Per pastarąsias 2 savaites santykinai 100 tūkstančių kurorto prie Nemuno gyventojų tenka 2261,3 naujo koronaviruso atvejo, Alytuje – 1709,2 atv., o trečias pagal fiksuotą didelį sergamumą yra Kaunas (1644,9 atv.). Kauno rajone šis rodiklis – gerokai mažesnis (615 atv. 100 tūkst. gyventojų)

Kauno mieste trečiadienį nustatyta 210 naujų ligos atvejų, pastarųjų 7 dienų laikotarpiu jų buvo po 270 kasdien (-35,6 proc. fiksuotas savaitinis pokytis). Iš viso per pandemiją COVID-19 atvejų Kaune patvirtinta 133 640. Iki šiol mirė 1885 užsikrėtę šia liga kauniečiai (1020-jų mirties priežastimi įvardinta koronaviruso infekcija). Šiuo metu ja serga 5429, o pasveikusiais pripažinti 125 866 miesto gyventojai.

Vilniuje trečiadienį nustatyti 408 nauji koronaviruso atvejai (savaitės vidurkis – 490 atv. kasdien). Savaitinis pokytis ir šalies sostinėje – su minuso ženklu (34,6 proc.), santykinis sergamumo rodiklis – mažesnis nei Kaune (1523,6 atv. 100 tūkst. gyventojų). Pagal skelbiamus statistinius duomenis, sostinėje iš viso nustatyti 279 648 COVID-19 ligos atvejai, 1395-iems virusu užsikrėtusiems, deja, tai pasibaigė mirtimi (iš viso mirė 3001 infekuotas vilnietis). Šiuo metu serga 10 381 sostinės gyventojas. Vilniaus rajone 100 tūkst. gyventojų per 2 paskutines savaites nustatyta 558,7 naujo koronaviruso infekcijos atvejo.

Šiauliuose – 1328 atv. 100 tūkst. gyventojų, Šiaulių rajone – 632,9 atv. Iš viso COVID-19 liga Šiaulių mieste fiksuota 45 255 kartus, iš jų trečiadienį – 71 atvejis, 7-ių dienų vidurkis – 85 atv. Koronaviruso infekcija dabar serga 1329 šiauliečiai, iki šiol mirė 709 užsikrėtę infekcija asmenys (456 – tiesiogiai nuo koronaviruso infekcijos). Pastarąją savaitę naujų ligos atvejų Šiauliuose nustatyta 21,8 proc. mažiau.

Panevėžyje šis savaitinis pokytis yra kuklesnis – 18,2 proc., o santykinis sergamumo COVID-19 liga rodiklis per paskutines 14 parų siekia 1213,8 atv. 100 tūkst. gyventojų, Panevėžio rajono savivaldybėje – 582,7 atv. Šiuo metu koronaviruso infekcija serga 1200 miesto gyventojų, iš viso ja iki šiol užsikrėtė 35 722 panevėžiečiai. Mirė 612, iš jų 355 gyventojų tiesiogine mirties priežastimi įvardinta COVID-19 liga.

Šį ketvirtadienį Statistikos departamento skelbiamais duomenimis, mažiausiu santykiniu sergamumu koronaviruso infekcija tarp 5 didžiųjų Lietuvos miestų pasižymi Klaipėda. Per dvi paskutines savaites čia nustatyta 1080,7 naujo ligos atvejo 100 tūkst. gyventojų, o Klaipėdos rajone šis rodiklis siekia 585,8 atv. Šiuo metu serga 1937 klaipėdiečiai, nuo infekcijos mirė 407, o iš viso artimieji į kapus palydėjo 1018 mirusių infekuotų Klaipėdos gyventojų.

