Prieš beveik porą metų vietoj apleisto šabakštyno Molainių gatvėje radęsis naujas Kniaudiškių parkas Eglės žalčių karalienės motyvais turėjo panevėžiečiams dovanoti visiškai naują erdvę natūralios gamtos glėbyje.

Tačiau, anot kai kurių panevėžiečių, realybė nuo žadėtos vizijos skiriasi kardinaliai.

Nešienauta žolė, šiukšlėmis nusėtas tvenkinys, apžėlę pakraščiai ir netvarka verčia parką panašėti ne į kultūrinę poilsio erdvę, bet į sąvartyną.

Panevėžiečiai ironizuoja, kad šiame parke Žilvinas gali atplaukti nebent tik apžėlusio dumblo ir šiukšlių puta. Tačiau Savivaldybės atstovai tikina, jog naujojo parko koncepcija ir buvusi kitokia – turėti nesukultūrintą erdvę, kurioje skleistųsi visa gamtos įvairovė.

O lankytojų paliekamos šiukšlės ir grafičiais išmargintos šiukšliadėžės – tik mūsų visuomenės veidrodis.

Veja smarvė ir netvarka

Kaip pasakojo panevėžietis Kazimieras, kadangi gyvenantis netoli Kniaudiškių parko, vis užsukantis čia pavaikščioti.

Vyro teigimu, bendruomenė labai laukusi šio parko, tačiau teko nusivilti. Nors pati idėja išties graži, trūksta elementarios priežiūros.

„Žolė šią vasarą buvo nupjauta gal tik kartą. Taip, natūralios pievos gražu, bet juk tai tikra erkių veisykla. Koks malonumas vaikštinėti parke, kai žolė tau siekia pažastis, – stebėjosi Kazimieras. – Visai neseniai ji buvo pagaliau nupjauta, tačiau žolės kupstai taip ir palikti. Juk čia miesto parkas, ne ūkininko pievos.“

Anot jo, dar baisiau atrodo maurais apžėlęs tvenkinys, kur tarp žydinčių lelijų plaukioja plastikiniai buteliai ar įvairūs maišeliai.

„Jau kitąmet planuojame viešuosius pirkimus vaizdo kameroms pirkti. Numatyta, kad jos bus įrengtos ir Kniaudiškių parke.“

D. Vadluga

„Ne kartą pats mačiau, kaip po savaitgalio šiukšlės tiesiog virsta iš šiukšliadėžių, tad nieko keisto, kad vėjas jas išnešioja po visą parką. Žinote, yra tokia išdaužytų langų teorija – žmonės, matydami šiukšlyną, ir patys pradeda tas šiukšles mesti sau po kojomis. Aš jau nekalbu apie grafičiais aprašinėtas šiukšliadėžes ar informacinius stendus. Žinoma, tai niekieno kito, tik mūsų jaunimėlio darbas, bet gal nors retkarčiais reikėtų nuvalyti, kad kitiems neniežtėtų rankos niokoti mūsų visų turto?“ – kalbėjo Kazimieras.

Apie saugumą parke, panevėžiečio nuomone, visiškai nėra pagalvota. Vakarais čionai pats net nerizikuojantis eiti, mat dažniausiai ant suoliukų būna prisėdę ne visuomet draugiškai nusiteikusio jaunimo. Iš paliekamų šiukšlių matyti, jog neretai vartojami ir svaigieji gėrimai.

Kita vertus, gūžteli vyras, o ką daugiau veikti parke: vaikams nėra jokių veiklų, o grožėtis laukinėmis pievomis, kurios skęsta šiukšlėse, ne visiems smagu.

„Ne visi apie tai kalba, bet iš Kniaudiškių parko bėgti verčia ir nemalonus kvapas, kurį skleidžia mediniai suoliukai ir takai, – pridūrė pašnekovas. – Panašu, gaminti jie iš ne visai tam pritaikytos medienos.“

„Smagu, kad Panevėžys atnaujina savo žaliąsias erdves ir jų mieste vis daugėja, tačiau labai norėtųsi, kad parkai būtų prižiūrimi. Aš pats irgi šiuo klausimu kalbėjau su Savivaldybe, išties keista, kai nevalyvumas yra dangstomas natūralios gamtos kauke. Tai gal turėti sąvartyną mieste irgi natūralus dalykas?“ – pasipiktinimo neslėpė Kazimieras.

Natūralios pievos

Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Daliaus Vadlugos žiniomis, pastaruoju metu skundų dėl Kniaudiškių parko iš gyventojų nesulaukta. Nors kad žolė šiame parke išties gerokai rečiau pjaunama, neneigia: kai kurios parko vietos tikrai šienaujamos tik kartą ar du per sezoną. Bet toks esą ir buvęs sumanymas – palikti nesukultūrintas pievas, kuriose skleistųsi natūralus gamtos grožis ir biologinė įvairovė.

