Kauno apygardos teismas gavo kalinčio buvusio politiko apeliacinį skundą ir sausio pabaigoje dėl jo priims sprendimą. Jis bus galutinis ir neskundžiamas.

„Skundas išsiųstas į apeliacinę instanciją, prašo jį tenkinti ir panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį. Prašoma patvirtinti komisijos nutarimą“, – Eltai sakė Kauno apylinkės teismo atstovė Inga Ramanauskaitė.

Skunde E. Masiulis taip pat rašo, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai išplėstinai išėjo iš įstatymo suformuotos valios, blogina jo padėtį.

Buvęs politikas stebisi, kodėl Kauno apylinkės teismas priėmė tokį sprendimą, nes tiek teismas, tiek komisija disponavo analogiška medžiaga.

Pernai gruodžio 29 d. Kauno apylinkės teismas Kaišiadoryse nepatvirtino Lygtinio paleidimo komisijos sprendimo anksčiau laiko į laisvę paleisti buvusį Seimo narį. Teisėja Gabrielė Kaktienė paskelbė, kad nepakitę E. Masiulio kriminogeniniai veiksniai, likę iš ankstesnių vertinimų.

Komisija pabrėžė, kad nuteistasis užsiima veikla įkalinimo įstaigoje, tačiau teismas nusprendė, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tai, kad jis užsiima darbine veikla įkalinimo įstaigoje, teismas nevertina kaip išskirtinės aplinkybės – būdamas laisvėje E. Masiulis dirbo, užsiėmė politine veikla, o ja užsiimdamas ir įvykdė nusikaltimus.

E. Masiulis kol kas atliko tik daugiau nei dvejus metus iš bausmės iš nuosprendžiu paskirtų pusšeštų metų. Teisėja į tai atkreipė dėmesį – paleidus nuteistąjį dabar lygtinai, nebus įgyvendinti visuomenės lūkesčiai.

E. Masiulis nuteistas už tai, kad paėmė kyšį iš taip pat byloje kaltu pripažinto verslininko „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už veikimą „MG Baltic“ interesais. R. Kurlianskis taip pat yra nubaustas laisvės atėmimo bausme ir ją atlieka kaip ir E. Masiulis.

Bylos duomenimis, didelę sumą pinigų R. Kurlianskis E. Masiuliui perdavė 2016 metų gegužės 10 d. automobilyje, stovėjimo aikštelėje prie Seimo, pinigai buvo paslėpti alkoholio dėžutės butelyje. Vėliau per kratą politiko namuose buvo rasta daugiau grynųjų pinigų. Teismas nuosprendžiu konfiskavo iš viso 240 tūkst. eurų, kurie buvo rasti pas tuometį politiką.

2004–2008 m., 2008–2012 m. bei 2012–2016 m. E. Masiulis buvo išrinktas Seimo nariu. 2008 m. ėjo susisiekimo ministro pareigas, tais pačiais metais buvo išrinktas Liberalų sąjūdžio pirmininku.

The post E. Masiulis toliau siekia išeiti į laisvę – skundžiasi teismui appeared first on Sekunde.lt.

Ilgai kaltę neigęs buvęs politikas dabar prisipažįsta ir tikisi, kad po dvejų kalėjime praleistų metų jam pavyks anksčiau laiko išeiti į laisvę.

„Aš tikrai suprantu, kokią žalą padariau savo veiksmais ir dėl to labai nuoširdžiai atgailauju. Daugybę kartų atsiprašiau žmonių ir tai darysiu dar ne kartą ateityje. Noriu, kad suprastumėte, jog, kai esi viešas asmuo ir tavo veidą atpažįsta bet kurioje Lietuvos vietoje, yra kiek kitaip. Nors įkalinimo įstaigoje esu jau 752 dienas, bet bausmė man realiai prasidėjo 2016 m. gegužės 12 dieną – tada, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas mano byloje“, – elektroniniame laiške Eltos žurnalistei rašė E. Masiulis.

„Su savo praradimais, atgaila ir išgyvenimais jau gyvenu beveik dešimt metų. Tai yra mano bausmė, kuri dar truks ilgą laiką, o gal ir visą likusį gyvenimą. Ir tai liečia ne tik mane, bet ir mano artimuosius, kurie lygiai taip pat išgyveną šią sudėtingą būseną. Buvusiam žinomam politikui turbūt ir yra tikroji bausmė kiekvieną dieną būti tarp žmonių, žiūrėti jiems į akis. Tai ir yra didžioji atsakomybė – savo kaltę jausti bendraujant su žmonėmis, o ne patogiai pasislėpus kokioje nors izoliuotoje kameroje. Toks yra mano kelias ir aš privalau jį praeiti“, – teigia jis.

Buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę šiuo režimu, E. Masiulis turi teisę naudotis telefonu ir internetu.

Lygtinio paleidimo komisija neseniai nusprendė, kad už 106 tūkst. eurų kyšio gavimą kalintis buvęs Seimo narys jau gali išeiti į laisvę. Tačiau šį sprendimą gruodžio pabaigoje dar turi patvirtinti arba atmesti teismas. Komisija E. Masiulio paleidimą į laisvę svarstė pirmą kartą ir nuteistajam ji buvo palanki.

Pasak komisijos, nuteistasis teigia atpažįstantis veiksnius, kurie paskatino jį nusikalsti, suvokia padarytos žalos mastą valstybei ir visuomenei.

„Buvau nuteistas pagal galiojančius įstatymus, lygiai taip pat, pagal galiojančius įstatymus noriu atlikti ir bausmę. Tikiu profesionaliais teismų sprendimais, kurie paremti teise, o ne atskirų visuomenės narių kurstomomis emocijomis ar keršto siekimu. Ir tikiu, kad Lietuvoje įstatymai neturėtų dvigubų ar trigubų taikymo standartų. Visiems žmonėms jie turi būti vienodi. Tai ir yra teisingumas“, – teigia E. Masiulis.

Bausmę atlieka jau daugiau nei 2 metus

„Turbūt sutiksite, kad daugiau kaip 2 metai yra pakankamai reikšmingas laikas per kurį gali labai gerai pažinti nuteistąjį“, – sako E. Masiulis.

