autoriai siūlo parką praturtinti ir naujomis pramogomis – sklype šalia treniruoklių aikštelės įrengti bočiai žaisti skirtą aikštelę su specialia danga. Ją būtų galima pritaikyti ir kitoms veikloms – aerobikai, jogai ir pan.

Pasak J. Dumšos, turintys negalią panevėžiečiai daug metų žaidžia bočią. Šis žaidimas yra parolimpinė sporto šaka. Žaisti mielai įsitraukia ne tik šeimų nariai, bet ir praeiviai parke.

Tokiam žaidimui nereikia daug fizinės jėgos, tačiau jis azartiškas, komandinis.

„Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjunga organizuoja bočios žaidimus Kultūros ir poilsio parke, tačiau šiuo metu neturime šiai veiklai pritaikytos aikštelės. Bočios žaidimo aikštelė parke suteiktų galimybę ne tik žmonėms su negalia, bet ir kitiems miesto gyventojams prisijungti pažaisti kartu su mumis. Tinkama aikštelė leistų organizuoti turnyrus, skatinti aktyvią gyvenseną ir stiprinti bendruomenės ryšius“, – teigia J. Dumša.

Ragina nedelsti

Savivaldybės paskelbtą konkursą laimėjusiai iniciatyvai įgyvendinti iš miesto biudžeto numatyta skirti iki 100 tūkst. Eur.

Kad laimėtų E. Marčiulionio kartu su Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjunga pateiktas pasiūlymas, o Kultūros ir poilsio parkas taptų dar patrauklesnis, reikia surinkti mažiausiai 1800 balsų, tad kiekvieno panevėžiečio balsas ypač svarbus.

Balsuoti galima iki balandžio 28 dienos.

Tą padaryti gali tik deklaravusieji gyvenamąją vietą Panevėžyje ir ne jaunesni nei 16 metų.

Balsuoti galima keliais būdais: svetainėje dalyvauk.panevezys.lt, paspaudus mygtuką „Prisijungti“ ir patvirtinus tapatybę per Elektroninių valdžios vartų portalą.

Lengvai balsuoti galima užpildant balsavimo anketos „Google“ formą, kurią taip pat galima rasti minėtame puslapyje prie naujienų.

Neturintieji galimybės balsuoti elektroniniu būdu tą padaryti gali užsukę į miesto Savivaldybės priimamąjį Laisvės a. 20 (įėjimas iš Vilniaus g. pusės) arba į vieną iš Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos filialų.

„Susitelkime, kad Kultūros ir poilsio parke leisti laiką visiems būtų dar įdomiau ir patogiau“, – kviečia J. Dumša ir E. Marčiulionis.

The post Parko patogumas panevėžiečių rankose appeared first on Sekunde.lt.

Kuo arčiau žiema, tuo dažniau mieste pokši garsinės petardos. Tik ne visuomet tokia vaikų ar jaunuolių pramoga baigiasi vien ausiai nemaloniu triukšmu.

Į Kultūros ir poilsio parką su drauge pasivaikščioti išėjusi panevėžietė liko šokiruota grupelės paauglių elgesio. Jie nesirinkdami praeivių visiems po kojomis mėtė petardas, o bandžiusiuosius sudrausminti dar ir užsipuolė.

Tik iškvietus policijos pareigūnus jaunieji sprogdintojai išsilakstė.

Panevėžiečiai, tapę nemalonaus incidento liudininkais, kelia klausimą: ar nepilnamečiams išvis neturėtų būti draudžiama parduoti bet kokius sprogmenis?

Aukų nesirinko

Kaip pasakojo pavardės nenorėjusi viešinti Angelė, kol auksinis ruduo dar lepino orais, ji kone kasdien eidavo pasivaikščioti į Kultūros ir poilsio parką netoli namų.

Taip pat buvo ir šį antradienį, tik tąkart iš pasivaikščiojimo grįžusi subjurusios nuotaikos. Mat netoli riedlenčių parko grupelė maždaug 12–16 metų jaunuolių, tarp kurių buvo ir merginų, praeiviams tiesiai po kojomis mėtė petardas ir visi garsiai juokėsi iš savo „pokštų“.

Sprogdintojai net nesirinko aukų – nuo jų nukentėjo ir senoliai, ir jauni žmonės.

