Į Vinco Kudirkos aikštėje vykusį protestą susirinkę dalyviai atėjo nešini plakatais „Neprašom pašalpų, prašom galimybės dirbti!“, „Premjere, kur kitąmet pietausit??“, „Lietuvoje – verslo genocidas!“.
Protestuojantys sektoriaus atstovai aikštėje išstatė staliukus su informacija apie skirtingose ES šalyse taikomus PVM tarifus, bei infografiku, kuriame nurodoma, kad grįžus prie standartinio 21 proc. PVM, Lietuva taptų vieną iš aukščiausių tarifų taikančia šalimi Europoje.
LVRA prezidentė Evalda Šiškauskienė akcentuoja, kad dar bent metams nepratęsus 9 proc. lengvatinio tarifo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms, šiuose sektoriuose veikiančios įmonės paprasčiausiai bankrutuotų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė praėjusią savaitę teigė, kad ministerija neplanuoja pratęsti PVM lengvatos maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms, kadangi ji buvo įvesta kaip laikina pagalbos priemonė per koronaviruso pandemiją.
Tuo metu kalbėdama apie galimybes PVM lengvatą apgyvendinimo paslaugų sektoriui taikyti neterminuotai, ministrė dar kartą akcentavo, kad ministerijos pozicija dėl šio siūlymo paaiškės teikiant kitų metų biudžetą.
Už lengvatų pratęsimą pasisako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė, taip pat Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Neterminuotą lengvatinį 9 proc. PVM tarifą apgyvendinimo paslaugoms siūlančias pataisas dar liepos pabaigoje įregistravo būtent M. Majauskas ir Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.
Birželio pradžioje Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovybei susitikus su maitinimo įstaigų, sporto klubų, kino teatrų ir renginių atstovais, viceministras Vincas Jurgutis sakė, kad bus siūloma ir kitiems metams pratęsti 9 proc. lengvatinio PVM tarifo taikymą šiems sektoriams.
Lengvatinio PVM pratęsima restoranams numatančias pataisas Seime yra įregistravęs Laisvės frakcijos parlamentaras Vytautas Mitalas.

The post Prie Vyriausybės – viešbučių ir restoranų atstovų protestas appeared first on Sekunde.lt.

Panevėžyje veikiančio restorano „Vasaris“ savininkė Miglė Gruzdenė neabejoja: lengvatinio PVM panaikinimas daugeliui viešojo maitinimo įmonių taps mirties nuosprendžiu.

„Šiuo metu atidavinėjame 2020-ųjų skolas – visus atidėtus mokesčius per pandemiją. Dar neišlipome iš šios duobės, dabar ir vėl nauji iššūkiai. Vyriausybė sako, kad didėja restoranų ir kavinių pajamos, bet su kuo lyginama? Su 2020–2021 metais, kai dėl pandemijos restoranai visai negalėjo dirbti? Vertinti reikia savikainą, o ji išaugo rekordiškai. Vien elektros kaina mums pakilo 500–600 procentų. Mums šokas, sąskaitų laukiame su dideliu nerimu“, – teigė M. Gruzdenė.

Valdžios siūlomą pagalbą – suteikti lengvatinius kreditus verslui – panevėžietė vadina niekine. Anot jos, resursų, kur taupyti, jau nebėra.

„Jei situacija nesikeis, svarstome ir blogiausią variantą – mažinti gamybą ar ją visai iškelti į kitą šalį, pavyzdžiui, Lenkiją. Bet nuo to nukentės tiek miestas, tiek šalies ekonomika. Vis dar viliamės, kad valdžia ras sprendimų, padėsiančių išgyventi šį sunkmetį. Versle nuolat susiduriame su įvairiais iššūkiais, bet tai vienas sunkiausių laikotarpių per visą įmonės gyvavimą“, – neslėpė M. Gruzdenė.

Verslo genocidas

Verslas jau seniai gyvena džiunglių sąlygomis – tvirtina Panevėžyje veikiančio viešbučio „Romantic“ ir jame įkurto restorano „À La Carte“ generalinė direktorė Dalia Remeikaitė.

„Kažkada ir buvusiam premjerui Andriui Kubiliui sakiau: jei karvei duotume mažiau ėsti ir dažniau melžtume, ar tikrai ji daugiau duotų pieno? Su verslu lygiai taip – jeigu nesudarysi sąlygų veikti, jis bus uždarytas. Lietuva vykdo savotišką verslo genocidą. Esantieji valdžioje, neturėję net kioskelio, apskritai nesupranta, kas yra verslas, iš kur sunešamas biudžetas. Tai, kas vyksta dabar, yra visiška Vyriausybės kompetencijos stoka“, – žėrė panevėžietė.

Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 27 dienos (antradienio) „Sekundės“ laikraštyje.

The post Restoranams skelbia paskutinę vakarienę appeared first on Sekunde.lt.

Anot jos, tai yra kiekvieno turizmo objekto ar apgyvendinimo įstaigos savininko individualus sprendimas. Tą, teigia E. Šiškauskienė, kartu su verslo viešbučių sektoriaus atstovais asociacija aptarė valdybos posėdyje.