Jis teigia, kad, jeigu ir bus paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos anksčiau laiko, toliau atliks bausmę, kartu su Probacijos tarnybos priežiūra atkakliai sieks visų bausmės tikslų įgyvendinimo.

„Labai svarbu paminėti, kad šiame bausmės atlikimo laikotarpyje man būtų taikoma intensyvi priežiūra, t. y. privalėčiau nuolat naudoti elektronines sekimo priemones ir vykdyti kitus man nustatytus suvaržymus bei draudimus. Todėl sakyti, kad būčiau visiškai išleidžiamas į laisvę yra ne visai tikslu“, – sako E. Masiulis.

„Jokios grėsmės visuomenei aš nekeliu, priešingai, noriu būti naudingas savo bendruomenei, artimiesiems. Noriu savanorystės, visuomenei naudingu darbu bent iš dalies atlyginti savo nusikaltimu padarytą žalą. Todėl už mokesčių mokėtojų lėšas išlaikyti, vis dar sveiką ir galintį dirbti bei kurti naudą visuomenei vyrą, gal ir nėra labai racionalu“, – tikina nuteistasis.

Nuteistas už gautą kyšį

Žinomas politikas anksčiau teismuose neigė savo kaltę dėl 106 tūkst. eurų kyšio gavimo, jis tikino, kad iš buvusio „MG Baltic“ viceprezidento gauti 90 tūkst. eurų buvo paskola nekilnojamo turto įsigijimui pajūryje. Teismai šia versija nepatikėjo.

E. Masiulis nuteistas už tai, kad paėmė kyšį iš taip pat byloje kaltu pripažinto ir taip pat kalinčio verslininko „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už veikimą „MG Baltic“ interesais. Daugiau nei 241 tūkst. eurų, kurie buvo rasti E. Masiulio automobilyje bei namuose Vilniuje, įsiteisėjus nuosprendžiui buvo konfiskuoti valstybės naudai.

Bylos duomenimis, didelę sumą pinigų R. Kurlianskis E. Masiuliui perdavė 2016 metų gegužės 10 dieną automobilyje, stovėjimo aikštelėje prie Seimo. 90 tūkst. eurų buvo paslėpti alkoholio dėžutės butelyje. Vėliau per kratą politiko namuose buvo rasta daugiau grynųjų pinigų. Teismai konstatavo, kad namuose rastų pinigų politikas negalėjo įgyti teisėtomis pajamomis.

Buvęs politikas sako, kad šiuo metu gyvena atviro režimo įstaigoje, užsiima individualia veikla – konsultuoja personalinės komunikacijos klausimais, rengia tekstus.

„Aktyviai dalyvauju įstaigos siūlomoje resocializacijos veikloje ir pats rodau įvairias iniciatyvas. Tuo pačiu, laisvu laiku vykdau savanorišką veiklą „Maisto banko“ Kauno padalinyje, baigiu rašyti prisiminimų knygą, kuri, tikiuosi, kitais metais pasieks skaitytojus“, – sako E. Masiulis.

E. Masiulis, kuriam dabar yra 51-eri metai, 1997–1998 m., 2000–2002 m. buvo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas. 1998–2000 m. – Klaipėdos miesto mero Eugenijaus Gentvilo patarėjas.

2004–2008 m, 2008–2012 m. bei 2012–2016 m. buvo išrinktas Seimo nariu. 2008 m. ėjo susisiekimo ministro pareigas, tais pačiais metais buvo išrinktas Liberalų sąjūdžio pirmininku.

The post Už korupciją kalintis E. Masiulis: suprantu, kokią žalą padariau, atgailauju appeared first on Sekunde.lt.

Kaip skelbė „Vakarų ekspresas“, laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atliekantis E. Masiulis siekia įrodyti, kad nagrinėjant bylą, kurioje jis nuteistas, buvo pažeista Žmogaus Teisių Konvencija.

Portalo duomenimis, E. Masiulis mano, kad nebuvo užtikrintas objektyvus bylos nagrinėjimas, nes du iš trijų bylą nagrinėjusių Apeliacinio teismo teisėjų buvo šališki.

Buvęs parlamentaras skunde EŽTT taip pat pabrėžia manantis, jog už tą patį nusižengimą bausmė jam buvo pritaikyta du kartus.

E. Masiulis savo skundą argumentuoja ir tuo, kad esą dalis žvalgybos institucijų prieš jį žvalgybos priemones taikė neteisėtai, tai yra jų taikymui teismai nebuvo davę leidimo.

Apie kreipimąsi į EŽTT „Vakarų ekspresui“ patvirtino ir pats E. Masiulis.

„Taip, galiu patvirtinti, kad kartu su advokatais esu pateikęs dokumentus Europos Žmogaus Teisių Teismui“, – sakė E. Masiulis.

ELTA primena, kad praėjusių metų spalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi nusprendė, jog apkaltinamasis Apeliacinio teismo sprendimas „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje iš esmės yra pagrįstas – buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, buvęs koncerno „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – „MG Grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, parlamentaras Vytautas Gapšys lieka nuteisti už korupcinius nusikaltimus, jie toliau atliks laisvės atėmimo bausmes.

Tiesa, kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, sutrumpino R. Kurlianskiui ir V. Gapšiui skirtas laisvės atėmimo bausmes.

E. Masiulis šiuo metu atlieka anksčiau jam skirtą 5 su puse metų laisvės atėmimo bausmę.

The post Politinės korupcijos byloje nuteistas E. Masiulis pateikė skundą EŽTT appeared first on Sekunde.lt.

„Žmogus yra toks sutvėrimas, kad visada tikisi geriausio, tai, atvirai sakant, aš ne tik šiandieną, aš visus tuos šešerius metus nuo pat 2016 metų gegužės 12 dienos, kada prasidėjo visas šis procesas, buvau įsitikinęs savo teisumu. Ir šiandieną būtent atėjo ta diena, kada tas teisumas yra patvirtintas civilizuotais Lietuvos Respublikos teisėje egzistuojančiais būdais, tai yra teismo sprendimu“, – žurnalistams antradienį po teismo sprendimo teigė E. Masiulis.
Visgi buvęs politikas mano, kad prokuroras bandys kreiptis į aukštesnės instancijos teismus.