„Pribėga ir meta tiesiai po kojomis. Buvau su ilgu sijonu, nedaug trūko, kad jis užsidegtų, – apie incidentą pasakojo Angelė. – Tikrai labai nemaloni patirtis. Kiti praeiviai, matydami, kad paauglių gauja nevaldoma, į glėbį čiupo savo šunelius ir spruko kuo toliau. Ratu juos aplenkė ir mamos su vežimėliais.“

„Juk galėtų sau pyškinti ten, kur nėra žmonių, bet tikriausiai daug smagiau mesti petardas praeiviams po kojomis. O jeigu pro šalį būtų ėję maži vaikai?“ – tokio elgesio negali suprasti panevėžietė.

Vaikų grasinimai

Pasak Angelės, ir ji pati, ir kiti parko lankytojai paauglius bandė sugėdinti, tačiau sulaukė pykčio ir agresijos.

„Pabandžius sudrausminti pasipylė triaukščių keiksmų lavina. Net mergaitės baisiausiais žodžiais plūdosi ir grasino visus sumušti ir padegti“, – paauglių elgesiu liko pasibaisėjusi moteris.

Matydama, kad konfliktas su nevaldomais jaunuoliais gali baigtis smurto proveržiu, ji paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu.

„Kai paaugliai suprato, kad iš tiesų buvo iškviesti pareigūnai, sparčiai pasipustė padus“, – ir nors, pasak pašnekovės, nukentėjusiųjų nebuvo, policija išties atvyko greitai ir dar gana ilgai budėjo incidento vietoje.

„Suprantu, kad policininkai kiekvieną kartą nepristovės, bet man kyla klausimas, o iš kur pas vaikus atsirado petardos, ar jos nepilnamečiams neturėtų būti draudžiamos? Gal reikėtų atsakingiau kontroliuoti tuos, kurie sprogmenis pardavinėja vaikams“, – kalbėjo Angelė.

„Jeigu kas nors iš praeivių visą šį incidentą būtų nufilmavę, tuomet būtų galima galvoti apie administracinę teiseną“

O. Jukniūtė

Pritrūko įrodymų

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Jukniūtė patvirtino policiją spalio 29-ąją, antradienį, apie 16 val. sulaukus net keturių kvietimų į Kultūros ir poilsio parką. Visi buvo dėl į žmones petardas mėtančių nepilnamečių.

Kadangi vadinamosiomis „bombioškėmis“ jau ne pirmi metai draudžiama ne tik prekiauti, bet ir įvežti jas į Lietuvą, pareigūnai nedelsdami išvyko į nurodytą vietą.

„Nors prekyba petardomis draudžiama, nepilnamečiai randa kitų būdų jų įsigyti, – pripažįsta O. Jukniūtė. – Kitos šalys tokių draudimų dar neturi, tad galbūt šios prekės atkeliauja internetu ar kitais keliais. Pareigūnai bando užkirsti kelią tokiems atvejams, tačiau nelegalią prekybą internete užkardyti daug sudėtingiau.“

Policijos atstovės žiniomis, atvykus pareigūnams jaunuoliai jau buvo pasišalinę. Deja, neatsirado liudininkų, kurie būtų matę ar nufilmavę įtariamuosius.

Pareigūnai peržiūrėjo ir parke sumontuotų vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Tačiau incidentas įvyko toje parko dalyje, kurios kameros jau neaprėpia.

Parko gilumoje buvo apklausta grupelė paauglių, galimai ir sprogdinusių petardas, tačiau juos patraukti atsakomybėn pritrūko įrodymų.

„Jaunuoliai tvirtino, kad su sprogdinimu neturi nieko bendro, pas juos nebuvo rasta ir pačių petardų, todėl įrodyti, ar iš tiesų jie kalti, labai sudėtinga. Būriuotis grupelėmis parke tikrai nėra draudžiama. Jeigu kas nors iš praeivių šį incidentą būtų nufilmavę, tuomet būtų galima galvoti apie administracinę teiseną. Nustačius įtariamuosius būtų galima aiškintis, kaip pas juos pateko draudžiamos priemonės“, – komentavo O. Jukniūtė.

Pasak Komunikacijos poskyrio vedėjos, vien už petardų turėjimą grėstų bauda. Jeigu jų turėtų nepilnametis, baudą tektų sumokėti tėvams.

Prekiaujama pogrindyje

Šventine atributika ir fejerverkais prekiaujančios bendrovės „Bombikė“ direktorė Oksana Juškienė skaičiuoja, jog prekyba visų kategorijų petardomis Lietuvoje draudžiama jau bemaž šešerius metus – nuo 2018-ųjų.

Jomis Lietuvoje gali naudotis tik pirotechnikai.