„Pjauname tik priėjimus prie pasivaikščiojimo takų, kad nereikėtų bristi per aukštą žolę, bet pievos šiame parke turi augti natūraliai, jos nebus šienaujamos taip, kaip kituose parkuose, vietomis žolė bus pjaunama tik kartą per sezoną“, – teigė D. Vadluga.

O šiukšlės, anot jo, yra nuolat surenkamos ir išvežamos. Tačiau kartais būna nenumatytų situacijų, kuomet ryte viskas sutvarkoma, bet po pietų – jau vėl netvarka.

„Parkas tikrai tvarkomas periodiškai. Iš tvenkinio taip pat išrenkamos šiukšlės, jeigu jų ten yra. Bet šiukšliadėžės gali užsipildyti per dieną, jeigu parkas intensyviai lankomas. Suorganizuosime, kad viskas būtų sutvarkyta“, – patikino D. Vadluga.

Nuvykus „Panevėžio balso“ fotografui, parke išties darbavosi bendrovės „Specialus autotransportas“ darbuotoja.

D. Vadluga patikino, kad šiuo metu sprendžiama, ir kokių priemonių imtis dėl saugumo parke ir prevencinių priemonių prieš vandalus.

„Jau kitąmet planuojame viešuosius pirkimus vaizdo kameroms pirkti. Numatyta, kad jos bus įrengtos ir Kniaudiškių parke, tai užtikrins didesnį saugumą ar bent sudrausmins galimus pažeidėjus. Išties gaila, kad ne visi vertina tai, kas kuriama visų gerovei“, – apgailestavo D. Vadluga.

Prireikė dviejų dešimtmečių

Kniaudiškių parkas tarp Žygeivių, Molainių bei V. Alanto gatvių lankytojų laukia jau nuo 2023-iųjų rudens.

Parko įrengimui populiarios liaudies pasakos „Eglė žalčių karalienė“ motyvais buvo pasinaudota ES parama.

Tvenkinys simbolizuoja jūrą, gyvatašakė eglė – tai Eglė, Žalčio žmona ir vaikų – Ąžuolo, Uosio, Beržo ir Drebulės – mama, kalneliai su giraitėmis – tai sūnūs ir dukrelė. Parke kiekvienam kalneliui suteiktas vaiko vardas, apie jį žaliuoja tos rūšies medžiai.

Per parką vingiuojantys takai simbolizuoja žalčius, žydinti raudona pieva – „kraujo putą“, balta pieva – „pieno putą“.

Visame plote pasodinta apie pusantro šimto įvairių medžių ir krūmų, pievose žydi aguonos, kraujalakės, gaisrenos, eraičinai, šalavijai, vingiorykštės, mėtos, čiobreliai, raudonėliai, vilkdalgiai, purienos ir kiti augalai.

Šioje pietinėje miesto dalyje įkurti parką planuota prieš du dešimtmečius, tam numatytas kone aštuonių hektarų ploto sklypas. Į jį buvo investuota daugiau nei milijonas litų, bet apie anų laikų bandymus teliudijo supilti 2–3 metrų pylimai ir iškastas tvenkinys.

Prieš maždaug ketverius metus Savivaldybė ėmėsi užbaigti parką, apleistą dykvietę paverčiant dar viena lankoma vieta mieste.

Tiesa, darbai trumpai buvo sustoję paaiškėjus, kad būsimo parko vieta pernelyg drėgna. Gelbstint skęstantį kuriamą parką, iš Savivaldybės biudžeto skirta 60 tūkstančių eurų jo teritorijai drenuoti.

Planuojama, kad ateityje parke galėtų atsirasti asfaltuotas dviračių takas, pontoninis tiltas į tvenkinio salą, WC ir likusi neįrengta mažoji architektūra. Ateityje čia galėtų veikti lauko klasės, kur vaikai mokysis ne iš vadovėlių, o iš gamtos.

The post Kniaudiškių parko pasaka skęsta šiukšlėse appeared first on Sekunde.lt.

Naujasis, etapais kuriamas parkas, netradicinis – nesukultūrintas – jame atsiskleis natūralios gamtos grožis, o egzistuojančiai ekosistemai bus taikomi tvarūs priežiūros metodai, saugant biologinę įvairovę, žolė čia bus pjaunama rečiau ir nereguliariai, teigiama Panevėžio savivaldybės pranešime.

