Keista istorija, pasibaigusi teisme, prasidėjo tuomet, kai susikirto J. Grafmano ir teisėsaugos keliai.
Panevėžietis sumanė į vieną valtį kartu pasisodinti jo baudžiamąsias bylas nagrinėjusius du teisėjus, teismo pirmininkę ir kaltinimą palaikiusį Panevėžio apygardos prokurorą.

Savo įmonę „Bankrotas LT“ pervadinęs į „Hamurapio varžovas“, J. Grafmanas į jos valdybą savavališkai įtraukė teisėsaugos atstovus, šiems apie tokį triuką net nenutuokiant.

Negana to, informacija apie šiuos valdybos narius buvo įtraukta ir į valstybinės įmonės Registrų centro duomenų bazę.

Taip teisėsaugininkai, kuriems įstatymas draudžia dalyvauti bendrovių veikloje, be jų pačių žinios kelioms savaitėms, o kai kurie – ir mėnesiams oficialiai buvo tapę teisiamojo įmonės valdybos nariais.
Šiems žinia, kad kartu su teismų duris varstančiu panevėžiečiu valdo bendrą turtą, buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus.

Tuomet ir buvo kreiptasi į prokuratūrą, pradėtas ikiteisminis tyrimas, atliktos kratos vietose, kur J. Grafmanas galėjo gyventi, paimti tyrimui reikalingi nešiojamieji kompiuteriai ir telefonai, o galop
keista byla pasiekė teismą.

Nenutuokė, kur atsidūrė

Kaip Šiaulių apylinkės teisme liudijo vienu iš J. Grafmano įmonės valdybos narių pačiam nežinant tapęs Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, apie savo dalyvavimą bendroje veikloje su šiuo panevėžiečiu sužinojęs tik tuomet, kai teismo pirmininkas jam parodė Registrų centro išrašą. Tokia žinia teisėjui sukėlė didelę nuostabą – jis tuo metu nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Grafmanas ir jo įmonė buvo kaltinamieji.

Toks pat netikėtumas laukė ir Panevėžio apylinkės teismo teisėjos Neringos Girnytės. Apie tai, kad 2019-ųjų spalį Registrų centre ji buvo įregistruota kaip tos pačios J. Grafmano bendrovės valdybos narė, sužinojo tų pačių metų lapkritį. Iki to laiko teisėja apie šią aferą net nenutuokė, jokio sutikimo, kad būtų renkama į valdybą, nebuvo davusi ir su šia įmone nebuvo susijusi.

J. Grafmano viražai turėjo priblokšti ir Panevėžio apygardos prokurorą Aidą Amparavičių. Kad tapo vienu iš įmonės valdytojų, jis sužinojo, kai tuometė vyriausioji prokurorė informavo iš teismo gavusi pranešimą, kad jis ir kiti teisėjai įtraukti į bendrovės valdybos narius. Kitą dieną prokuroras iš J. Grafmano netgi sulaukė oficialaus kvietimo atvykti į valdybos posėdį.

Į tokius pačius tinklus pati to nežinodama buvo patekusi ir Panevėžio apylinkės teismo pirmininkė Virginija Breskienė.

Klos baudą

Šiaulių apylinkės teismo vertinimu, J. Grafmanas puikiai žinojo, jog į bendrovės valdybą renka ir paskiria asmenis, kuriems įstatymas draudžia užimti tokias pareigas, suprato, jog priimant tokio pobūdžio sprendimus turėjo būti išreikšta jų pačių valia būti renkamiems, žinojo, jog neturi įgaliojimų vienašališkai priimti tokio pobūdžio sprendimus, taip pat tyčia pagamino netikrus dokumentus, juose nurodė melagingus faktus apie teisėsaugininkų išrinkimą bei paskyrimą bendrovės valdybos nariais ir juos panaudojo, pateikdamas Registrų centrui įregistruoti melagingus duomenis.

Tokie pokštai J. Grafmanui baigėsi liūdnai. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, panevėžietis turės pakloti 12 500 eurų.