„Pavyzdžiui, mes, kaip specializuota fejerverkų parduotuvė, galime įsigyti petardų, bet jas naudoti tik savo poreikiams – parduoti kitiems negalime. Visgi nelegalioje rinkoje tokia prekyba egzistuoja“, – teigė O. Juškienė.

Anot jos, dažniausiai petardų yra atsivežama ar atsisiunčiama iš šalies, kur jos nėra uždraustos. O tuomet nelegaliai perparduodama pavienių prekeivių.

Specializuotos prekybos vietos dėl kelių petardų esą vargu ar rizikuotų, nes joms grėstų netekti verslo.

„Jeigu ir pagauna tokį pardavėją, galbūt jis gauna piniginę baudą. Bet jeigu toks atvejis būtų nustatytas specializuotoje parduotuvėje, ji netektų licencijos, o tai yra iš esmės verslo uždarymas. Tikriausiai sugaudyti pažeidėjus sudėtinga, o gal ir daroma per mažai, kad tokie dalykai atsiduria vaikų rankose“, – apibendrino O. Juškienė.

The post Paauglių žaidimai – petardos į praeivius appeared first on Sekunde.lt.

Graži tradicija spalio pabaigoje miesto parką papuošti moliūgų žibintais gyvuoja jau penkerius metus.

Akcijos „Parkas žibintų šviesoje“ viena organizatorių tautodailininkė Jūratė Abromavičienė pasakoja, kad tąkart Panevėžio miesto ir rajono tautodailininkų asociacija „Pantautodailė“ kartu su negalią turinčiais panevėžiečiais skobė moliūgus ir sulaukė pasiūlymo juos parodyti Kultūros ir poilsio parke.

Moliūgų žibintų parke kasmet vis daugėjo. Pernai jį nušvietė jau keli šimtai, o šiemet tikimasi arti pusės tūkstančio žibintų.

„Mūsų renginys nesusijęs su Helovinu. Norime parodyti, kaip iš moliūgo pagaminti puošmeną – žibintą“, – teigia akcijos organizatorė.

Sutilps visi

Pernai prie akcijos prisidėjo daugybė panevėžiečių, atnešusių šviečiančių moliūgų. Šįmet juos skaptuoti ėmėsi ne vienas vaikų darželis, mokykla, pavieniai asmenys.

J. Abromavičienė svarsto, kad būtų smagu, jei prisijungtų daugiau įmonių, organizacijų. Tokiu būdu jos galėtų ir pasireklamuoti.

„Parkas – didelis. Visus priimsime“, – kviečia tautodailininkė.

Organizatoriai visų laukia Kultūros ir poilsio parko vadinamoje sakurų alėjoje. Atnešti moliūgai bus registruojami ir nurodoma, kur juos patupdyti.

Skaptuotojų laukia dovanos

Moliūgų žibintai turės numerius, kad parko lankytojai galėtų balsuoti.

Daugiausia simpatijų sulaukusių žibintų kūrėjai bus apdovanoti. Dovanėlių gaus visi, atnešusieji žibintą.

Renginyje vyks šventinė prekyba, laukiama prekiautojų ir iš Latvijos.

Atėjus į parką bus galima nusipirkti kavos, saldumynų.

Pasak J. Abromavičienės, siekiama, kad žmonės parke jaustųsi gerai, jiems būtų gražu, galėtų nusifotografuoti įdomioje aplinkoje ar tiesiog pasivaikščioti, prisėsti ant suoliukų.

„Tikimės, kad tų moliūgų neišspardys, neišnešios. Pernai turėjome incidentų, bet viliamės, kad žmonės pratinasi nenaikinti to, ką patys sukuria“, – sako J. Abromavičienė.

Kad mažiau keptų

Patyrusi moliūgų skaptuotoja turi patarimų, kaip tokį žibintą išlaikyti kuo ilgiau nesugedusį. Pasak J. Abromavičienės, prieš skaptuojant moliūgą būtina švariai nuplauti, kad ant jo liktų kuo mažiau bakterijų.

„Vidaus nereikia labai plonai išgremžti. Geriau storesnės sienelės, nes degdama žvakutė kepina ploną moliūgą ir jis susmenga“, – pataria tautodailininkė.

Pasak jos, moliūgas storesnėmis sienelėmis bus sunkesnis, bet ir laikysis ilgiau. O parke jie turės išbūti keturias dienas.

Tam, kad moliūgų žibintas ilgiau laikytųsi, galima į vidų dėti elektrines žvakutes. Jos mažiau kenkia.