Įgyvendinant I-ąjį projekto etapą Kniaudiškių parke suformuotas reljefas, nuo Žygeivių, V. Alanto bei J. Tilvyčio gatvių pusių įrengti kalneliai, sudarantys vizualinę užtvarą nuo urbanizuotų miesto vaizdų. Šie kalneliai nuo išorinės pusės apželdinti naujais medžiais ir krūmais. Įveista nauja augmenija: aguonos, kraujalakės, gaisrenos, eraičinai, šalavijai, vingiorykštės, mėtos, čiobreliai, raudonėliai, vilkdalgiai, purienos ir kt.

Ant vakarinėje parko dalyje esančios aukščiausios kalvos rytinės pusės šlaito suformuotas nuolydis žiemą čiuožti rogutėmis. Ant kalnelio priešais vandens telkinio vakarinį šlaitą įrengtas amfiteatras. Šiaurės vakarinėje parko dalyje išvalytas užpelkėjęs vandens telkinys, rytinėje vandens telkinio pakrantėje įrengtas amfiteatras. Telkinys aptvertas apsaugine tvorele, pietinėje parko dalyje formuojama pieva vasaros piknikams. Naujoji rekreacinė erdvė pritaikyta neįgaliesiems.

Įgyvendinant II-ąjį projekto etapą bus įrengta automobilių parkavimo aikštelė.
III-iuoju projekto etapu planuojama įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, dviračių saleles, likusią mažąją architektūrą, inžinerinius tinklus, pontoninį lieptą, WC pastatą, taip pat būtų sprendžiami klausimai, susiję su miestų teritorijų gamtinio karkaso apsauga, išsaugojimu, atkūrimu bei žmogaus sukeltos taršos mažinimu. III-ojo etapo darbams dar ieškoma finansavimo galimybių.
Visiškai naujai įrengtas Kniaudiškių parkas įprasmins puikiai visiems žinomą pasaką „Eglė žalčių karalienė“, kurios motyvai atsispindės vizualiai, pasitelkiant parko želdinius bei infrastruktūrą, skatins pažinimą, ugdymą ir ryšį su gamta. Šio parko išskirtinumas – simbolika. Tvenkinys simbolizuos jūrą, kalneliai su gojeliais – tai sūnūs ir dukrelė, o gyvatašakė eglė – tai Eglė, Žalčio žmona ir vaikų – Ąžuolo, Uosio, Beržo ir Drebulės – mama. Parke kiekvienam kalneliui bus suteiktas vaiko vardas, apie jį žaliuos tos rūšies medžiai. Per parką vingiuojantys takai simbolizuoja žalčius, žydinti raudona pieva – „kraujo putą“, balta pieva – „pieno putą“.

„Šis projektas mums visiems tapo pavyzdžiu, kaip galima neišnaudotą žaliąją zoną pritaikyti bendruomenės reikmėms, kurioje laiką leisti ir jauniems, ir vyresnio amžiaus žmonėms. Parkas dar keisis, planuojami kiti jo pritaikymo rekreacijai etapai. Siekiame, kad Panevėžio parkai, viešosios erdvės būtų pritaikytos aktyviam ir kokybiškam laisvalaikiui, savitai patrauklios būtų visais metų laikais, tad nesustojame ir toliau ieškosime finansinių galimybių miesto viešosioms erdvėms atnaujinti“, – sako Panevėžio meras Rytis Račkauskas.

The post Panevėžyje – dar viena poilsio vieta appeared first on Sekunde.lt.

Naujausio Panevėžyje, baigiamo kurti savito Kniaudiškių parko projekto rengėjai žada jau visai greitai jį atverti nekantriems lankytojams.

Nors parkas tėra statybvietė, norinčiųjų jį apžiūrėti ir dabar netrūksta.

Tik kol kas vaizdas neprimena pasakos „Eglė žalčių karalienė“, kurios motyvais sukurta nauja lankytina miesto vieta.

Grįžus iš aukšta žole ir dilgėlėmis apaugusio parko tenka gerai apsižiūrėti, ar neparsineši erkių. Ir batų padus pašveisti, nes ant išklotų medinių takų kas keli žingsniai – dvokiantis, prie padų limpantis keturkojų palikimas.

Vaizdas nepasakiškas

Į šiukšlėmis nusėtą, kol kas piktžolėmis apaugusį parką „Sekundės“ korespondentus pakvietęs Sigitas Dumbra pasakoja jo evoliuciją sekantis daugybę metų.

Kadangi gyvena netoliese, prisimena, kad, didžiulei jo ir aplinkinių gyventojų nuostabai, maždaug prieš dvi dešimtis metų buvo paskelbta, kad toje krūmynais apžėlusioje vietoje bus kuriamas parkas.

„Parko kūrimas tuomet baigėsi tuo, kad buvo iškastas tvenkinys, o iš iškastų žemių suformuoti savotiški kalnai“, – kelių dešimtmečių istoriją mena S. Dumbra.