„Aš suprantu, kad tai yra tik pirmos instancijos teismas, ir šis prokuroras, matyt, tikrai neras savo viduje moralinių kažkokių principų pasakyti bent jau „atsiprašau“ ir bet kokia kaina, aišku, bandys įrodinėti savo išgalvotus argumentus aukštesnėse instancijose, taip jau yra. Bet mes esame pasiruošę ir toliau ginti tuos argumentus“, – patikino jis.

Žurnalistų paklaustas, ar po palankaus teismo sprendimo neketina gaivinti savo politinės karjeros, buvęs Liberalų sąjūdžio narys savo planų detalizuoti nenorėjo.

„Aš šiandieną nieko negaivinsiu. Supraskite mane, aš emociškai kaip žmogus šiandieną esu labai giliai pažeistas, nes ši byla man kainavo labai daug visus tuos šešerius metus“, – sakė jis.

Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė sprendimą „MG Baltic“ byloje. Priimtas sprendimas išteisinti buvusį „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį bei visus kitus kaltinamuosius. Priimtas sprendimas išteisinti buvusį Liberalų sąjūdžio pirmininką Eligijų Masiulį, taip pat kaltinamuosius Vytautą Gapšį, Šarūną Gustainį ir Gintarą Steponavičių.

ELTA primena, kad vienoje stambiausių pastarųjų metų politinės korupcijos byloje kaltinimai dėl apysunkių ir sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų – kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu – buvo pareikšti penkiems fiziniams asmenims, iš kurių keturi yra buvę ar esami Seimo nariai, taip pat trims juridiniams asmenims.
2018 m. balandžio 19 d. bylai buvo suteiktas prioritetinis statusas, kadangi jos nagrinėjimo operatyvumu siekiama apginti ir apsaugoti viešą interesą. Bylai suteikus specialųjį statusą, siekta minimizuoti galimas rizikas dėl galimai ilgos bylos nagrinėjimo trukmės.

„MG Baltic” politinės korupcijos byloje buvo įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic”, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.

The post E. Masiulis neatskleidžia, ar grįš į politiką appeared first on Sekunde.lt.

Teismas nutartimi laikiną nuosavybės teisių apribojimą pratęsė dar trims mėnesiams, skaičiuojant nuo liepos 17 dienos. Ši nutartis reiškia, kad kaltinamajam draudžiama šį turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti.

Trijų teisėjų kolegija penktadienį priimtoje nutartyje konstatavo, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę, E. Masiulis kaltinamas sunkių nusikaltimų padarymu.

„Baudžiamoji byla yra didelės apimties ir sudėtinga, todėl siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, būtina kaltinamojo laikiną nuosavybės teisės į aukščiau nurodytą turtą apribojimo terminą pratęsti 3 mėnesiams“, – paskelbė teismas.

Valstybės kaltintojas „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Justas Laucius prašė teismo pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla.

Be minėtos sumos, prašyta taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą 130 svarų sterlingų ir 1600 JAV dolerių.

E. Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas šiam prašymui prieštaravo, nes šeimos nariai dirbo, turėjo legalius pragyvenimo šaltinius, svarai sterlingų buvo likę po kelionės, o JAV doleriai buvo skirti būsimai kelionei.

E. Masiulis prašė prašymo netenkinti, nurodė, kad laikinas nuosavybės apribojimas buvo pritaikytas ir lėšoms, rastoms jo piniginėje.

Teismo nutartis dar gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kaip skelbė prokuratūra, įtariama, kad E. Masiulis žinojo, jog šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, nes dalį šio turto – 106 tūkst. 200 eurų, įtariama, iš tuometinio koncerno „MG Baltic“ Raimondo Kurlianskio priėmė kaip kyšį, o likę 136 tūkst. 210 eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1600 JAV dolerių E. Masiulio buvo gauti iš nenustatytų pajamų šaltinių. Šios lėšos nedeklaruotos ir dokumentais nepatvirtintos.

Politinės korupcijos byloje kaltinimai pateikti trims juridiniams ir penkiems fiziniams asmenims: Darbo partijai, Liberalų sąjūdžiui, koncernui „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams E. Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.

Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.

Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis įtariamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui G. Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Šarūnui Gustainiui – kyšininkavimu. V. Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, R. Kurlianskis – dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.

Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas po vasaros atostogų – artimiausias posėdis vyks rugpjūčio 21 dieną.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

The post Teismas negrąžino E. Masiuliui per kratą paimtų daugiau nei 242 tūkst. eurų appeared first on Sekunde.lt.

Liberalių pažiūrų žmonių Lietuvoje neabejotinai yra daugiau nei šiai ideologijai mėginančių atstovauti partijų rėmėjų. 2016 m. Seimo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį (LRLS) palaikė 115 361, Lietuvos laisvės sąjungą (LLS) – 27 274 rinkėjai. Tai šiek tiek daugiau nei 11 proc. savo valią prie balsadėžių pasiryžusių išreikšti piliečių.

Kiti rinkosi „mažesnę blogybę“ konservatorius, nes netiko nei Artūras Zuokas su atskalūnais, nei į korupcijos skandalo įklimpusio Eligijaus Masiulio bendražygiai. Treti apskritai nėjo į rinkimus, nes liberalais besivadinantys Lietuvos politikai pernelyg racionalūs ir gana baikštūs, kai reikia ginti vertybes. Tad galima teigti, kad penktadalis, o gal net ketvirtadalis visuomenės balsuotų už liberalų partiją, jei tokia šalyje iš tiesų būtų.

Liberalių pažiūrų piliečiai daug kartų buvo nuvilti ir kvailinami, tačiau tikrų savo idėjų ambasadorių taip ir nesulaukė. Liberaliomis save laikančios partijos kurdavosi ir skaidydavosi, laisvėdavo ir mesdavosi į kraštutinumus, sudarydavo sandorius su populistais, įsinarpliodavo į korupcijos skandalus, rinkdavosi lyderius, kurių tikrai nepavadinsi laisvės šaukliais. Liberalų vardą savinosi vėliau į Darbo partijos gretas įstojęs Artūras Paulauskas (socialliberalai) bei radikalios „Tvarkos ir teisingumo“ partijos įkūrėjas Rolandas Paksas (liberaldemokratai). Buvo ir daugiau veikėjų, vėliau tapusių tvirtos rankos šalininkais.