„Labai nustebau, nes sakė nemato reikalo, nes mato, kad labai pavieniai atvažiuoja rusai. Ir verslo viešbučiuose, ir Kaune, ir Vilniuje jų yra labai nedaug. Tai truputį nustebo, ar tikrai reikia tokios akcijos“, – trečiadienį LRT Radijuis sakė E. Šiškauskienė.

„Nemanau, kad tokią poziciją palaikysime“, – teigė LVRVA vadovė. Pasak jos, Rusijos turistų problema taip pat neaktuali daug jų nesulaukdavusiems Lietuvos dvarams.

E. Šiškausienė svarstė, kad pavienės įstaigos imasi sprendimo neįsileisti rusų keliautojų, tačiau verslo viešbučiams gali kilti sunkumų atskiriant, kuris Rusijos pilietis nepalaiko Vladimiro Putino režimo ir gali būti įleistas.

„Verslo viešbučiams truputį sudėtinga atskirti, nes yra rusakalbiai – baltarusiai, ukrainiečiai, rusai. Aišku, jie pasą mato, bet vis tiek keičiasi pamainos, administratoriai, tai būtų labai sudėtinga išgryninti kuris yra kuris ir kokiu tikslu atvažiavo“, – teigė E. Šiškauskienė.

„Labai pavieniai atvejai. Matyt žinia pasklidusi pakankamai aiški ir rusai nesiveržia pas mus“, – kalbėjo LVRVA vadovė.

Tuo metu ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis dalies verslo sprendimą neįsileisti rusų turistų sveikino.

„Galiu tik pasveikinti Lietuvos verslą, kuris kuo toliau, tuo dažniau nebijo savarankiškai imtis įvairių socialinių ar pilietinių iniciatyvų“, – LRT Radijui sakė V. Jurgutis.

Jis akcentavo, kad Rusijos piliečiams, kada jų šalis pradėjo karą Ukrainoje ir jį tęsia, „nėra tas metas atostogauti“, esą „jie turi nemažai nuveiktų darbų ir demokratinių procesų poreikį savo šalyje“.

„Didelė dalis žmonių tai vertintų kaip pozityvų dalyką. Priminsiu, kad karo pradžioje viename viešbutyje Sakartvele buvo atsakyta rusams, kurie norėjo apsistoti. Buvo pasakyta, kad šiuo metu neturite atostogų, šiuo metu turite pakeisti režimą savo valstybėje“, – teigė V. Jurgutis.

Vis dėlto, ekonomikos ir inovacijų viceministro teigimu, Rusijos piliečiai, nors nuo karo Ukrainoje pradžios vizų nebegauna, į Lietuvą gali atvykti per kitas Europos Sąjungos valstybes, tad sprendimas nebeįsileisti rusų turistų turėtų būti priimtas visos Bendrijos mastu.

„Noriu pasidžiaugti, kad pagaliau prasidėjo Europos mastu kalbos ir iniciatyvos sankcionuoti turistinių vizų išdavimą. Kol kas tai tik pirmosios šnekos, pirmosios derybos“, – teigė V. Jurgutis.

Šiuo metu į Lietuvos teritoriją Rusijos piliečiai gali patekti gavę humanitarinę vizą, iš kitos Šengeno erdvės valstybės arba jei kitokios rūšies vizą gavo prieš vasario 24 d. – pirmąją karo Ukrainoje dieną.

Rusijos pilietybės lankytojų nuo praėjusio penktadienio nebepriima vienas lankomiausių Lietuvos turizmo objektų Pakruojo dvaras. Jame rusams lankytis leidžiama tik įrodžius, kad jie yra nukentėję nuo Kremliaus režimo ir turi suteiktą teisę gyventi ES.

ELTA primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino ES valstybes uždrausti Rusijos piliečiams išduoti vizas.

Šiuo metu ES pirmininkaujanti Čekija pareiškė, kad draudimas galėtų papildyti sankcijas Maskvai. Estijos ir Suomijos vyriausybės paragino kitas ES šalis uždrausti turistines vizas rusams.

Visgi Europos Komisijos (EK) atstovė ketvirtadienį pabrėžė, kad pagal galiojančius įstatymus visiškai uždrausti turistines vizas net neįmanoma. Pasak jos, kiekvienas prašymas turi būti nagrinėjamas atskirai.

Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams.

The post Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė: neįsileisti Rusijos piliečių nesvarstome appeared first on Sekunde.lt.

Restoranų kultūra klestėjo ir Panevėžyje – jo gyventojai mėgdavo išeiti save parodyti ir į kitus pažiūrėti.

Panevėžietiškas „Versalis“

Panevėžyje tarpukariu veikė gana platus restoranų tinklas. Dalis jų aiškiai mėgdžiojo kaunietiškus, tačiau taip neišgarsėjo, kaip klestėjusieji laikinojoje sostinėje.

Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus muziejininko Donato Pilkausko teigimu, remiantis tuomete miesto spauda, įvairiais metais čia veikė apie 16 restoranų.