„Visi darbai parke atliekami pagal grafiką, nuo jo neatsiliekama.“

I. Skiotienė

Kai 2021-ųjų rudenį parke pasirodė statybininkai su sunkiąja technika, panevėžietis nuoširdžiai apsidžiaugė, kad Panevėžys turės unikalią lankytiną vietą – gamtos gaivalą įkūnijantį parką, vienintelį tokį Lietuvoje.

„Dabar jau ir 2023-iųjų ruduo. Keliose vietose prie įėjimų į tą parką sustatyti stendai žada jame pasaką. Atėjęs į parką turėčiau kopti į kalnelių šlaitus, kad, kaip pasakoje apie Eglę žalčių karalienę, suavėčiau nesuavimas klumpes, eiti žaliaisiais tuneliais ir vaizduotėje austi drobules. Bet kad tuneliai išlaužyti, o kalneliai tokie, jog pasilipęs grįši apkibęs usnių „medaliais“ ir dar subadytas duriančių piktžolių“, – apgailestavo panevėžietis.

Jis svarstė, jog tikriausiai parkas tebėra statybvietė, todėl ir negali būti puoselėjamas.

Geriau nekelti kojos

Šis Kniaudiškių, dar kitaip – Eglės – žalčių karalienės parkas kol kas netinkamas po jį pasivaikščioti.

Prie keturių įėjimų įrengtuose didžiuliuose informaciniuose stenduose surašyta populiari lietuvių liaudies pasaka ir parko planas. Nuorodos veda link aromaterapijos tako, žiemos atrakcijų nusileidimo trasos, lauko gėlių pažintinių gėlynų, žaliųjų tunelių, kalvų ir amfiteatro.

Tačiau kol kas veši milžiniškos piktžolės, už jų nebematyti ir pačių kalvų.

Parke sutikta panevėžietė Sandra pasakojo, kad net eidama mediniu taku keliskart įlipo į šunų išmatas ir piktinosi netvarkingais keturkojų savininkais.

Rodė moteris į pilnas šiukšliadėžes. Joana svarstė, kad matydami netvarkomą šiukšlyną, žmonės nebegerbia ir pačios aplinkos, tad ima šiukšles mesti kur pakliuvo.

Vienoje parko vietoje netgi matyti atneštas pilnas šiukšlių maišas. Tarp šiukšlių nemažai pridaužytų stiklų.

Pasidarbavo vandalai

Piktžolės, šiukšlės, stiklo duženos, šunų ekskrementai yra tai, ką ne taip sunku bus išpjauti, surinkti, gal net ir išravėti. Turbūt sudėtingiau bus išgremžti įrašus, vandalų jau padarytus žymekliais ant medinių parko suolų. Teks pasirūpinti pakeisti ir sulaužytus medinius stovus, turinčius laikyti karklus, iš kurių daromi žalieji tuneliai.

Ne visur suvešėjo ir patys karklai, tad teks į žemę besti naujų. Neaišku, kas pasidarė ir su aromaterapijos zona. Ten susodinti kvapą turėję skleisti augalai – vienos džiūvenos, apaugusios piktžolėmis.

Įkurtuvės netrukus

Už šio, vienintelio tokio Lietuvoje, Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo Kniaudiškių parko įrengimo projektą atsakingo miesto Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistė Ieva Skiotienė tvirtino, kad jo atidarymas – tik dienų klausimas.

Pasak specialistės, rangovai išties žadėjo parko įkurtuves jau prieš metus, bet atidarymą nukėlė pati gamta, pernai pavasarį nepagailėjusi kritulių. Parke tapo taip šlapia, kad sunkioji technika įvažiuoti nebegalėjo.

Darbai atnaujinti ir tęsti dalyje parko įrengus drenažą.

„Visi darbai parke atliekami pagal grafiką, nuo jo neatsiliekama“, – patikino I. Skiotienė.

Anot jos, kuriamas Kniaudiškių parkas šiuo metu tėra statybų aikštelė, tad ir vaikščioti po ją nederėtų.

Kodėl parko prieigose nėra ženklų, bylojančių, kad jame vykdomos statybos, specialistė atsakyti negalėjo.

Pasak I. Skiotienės, iš tikro visi parko įrengimo darbai jau baigti, lieka sutvarkyti reikiamus dokumentus.

Žalčių karalienės parką įrengia Panevėžyje veikianti įmonė „Dujotiekio statyba“.

Prieš jį atiduodami naudoti užsakovei – miesto Savivaldybei – statybininkai, anot specialistės, privalės sutvarkyti tai, kas sulaužyta, atsodinti neprigijusius medžius bei kitus augalus.