„Mes, organizatoriai, nuperkame nedideles žvakutes plastikiniuose indeliuose. Joms išdegus, į tuos indelius įdedame paprastas arbatines žvakutes“, – pasakoja J. Abromavičienė.

Toks indelis arbatines žvakeles apsaugo nuo vėjo, pučiančio per moliūgo ertmes.

„Tikimės, kad atnešusieji savo žibintus juos vėliau lankys, keis žvakutes“, – viliasi tautodailininkė.

Ne bėda, jei jie ir negalės to padaryti. Organizatoriai ir patys pakeis žvakutes, prižiūrės moliūgus.

Sekmadienį kelias dienas džiuginusios puošmenos bus surinktos ir išvežtos.

„Moliūgų neišmetame. Juos užkasame ir taip patręšiame žemę“, – teigia pašnekovė.

Tokie moliūgai gyvūnų pašarui nebetinka, mat būna ir papuvę, papeliję, kai kurie ir dažyti, turi vaško atliekų.

G. Kartano nuotraukos

P. Židonio nuotraukos

The post Parką nušvietė moliūgų žibintai (fotogalerija) appeared first on Sekunde.lt.

Panevėžio savivaldybės Sporto skyriaus vedėjos Živilės Užtupaitės teigimu, iš bendro su Latvija projekto lėšų numatyta miestui nupirkti naujų sporto įrenginių.
Anot jos, treniruokliai ne tik bus pastatyti, bet ir rengiamos treniruotės, per kurias kineziterapeutas mokys jais taisyklingai naudotis.
Planuojama grupėmis pamokyti apie 200 norinčiųjų sportuoti.
Tris žaidimų stalus ir penkiolika įvairių treniruoklių planuojama statyti Kultūros ir poilsio parke už pagrindinės vaikų žaidimo aikštelės, kiek kairiau esančioje senesnių treniruoklių aikštelėje.

Alternatyva salei

„Norėtume įsigyti naujos kartos treniruoklius su laisvai reguliuojamais svoriais, kad žmogus galėtų pasirinkti jam tinkamą. Tai – alternatyva sporto salės treniruokliams“, – sako Ž. Užtupaitė.
Savivaldybė jau paskelbusi viešųjų pirkimų konkursą pirkti treniruokliams, kurie skirti kojų, rankų, krūtinės, nugaros ir kitiems raumenims.
Norima įsigyti gimnastikos kopėtėles, lauko treniruočių suoliuką atsilenkimams, žingsniuoklį – kojų raumenų lauko treniruoklį – asmenims, turintiems judėjimo funkcijų sutrikimų, rankinį dviratį, skirtą rankų ir nugaros raumenims treniruoti, taip pat treniruoklį, pritaikomą asmenims su judėjimo negalia.
Ant kiekvieno tokio įrenginio būtų etiketės su instrukcijomis, nurodančiomis, kaip juo naudotis. Lauko treniruoklių komplektui ir stacionariems žaidimų stalams turi būti suteikiama ne trumpesnė kaip poros metų garantija. Rangovų pasiūlymų laukiama iki rugsėjo 5-osios.
Ž. Užtupaitės manymu, sėkmingai pavykus viešiesiems pirkimams, naujieji treniruokliai parke jau turėtų stovėti metų pabaigoje.

Nuo vandalų saugos kameros

Panašias funkcijas atlikę lauko treniruokliai kurį laiką stovėjo Kultūros ir poilsio parke bei Nevėžio upės pakrantėje netoli Kultūros centro.
Pavasarį jų pasigedę panevėžiečiai socialiniame tinkle sukėlė tikrą audrą spėliodami, kodėl neliko šių specifinių sporto įrenginių, skirtų jėgos treniruotėms.
Kaip vėliau paaiškėjo, juos laikinai reklaminiais tikslais buvo įrengusios įvairių Suomijos gamintojų atstovybės Lietuvoje. Septyni treniruokliai kurį laiką stovėjo Kultūros ir poilsio parke, o keturi – šalia Nevėžio Kranto gatvėje.
Jų gamintojų atstovai teigė, kad stovėjusieji Kultūros ir poilsio parke liko sveiki, tačiau Nevėžio pakrantėje pastatytus treniruoklius apgadino chuliganai.
Naujuosius dabar planuojančios statyti Savivaldybės atstovės teigimu, negalima nieko nedaryti vien baiminantis potencialių vandalų.
„Tikimės, kad panevėžiečių sąmoningumas auga ir šįkart jie saugos visiems skirtą infrastruktūrą“, – sako Ž. Užtupaitė.
Pasak Sporto skyriaus vedėjos, naujieji treniruokliai stovės vietose, kurias regi ir vaizdo stebimo kameros.