Vien Stoties gatvėje jų buvo du. Kai kurie restoranai turėjo skambius pavadinimus. Pavyzdžiui, „Versal“, duris atvėręs Respublikos gatvėje. Tačiau šiuos laikus pasiekusios žinios apie jį – gana prieštaringos. Manoma, kad jis galėjo veikti dar nuo 1920-ųjų.

Kiek istorikams žinoma, „Versal“ dirbo 14–16 val. ir 19–24 val., o jame grojo džiazo kapela. Remiantis vienais duomenimis, šį restoraną valdė miesto burmistro Tado Chodakausko brolis Romanas (prezidentienės Sofijos Smetonienės ir ilgamečio ministro pirmininko Juozo Tūbelio žmonos Jadvygos Tūbelienės brolis).

„Kiti šaltiniai nurodo, kad restorano savininkas buvo Jonas Korsakas, įvardijamas geriausiu vietos konditeriu, ir mini, kad 1930-ųjų birželio 1-ąją kavinė ir cukrainė „Versal“ minėjo 10 metų sukaktį. Tad nėra aišku, kada vis dėlto įkurtas restoranas“, – pasakoja D. Pilkauskas.

Žinoma tik tiek, kad ketvirtajame dešimtmetyje „Versal“ nutraukė veiklą – varžytinėse išparduoti jo baldai.

Mėgdžiojo kauniečius

Ypač ištaigingu laikytas „Nemunėlio“ restoranas, kuriame buvo ir centrinis šildymas.

Turgaus dieną į šį restoraną rinkdavosi ūkininkai, susidomėję, kaip be malkų šildomos patalpos. Jame mėgo lankytis ir miesto inteligentai. Šie, pasak muziejininko, dažnai prašydavo skolon.

Panevėžyje garsėjo ir „Lietuvių klubo“ globojamas restoranas-kavinė „Metropolis“, veikęs Respublikos gatvėje. Jį nuo 1934 metų liepos valdė Juozas Šukys. Tame pat pastate buvo įkurtas ir kino teatras „Pasaulis“, J. Šukio atidarytas dar 1925-aisiais.

Sovietmečiu ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę čia kurį laiką buvo veikė biblioteka.

„Metropolis“ mėgdžiojo turbūt garsiausio tuo metu Kauno „Metropolio“ pavadinimą“, – neabejoja D. Pilkauskas.

Panevėžio „Metropolyje“ buvo galima pavalgyti pusryčius, pietus ir vakarienę, buvo platus pieniškų patiekalų pasirinkimas.

Istoriko tvirtinimu, būta tam tikro restoranų pasiskirstymo. Vienuose labiau lankydavosi miesto inteligentai, kituose – darbininkai.

Pavyzdžiui, nedidelėje A. Kisino gatvėje tarpukariu veikė „Švyturio“ restoranas, kuriame rinkdavosi darbininkai, turgaus dienomis – ūkininkai, o per šventes – namų savininkai ir amatininkai.

1924 metais Panevėžio traktieriai į miesto biudžetą sumokėjo 70 tūkst. litų mokesčių.

Išvežiodavo įkaušusius ponus

1931 metais atidarius Panevėžio „Maistą“ – didžiausią miesto įmonę, sovietmečiu tapusią mėsos kombinatu, po kurio laiko prie jo įkurtas „Reginos“ restoranas. Jame po darbo mėgdavo laiką leisti įmonės tarnautojai ir darbininkai, o kai kurie jų čia palikdavo ir visą atlyginimą.

„Ponai iš miesto į šį restoraną atvykdavo automobiliais ir jiems buvo skirtos atskiros patalpos“, – pasakoja D. Pilkauskas.

Restorano iškaba spindėjo auksinėmis raidėmis, viduje sienos buvo dažytos aliejiniais dažais, o grindys išklotos linoleumu.

„Restoranas buvo populiarus dėl mažų kainų. Pietus jame pavalgyti buvo galima tik už 40 centų, o tai kur kas pigiau, nei kituose miesto restoranuose. Tarkime, 1933 metais vidutinė pietų kaina mieste siekė 1,50 lito. Be to, ponai į „Reginą“ atvykdavo ne tik pavalgyti – būnant nuošaliau nuo miesto buvo galima ir nemažai išgerti, o vežikai paskui turėjo darbo tuos ponus išvežioti po namus“, – juokiasi D. Pilkauskas.

Šis restoranas uždarytas 1937 metais.

Užsitraukė žmonų rūstybę

Restoranai patiko toli gražu ne visiems panevėžiečiams.

Pavyzdžiui, „Reginos“ restoranas buvo užsitraukęs į jį įnikusių vyrų žmonų rūstybę. Mat ne tik ponai, bet ir kai kurie „Maisto“ darbininkai jame palikdavo savo nelengvai uždirbtą algą.

O 1939-aisiais liūdnai išgarsėjo „Prabangos“ restoranas – jame girtaudamas mirė pilietis.

Laikraštis „XXI amžius“ už girtavimą skalbė kitą – „Laisvės“ – restoraną, esą jame daug girtuoklių.