Tų pačių rangovų darbas bus surinkti šiukšles, nušienauti teritoriją ir parką palikti tvarkingą.

O tuomet jau švara ir tvarka jame pradės rūpintis miesto Savivaldybė.

The post Žalčių karalienės parkas – dar ne lankytojams appeared first on Sekunde.lt.

Naujausio Panevėžyje, baigiamo kurti savito Kniaudiškių parko projekto rengėjai žada jau visai greitai jį atverti nekantriems lankytojams.

Nors parkas tėra statybvietė, norinčiųjų jį apžiūrėti ir dabar netrūksta.

Tik kol kas vaizdas neprimena pasakos „Eglė žalčių karalienė“, kurios motyvais sukurta nauja lankytina miesto vieta.

Grįžus iš aukšta žole ir dilgėlėmis apaugusio parko tenka gerai apsižiūrėti, ar neparsineši erkių. Ir batų padus pašveisti, nes ant išklotų medinių takų kas keli žingsniai – dvokiantis, prie padų limpantis keturkojų palikimas.

Į šiukšlėmis nusėtą, kol kas piktžolėmis apaugusį parką „Sekundės“ korespondentus pakvietęs Sigitas Dumbra pasakoja jo evoliuciją sekantis daugybę metų.

Kadangi gyvena netoliese, prisimena, kad, didžiulei jo ir aplinkinių gyventojų nuostabai, maždaug prieš dvi dešimtis metų buvo paskelbta, kad toje krūmynais apžėlusioje vietoje bus kuriamas parkas.

„Parko kūrimas tuomet baigėsi tuo, kad buvo iškastas tvenkinys, o iš iškastų žemių suformuoti savotiški kalnai“, – kelių dešimtmečių istoriją mena S. Dumbra.

Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 6 dienos (trečiadienio) „Sekundės“ laikraštyje.

The post Žalčių karalienės parkas – dar ne lankytojams appeared first on Sekunde.lt.

Į baigiamuosius parko įrengimo darbus vėl kimbantys statybininkai juos turėtų užbaigti iki vasaros pradžios.

Panevėžyje kuriamas išskirtinis parkas, po kurį bėgios kiškiai, šokuos varlės, ropinės skruzdės ir vabalai, tvenkinyje plaukios žuvys.
Kaip ir planuota, kiškiai parke urvus jau išsirausė, netrūksta jame ir varlių bei kitų gyvių, tačiau naujasis parkas tarp Žygeivių, Molainių bei V. Alanto gatvių lankytojų dar nekviečia.
„Pradėjus kurti šį parką neįvertinta, kad vieta, kur jis rengiamas, itin drėgna. 2021-ųjų rudenį pradėtus įrengimo darbus teko stabdyti pernai pavasarį. Karštą vasarą darbai ir vėl vyko, bet pernykštį rudenį pasipylus lietums vėl sustojo“, – paaiškino Kniaudiškių parko projekto vadovė, Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistė Ieva Skiotienė.
Jos teigimu, gelbstint skęstantį kuriamą parką, iš Savivaldybės biudžeto skirta 60 tūkstančių eurų jo teritorijai drenuoti.
Parką skandinęs vanduo dabar jau nuteka į tvenkinį, dar 2006-aisiais iškastą arčiau Molainių gatvės.
Būtent tais metais ankstesnioji Panevėžio valdžia toje pat vietoje, užimančioje kone aštuonių hektarų plotą, buvo sumaniusi kurdinti parką.
Į jį buvo investuota daugiau nei milijonas litų, bet apie anų laikų bandymus teliudijo supilti 2–3 metrų pylimai ir iškastas tvenkinys.
Prieš porą metų Savivaldybė ėmėsi užbaigti parką, apleistą dykvietę paverčiant dar viena lankoma vieta mieste.
Tam gavusi ES paramą, paskelbė parko sutvarkymo konkursą.
Jo laimėtoja tapo Panevėžio įmonė „Panprojektas“, pasiūliusi parką kurti populiarios liaudies pasakos „Eglė žalčių karalienė“ motyvais.

Jau traukia lankytojus

Žalčių karalienės parką įrengia taip pat Panevėžyje veikianti įmonė „Dujotiekio statyba“.
„Šiuo metu teritorija jau sutvarkyta. Darbų likę ne taip ir daug, o statybininkai žada, kad vasaros pradžioje Panevėžys tikrai turės naują sutvarkytą parką“, – pabrėžė I. Skiotienė.
Jos teigimu, iki vasaros bus pabaigtas pirmas Eglės žalčių karalienės parko kūrimo etapas.
Per parką vesiantis daugiau nei kilometro ilgio maumedžio lentelių takas irgi jau beveik baigtas tiesti.
Statybininkams beliko įrengti medines nuožulnas, kad pėstiesiems būtų lengva užlipti ant paties tako, o vežimėliais judantys neįgalieji, dviratininkai ar tėvai su vaikų vežimėliais galėtų nesunkiai ant jo užvažiuoti.
Ten, kur takas drieksis palei tvenkinį, įrengti atitvarai.
Šalia tako įrengtos poilsio aikštelės, suolai aukštomis atkaltėmis.
Statybininkai atkreipė dėmesį, kad dar nebaigto įrengti parko lankytojai jau ne tik sėdasi ant tų suolų, bet pasinaudoja jais ir kaip gultais.
Kad parkas jau sulaukia lankytojų, byloja atliekų pilnos jame esančios šiukšlių dėžės.