Tik mums netrukdykite

Ankstyvieji liberalai išsiskyrė minimaliais reikalavimais valstybei. Dar XVIII a. Europos miestiečiai, šiandieninės vidurinės ekonominės grupės protėviai, iš valstybės tenorėjo vieno – kad ši netrukdytų veikti. Šį reikalavimą jie išlaikė iki pat šių dienų. „Liberalai nori minimalistinės valstybės“, – aiškino vienas Lietuvos liberalų sąjungos įkūrėjų Kazys Preikšas. Liberalams svarbu, kad valstybinio reguliavimo būtų atsisakyta ten, kur jis nėra būtinas, ir dėl jo būtų skatinamos plačios visuomenės diskusijos. Draudimai irgi draudimams nelygūs, mano K. Preikšas. Esą jei jau jie egzistuoja, tai turi kokybiškai veikti.

Lietuvoje liberalizmas turi gana tvirtas visuomenines ir kultūrines atramas. Pradėjęs formuotis XIX a. pabaigoje, jis neatsiejamas nuo išeivijos istorijos, o prasmę įgijo valstybės nepriklausomybės atkūrimo aušroje. Tada dažno lietuvio mintyse kirbėjo noras būti laisvės idėjų šaukliu, jungtis į kovą prieš ekonominius ir teisinius suvaržymus bei siekis įtvirtinti saviraiškos laisvę ir teisės viršenybę.

2016 m. gegužę skausmingai subliuško daug žadėjusi „sveiko proto“ politika. Specialiųjų tyrimų tarnybai paskelbus įtarimus LRLS vadovui E. Masiuliui, partija atsitiesti nesugeba. Atrodytų, šalyje siautėjant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos draudimų užkratui, nėra puikesnės progos pabrėžti atviros, tolerantiškos, laisvos visuomenės privalumus. Bet šį darbą atlieka žiniasklaida, aktyvistai, tik ne krūmuose tupintys politikai su liberalų ženkliuku atlape.

Liberalo pasitikėjimą reikia pelnyti. Kalbos čia jokiais būdais nepadės.

K. Preikšas pripažįsta, kad laisvos rinkos, tolerancijos, lygybės rėmėjų yra ir tarp kitų partijų narių, o dalis liberalizmo principų per ketvirtį amžiaus tapo savaime suprantamais dalykais: „Visuomenei nebereikia aiškinti, kodėl kalbame apie susirinkimų laisvę, įstatymo viršenybę ar ekonominę laisvę.“

Tačiau nereikėtų apsigauti. Liberalizmo nekenčia ne tik Rusijos ar Kinijos diktatoriai, tarp jo kritikų yra ir demokratinių šalių vadovų bei įtakingų politikų – nuo Viktoro Orbáno Vengrijoje ir Jarosławo Kaczyńskio Lenkijoje iki Donaldo Trumpo laisvės bastionu buvusiose JAV.

Liberalių pažiūrų žmonės išsilavinę, kritiški ir reiklūs – jų pažadais nenupirksi, nuvilti gali tik kartą. Politikai privalo sugebėti įtikinti, kad jie sugeba ne tik žadėti sprendimus ar apie juos diskutuoti, bet ir įgyvendinti. Dar svarbiau – įrodyti, kad valstybei tie siūlymai yra būtini. „Liberalo pasitikėjimą reikia pelnyti. Kalbos čia jokiais būdais nepadės“, – apibendrino K. Preikšas.

The post Sielą laisvei pardavę appeared first on Sekunde.lt.

Pagal istorinius įvykius sukurtoje kino juostoje pasakojama, kaip į žurnalistų rankas patenka slapti vyriausybės dokumentai, atskleidžiantys politikų melą apie padėtį Vietnamo kare, kuriame beviltiškai įstrigę jauni amerikiečiai kasdien aukoja gyvybes. Aukščiausias įtampos taškas pasiekiamas scenoje, kurioje K. Graham, aistringai įtikinėjama B. Bradlee, turi nuspręsti, ar laikraštis publikuos straipsnį su slaptais dokumentais, nes ji rizikuoja prarasti verslą, o laikraščio vadovai – ir laisvę.

Nesunku nuspėti, kad toks leidimas buvo duotas ir ši publikacija tapo vieno didžiausių JAV istorijoje ‒ Votergeito ‒ skandalo, išvertusio iš posto prezidentą Richardą Nixoną, preliudija. Sentimentaliame ir romantiškame S. Spielbergo pasakojime idealizuojama drąsa, tiesa ir atsakomybė – vertybės, būdingos ne tik šio filmo herojams, bet galbūt ir anų laikų jų prototipams.

Sugrįžkime iš XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžios Jungtinių Valstijų į šių dienų Lietuvą. Politikų melas jau seniai nebėra atsakomybės ar bent atgailos reikalaujanti nuodėmė, o mažų ar didesnių votergeitų nutinka kone kasdien.

Kiekvieną naują skandalą stengiama ne užglaistyti, bet užgožti dar naujesniu – paaiškėjus, kad žemės ūkio ministras Bronius Markauskas šeimininkauja svetimame sklype, valdantieji nutekino istoriją apie šiltoje valdiškoje tarnyboje įsitaisiusį ir ramiai pensijos laukiantį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko Gabrieliaus Landsbergio uošvį. Viešųjų ryšių požiūriu, tai buvo gana patrauklus masalas skambių antraščių pakerėtai visuomenei – štai net paties Landsbergio uošvis yra „ūsuotasis bebras“.

B. Markausko tai neišgelbėjo, tačiau jo istorija užgožė kitą skandalą, susijusį su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku Ramūnu Karbauskiu ir ne kartą žiniasklaidoje linksniuotomis statybomis Kauno marių regioniniame parke. Portalo 15min.lt informacija, kad galbūt asmeninėms politiko reikmėms skirto komplekso statybas apmoka „Agrokoncernas“, taip nuslėpdamas šimtus tūkstančių eurų mokesčių, didelio atgarsio nesulaukė.

Demokratinių valstybių visuomenės politikams gali daug ką atleisti – kvailybes, politines išdavystes ir sekso skandalus, bet tik ne mokesčių slėpimą. Tačiau Lietuvoje, kaip rodo ir ši su R. Karbauskiu susijusi istorija, tai mažai kam rūpi. Pasvarstykime, kodėl.