Visgi tai dar nėra įžūlios istorijos pabaiga. Šalys nuosprendį toliau gali skųsti aukštesnės instancijos teismui.

Tačiau J. Grafmanas išteisintas dėl asmens duomenų apie šiuos teisėsaugos pareigūnus neteisėto rinkimo.

Teismas pripažino, jog surinkta pakankamai medžiagos, leidžiančios daryti pagrįstą išvadą, jog J. Grafmanas informaciją apie pareigūnų privatų gyvenimą – jų asmens kodus, gimimo datas, gyvenamosios vietos adresus – panaudojo neteisėtai. Visgi, pasak teisėjų, negauta jokių patikimų duomenų, kada ir kokiu būdu kaltinamasis juos surinko, galbūt juos J. Grafmanas galėjo gauti ir teisėtais būdais.

Norėjo pasportuoti

Nuteistas J. Grafmanas nenusiteikęs baigti kariauti su teisėjais ir prokuroru. Panevėžietis teigia pasinaudosiantis teise skųstis aukštesnės instancijos teismui.

„Su tokiu sprendimu nesutinku, dabar jį studijuojam, motyvus sudėlios advokatas“, – pareiškė nuteistasis.

Jis motyvuoja, esą norėjęs su teisininkais tiesiog pasportuoti.

„Panevėžyje yra sporto būrelis „Hamurapis“, kuriam vadovauja prokuroras A. Amparavičius. Aš dar 2017 m. kreipiausi į jį ir valdybą, prašydamas, kad mane, taip pat teisininką, priimtų į tą būrelį, bet buvo atsisakyta. Man išaiškinta, kad galiu kurti savo“, – aiškino J. Grafmanas.

Taip savo įmonę „Bankrotas LT“ bankroto administratorius nusprendę pertvarkyti į asociaciją, pakeisdamas ir pavadinimą į „ Hamurapio varžovas“. Teisme J. Grafmanas bandė įrodyti, kad „Hapurapio varžovas“ būtų buvęs toks pat būrelis kaip ir „Hamurapis“ – turėjo vienyti teisinių profesijų atstovus, mėgstančius sportuoti.

„Į valdybą įtraukiau prokurorą ir kitus teisėsaugos atstovus. Asmenis atrinkau pagal tai, ką radau internete, kas sportuoja, yra teisinių profesijų atstovai“, – aiškino J. Grafmanas.

Į klausimą, ar be paties žmogaus žinios galima savavališkai jį įtraukti į valdybą, panevėžietis atkirto, esą įstatymai nereikalauja jokio išankstinio sutikimo.

„O kai įtraukiau, aš juos informavau registruotais laiškais“, – aiškina J. Grafmanas.

Panevėžietis teigia daugiau narių į savąjį būrelį taip ir nespėjęs pririnkti, mat jį tik buvo pradėjęs kurti ir dėl tos kūrybos prokuroras, sužinojęs, kur atsidūrė jo pavardė, kreipėsi į teisėsaugą.

Apie testamentą tyli

J. Grafmano kūrybiškumas prasiveržė ne tik savavališkai dėliojant valdybą iš pareigūnų, lipusių jam ant kulnų baudžiamosiose bylose.

Šis su teisėsauga susidūręs verslininkas visoje Lietuvoje išgarsėjo kaip tikras komedijos režisierius, kai testamentu visą savo turtą užrašė jam kaltinimus pateikusiam prokurorui A. Amparavičiui.

Ar testamentas tebegalioja, panevėžietis dabar nebenori kalbėti.

„Čia yra kitas klausimas, jo nekomentuosiu, jis nesusijęs su šituo teismo sprendimu“, – „Sekundei“ pareiškė J. Grafmanas.

Sukasi teismų karuselėje

Su teisėsauga J. Grafmanas turi savų sąskaitų. Pernai balandį pirmos instancijos Panevėžio apylinkės teismas apdalijo bausmėmis nusikalstamą konditerijos bendrovės „Panevėžio eglė“ bankrotą kūrusius asmenis. J. Grafmanui tąkart skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą dvejiems metams, bei į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą įmokėti 2 tūkst. eurų.