Vaikštinės žaliaisiais tuneliais

Visų įdomiausia, pasak I. Skiotienės, parke bus tai, kas siejasi su pasakojimu apie žalčių karalienę Eglę.
Parke supilta dvylika kalvelių. Jos atkartoja pasakos motyvus apie Eglės avėtas 12-a klumpių. Tai, kad Eglė turėjusi išausti 12-a marškų, primins tiek pat tunelių, gaubsiančių šio parko taką. Tai bus žalieji tuneliai, susidarysiantys iš susodintų medžių, kurių šakos ateityje susivys.
„Dabar į parką ateinantys žmonės virš tako mato vyteles, ilgainiui jos suformuos tunelius“, – sako I. Skiotienė.
Parke jau suformuotas amfiteatras, dalis teritorijos apsodinta kvapiaisiais augalais, įrengtas ir varlių takas. Kad nesikirstų jų ir žmonių keliai, varlės šokuos specialiai joms nutiestu vamzdžiu.
Panevėžio savivaldybė turi planą ateityje šiame parke nutiesti asfaltuotą dviračių taką.
Tai būtų antrasis parko tvarkybos etapas. Trečiuoju etapu siekiama nutiesti pontoninį tiltą į tvenkinio salą.
„Parkas kuriamas toks, kad į jį atėję lankytojai kuo labiau susiliestų su gamta. Šiame parke turėtų išsitekti visas gyvasis pasaulis, visiems čia užteks vietos“, – dėmesį atkreipė I. Skiotienė.
Anot jos, ateityje čia turėtų pradėti veikti lauko klasės, kur vaikai mokysis ne iš vadovėlių, o iš gamtos.
Žalčių karalienės parkelyje auga ir jau seniau pasodintos obelys, yra slyvų, šaltalankių, o tai papildo visumą.
„Moderniose žaidimų aikštelėse žaidžiantys vaikai apsilankę tokiame parke pamatys natūralumą“, – sako už jo įrengimą atsakinga Savivaldybės specialistė.

The post Kitoks miesto parkas – jau šią vasarą appeared first on Sekunde.lt.

Jį nusausinti Savivaldybės biudžetui kainavo papildomus dešimtis tūkstančių eurų.

Į baigiamuosius parko įrengimo darbus kaip tik šiandien vėl kimbantys statybininkai juos turėtų užbaigti iki vasaros pradžios.

Visą straipsnį skaitykite balandžio 25 dienos (antradienio) „Sekundės“ laikraštyje.

The post Žalčių karalienės rykai išvaduoti iš vandens appeared first on Sekunde.lt.

Jau dabar matosi, kad ši vieta, Kniaudiškių parkas, bus išskirtinė ne tik Aukštaitijos sostinėje – tokia pirmoji ir Lietuvoje: su miestuose retai sutinkama augmenija, viešbučiais vabzdžiams ir populiarios lietuvių liaudies pasakos motyvais. Pasivaikščiokime po būsimą parką kartu su fotomenininku Gediminu Kartanu.

The post Panevėžyje gimsta naujas parkas (fotogalerija) appeared first on Sekunde.lt.

Žadama, kad ši kone 8 ha rekreacinė vieta bus išskirtinė ne tik Panevėžyje – tokia pirmoji ir Lietuvoje: su miestuose retai sutinkama augmenija, viešbučiais vabzdžiams ir populiarios lietuvių liaudies pasakos motyvais.

Pietinėje miesto dalyje, tarp Žygeivių, Molainių, V. Alanto gatvių suprojektuotas 7,7 ha parkas išsiskirs natūralumu – jis menkai panašus į kitas rekreacines Panevėžio erdves. Naujasis parkas kuriamas populiarios lietuvių liaudies pasakos „Eglė žalčių karalienė“ motyvais: kiekvienas supiltas kalnelis turės Eglės vaiko vardą, aplink jį žaliuos tos rūšies medžiai. Parke numatyta pasodinti apie 140 naujų medžių ir krūmų.