Sportuoja net per Naujuosius

Keletą mėnesių Panevėžyje stovėję reklaminiai laikinieji treniruokliai, pasak Ž. Užtupaitės, buvo populiarūs net žiemą.
„Rizikavome treniruoklius pastatyti žiemą, nes norėjome pažiūrėti, ar tokiu metų laiku panevėžiečiai jais naudosis. Treniruokliai stovėjo nuo gruodžio iki vasario. Panevėžiečiai tikrai jais naudojosi ir kai lijo, ir kai krito šlapdriba, ir net sausio 1-osios 8 valandą ryto. Dabar matome, kad tokių sporto įrenginių poreikis yra ištisus metus“, – sako Ž. Užtupaitė.
Anot jos, dėl to Kultūros ir poilsio parke pastačius naujuosius, planuojama ištisus metus organizuoti mokomąsias treniruotes.

The post Panevėžyje atsiras sporto salė po atviru dangumi appeared first on Sekunde.lt.

Šie įrenginiai atliks panašias funkcijas, kaip ir ankstyvą pavasarį pradingusieji iš miesto erdvių.

Panevėžio savivaldybės Sporto skyriaus vedėja Živilė Užtupaitė sako, jog toks sporto inventorius bus perkamas iš bendro su Latvija projekto lėšų.

Anot jos, treniruokliai ne tik bus pastatyti, bet ir rengiamos treniruotės, per kurias kineziterapeutas mokys jais taisyklingai naudotis.

Planuojama grupėmis pamokyti apie 200 norinčiųjų sportuoti.

Tris žaidimų stalus ir penkiolika įvairių treniruoklių planuojama statyti Kultūros ir poilsio parke už pagrindinės vaikų žaidimo aikštelės, kiek kairiau esančioje senesnių treniruoklių aikštelėje.

Visą straipsnį skaitykite rugpjūčio 27 dienos (antradienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruoti galite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.

The post Mieste atsiras sporto salė po atviru dangumi appeared first on Sekunde.lt.

Pernai nepavykus pirmuoju bandymu gauti pinigų šiai trasai įrengti europinėmis lėšomis, Panevėžio savivaldybė laimę bandys dar kartą.

Idėja tokią trasą turėti ir Panevėžyje brandinama jau senokai.

Ji buvo numatyta dar atnaujinant patį parką, tačiau tąkart tokiam objektui būtų neužtekę pinigų. Šiuo metu tokias dviračių trasas jau turi daugelis šalies miestų.

Bene artimiausios – Anykščiuose ir Šiauliuose.

Tokios savame mieste neturintys dviračių entuziastai panevėžiečiai tenkinasi ekstremalaus sporto aikštele Kultūros ir poilsio parke arba savadarbėse trasose Staniūnuose bei miesto pakrašty, netoli motokroso trasos.

Įveiktų nemindami ir nesispirdami

Panevėžyje planuojama velotrasa turėtų būti didesnė nei šiauliečių.

Pagrindinės trasos ilgis numatytas apie 190 metrų, pradedančiųjų – apie 48 metrus. Pastaroji būtų skirta patiems mažiausiems, dar besimokantiems valdyti vadinamąjį balansinį arba paprastą dviratuką. Pagrindinėje trasoje numatoma įrengti didesnius kalnelius, staigesnius posūkius. Abi trasas dviratininkai, riedutininkai, riedlentininkai ir paspirtukininkai galėtų įveikti nemindami pedalų ir nė nesispirdami.

Statyti velotrasą numatoma Kultūros ir poilsio parke esančiame laisvame sklype netoli ekstremalaus sporto aikštelės.

Vienijasi su latviais

Miesto Savivaldybės Investicijų projektų skyriaus vedėjos Linos Bareikienės teigimu, lėšų tokiam projektui ieškoma ne iš miesto kišenės.

Pernai pavasarį bandyta gauti finansavimą pagal Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo per sieną programą. Tačiau pirmas bandymas Panevėžiui nebuvo sėkmingas.

Nuo birželio 21-osios startuos antrasis kvietimas šiai paramai gauti ir Aukštaitijos sostinė bandys dar sykį.

Pasak L. Bareikienės, šį kartą bus teikiamas kiek pakeistas projektas. Visų pirma, keičiasi projekto partneriai. Kartu su Panevėžiu projekte dalyvaus Daugpilio psichoneurologinė ligoninė ir daugiafunkcis socialinių paslaugų centras „Priedytė“ Latvijoje.