Demokratinių valstybių visuomenės politikams gali daug ką atleisti – kvailybes, politines išdavystes ir sekso skandalus, bet tik ne mokesčių slėpimą.

R. Karbauskis yra nepažeidžiamas. Nuosavoje partijoje jis – vienintelis šeimininkas, baudžiauninkai su gandru atlape grėsmės jam nekelia. Visuomenės akyse jis – nemėgstamiausias politikas, lenktynėse reitingų dugno link besivaržantis su savimi. Tad gal oponentams neverta eikvoti jėgų.

Kita versija – opozicija tokia išretinta ir aptingusi, kad nespėja, o gal ir nenori, gilintis į sudėtingesnės analizės reikalaujančias istorijas. Ne paslaptis, jog žurnalistams kartais tenka paraginti politikus sureaguoti, kad skandalingi faktai nepaskęstų įvykių sraute ir bent kurį laiką pavyktų išlaikyti juos dėmesio centre.

Trečias scenarijus ‒ nemalonus ir pavojingas: skeletų savo spintose turinčios politinės organizacijos nenori pilti žibalo į ugnį, nes liepsnos gali atsiristi ir į jų namus. Štai konservatoriai ką tik patvirtino kitų metų rinkimų į merų postus kandidatų sąrašą, kuriame figūruoja veikėjai, iki šiol neatsikratę įtarimų dėl pernelyg lengvabūdiško elgesio su savivaldybės Europos pinigais.

Žiniasklaida taip pat nėra vieninga – dažniausiai plataus dėmesio sulaukia tik auditorijos lengvai virškinamos temos. Tuomet nei politikai, nei teisėsauga negali nereaguoti. Tačiau painioms nusikalstamoms schemoms išnarplioti reikia laiko ir pastangų, o prie greitojo maisto pratusiems informacijos vartotojams pernelyg sunku į tai gilintis. Tuomet tyli televizijos ir portalai, ranka numoja politikai, o neigiami herojai siundo ant priešininkų advokatus arba kaltina žurnalistus vykdant konkurentų užsakymus.

Buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio bylai keliaujant į teismą, žiniasklaidoje pasipils tikra sensacijų kruša. Publika ryte ris slapta įrašytų pokalbių nuotrupas ir reikalaus naujos dozės. Feisbuko nuomonių lyderiai be įrodymų šaipysis iš herojų ar smerks juos aprašančius žurnalistus – kiekvienas nersis iš kailio, kad įtiktų savo auditorijai. Toliau stebėsime, kaip demokratijos sarginis šuo virsta skardžiabalsiu bedančiu skaliku. Jo lojimas maloniai glostys ausį R. Karbauskiui ir panašiems veikėjams.

Ovidijus Lukošius yra alfa.lt ir žurnalo IQ vyriausiasis redaktorius

The post Kieno ausis glosto skalikų lojimas? appeared first on Sekunde.lt.

„Reikia liberalų palaikymo atleisti tą Icoro ir Daukšio ponią, kuri jau seniai dirbo tik šilumininkams..“, – rašoma prezidentės elektroniniame laiške tuometiniam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui 2014 metų lapkritį.

Susirašinėjimo ištraukas paskelbė naujienų portalas lrytas.lt.

D. Grybauskaitė tuo metu nusprendė neteikti D. Korsakaitės dar vienai kadencijai vadovauti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK).

Dieną prieš šį elektroninį laišką prezidentės patarėja Seime parlamentarams sakė, kad D. Korsakaitė atleidžiama siekiant rotacijos, o jos darbas yra vertinamas gerai.

Po atleidimo D. Korsakaitė įsidarbino elektroniniame laiške minimo parlamentaro Kęstučio Daukšio patarėja.

Naujienų portalas 15min.lt pernai pranešė, jog D. Korsakaitė Vašingtono arbitražui liudijo, kad prezidentė darė spaudimą dėl „Vilniaus energijos“ šildymo tarifų, bei kartu su premjero tarnyba darė politinį spaudimą, siekiant nacionalizuoti „Vilniaus energijos“ sutaupytas lėšas.

D.Korsakaitė savo liudijime taip pat teigia bijojusi, kad prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) prieš ją gali pradėti politiškai motyvuotą tyrimą. D.Korsakaitė teigė, kad „Veolia“ grupės įmonėms Lietuvos teisėsaugos institucijos pateikė kaltinimus, nors VKEKK ekspertai paskelbė ataskaitą, kuri nepatvirtino teiktų kaltinimų, rašė portalas.

Prezidentės spaudos tarnyba BNS informavo, kad ketvirtadienį paskelbtų ištraukų nekomentuos.

D. Grybauskaitė trečiadienį LRT televizijai sakė, kad paviešintas jos susirašinėjimas su E. Masiuliu yra bandymas politizuoti bylą, kurioje E. Masiulis ir kai kurie kiti politikai bei verslininkai įtariami korupcija.

Ji patvirtino, kad susirašinėjo su E. Masiuliu, bet sakė, kad patvirtinti laiškų autentiškumo negali, nes jie yra ištrinti.

Kituose ketvirtadienį paskelbtuose laiškuose D. Grybauskaitė ir E. Masiulis derino paramą jai per rinkimų kampaniją, politikai sveikino vienas kitą su pergalėmis rinkimuose ir šventėmis, aptarė kitas politines aktualijas.

LVŽS tikrins Seimo serverius

„Valstiečiai“ aiškinsis, ar paskelbtas prezidentės ir buvusio liberalų vadovo susirašinėjimas yra autentiškas, o atsakymus tikisi gauti iš Seimo serverių.

„Pasiryžimas yra suprasti autentiškumą šių laiškų, ir tai bus padaryta Seime. Mes suprantame, kad tie laiškai yra prokuratūroje, kad tie laiškai turėtų būti Seimo serveriuose, kad jie vienos iš žiniasklaidos priemonių redakcijoj. Pirmieji du tai tikrai turėtų patvirtinti, ar jie autentiški“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas sako, kad gali būti prašoma ne tik E. Masiulio, bet ir kitų politikų laiškų, o į pastabas, jog susirašinėjimas yra privatus, replikuoja, kad laiškų siuntėjai esantys oficialūs asmenys.