O liepą Jurijų Grafmaną Panevėžio apygardos teismo pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, siekiant asmeninės naudos, ir skyrė 11 tūkst. 298 eurų baudą. Be to, panevėžiečiui atimta teisė trejus metus po šio nuosprendžio įsiteisėjimo užsiimti bankroto administratoriaus veikla.
Teismo nuosprendžiai dar nėra įsiteisėję.

The post Vienoje valtyje ilgai neplaukė appeared first on Sekunde.lt.

Tokią pamoką verslininkui, pačiam turinčiam teisinį išsilavinimą, skyrė Šiaulių apylinkės teismas.

Keista istorija, pasibaigusi teisme, prasidėjo tuomet, kai susikirto J. Grafmano ir teisėsaugos keliai.

Panevėžietis sumanė į vieną valtį kartu pasisodinti jo baudžiamąsias bylas nagrinėjusius du teisėjus, teismo pirmininkę ir kaltinimą palaikiusį Panevėžio apygardos prokurorą.

Savo įmonę „Bankrotas LT“ pervadinęs į „Hamurapio varžovas“, J. Grafmanas į jos valdybą savavališkai įtraukė teisėsaugos atstovus, šiems apie tokį triuką net nenutuokiant.

Visą straipsnį skaitykite kovo 3 dienos (ketvirtadienio) „Sekundės“ laikraštyje.

The post Vienoje valtyje ilgai neplaukė appeared first on Sekunde.lt.

Pačiame Panevėžio centre, autobusų stoties pašonėje, stūksančio daugiabučio gyventojai apstulbę: prieš kelias dešimtis metų sumontuotą reklaminio stendo konstrukciją iš senojo jos savininko nusipirkę verslininkai ant jų stogo ėmėsi tvarkytis kaip ant savojo.

Apstulbino nesiskaitymas

Miesto istorinėje dalyje ant daugiabučio atsiradusi nauja reklama nustebino ir Savivaldybės dizainerį. Mat tuo verstis sumojęs Panevėžyje žinomas ir ne vienoje baudžiamojoje byloje figūruojantis Jurijus Grafmanas nematė reikalo tam išsiimti leidimo, kaip reikalauja įstatymai.

„Mes apstulbę. Ant mūsų namo stogo reklama užkabinta absoliučiai be mūsų žinios. Suprantu, jei iškaba būtų kur nors Rožyne ant mažo privataus namuko, bet čia miesto centre, visiems akyse! Kaip leidimas tokiai reklamai galėjo būti išduotas be namo bendrijos žinios? Visi kaimynai stebimės, pečiais gūžčiojame“, – pasakojo Savanorių aikštės 3-iojo namo bendrijos pirmininkė Jurga Radvilienė.

Jau kelios dešimtys metų ant šio namo stogo įrengta masyvi konstrukcija, skirta reklamai.

Kadaise Panevėžyje tai buvo didelė naujovė – švieslentėje rodyta bėganti reklama.  Vėliau tokio modernumo neliko, jį pakeitė paprasčiausias reklaminis plakatas.

Pasak J. Radvilienės, tuomečių verslininkų ketinimai reklamai išnaudoti daugiabučio stogą gyventojams nekėlė jokių nepatogumų, anaiptol, iš stogo nuomos namas dargi galėjo uždirbti.

Pirmininkė saugo dar 2002 metais bendrijos su Reklamos ir leidybos centru dešimčiai metų pasirašytą sutartį dėl stogo nuomos reklaminei konstrukcijai.

Pasak J. Radvilienės, kelerius metus nuomą verslas mokėjo, bet vėliau savo pažadus pamiršo, o jau 2009-aisiais prasidėjo bendrijos bylinėjimasis dėl susidariusios skolos. Pinigų namas taip ir neatgavo, mat nuomininkai bankrutavo. Pirmininkės žiniomis, paskutinė įmonė, kuriai ši konstrukcija priklausė, buvo dabar jau irgi bankrutavusi „Aukštaitijos reklama“.