Iki šio ketvirtadienio uostamiestyje COVID-19 liga buvo diagnozuota 72 067 atvejais. Tikėtina, kad jų, kaip ir visur, galėjo būti daugiau, nes ne kiekvienas, prastai pasijutęs, skuba testuotis. Tačiau fiksuotas savaitinis naujų atvejų Klaipėdoje pokytis (-37,8 proc.) leidžia patikėti, kad koronaviruso infekcija, kaip ir iš kitų Lietuvos savivaldybių, nors ir lėtai, bet pasitraukia. Tik ar visam laikui, ar tik trumpam, kol kas nepaaiškino nė vienas ekspertas.

ELTA inf.

The post Nors lėtokai, koronavirusas traukiasi appeared first on Sekunde.lt.

Perėjo per visus

Už ikimokyklinėse įstaigose atliekamus paviršių tyrimus atsakingos Panevėžio visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos priežiūros specialistės Sandros Lukoševičienės teigimu, nors kiekvienas darželis savo nuostatuose įrašęs tikslą kurti vaikams saugią aplinką, šiandieninėje situacijoje tas sudėtinga. Ir ne vien dėl sparčiai plintančio viruso, bet, pasak specialistės, ir sąmoningumo trūkumo.

„Reikia dirbti su tėvais, kad pirmiausia nevestų į ugdymo įstaigą savo atžalos, jeigu atsiranda net menkiausia sloga. Tėvai turi suvokti, kad jeigu jie ves sunegalavusius vaikus, saugu nebus kitiems vaikams“, – pabrėžė visuomenės sveikatos specialistė.

Ji atkreipia dėmesį, kad vaikams koronavirusas dažnai pasireiškia netipiniais požymiais – gali net neturėti temperatūros, bet juos vargina pilvo skausmas, viduriavimas, vėmimas. Be to, vaikai daug dažniau serga besimptome forma.

„Pirmas atvejis, kai darželyje radome daug viruso dalelių, buvo spalį. Tąkart ištyrėme visus grupės vaikus ir aptikome, kad virusą nešiojo du broliai, lankantys skirtingas grupes. Abu jie buvo besimptomiai. Prieš mėnesį taip pat buvo atvejis, kai išsityrus greitaisiais testais, o vėliau ir PGR, paaiškėjo, kad užkrato šaltinis buvo vieno vaiko močiutė. Keista, kad senyvo amžiaus moteris sirgo besimptome forma. Panašus buvo ir vienas paskutinių atvejų, kai pasiskiepijusi auklėtoja, dirbanti per dvi grupes, pati to nejausdama paskleidė virusą. Paprastai visuomet yra paaiškinimas, iš kur atsirado virusas“, – kalbėjo S. Lukoševičienė.

Atsisako tirtis

Specialistės tvirtinimu, paaiškėjus, kad grupėje viruso dalelių kiekis labai didelis, rekomenduojama tiek darbuotojams, tiek grupę lankantiems vaikams bei jų tėvams atlikti PGR ar bent greituosius antigenų testus. Jos teigimu, blogybė yra ta, kad neretai rekomendacija ir lieka rekomendacija.

„Pagrindinė problema, kad tėvai net nenuveda vaikų ištirti, nors vaikas turi temperatūros, kitų peršalimo ligų požymių. Aš pati užregistruoju tokius vaikus ir vėliau sistemoje matau, kad tėvai jų net neatvežė į mobilųjį punktą“, – stebisi S. Lukoševičienė.

Jei grupėse nebūtų sirguliuojančių vaikų arba tėvai nevestų savo atžalų, kai šeimoje jau yra sergančiųjų, anot S. Lukoševičienės, situacija būtų kitokia.

„Patys matome, kad serga ir pasiskiepiję žmonės, ir tie, kurie patys to nežino.“
S. Lukoševičienė

Specialistės teigimu, vienos efektyviausių koronaviruso valdymo priemonių – srautų ribojimai, patalpų valymas bei vėdinimas. Nors tėvai jau antri metai savo atžalas gali palydėti tik iki darželio durų, tačiau, anot pašnekovės, tai gerokai sumažina viruso plitimo riziką. Viename Panevėžio darželių rudens pradžioje kilo nemažas židinys, kai lopšelinukų auklėtoja leido tėvams adaptacijos laikotarpiu mažuosius palydėti iki pat grupės durų. Kitoje įstaigoje židiniu tapo grupėje organizuotas tėvų susirinkimas.