Panevėžio savivaldybės dalis sudarytų apie 350 tūkst. eurų, 80 procentų iš jų, tai yra apie 280 tūkst. eurų – europinės lėšos.

Miestui liktų prisidėti apie 35 tūkst. eurų.

Pasak L. Bareikienės, jei pavyktų gauti finansavimą, dviračių trasos statybos parke greičiausiai prasidėtų tik kitais metais.

Žmonėms su negalia ir jų šeimoms

Įrengtąja velotrasa naudotųsi visi panevėžiečiai, nors projektas skirtas asmenims su intelekto/psichikos negalia ir jų šeimoms.

„Šiame projekte dėmesys bus kreipiamas šeimoms, auginančioms vaikus su intelekto sutrikimu, bet dėmesys skiriamas ir kitiems šeimos nariams. Labai dažnai susikoncentruojame į vaikus, turinčius sutrikimą, bet dažnai pamirštami kiti šeimos vaikai, kiti jos nariai. Šiuo projektu dėmesys būtų teikiamas ir kitiems šeimos nariams, kad būtų užtikrintas ir jų užimtumas, aktyvi jų veikla“, – sako L. Bareikienė.

Manoma, kad Panevėžyje tokių šeimų bus apie 20.

Už projekto lėšas Panevėžyje ne tik būtų įrengiama dviračių trasa, bet ir perkama

15-iolika BMX dviračių, šalmų, apsaugų. Kvalifikuoti specialistai rengtų užsiėmimus intelekto sutrikimų arba psichikos negalią turintiems asmenims Panevėžio kultūros ir poilsio parke esančiose vaikų žaidimų ir sporto aikštelėse, kol tuo pačiu metu jų šeimos nariams bus vedamos dviračių treniruotės velotrasoje.

Niekas neužmirštas

„Tikrai reikalinga, tikrai džiaugiamės, kad Savivaldybė daro šį projektą ir mes į jį įsijungiame. Mokykla turės ne tik materialinės naudos – gausime dviračių, – bet ir jungsime tėvus į šį projektą. Čia ir yra esmė, kad dalyvaus ir neįgalieji, ir sveiki žmonės, ir užsienio partneriai“, – sako Panevėžio „Šviesos“ ugdymo centro direktorius Petras Leikauskas.

Pasak jo, toks projektas labai svarbus tiek auklėtiniams, tiek jų šeimų nariams ir rodo, kad Panevėžyje niekas nėra užmirštas.

„Ir svarbiausia, kad tokie užsiėmimai nebūtų vienkartinis dalykas“, – teigia P. Leikauskas.

The post Velotrasai – dar vienas šansas appeared first on Sekunde.lt.

Ekspertai akcentuoja, kad norint būti saugiais eismo dalyviais įgūdžius ir žinias kaupti reikia nuo pat mažumės. Apie tai jau antrus metus didžiųjų šalių miestų gyventojams primins edukacinių renginių ciklas – „Dviratynės“.
Panevėžiečius ir miesto svečius „Dviratynės“ pasitiks gegužės 30 d. Kultūros ir poilsio Skate parke. Čia jaunųjų dviratininkų laukia nemokamos saugaus važiavimo pamokos su Pasaulio treko taurės varžybų prizininke, daugkartine Lietuvos treko čempione, olimpiete Olivija Baleišyte. Renginio pradžia 18:30 val.

Mokys saugaus važiavimo dviračiais

„Panevėžys garsėja kaip dviratininkų miestas, čia stovi ir vienintelis Baltijos šalyse dviračių trekas. Galiu drąsiai pasidžiaugti, kad dviračių bendruomenė Panevėžyje vis didėja, nors dviratį naudojančių kaip susisiekimo priemonę dar gana mažai. Automobilio išmainymas į dviratį atneša begalę pliusų: mieste mažinamo spūstys, saugojama gamta, stiprinamas savas kūnas. Tad labai kviečiu į „Dviratynes“: čia atvykę vaikai ir jų tėveliai geriau susipažins su eismo taisyklėmis, saugiu dviračio mynimu, galbūt susižavės šia sporto šaka ir norės siekti jos aukštumų“, – dalyvauti „Dviratynėse“ Panevėžyje ragina O. Baleišytė.
„Dviratynėse“ dalyvių lauks ne tik nemokamos dviračių treniruotės vaikams su žymiausiais šalies dviratininkais, bet ir supažindinimas su KET taisyklėmis, kurias pristatys Lietuvos policija, dviračių ekspertų konsultacijos dėl dviračio pasirinkimo, tinkamo apsaugos priemonių dėvėjimo. Renginyje vyks BMX Freestyle žvaigždžių pasirodymai, o vaikų lauks daug prizų ir siurprizų.