„Aš šneku pirmiausia apie tuos (laiškus – BNS), kurie paskelbti, bet jei tų laiškų yra daugiau Seimo serveryje arba prokuratūroje, jei pasirodys, kad yra kažkokios aplinkybės, kurių mes nežinome, kitas mastas laiškų, kitų Seimo narių susirašinėjimas, tai bus ir to paprašyta, bet kiek tai lies tą klausimą“, – kalbėjo „valstiečių“ vadovas.

„Galėjo būti, iš publikacijų žinome, kad susirašinėjo visa eilė žmonių, ir aišku, būtų labai įdomu matyti pilną vaizdą, nes kai minimas kontekstas, iš kurio išimamas vienas ar kitas laiškas, gali nerodyti bendro vaizdo“, – teigė R. Karbauskis.

Anot jo, klausimą, kiek ir kokių laiškų galima gauti iš Seimo serverių, aiškinsis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

„Manau, kad bus pavesta Teisės ir teisėtvarkos komitetui šituos klausimus nagrinėti“, – sakė R. Karbauskis.

Neatmeta inicijuoti tyrimą

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė BNS sakė, jog prezidentės ir E. Masiulio elektroniniuose laiškuose aptarinėjamos generalinio prokuroro skyrimo aplinkybės, siūlymai perduoti LNK televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“, turint mintyje žurnalistą Tomą Dapkų, galėtų tapti parlamentinio tyrimo objektu.

„Klausimų yra labai įvairių ir aš manau, kad juos reikėtų atsakyti. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinis tyrimas dėl interesų grupių santykių su politika praktiškai jau yra baigtas, bet niekas netrukdo kokiam kitam komitetui, kad ir Teisės ir teisėtvarkos, tuo klausimus domėtis ir išsiaiškinti, kiek tos visos aplinkybės tikros“, – BNS trečiadienį sakė A. Širinskienė.

„Aš manau, mes pirmiausia diskutuosime frakcijoje, kaip reikėtų elgtis, bet tikrai neatmetu galimybės, kad inicijuočiau tyrimą“, – klausiama, ar imsis tokios iniciatyvos, sakė TTK vadovė.

Prezidentė D. Grybauskaitė trečiadienį paskelbė susirašinėjusi su politinės korupcijos byloje įtariamu buvusiu liberalų lyderiu E. Masiuliu, tačiau sakė negalinti patvirtinti publikuotų laiškų autentiškumo.

„Patvirtinti autentiškumo negaliu. Nes pirmiausia patikrinome ir serverius, ir viską – mes jų neišsaugojome. Tai viena. Antra, net jeigu ir tekstas būtų panašus, gal ir bus panašus kai kur, nes toks susirašinėjimas kaip faktas iš tiesų tarp politikų ir manęs buvo ir bus, paaiškinsiu truputį vėliau kodėl. Negaliu patvirtinti vien dėlto, kad bet koks tekstas gali būti ir mano komentarai panaudoti byloje“, – trečiadienį transliuotame interviu LRT televizijai sakė D. Grybauskaitė.

Taip ji komentavo savaitgalį dienraščio „Lietuvos ryto“ paviešintus susirašinėjimus su E. Masiuliu. „Lietuvos rytas“ skelbė paviešinęs ištraukas iš susirašinėjimo per elektroninį paštą tulpes@lrpk.lt 2014–2016 metais.

Anot paskelbtų ištraukų, prezidentė su E. Masiuliu susirašinėjo apie kandidatus į generalinio prokuroro pareigas. D. Grybauskaitė parašė, kad LNK žurnalistas T. Dapkus „kalba nesąmones“ apie Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui D. Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“.

Šalies vadovė pripažino ieškojusi paramos tarp politikų derindama generalinio prokuroro kandidatūras, taip pat galėjusi aštriai pasisakyti apie žurnalistą, bet atmetė versiją, jog per E. Masiulį prokuroro kandidatūras derino su „MG Baltic“.

„(…) Mes turėjome pagrįstų įtarimų, kad į generalinio prokuroro paskyrimą intervenuoja ir viena interesų grupė vieno žurnalisto rankomis, – kalbėjo D. Grybauskaitė. – Todėl galėjo būti ir tokia situacija, kada galėjau ir aštriau pasisakyti, ir aštriau pasisakyti, ir aštriau parašyti – to tikrai neatmetu.“

R. Karbauskis turi šifruotų pokalbių programėlių

Šalies vadovės ir galbūt kai kurių kitų parlamentarų laiškus per Seimo serverius siūlantis tikrinti „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis pripažįsta savo tarnybiniame telefone turintis įsidiegęs kelias programėles, skirtas šifruotiems pokalbiams ir susirašinėjimui.

R. Karbauskis BNS ketvirtadienį patvirtino savo telefone turintis programėlę „Signal“, ją jam instaliavo kitas frakcijos narys „valstietis“ Mindaugas Puidokas. „Valstiečių“ lyderis taip pat sakė anksčiau turėjęs programėlę „Viber“, šią įsidiegė pokalbiams su šeima, ir tikina vėliau pastarąją pakeitęs kita – „Telegram“.

Pasak specialistų, siunčiamą informaciją šifruojančios mobiliosios programėlės padeda sustiprinti perduodamų pranešimų apsaugą.

„Dažniausiai jos yra reklamuojamos verslui, kur laikoma, kad tiesiog konfidencialesnis pokalbis bus pakankamas barjeras apsaugoti verslo paslaptis nuo konkurentų, smalsuolių įsilaužėlių ar šiaip smulkesnių piktavalių“, – BNS sakė technologijų apžvalgininkas Džiugas Paršonis.

„Dėl ko? Kaip Seimo narys niekada nenaudoju jokių šifruotų pokalbių. Nesu, nesu (instaliavęs „Signal“), ne, negali būti…“, – tikino R. Karbauskis, klausiamas, ar savo telefone turi įsidiegęs „Signal“ programėlę.

Tačiau vėliau prisiminė, jog šią programėlę jam į jo tarnybinį telefoną įdiegė frakcijos kolega Seimo narys Mindaugas Puidokas.