Ši vieta bus išskirtinė augalų gausa: suprojektuota pasodinti ne tik medžių, bet ir žolinių augalų, parko pievose vešės įvairių rūšių vaistažolės: kraujalakės, gaisrenos, eraičinai, šalavijai, vingiorykštės, mėtos, čiobreliai, raudonėliai, taip pat numatyta įveisti vandens augalijos. Jau pradėta tvarkyti šioje teritorijoje esanti apleista kūdra, kad būtų prieinama lankytojams.

Parką numatyta įrengti trimis etapais. Šiuo metu jame jau darbuojasi rangovai – viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi bendrovė „Dujotiekio statyba“.

Parkas kuriamas žaidimo principu. Lankytojams bus paruoštos įvairios užduotys: teks sunešioti dvylika klumpių – reikės įveikti dvylika kalnelių šlaitų, suverpti dvylika verpalų – apibėgti aplink Eglės kalnelį, išausti 12 drobių – 12 kartų pereiti „žaliuosius tunelius“. Tokiame parke ras ką veikti ir vaikai, ir suaugusieji, lankytojai susipažins ne tik su gamta, bet ir tautosaka, etnokultūra.

Atvėrus parką lankytojams, numatyti kiti darbai. Ateityje suplanuota įrengti parką juosiantį pėsčiųjų ir dviračių taką, dviračių saleles, pontoninį lieptą su laužaviete, nuo Molainių gatvės pusės atsirastų 39 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.

Beveik 8 ha teritoriją tarp Žygeivių, Molainių, V. Alanto gatvių paversti parku bandyta dar maždaug prieš dešimtmetį. Tačiau daugiau kaip milijono litų investicijos į plyną lauką tąkart pasibaigė supiltais dviejų trijų metrų pylimais. Per laiką apaugę krūmynais ir žolėmis jie ilgą laiką liudijo apie anuomet ilgam įstrigusius ir tik dabar iš mirties taško išjudintus planus miestui šią vietą turėti kaip rekreacinę zoną.

The post Panevėžyje gimsta naujas parkas appeared first on Sekunde.lt.

Praėjusią savaitę buvo išrinktas naujo Kniaudiškių parko rangovas. Planuojama, kad jau kitąmet panašiu metu miesto gyventojai turės dar vieną žaliąją erdvę.

Kaip žadama, naujasis parkas bus kitoks nei panevėžiečiams jau pažįstami – su varlių koridoriais, vabzdžių viešbučiais ir Eglei žalčių karalienei paliktomis užduotimis.

Beveik 8 ha teritoriją tarp Nemuno, Molainių, V. Alanto ir Kniaudiškių gatvių maždaug prieš dešimtmetį mėginta paversti parku, tačiau daugiau kaip milijono litų investicijos tuo ir pasibaigė – tik dviejų trijų metrų pylimai, kurie jau apaugę krūmynais ir žolėmis, liudija apie anuomet buvusius planus šią vietą turėti kaip rekreacinę zoną. Tačiau tikimasi, kad šįkart bus kitaip.

Kniaudiškių parko projekto vadovė Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Skiotienė teigė, kad praėjusią savaitę pasirašyta rangos darbų sutartis su bendrove „Dujotiekio statyba“. Darbų vertė – 711 263,89 euro. Šias lėšas planuojama gauti iš Europos Sąjungos fondų, Savivaldybės ar valstybės biudžeto. Papildomų finansavimo šaltinių bus ieškoma ir 39 vietų automobilių stovėjimo aikštelei nuo Žygeivių gatvės pusės įrengti.

„Pagal sutartį darbai turėtų būti baigti per dvylika mėnesių“, – pabrėžė projekto vadovė.

Gyvas perlas mieste

Skirtingai nei panevėžiečių naujai atrasti senieji, Kniaudiškių parkas negalės pasigirti trinkelėmis grįstais pasivaikščiojimų ar dviračių takais. Jam įrengti galės būti naudojamos tik natūralios medžiagos, todėl daugelis takų bus mediniai arba iškloti tankesnio grunto danga, akmenimis. Pasak I. Skiotienės, šioje rekreacinėje zonoje daugiausia dėmesio bus skiriama kraštovaizdžio apsaugai, ieškant gamtai draugiškų, o kartu ir estetiškai patrauklių sprendimų.

„Bus stengiamasi parką sukurti kiek galima artimesnį gamtai. Jis bus išties kitoks“, – tvirtina I. Skiotienė.