Nesnaudė ir blaivininkai. 1923 metais Panevėžyje atkurtai blaivybės ir sveikatos draugijai restoranų veikla ne itin patiko.

Dar 1925 metais miesto taryba svarstė klausimą dėl blaivybės mieste. Tuomet nuspręsta iš 20 aludžių, palikti 15. Po metų net buvo atsiradęs pasiūlymas surengti visuotinį gyventojų balsavimą dėl blaivybės mieste. Tiesa, prieš tokių siūlymą balsavo žydų frakcija ir dalis lenkų frakcijos.

Istorikų duomenimis, verslininkai tarpukariu nepasižymėjo dideliu sąžiningumu.

Pasak D. Pilkausko, 1924 metais Panevėžio traktieriai į miesto biudžetą sumokėjo 70 tūkst. litų mokesčių, tačiau praėjus penkeriems metams – vos 2 tūkst. litų.

Istoriko teigimu, tuo metu mieste jau buvo atsiradę arbatinės, valgyklos ir panašios įstaigos.

Nors pagal pavadinimą ten lyg ir neturėjo būti alkoholinių gėrimų, bet faktiškai jie buvo pardavinėjami nelegaliai, taip nemokant mokesčių – miesto biudžetui tai buvo nemažas smūgis.

O 1940-aisiais miesto spauda rašė, kad Panevėžio restoranuose labai brangūs užkandžiai.

„Duona, dešra ir silkė labai brangios ir lankytojai išeina girti, nes nenori niekuo užkandžiauti“, – pasakoja D. Pilkauskas.

Tais pačiais metais prie vieno miesto restoranų rastas mirtinai sušalęs arklys – šeimininkas prasėdėjo įstaigoje ilgiau nei pusdienį.

Nepaisant skandalingų istorijų, Panevėžyje karo išvakarėse būta nemažai gerų restoranų. Daug jų valdė iš JAV grįžę praturtėję lietuviai ir tik vienas priklausė žydui.

Bankrutavęs verslininkas plėšė banką

Tarpukariu Panevėžyje lankytojų laukė ne tik restoranai.

Kaip teigė to meto spauda, mieste būta ir dvokiančių smuklių.

Mieste tuo metu buvo nemažai bedarbių. 1926 metais Panevėžyje jiems atidarytos dvi valgyklos Stoties ir Ramygalos gatvėse. Skaičiuota, kad per dieną pirmojoje apsilankydavo 200, o antrojoje – 140 žmonių.

1929 metais mieste duris atvėrė nauja kavinė skambiu „Ženevos“ pavadinimu, po poros metų miesto centre, Vasario 16-osios gatvėje, buvo galima apsilankyti naujoje cukrainėje „Lokarno“.

1936 metais Respublikos gatvėje atidarytas modernus ir itin populiarus „Pilzeno“ alaus baras. Jau po metų miesto spaudoje minėta, kad šiame bare alus atpigo, tačiau žirnių kaina liko ta pati, o pirkdamas alų, žirnius imti privalėjai.

Iš tų laikų žinoma ir keista istorija. Pasak D. Pilkausko, 1937 metų rugpjūčio pradžioje apiplėštas Panevėžio žydų centralinis bankas – pagrobta 10 tūkst. litų.

Plėšikas sprukdamas 1500 litų išmėtė ir nei vienas, radęs šiuos pinigus, teisėtiems šeimininkams taip ir negrąžino.

Išaiškinta, kad banką apiplėšė Dionizas Baranauskas, anksčiau valdęs nemažą valgyklą „Pienocentralinę“. Tačiau jo verslas žlugo. Vėliau už plėšimą jis buvo nubaustas mirties bausme.

Nuo garsenybių iki gandų

D. Pilkauskas pasakoja ir apie vieną garsiausių tuo metu miesto klubų – „Vienybę“.

Veiklą jis pradėjo dar 1909-aisiais, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metais užsidarė ir vėl duris atvėrė 1920-aisiais. Klubo nariai rengė literatūros, muzikos, šokių vakarus, paskaitas, buvo populiarūs įvairūs sportiniai žaidimai ir pan. Jame veikė ir moderni valgykla, kurioje pietūs klubo nariams kainavo 1,2 lito. Jame netgi buvo ruošiami specialūs pietūs vegetarams.

Šioje maitinimo įstaigoje vyko miesto burmistro Broniaus Adomulio išleistuvės, 1935 metais čia pietavo Panevėžyje viešėjęs Atlanto nugalėtojas lakūnas Feliksas Vaitkus su žmona ir gausia jį lydėjusia delegacija.

Apie „Vienybės“ klubą tuometė spauda rašė, kad degtinės ir alaus čia netrūksta. Be to, apie jį sklandė įvairių gandų. 1932 metais „Panevėžio balse“ rašyta, kad „po miestą vaikšto stipri gandai, kad „Vienybėje“ per vieną, kitą naktį prašpilijami tūkstančiai, namai, automobiliai ir antraip. O algelės tai kaip cukierkos sučiulpiamos“. (Kalba netaisyta.)