Maždaug prieš metus, planuodama naujos autobusų stoties statybas ir dabartinės teritorijos pertvarkymą į jaukią rekreacinę vietą, miesto Savivaldybė pradėjo ieškoti griozdiškos konstrukcijos ir ant jos prieš daug metų ištempto plakato su klaidinama reklama savininko.

„Savivaldybė kreipėsi į mus, kieno ta baisi konstrukcija, darkanti miesto centro vaizdą. Bendromis pastangomis suradome, kad ji priklauso „Swedbanko lizingui“. Jo žinion perėjo, kai bankrutavo „Aukštaitijos reklama“ – ankstesnis savininkas“, – teigė pirmininkė.

Anot jos, bankas ėmėsi ieškoti pirkėjo.

Jaučiasi apgauti

J. Radvilienė pasakoja, kad viena įmonė, susidomėjusi šia konstrukcija, skambino pasiteirauti, kokios būtų galimybės ją išmontuoti. Pirmininkė spėja, kad šiuos pirkėjus tedomino metalas. Tačiau nuo stogo nukelti tokį gremėzdą pasirodė pernelyg sudėtinga – tam netgi būtų tekę bent parai uždaryti išvažiavimą iš autobusų stoties.

Kaip klostėsi konstrukcijos pardavimo reikalai, bendrija jokių žinių neturėjo, kol praėjusią savaitę gyventojai savo akimis sunkiai patikėjo išvydę ant jos iškabintą naują reklamą.

„Kaimynė pasakojo mačiusi kažkokius vyrus, jie be mūsų žinios užlipo į palėpę, nuo jos – ant stogo. Nėra paprasta į palėpę įeiti, raktas paslėptas, bet laikomas tokioje vietoje dėl priešgaisrinės saugos. O čia kažkas be mūsų žinios pasinaudojo namo kopėčiomis, užlipo į palėpę, niekam nieko nežinant po mūsų namą laipiojo. Viena kaimynė pastebėjo tuos darbininkus, bet nespėjo nė paklausti, ką jie čia veikia“, – pasakojo J. Radvilienė.

Pirmininkė neslepia ir pati esanti apstulbusi.

„Jaučiamės labai apgauti. Kaip galima šitaip savivaliauti? Suprantu, kad ta konstrukcija yra privati, turi savo šeimininką, bet ji stovi ne jo žemėje, o ant mūsų stogo. Reikia su mumis tartis, o dabar – nė žodžio. Prieš daug metų, kai ją pastatė, su tuomečiais savininkais buvo namas sutaręs dėl metinio nuomos mokesčio, o kas tie naujieji savininkai, mes net nežinome. Niekas į bendriją nesikreipė, neatėjo prisistatyti, tartis, klausti, ar sutinkame toliau suteikti stogą jų komerciniams tikslams“, – civilizuoto bendravimo iš verslininkų pasigedo J. Radvilienė.

Pirmininkė sako tik gandus girdėjusi, kad konstrukcija priklauso Panevėžyje žinomam, Jurijui Grafmanui, kurio pavardė minima ne vienoje teismo byloje.

„Konstrukcija tėra detalė, techninis reklamos išpildymo sprendimas. Ji sumontuota ant namo stogo, todėl Savivaldybės leidimui gauti bus labai svarbu pateikti gyventojų sutikimą.“

D. Svirelienė

Leidimas arba teismas

Daugiabučio gyventojams pradėjus piktintis, kad be jų žinios Savivaldybė išdavė leidimą reklamai, paaiškėjo, jog ir šiai tokia verslininkų iniciatyva buvo naujiena.

Savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Daiva Svirelienė patvirtino, kad gremėzdiškos konstrukcijos naujajai savininkei – viešajai įstaigai dar kovą išsiųstas įspėjimas arba ją išardyti, arba gauti Savivaldybės leidimą lauko reklamai. Pasak vedėjos, verslininkai paprašė pratęsti terminą šiems reikalams susitvarkyti. Galutinė data numatyta rugsėjo 1-oji. Jau kitą dieną, pasak D. Svirelienės, bus atliekamas patikrinimas.