Dviratizmas – tarp šalies prioritetų

Dviratizmo kultūra Lietuvoje stiprėja – Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos sukurtame ir visuomenei pristatytame nacionaliniame dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros žemėlapyje numatyta, kad iki 2035 m. pėsčiųjų ir dviratininkų tinklas išsiplės iki 5 tūkst. km.
Sistemingas dviračių transporto skatinimas ir prioretizavimas duoda rezultatų – Susisiekimo ministerijos užsakyta bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad 6 iš 10 lietuvių teigia prisijaukinę šią transporto priemonę, kas dešimtas šalies gyventojas dviratį mina bent kelis kartus per mėnesį, kartą per savaitę ir dažniau ant dviračio sėda penktadalis apklaustųjų, iš kurių 3 proc. dviračiu keliauja kasdien.

Nežinantiems taisyklių – nelaimių rizika

Visgi dviratininkų keliuose daugėjant, neišvengiamai aktualėja ir saugumo poreikis. Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) tyrimai rodo, kad gyventojams žinių vis dar trūksta. Pavyzdžiui, kas šeštas paspirtukininkas nelaiko savęs eismo dalyviu, o 37 proc. jų nežino, kuriai transporto priemonių kategorijai paspirtukas priklauso; didelė jų dalis apskritai nėra skaitę jiems skirtų Kelių eismo taisyklių (KET) ir vadovaujasi savisaugos instinktu.
Lietuvos policijos statistikos duomenimis, 2023 m. žuvo 2 dviračio (iš kurių vienas – nepilnametis) ir 1 elektrinio paspirtuko vairuotojas, sužeisti 145 dviračio (iš kurių 30 – nepilnamečiai) ir 53 (iš kurių 14 – nepilnamečiai) elektrinių paspirtukų vairuotojai.

The post Į Panevėžį atrieda „Dviratynės“ appeared first on Sekunde.lt.

Greta parko gyvenantys panevėžiečiai piktinasi, kad juodasparniai ne tik apdergia suolelius, šaligatvius, kiemuose paliktus automobilius, bet ir kelia baisų triukšmą – jų karkimas toks garsus, kad neįmanoma net praverti langų.
Kovų keliamas triukšmas ir jų paliekamos išmatos jau seniai tapo savotiška Parko gatvės ir šalia esančio Kultūros ir poilsio parko vizitine kortele.
„Parkas taip gražiai sutvarkytas, o visur apdergta paukščių – net ant suolelių negali prisėsti. Kadangi gyvename netoli, vyras nespėja mašinos plauti – jeigu tik paukščių išmatos pabūna kelias dienas, net automobilio dažus išgraužia. Tai kas liks iš visos parko infrastruktūros dar po kelių metų“, – piktinosi Parko gatvėje gyvenanti Laimutė.
Anksčiau ji pati yra mačiusi, kaip specialistai ardo paukščių lizdus, tačiau jau keletą metų didžiulės iš šakų sukrautos kovų buveinės stovi nejudinamos.
„Vienais metais buvo išardyta daugybė lizdų, tai tikrai buvo švariau visame parke. Dabar atrodo, kad parkas skirtas nebe žmonėms, o varnoms. Pavasariais paukščiai netgi puldinėja žmones“, – kalbėjo Laimutė.

Lieka be miego

Laimutė pasakoja kaskart anūkus atvedusi į parko žaidimų aikšteles apžiūrinti įrenginius, ar jie nenudergti paukščių išmatomis.
„Čia galima ne tik džiaugsmo apturėti, bet ir ligų pasigauti“, – teigė panevėžietė.
Pikčiausia, anot jos, kai rytais prasideda kovų orkestrai.
„Jau vieno paukščio įkyrus karksėjimas gali išbaidyti miegus, o ką kalbėti, kai jie pradeda visi choru. Vasarą persikeliame gyventi į sodą, bet kodėl mes turime bėgti iš miesto nuo tokių paukščių“, – kalbėjo Laimutė.