„Patys matome, kad serga ir pasiskiepiję žmonės, ir tie, kurie patys to nežino. Gal tėvai ir nepatenkinti tokia tvarka, kai neįleidžiami į darželio vidų, bet tai yra viena iš saugumo priemonių“, – pabrėžė S. Lukoševičienė.

Sulaukė įspėjimų

Nors specialistai įspėja, jog susibūrimai pavojingi, praėjusią savaitę kilo nemenkas ažiotažas paaiškėjus, kad lopšelyje-darželyje „Žvaigždutė“ jungiamos darželinukų grupės. Po „Sekundės“ publikacijos apie tokią tėvus papiktinusią pedagogų iniciatyvą internete pasipylė pranešimai apie tokius atvejus ir kituose miesto darželiuose.

Kilus pasipiktinimui, Panevėžio savivaldybės administracija suskubo visoms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms išplatinti raštą, jog pandemijos metu vaikų grupių jungti negalima.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Armonavičius

teigė tik iš žiniasklaidos sužinojęs apie tokį pandemijos „valdymo būdą“ darželiuose.

„Žinant, kad Panevėžyje susirgimų skaičiai auga, jungti grupes, maišyti vaikų srautus negalima. Kiek darželių taikė tokią praktiką, nežinome, bet dar kartą priminėme, kad taip rizikuoti vaikų, jų tėvų bei darbuotojų sveikata negalima. Jeigu bus nustatyta pažeidimų, įstaigos vadovas, kuris ir atsakingas už pandemijos valdymą, gali sulaukti ir atitinkamos atsakomybės“, – pabrėžė K. Armonavičius.

Omikron jau Panevėžyje

Dabar nerimą kelia į Lietuvą ateinanti nauja omikron atmaina. Paskutiniais duomenimis, jau keturiems panevėžiečiams įtariama naujoji atmaina. Žinant, kad omikron plinta daug greičiau, anot K. Armonavičiaus, būtina stiprinti prevencines priemones švietimo įstaigose, iš kurių gana dažnai virusas parnešamas į šeimas. Prieš pat žiemos šventes Panevėžio mokyklose sirgo apie 150 moksleivių. Tam, kad vaikai galėtų saugiai grįžti į klases, kaip ir prieš rudens atostogas, jiems išdalyti greitieji antigenų testai. Sveikatos apsaugos ministerija savivaldybėms pažadėjusi, kad apie vasario vidurį greitaisiais antigenų testais bus aprūpinti ir darželinukai. Tiesa, šie testai bus kitokie – ledinukų formos, kad vaikams sukeltų kuo mažiau streso.

„Nesame išimtis, omikron ateina ir pas mus, todėl privalu imtis visų pandemijos valdymo priemonių, jeigu norime išlikti sveiki“, – sakė K. Armonavičius.

The post „Švarių“ darželių – vos keletas appeared first on Sekunde.lt.

Vyriausybei teikiamo karantino nutarimo pakeitime siūloma numatyti, kad atvirose erdvėse organizuojamuose renginiuose gali dalyvauti neribotas skaičius žiūrovų ir dalyvių. Išlieka reikalavimas jiems dėvėti apsaugines kaukes.

Birželio 23-24 dienomis organizuojamų renginių metu siūloma netaikyti reikalavimo užtikrinti bilietų platinimą elektroniniu būdu.

Pasak ministerijos, nutarimo projektu taip pat siūloma panaikinti reikalavimą tokius renginius stebėti tik iš sėdimų vietų bei draudimą prekiauti maistu ir gėrimais ir teikti kitas paslaugas renginių vietose.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės … bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

The post Siūloma neberiboti renginių dalyvių skaičiaus lauke appeared first on Sekunde.lt.