Tarpukario Panevėžyje tarp maitinimo įstaigų virė konkurencinė kova, ir ne visada graži.

Mergaičių amatų ruošos mokyklos auklėtinės mokytos virti ir krupniką, likerius.

Jų gaminami įvairūs gėrimai ir kepiniai lengvai konkuravo rinkoje, o tai, pasak D. Pilkausko, kėlė konkurentų nepasitenkinimą – „Vienybės“ klubas rašė skundus.

Restoranų ir kavinių era baigėsi ne dėl konkurencijos. Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai, šioms įstaigoms netrukus teko užsidaryti.

The post Restoranų klestėjimo amžių lydėjo ir skandalai appeared first on Sekunde.lt.

Iki šiol renginių organizatoriai privalėjo užtikrinti srautų valdymą, o kai žiūrovų ir dalyvių skaičius viršijo pusę tūkstančio asmenų – juos skirstyti į atskirus sektorius po 500 žiūrovų ar dalyvių. Dabar atsisakoma pandemijos metu srautų valdymui naudotų tvorelių ir rodyklių, o personalui nebereikia kontroliuoti žmonių srautų, nors srautų valdymas vis dar išlieka rekomendacinio pobūdžio.

Viešojo maitinimo vietoms taip pat nebelieka reikalavimų aptarnauti tik tam tikro srauto žmones.

Uždarose patalpose esančiuose kino teatruose ir kino klubuose nuo penktadienio ne kartu atėjusiems žmonėms, jei salėje vartojamas maistas ir gėrimai, nebereikės išlaikyti atstumo per vieną laisvą kėdę.

Visuose renginiuose privaloma dėvėti nosį ir burną glaudžiai dengiančius respiratorius arba medicinines veido kaukes, išskyrus laiką, kai kino teatre valgoma ar geriama.

Išimtis nedėvėti kaukės taip pat galioja negalią turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti jų sveikatai. Kaukių taip pat gali nedėvėti atlikėjai, pranešėjai, renginių vedėjai renginių metu, kai užtikrinamas saugus atstumas nuo žiūrovų, taip pat sportininkai varžybų metu ar sportuojantys dalyviai renginio metu, žmonės fotosesijų, vykdomų atskiroje patalpoje ar nuo kitų asmenų atitvertoje atskiroje erdvėje, metu.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Mažėja pandemijos valdymo ribojimų appeared first on Sekunde.lt.

Tai numatantį Geriamojo vandens įstatymo pakeitimo projektą įregistravo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas.

Pagal projektą, „viešojo maitinimo įstaigos klientų (pirkėjų) prašymu kartu su tiekiamu maistu turi nemokamai pateikti teisės aktų nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį.“

Pasak L. Savicko, Lietuvoje tik nedidelėje dalyje viešojo maitinimo įstaigų vyrauja gastronominė tradicija klientams pateikti nemokamai vandentiekio geriamojo vandens. „Geriamasis vanduo klientams reikalingas ne tik bendrajai sveikatos būklei saugoti ir palaikyti, bet gali būti reikalingas vaistams suvartoti, o šiltojo sezono metu yra būtinas siekiant išvengti dehidratacijos. Taip pat viešojo maitinimo įstaigose, kuriose leidžiama lankytis kartu su augintiniais, geriamasis vanduo reikalingas pagirdyti augintinį“, – dokumento aiškinamajame rašte sako parlamentaras.

Anot L. Savicko, nepaisant to, kad fasuoto vandens buteliukų pardavimas viešojo maitinimo įstaigose yra ekonomiškai reikšmingas pačioms įstaigoms, tačiau patiekiant vandentiekio vandenį būtų sumažinta plastiko sukeliama tarša bei efektyviau išnaudojamas vandentiekiu tiekiamo vandens potencialas.

Seimo nario L. Savicko teigimu, nuo 2021 m. pradžios įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės. Joje nurodoma, kad turi būti gerinama prieiga prie geriamojo vandens, taip pat rekomenduojama valstybėms narėms skatinti nemokamai arba už nedidelį aptarnavimo mokestį siūlyti šį vandenį restoranų, valgyklų bei kitų maisto ir gėrimų tiekimo įstaigų klientams. Direktyvos nuostatos į nacionalinę teisę turi būti perkeltos iki 2023 m. sausio 12 d.

Anot L. Savicko, Lietuvoje pradėtos organizuoti geriamojo vandens iš čiaupo vartojimo akcijos, iniciatyvos. 2012 m. vyko Aplinkos ministerijos socialinė iniciatyva „Vanduo iš čiaupo – Tau geriausias“. Specialiu ženklu – lipduku ant durų, kuris informuoja, kad čia galima nemokamai atsigerti vandens iš čiaupo, taip pat vandeniu prisipildyti savo atsineštą tarą, buvo žymimos Palangos, Vilniaus, Druskininkų, kitų miestų kavinės bei restoranai.