„Sunešioti dvylika klumpių – reikės įveikti dvylika kalnelių šlaitų.“

I. Skiotienė

Būsimame parke numatyta įrengti vabzdžių namelius, varlių migracijos koridorių, dalį teritorijos užsėti žydinčia pieva ir suformuoti vietą iškyloms ant žolės, nutiesti basų kojų taką, išvalyti esamą tvenkinį, teritoriją prie jo aptverti tvorele iš impregnuotų medžio spalvos tašų. Pagal visą parko perimetrą siūloma pasodinti įvairių medžių – klevų, beržų, šermukšnių, pušų. Želdynai kartu su kalneliais atitvertų parko erdves nuo miesto.

„Kuriant parką bus beveik nepažeistos vabalų, skruzdėlių, driežų ir varlių buveinės, jie ir toliau čia galės gyventi. Svarbu pažymėti, kad pagal šį parko projektą buvo numatytos pievos mieste, leista kvėpuoti gamtai. Architektė pasiūlė įrankius, kad būtų sukurta bioįvairovė šioje miesto dalyje“, – paaiškino I. Skiotienė.

Pasakos motyvais

Naujasis Kniaudiškių parkas išsiskirs tuo, kad bus kuriamas populiarios lietuvių liaudies pasakos „Eglė – žalčių karalienė“ motyvais, kurie atsispindės vizualiai ir, pasitelkiant parko želdinius bei infrastruktūrą, skatins pažinimą, ugdys ryšį su gamta. Pasak I. Skiotienės, ieškant idėjų, kaip atgaivinti šį apleistą žemės lopinėlį, projekto rengėjams kilo mintis jam suteikti pasakojimo pobūdį: kūdra – tai jūra, kalneliai su giraitėmis – tai sūnūs ir dukrelė, o gyvatašakė eglė – tai Žalčio žmona ir vaikų – Ąžuolo, Uosio, Beržo ir Drebulės mama. Kiekvienas kalnelis turės vaiko vardą ir aplink jį žaliuos tos rūšies medžiai. Takai – kaip žalčiai, žydinti raudona pieva – tarsi kraujo puta, žydinti balta pieva – tarsi pieno puta. Broliai, kurie užkapojo Žaltį, – šermukšniai su raudonomis uogomis.

„Aplink kūdrą ves medinių lentų Žalčio takas. Kvapiųjų 12 vaistažolių „pagunda“ – Eglei išbandymas. Sūpynės – simbolis, išbaidantis piktąsias dvasias. Sunešioti dvylika klumpių – reikės įveikti dvylika kalnelių šlaitų, suverpti dvylika verpalų – apibėgti aplink Eglės kalnelį, išausti 12 drobių – 12 kartų pereiti žaliuosius tunelius. Prie įėjimo į parką įrengtoje schemoje bus pateikta informacija, kur, kokius simbolius bus galima pamatyti, užuosti, išgirsti, pajausti ir išbandyti. Čia prasidės ir baigsis pėsčiųjų maršrutas“, – pasakojo I. Skiotienė.

Žalias miestas

• Pagal Panevėžio specialųjį želdinių tvarkymo planą mieste suskaičiuojami 43 parkai ir skverai. Didžiausias jų – Kultūros ir poilsio parkas, užimantis 39 ha. Seniausio Skaistakalnio parko teritorija driekiasi 29,74 ha, Jaunimo parkas – 4,14 ha.
• Visos miesto žaliosios erdvės užima apie 700 ha, tai yra 14 proc. viso Panevėžio ploto.
• Savivaldybės duomenimis, kiekvienam panevėžiečiui tenkantis želdynų plotas didesnis nei statistinio lietuvio butas – apie 70 kv. m. O tai yra beveik triskart daugiau už teisės aktais apibrėžtą normą. Šioji siekia 25 kv. m žaliojo ploto vienam miesto gyventojui.

The post Naujas gamtos kampelis – jau kitąmet appeared first on Sekunde.lt.

Praėjusią savaitę buvo išrinktas naujo Kniaudiškių parko rangovas. Planuojama, kad jau kitąmet panašiu metu miesto gyventojai turės dar vieną žaliąją erdvę.

Kaip žadama, naujasis parkas bus kitoks nei panevėžiečiams jau pažįstami – su varlių koridoriais, vabzdžių viešbučiais ir Eglei žalčių karalienei paliktomis užduotimis.

Beveik 8 hektarų teritoriją tarp Nemuno, Molainių, V. Alanto ir Kniaudiškių gatvių jau mėginta paversti parku maždaug prieš dešimtmetį, tačiau daugiau kaip milijono litų investicijos tuo ir pasibaigė – tik dviejų trijų metrų pylimai, kurie jau apaugę krūmynais ir žolėmis, liudija apie anuomet buvusius planus šią vietą turėti kaip rekreacinę zoną. Tačiau tikimasi, kad šįkart bus kitaip.

Visą straipsnį skaitykite liepos 23 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje.

The post Kitokia žalioji zona – jau kitąmet appeared first on Sekunde.lt.