Lizdus krausto rudenį

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistės, ekologės Rūtos Taučikienės teigimu, varninių paukščių lizdai ardomi kasmet. Tačiau tą daryti galima tik nuo liepos 1-osios iki vasario paskutinės dienos.
„Ir šį rudenį lizdai buvo iškeliami. Tik nuo liepos 1-osios, kai baigiasi paukščių perėjimo metas, galima imtis jų populiacijos reguliavimo priemonių. Bet rudenį lizdus iškeliame, o pavasarį kovai ir vėl susisuka naujus, ir tą padaro labai greitai. O šiemet kovai mieste pasirodė visu mėnesiu anksčiau“, – pasakojo R. Taučikienė.

Pamėgo daugiabučių kiemus

Jau trejus metus kovų populiacijai reguliuoti iš miesto biudžeto skiriama po 4 tūkst. eurų metams.
Už šią sumą, anot specialistės, pernai pavyko iškelti 206 lizdus.
Kadangi jų Panevėžyje žymiai daugiau, prioritetas buvo skiriamas susuktiems daugiabučių kiemuose.
Daugiausia lizdų buvo sunaikinta Parko, Ateities, Dariaus ir Girėno gatvių kiemuose.
„Pernai lizdų daugiabučių kiemuose buvo kaip niekad daug“, – pažymi R. Taučikienė.
Specialistės teigimu, pagal galiojančią Europos Sąjungos paukščių direktyvą prieš imantis bet kokių priemonių privalu gauti Aplinkos apsaugos departamento išvadą ir leidimą.
Iki 2014-ųjų kovus buvo bandoma baidyti pavasarį, prieš jiems susisukant lizdus, bet juodaplunksnių nesumažėjo, jie tiesiog apsistojo arčiau upės, kur ramiau.
Dabar juos baidyti galima tik iki vasario pabaigos, tačiau ši priemonė būtų neveiksminga, mat tuo metu kovai dar tik grįžta į miestus perėti jauniklių.
„Kitų miestų patirtis rodo, kad išvijus paukščius iš parkų, jie apsigyveno daugiabučių kiemuose. Tad galima būtų diskutuoti, kuri problema blogesnė – kovai parkuose ar prie daugiabučių“, – pažymi R. Taučikienė.

Apkaltina varnas

Pagrindinė priežastis, kodėl kovai taip pamėgo vakarinį miegamąjį rajoną, anot ekologės, yra atliekų konteinerių aikštelės, sustatytos beveik prie gatvės. Gyventojai, mesdami atliekas, ne visuomet uždaro jų dangčius.
„Kovų kolonijos būtent tada ir atsirado, kai prie gatvės buvo įrengtos atliekų aikštelės – maistas tapo lengvai prieinamas. Paukščiai gyvena kolonijomis, kurioms reikalinga didesnė teritorija, tad parkas su lengvai prieinamu maistu – puiki vieta jiems įsikurti“, – pasakojo R. Taučikienė.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad dažnai žmonės dėl triukšmo ir taršos į šuns dienas deda varnas, tačiau tikrieji parkų ir kiemų okupantai yra kovai.
Nors šie paukščiai panašumų turi, tačiau iš esmės juos atskirti nesunku. Kovai išsiskiria savo dydžiu ir visiškai juodomis plunksnomis, paprastai peri kolonijomis.
„Kovas yra gerokai didesnis už varną ir visiškai juodas, turi didelį snapą. Varna trečdaliu mažesnė, turi pilką liemenę, o kitos giminaitės – kuosos skiriamasis bruožas pilka galva“, – kaip atskirti juodaskvernius, paaiškino R. Taučikienė.
Pasak ekologės, ir patys gyventojai gali prisidėti prie šių nepageidaujamų kaimynų populiacijos mažinimo – tereikia išmetus komunalines atliekas uždaryti konteinerio dangtį.
Ta pati problema egzistuoja ne tik Parko bei aplinkinių gatvių mikrorajone, bet ir miesto centre, prie greitojo maisto užkandinių: į šiukšlių dėžes iškeliavus maisto likučiams, prasideda tikra puota – jau ne tik kovai, bet ir varnos puola taršyti atliekas.
Išprašyti kovus, kurie greta žmogaus gyvena šimtmečiais, anot specialistės, neįmanoma, o to ir nereikia, bet reguliuoti jų populiaciją galima.
„Kovai – miesto paukščiai, visada gyvenę kolonijomis ir šalia žmogaus. O jeigu dar yra lengvai prieinamo maisto, išprašyti juos sudėtinga“, – sako R. Taučikienė.

The post Juodasparnių orkestrai varo į neviltį appeared first on Sekunde.lt.