2014 m. visoje Lietuvoje vyko akcija „Geriamasis vanduo iš čiaupo nemokamai!“. Akcijos tikslas buvo padėti gyventojams įsitikinti, kad jų vandentiekio vanduo saugus gerti, paneigti nuo seno įsigalėjusius mitus apie vandenį iš čiaupo, nušviesti aplinkosauginius geriamojo vandens iš čiaupo vartojimo aspektus. Prie šios iniciatyvos buvo kviečiamos prisijungti ir maitinimo įstaigos. Kavinės, restoranai, barai, viešbučiai, dalyvaujantys akcijoje, galėjo gauti lipduką, kuris nurodė, kad būtent toje vietoje lankytojai ir svečiai vaišinami nemokamu vandeniu iš čiaupo.

2021 m. liepą Vilniaus rotušėje pristatyta iniciatyva – akcija „Gerk tyrą Vilniaus vandenį“, kurios metu bendrovė „Vilniaus vandenys“ nemokamą vandenį siūlysiantiems restoranams ir viešbučiams žadėjo kompensuoti iki 12 tūkst. stiklinių vandens.

Šiuo metu galiojančiuose įstatymuose nėra įtvirtintos pareigos viešojo maitinimo įstaigose klientų (pirkėjų) prašymu nemokamai pateikti geriamąjį vandentiekio vandenį.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informaciją be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Siūloma įpareigoti restoranus ir kavines nemokamai pavaišinti klientus vandeniu appeared first on Sekunde.lt.

„Situacija gerėja, tačiau karantino dar atsisakyti negalima“, – sakė pakeitimus pristačiusi sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.

Vyriausybei priėmus atitinkamus nutarimo pakeitimus, jie įsigalios nuo ketvirtadienio.

Kavinėms, barams, restoranams bei kitoms viešojo maitinimo ir pasilinksminimo vietoms bus nebetaikomas darbo laiko apribojimas. Šiuo metu galiojančiuose karantino reikalavimuose jų veikla leidžiama 7–24 valandomis.

„Vienas svarbus pakeitimas, susijęs su viešojo maitinimo įstaigų darbo laiku, tiek viduje su galimybių pasu, tiek lauke – siūlome neberiboti jų darbo laiko“, – sakė Ž. Simonaitytė.

Sąlyga, jog užsakytas maistas ir gėrimai turės būti vartojami prie atvirose erdvėse esančių staliukų, o veikla vykdoma atvirose erdvėse lieka galioti.

Kaip ir iki šiol, viduje paslaugas gauti galės tik turintieji galimybių pasą – paskiepyti, persirgę ar gavę neigiamą COVID-19 testo rezultatą.

Taip pat patvirtintas sprendimas, kad koronavirusu persirgę žmonės bus skiepijama viena vakcinos doze. Su tuo susiję ir kai kurie pakeitimai dėl galimybių paso.

Tokie žmonės, kaip ir visiškai paskiepytieji, švelnesnėmis karantino sąlygomis su galimybių pasu galės naudotis neribotą laiką, tačiau nuo skiepo turės praeiti dvi savaitės.

Be kita ko, persirgusiems ir neskiepytiems žmonėms laisvesnės karantino sąlygos galios 210 dienų, o ne 180, kaip yra dabar.

Ministerijos siūlymu taip pat pailgintas antigeno testo galiojimo laikas nuo 24 iki 48 valandų.

Šiuo metu į Lietuvą atvykstantiems žmonėms reikia turėti ne seniau nei prieš 72 valandas atliktą testą dėl COVID-19, jiems taip pat taikoma izoliacija, išimtys numatytos persirgusiems ir paskiepytiems žmonėms.

SAM siūlymu šiek tiek sugriežtinti terminai besitestuojantiems atvykstantiems žmonėms – PGR tyrimas, kaip ir iki šiol, turės būti atliktas ne seniau nei prieš 72 valandas, o antigeno testas – ne seniau nei prieš 48 valandas.

Šiuo metu paskiepyti žmonės be papildomo testo gali atvykti praėjus savaitei po antros „Pfizer“ vakcinos dozės, praėjus dviem savaitėms po antrosios „Moderna“ dozės, 15 parų po antrosios „AstraZeneca“ dozės arba praėjus dviem savaitėms po „Johnson & Johnson“ vienos dozės.

Ministerijos siūlymu tvarka suvienodinta ir be testo bus galima atvykti praėjus dviem savaitėms po pilnos vakcinacijos schemos, taip pat persirgę ir viena doze vakcinuoti žmonės, kai nuo paskiepijimo praėjo dvi savaitės, o persirgimas patvirtintas PGR tyrimu.

Reikalavimai persirgusiems nesikeičia, jie be apribojimų įleidžiami nepraėjus 180 dienų nuo ligos patvirtinimo PGR tyrimu.

Vyriausybė taip pat leido neformalųjį vaikų ugdymą vykdyti kontaktiniu būdu, užsiėmimuose uždarose erdvėse vienu metu ir vaikų stovyklose vienoje grupėje galės dalyvauti ne daugiau kaip 30 vaikų.

Taip pat leidžiama kontaktiniu būdu vykdyti neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir neformalųjį profesinį mokymąsi.