„Ai, teisingai, man kolega, čia dabar prisiminiau, aš ja nesinaudoju, nes man kolega Seimo narys instaliavo šitą programą, bet jis vienintelis, su kuriuo aš esu… Jis sakė, kad čia programėlė kažkokia ir taip toliau, jis pats suinstaliavo man ją, bet aš ja nesinaudoju. Bet aš prie jos prisijungęs buvau gyvenime gal kokius du kartus, kai jis (M. Puidokas – BNS) man rašė“, – aiškino R. Karbauskis.

Jis teigė supratęs, kad minėta programėlė nėra skirta susirašinėti su Seimo nariais, o labiau skirta komunikacijai su šeimos nariais.

Klausiamas, ar tikrai leido kitam asmeniui instaliuoti programą savo telefone, R. Karbauskis teigė nieko bloga tame neįžvelgiantis.

„Kodėl aš neturiu duoti kolegai savo telefono, jei jis man sako – yra kažkokia programėlė?.. Bet, sakau, aš nesu su ja rašęsis ir neplanuoju su ja rašytis jokiais dalykais, kurie susiję su mano darbu Seime. Tai būtų ir nekorektiška“, – teigė „valstiečių“ lyderis.

Jis tikino, kad šių komunikacijos priemonių negalima lyginti su oficialiais laiškais Seimo serveriuose, kuriuos siūloma patikrinti. Politikas tikino, kad savo laiškus, rašomus iš Seimo pašto adreso, galįs parodyti.

E. Masiulis: laiškų nebeturiu

Pats E. Masiulis sveikina „valstiečių“ svarstymus peržiūrėti ir kitus jo susirašinėjimus bei sako, kad laiškus galėtų perduoti ir teisėsauga.

„Yra teisėsaugos atliktos kratos mano bute, kurių metu paimti mano elektroniniai prietaisai, kuriuose tie susirašinėjimai buvo. Tad galėtų būti užklausiama Specialiųjų tyrimų tarnybos, kokie tie laiškai buvo rasti ir nereikėtų kažkokių sudėtingų tyrimų. Neišvengiamai buvo daug susirašinėjimų, laiškų buvo tūkstančiais, manau, neišvengiamai buvo ir kitų politikų. Aš netgi skatinčiau tą iniciatyvą (kreiptis dėl laiškų perdavimo – BNS)“, – dėstė jis.

Įtariamasis politinės korupcijos byloje tikina, kad teisėsauga po 2016-ųjų gegužę atliktų kratų buvo paėmusi jo elektroninius įrenginius ir juos atgavęs jis nebegalėjo prisijungti prie elektroninio pašto. Susirašinėjimo su prezidente autentiškumą jis sako galintis patvirtinti iš atminties.

„Kada buvo grąžinti mano elektroniniai prietaisai, buvo viskas ištrinta – tą patvirtinu, aš nebeturėjau galimybės prieiti prie visų savo laiškų. Aš nežinau, ar ištrynė, ar užblokavo, bet kai pasiėmiau prietaisus, negalėjau prieiti prie tų laiškų, nuo 2008-ųjų. Aš tikrai atsimenu su prezidente susirašinėjimus, nes tai nėra kažkoks kasdienis dalykas. Bent jau tą laišką, kurį man parodė – aš tikrai prisimenu dėl „linkėjimų skalikams“, tokie laiškai įsimena“, – tvirtino jis.

E. Masiulis teigia neatsimenantis, su kuo dar be D. Grybauskaitės susirašinėjo elektroniniais laiškais tuo metu, tačiau patvirtino, kad tarp jų nebuvo „MG Baltic“ vadovybės, įskaitant Raimondą Kurlianskį ar Darių Mockų. Su tuometiniais valdančiaisiais socialdemokratais jis tikina taip pat bendravęs ne laiškais, o žodžiu.

Savo kaltę dėl kyšio ėmimo neigiantis E. Masiulis „Lietuvos rytui“ komentuodamas dienraščio paviešintus laiškus, stebėjosi, kad tyrimui vadovavęs prokuroras Justas Laucius iš pradžių žadėjęs laiškus aptarti per apklausą, vėliau to nepadarė. Jis pranešė, kad prašė įtraukti laiškus į bylos medžiagą, tačiau prokuroras atmetė prašymą.

BNS jis kol kas neatskleidžia, ar svarsto galimybę teisme siūlyti nušalinti J. Laucių.

„Prašysime, kad teismas įvertintų, ar iš tikrųjų pagrįstai prokuroras mūsų prašymų nepatenkino ir prašysime teismo, kad prašymai būtų patenkinti. Jų yra labai daug (…). Teisme mes pirmiausia teiksime prašymus, kuriuos teikėme prokurorui Lauciui“, – tikino jis, paklaustas, ar sieks prokuroro nušalinimo.

STT: per kratas paimti įrenginiai yra grąžinami su pilnos apimties turiniu

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) BNS ketvirtadienį nurodė, kad per kratas paimti daiktai asmenims grąžinami Baudžiamojo proceso kodekso, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

„Kratų metu paimti elektroniniai įrenginiai jų savininkams yra grąžinami su tokiu turiniu, kokiu ir būna paimti. Šiuo atveju išimtis nebuvo taikoma“, – komentare nurodė STT atstovė spaudai Renata Endružytė.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

The post Paviešinta daugiau D. Grybauskaitės ir E. Masiulio laiškų, „valstiečiai“ imsis tyrimo appeared first on Sekunde.lt.

„Patvirtinti autentiškumo negaliu. Nes pirmiausia patikrinome ir serverius, ir viską – mes jų neišsaugojome. Tai viena. Antra, net jeigu ir tekstas būtų panašus, gal ir bus panašus kai kur, nes toks susirašinėjimas kaip faktas iš tiesų tarp politikų ir manęs buvo ir bus, paaiškinsiu truputį vėliau kodėl. Negaliu patvirtinti vien dėl to, kad bet koks tekstas gali būti ir mano komentarai panaudoti byloje“, – trečiadienį transliuotame interviu LRT televizijai sakė D. Grybauskaitė.

Taip ji komentavo savaitgalį dienraščio „Lietuvos ryto“ paviešintus susirašinėjimus su E. Masiuliu.

Prezidentė teigia nesistebinti, kad ši informacija atsirado viešumoje, nes „istorinė korupcijos byla pateko į teismą“ ir, anot jos, visiškai aišku, kad gynybai bus naudojamos įvairios priemonės. Ji teigia, kad E. Masiulio gynybos tikslas yra „atkeršyti ir politizuoti bylą“. Šalies vadovė sako nieko kito nesitikėjusi iš politikų, kurie yra „susikompromitavę, imantys paskolas dėžutėmis“.