Kol kas leidimo reklamai konstrukcijos savininkei Savivaldybė nėra išdavusi. Vedėja patikino, kad kartu su prašymu jam gauti verslininkai privalės pateikti ir daugiabučio namo bendrijos sutikimą.

„Konstrukcija tėra detalė, techninis reklamos išpildymo sprendimas. Ji sumontuota ant namo stogo, todėl Savivaldybės leidimui gauti bus labai svarbu pateikti namo gyventojų sutikimą“, – pabrėžė D. Svirelienė.

Anot jos, jei gyventojų sutikimo nebus, verslininkas negali tikėtis ir Savivaldybės leidimo eksploatuoti konstrukciją lauko reklamai. Kadangi tokio gremėzdo negalima laikyti tuščio, jį tektų išmontuoti arba Savivaldybei beliktų su jo savininku bylinėtis teisme.

Turi milijoną darbų

„Norit išsinuomoti?“ – išgirdęs, kad žurnalistai domisi reklaminiu plotu ant Savanorių aikštės 3-ioji namo stogo, iš karto paklausė J. Grafmanas.

Klausimas, ar ant konstrukcijos prieš kelias dienas kabinant naują reklamą buvo gautas gyventojų sutikimas dėl tokios veiklos, verslininkas, regis, nustebo.

„Jei tektų iš naujo įrengti reklaminę konstrukciją, reikėtų jų sutikimo. Bet mes kalbame apie seną konstrukciją, pastatytą dar tarybiniais laikais. Kokių čia reikia leidimų, sutikimų?“ – pareiškė J. Grafmanas.

Jis susijęs ne tik su viešąja įstaiga, įsigijusia metalo gremėzdą ant stogo, bet ir buvo susijęs su ankstesniąja jos savininke, jau bankrutavusia įmone.

„Koks skirtumas, dabar apie praeitį nebekalbėsime. Viskas buvo labai gražiai, o jei dabar reikia bendrijai pinigų, duokit mano telefoną – mes suderinsime“, – nesismulkino J. Grafmanas.

Pats ieškoti namo gyventojų atstovų ir su jais tartis dėl stogo nuomos verslininkas aiškino neturintis laiko. „Aš turiu milijoną darbų“, – motyvavo.

Verslininkas teigia esąs įsitikinęs, kad nepadarė pažeidimo nei apstulbusių gyventojų, nei jam įspėjimus siunčiančios Savivaldybės atžvilgiu.

„Jei kažkas mano kitaip, tegul ateina – diskutuosime“, – teigė J. Grafmanas.

Laukia ir mokestis

Diskusijoms su J. Grafmanu Savivaldybė nėra nusiteikusi. Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistas, dizaineris Arvydas Narkevičius pabrėžė: ant daugiabučio stogo atsiradusi reklama – savavališka.

„Leidimas lauko reklamai išduodamas konkrečiam laikotarpiui, ne amžinai. 2018-aisiais pasikeitęs įstatymas numato, kad maksimalus leidimo galiojimo terminas yra 10 metų. Aš į miesto Savivaldybę atėjau dirbti 2018 metais, kai ta konstrukcija priklausė „Swedbanko lizingui“. Vėliau savininkai pasikeitė ir galiu patvirtinti, kad lauko reklamai ant Savanorių aikštės 3-iojo namo leidimas tikrai nėra išduotas. Be to, be bendrijos sutikimo niekas negali tos konstrukcijos eksploatuoti“, – teigė dizaineris.

Negana to, už lauko reklamą yra nustatyta ir rinkliava į biudžetą – 36 eurai už kvadratinį metrą metams. Kadangi Savanorių aikštė yra miesto istorinėje dalyje, iš reklamos ant namo stogo užsidirbti bandantiems verslininkams įkainis būtų dvigubai didesnis.

The post Ant stogo – reklama savivalei appeared first on Sekunde.lt.