Uždarose erdvėse turės būti užtikrintas 10 kv. metrų plotas vienam asmeniui arba vienu metu gali dalyvauti ne daugiau kaip vienas asmuo. Šios taisyklės galės būti netaikomos, kai dalyvauja tik paskiepytieji žmonės.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

The post Naujausi karantino atlaisvinimai: nebelieka darbo laiko ribojimų kavinėms appeared first on Sekunde.lt.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo kavinėms, barams, restoranams bei kitoms viešojo maitinimo ir pasilinksminimo vietoms nebetaikyti darbo laiko apribojimo.

Šiuo metu galiojančiuose karantino reikalavimuose jų veikla leidžiama tik 7–24 valandomis.

Sąlyga, jog užsakytas maistas ir gėrimai turės būti vartojami prie atvirose erdvėse esančių staliukų, o veikla vykdoma atvirose erdvėse lieka galioti.

Kaip ir iki šiol, viduje paslaugas gauti galės tik turintieji galimybių pasą – paskiepyti, persirgę ar gavę neigiamą COVID-19 testo rezultatą.

Švelnesni reikalavimai galimybių pasui

Be kita ko, Sveikatos apsaugos ministerija koronavirusu persirgusius žmones ketina skiepyti viena vakcinos doze. Su tuo susiję ir kai kurie pakeitimai dėl galimybių paso.

Tokie žmonės, kaip ir visiškai paskiepytieji, švelnesnėmis karantino sąlygomis su galimybių pasu galės naudotis neribotą laiką, tačiau nuo skiepo turės praeiti dvi savaitės.

Be kita ko, persirgusiems ir neskiepytiems žmonėms laisvesnės karantino sąlygos galios 210 dienų, o ne 180, kaip yra dabar.

Ministerija taip pat siūlo ilginti antigeno testo galiojimo laiką nuo 24 iki 48 valandų.

Šiuo metu į Lietuvą atvykstantiems žmonėms reikia turėti ne seniau nei prieš 72 valandas atliktą testą dėl COVID-19, jiems taip pat taikoma izoliacija, išimtys numatytos persirgusiems ir paskiepytiems žmonėms.

SAM siūlo kiek sugriežtinti terminus besitestuojantiems atvykstantiems žmonėms – PGR tyrimas, kaip ir iki šiol, turės būti atliktas ne seniau nei prieš 72 valandas, o antigeno testas – ne seniau nei prieš 48 valandas.

Paskiepyti žmonės be papildomo testo gali atvykti praėjus savaitei po antros „Pfizer“ vakcinos dozės, praėjus dviem savaitėms po antrosios „Moderna“ dozės, 15 parų po antrosios „AstraZeneca“ dozės arba praėjus dviem savaitėms po „Johnson & Johnson“ vienos dozės.

Ministerija siekia suvienodinti tvarką ir be testo įsileisti praėjus dviem savaitėms po pilnos vakcinacijos schemos, taip pat persirgusius ir viena doze vakcinuotus žmones, kai nuo paskiepijimo praėjo dvi savaitės, o persirgimas patvirtintas PGR tyrimu.

Reikalavimai persirgusiems nesikeistų, jie be apribojimų įleidžiami nepraėjus 180 dienų nuo ligos patvirtinimo PGR tyrimu.

Izoliacijos taisyklės numatytos atskirame sveikatos apsaugos ministro nutarime. Šiuo metu izoliacija netaikoma persirgusiems ir paskiepytiems žmonėms, kurie atitinka karantino nutarime numatytas sąlygas. Tuo tarpu testus turintys atvykstantieji privalo kurį laiką izoliuotis.

Sveikatos apsaugos ministerija anksčiau žadėjo šią tvarką taip pat peržiūrėti.

Kiti pakeitimai

Vyriausybės nutarimo projekte taip pat siūloma neformalųjį vaikų ugdymą leisti vykdyti kontaktiniu būdu, o užsiėmimuose uždarose erdvėse vienu metu ir vaikų stovyklose vienoje grupėje galėtų dalyvauti ne daugiau kaip 30 vaikų.

Taip pat siūloma leisti kontaktiniu būdu vykdyti neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir neformalųjį profesinį mokymąsi.

Uždarose erdvėse turi būti užtikrintas 10 kv. metrų plotas vienam asmeniui arba vienu metu gali dalyvauti ne daugiau kaip vienas asmuo. Šios taisyklės galėtų būti netaikomos, kai dalyvauja tik paskiepytieji žmonės.

Jeigu Vyriausybė patvirtins šiuos pakeitimus, jie turėtų įsigalioti ketvirtadienį.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

The post Vyriausybė peržiūrės karantino ribojimus appeared first on Sekunde.lt.

Vyriausybei praėjusią savaitę patvirtinus naujos redakcijos nutarimą, karantino režimas pratęstas iki birželio 30 dienos 24 valandos, tačiau įsigalioja švelnesnės jo sąlygos.

Nuo antradienio dviem valandomis ilgiau – iki vidurnakčio – leista lauke dirbti viešojo maitinimo įstaigoms, restoranams, kavinėms, barams, taip pat tokiomis sąlygomis leidžiama ir iki šiol drausta naktinių klubų veika. Tokiu pačiu laiku, nuo 7 iki 24 valandos, visos minėtos įstaigos gali viduje priimti galimybių pasus turinčius klientus.

Yra pakeitimų, susijusių su kaukių dėvėjimu – jų nereikia vaikų stovyklose, taip pat nustatyta, kad kaukių dėvėti nereikia atvirose erdvėse, jei aplink nėra žmonių, anksčiau buvo nustatytas reikalavimas, kad būtų išlaikomas dviejų metrų atstumas.

Taip pat uždarose erdvėse galės bendrauti iki 10 žmonių arba dviejų šeimų ar dviejų namų ūkių nariai. Atvirose erdvėse susitikti norinčių žmonių skaičius neribojamas, kaip ir turinčių galimybių pasą.

Suvienodintos sąlygos visoms prekybos vietoms, nustatant bendrą reikalavimą, kad jos vienam lankytojui turės užtikrinti 10 kv. metrų plotą.

Nuo birželio daugiau žmonių galės dalyvauti renginiuose. Uždarose erdvėse šis skaičius didėja iki 250 žiūrovių, užimant ne daugiau kaip 50 proc. vietų. Atvirose erdvėse žmonių skaičius neribojamas, tačiau jie turi stebėti renginį iš sėdimų vietų, dėvėti kaukes, neleidžiama prekiauti maistu ir gėrimais.

Renginiuose su galimybių pasu uždarose erdvėse galės dalyvauti iki 2000 žmonių, taipogi numatomos tik sėdimos vietos, užpildant ne daugiau kaip 75 proc., leidžiama prekyba maistu ir gėrimais.

Renginiuose atvirose erdvėse su galimybių pasu nėra numatoma reikalavimo, kad dalyviai renginį stebėtų tik iš sėdimų vietų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

The post Karantino atlaisvinimai: švelnėja reikalavimas ir dėl kaukių dėvėjimo appeared first on Sekunde.lt.

Svarbiausia informacija, susijusi su šio dokumento galiojimu:

Naudotojai

* Persirgusieji galimybių pasą galės gauti tuo atveju, jei nuo ligos nustatymo dienos praėjo mažiau nei 180 dienų, o susirgimas patvirtintas PGR ar antigeno testo rezultatu.

* Paskiepyti žmonės tokį dokumentą galės turėti, praėjus savaitei po „Pfizer“, „Moderna“ vakcinos antrosios dozės suleidimo ar praėjus keturioms savaitėms po „Johnson & Johnson“ (ja skiepijama tik viena doze), „AstraZeneca“ vakcinos pirmosios dozės suleidimo (pastaruoju atveju būtinas antrasis skiepas, praėjus ne ilgiau nei 12 savaičių po pirmosios dozės).

* Besitiriantys žmonės galimybių pasu galės naudotis parą, skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento.

* Galimybių pasas be papildomo testavimo taip pat bus išduodamas vaikams iki 16 metų.

Galimybės

* Paso turėtojai galės patekti į restoranų, kavinių, lošimo namų, barų ir kitų laisvalaikio vietų vidų, išskyrus naktinius klubus.

* Pirtyse, baseinuose galės lankytis neribotas skaičius žmonių.

* Bus leidžiami iki 2 tūkst. žiūrovų talpinantys renginiai lauke bei iki 500 žiūrovų talpinantys renginiai viduje, tačiau organizatoriai turės užtikrinti, kad žiūrovai užimtų ne daugiau kaip 75 procentus sėdimų vietų.

* Asmeninėse šventėse gali dalyvauti iki 10 žmonių viduje ir neribotas skaičius lauke.

* Leidžiami suaugusiųjų neformalaus švietimo užsiėmimai.

* Darbuotojai su pasu galės grįžti iš nuotolinio darbo į fizines darbo vietas tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.

Išdavimas

* Galimybių pasas bus prieinamas interneto svetainėje gpasas.lt. Norint jį gauti, reikės patvirtinti tapatybę per Elektroninius valdžios vartus. Tuomet suformuotą QR kodą bus galima atsisiųsti ir atsispausdinti arba išsisaugoti telefone.

* Neturintiems prieigos prie interneto Registrų centras dokumentą žada išduoti klientų aptarnavimo vietose. Galimybių pasą reikės atnaujinti kas savaitę.

Patikros

* Ar į kavinę, restoraną, baseiną ir kitas leidžiamas vietas einantis žmogus turi galimybių pasą, atsakingi tą veiklą vykdantys asmenys. Jie išduotus QR kodus tikrins gpasas.lt portale. Kilus įtarimui, taip pat gali būti paprašyta pateikti asmens tapatybės dokumentą.

* Ar verslas laikosi reikalavimų, galės tikrinti policijos pareigūnai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kitos institucijos.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

The post Lietuvoje pradeda veikti galimybių pasas appeared first on Sekunde.lt.