„Nesistebiu, kad tokie įvairūs dalykai pradeda rodytis spaudoje. Ir atitinkamai tikslas turbūt yra ir sukiršinti politikus, ir atkeršyti, ir tuo pačiu politizuoti bylą. Tai darė ir ankstesni oligarchai ir įmonės – „Snoro“ byla, Darbo partijos byla, daug kitų bylų mes turime, tame tarpe – „Tvarka ir teisingumas“, – dėstė ji.

„Gynyba imasi bet kokių priemonių. Ir tai dar kartą įrodo, kad tai – rimta byla ir jų elgesys yra desperatiškas“, – pridūrė D. Grybauskaitė.

Prezidentė tikino, kad jos tiesioginė pareiga yra bendrauti su Seimu, politikais „derinant tiek įstatymus, tiek reformas, tiek atskirų pareigūnų paskyrimus“.

„Nes labai daug bendrų paskyrimų: ir teisėjai, ir Konkurencijos Taryba, ir prokuratūra, ir STT. Taigi, bendras darbas būtinas ir aš su visais trimis Seimais, su kuriais man teko dirbti, bendradarbiavau, ir įvairiomis priemonėmis: tiek meilai, tiek SMS žinutės, tiek telefonai, tiek susitikimai. Slėpti aš neturiu ko. Ir todėl, galbūt, tie įvairūs spėliojimai, kodėl nebuvo labiau konspiracinis – aš nesu konspiratorė ir neturiu ko slėpti“, – pasakojo ji.

Prezidentė tikino, kad susirašinėjimas dažniausiai vyksta su Seimo frakcijų seniūnais „nuo socialdemokratų, liberalų, konservatorių, Darbo partijos“.

Pripažįsta „aštriai“ kalbėjusi apie žurnalistą

Šalies vadovė, pripažįsta ieškojusi paramos tarp politikų derindama generalinio prokuroro kandidatūras. Anot „Lietuvos ryto“ paskelbtų ištraukų, D. Grybauskaitė E. Masiuliui rašė, kad LNK žurnalistas Tomas Dapkus „kalba nesąmones“ apie Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“.

„Aš ieškojau paramos su visais: susitikinėjau su Seimo valdyba, susitikinėjau net su teisininkais, susitikinėjome net su prokuratūros profsąjungomis. Tai iš tiesų, konsultacijos vyko labai plačios. Ir mes turėjome pagrįstų įtarimų, kad į generalinio prokuroro paskyrimą intervenuoja ir viena interesų grupė vieno žurnalisto rankomis, – kalbėjo D. Grybauskaitė. – Todėl galėjo būti ir tokia situacija, kada galėjau ir aštriau pasisakyti, ir aštriau pasisakyti, ir aštriau parašyti – to tikrai neatmetu“.

Ji tikino esanti ko gero vienintelė politikė, kuri gina žiniasklaidos laisvę, todėl „tokie kaltinimai atrodo labai keisti“.

„Visada palaikiau žurnalistus, kurie vykdė tiriamąją žurnalistiką, kurie gina žmogaus teises – tai yra valstybės pagrindas. Bet, deja, yra žurnalistų, kurie tampa įrankiais arba interesų grupių atstovais, lobistais, ir t.y. Tai tokių žurnalistų, kurie peržengia žurnalistinės etikos, profesinės etikos ribas, (žurnalistais – BNS) laikyti, be jokios abejonės, negaliu“.

Atmeta prokuroro kandidatūrų derinimą su „MG Baltic“

D. Grybauskaitė atmetė svarstymus, jog ji derino generalinio prokuroro skyrimą su koncernu „MG Baltic“, tvirtindama, kad tokios interpretacijos „arba demonstruoja arba labai lakią fantaziją, arba didelį negeranoriškumą mano atžvilgiu“. Ji sako apskritai skyrusi mažai dėmesio kai kuriems verslo atstovams, nes taikė aukštus skaidrumo reikalavimus, ir dėl to sulaukė daug kritikos.

„MG koncernas niekada nebuvo šiame sąraše būtent dėl šių priežasčių, niekada nesusitikinėjau nei viešai, nei privačiai, nei dalykinių susitikimų neturėjau nei su ponu Kurlianskiu – jį pamačiau, jo nuotrauką, apskritai tik iš televizijos ekranų, nei su ponu Mockumi. Žinojau jo (E. Masiulio – BNS) kontaktus. Matyt, kai kalbi apie įtakas, tai žinutė galėjo būti nusiųsta, kad „žinau, ką kas daro“. Mes įtarimus turėjome labai pagrįstus, kaip elgiasi koncernas“, – dėstė D. Grybauskaitė.

Anot jos, įtarimų buvo ir dėl galimos koncerno įtakos skiriant Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovus, žemesnio lygmens prokurorus, teisėjus: „Tokią įtaką jautėme ir įtarimų turėjome“.

Ji teigia, kad į daugelį klausimų galės atsakyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) baigtas tyrimas dėl verslo grupių įtakos politikams.

„Labai tikiuosi, kad tyrimo išvadose matysime ir daugiau sąsajų, galbūt ir asmenų įvardytų, jeigu išdrįs komitetas, kaip buvo daroma įtaka, kokie Seimo nariai įtakojami ir kas kieno rankomis tai darė“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

„Labai tikiuosi, kad visas šis išpūliavimas, išburbuliavimas bus mums tik į sveikatą, nes labai daug kas išsigrynins, pamatysime naujus veidus, naujas pozicijas, naujas interpretacijas, žinosime, kas ką realiai daro ir kokie jų interesai“, – sakė prezidentė.

„Lietuvos rytas“ skelbė paviešinęs ištraukas iš susirašinėjimo per elektroninį paštą tulpes@lrpk.lt, laikraštyje ir interneto portale skelbiamos ekrano kopijos nuotrauka. Teigiama, kad laiškai rašyti 2014 – 2016 metais.

Anot paskelbtų ištraukų, prezidentė su E. Masiuliu susirašinėjo apie kandidatus į generalinio prokuroro pareigas. D. Grybauskaitė parašė, kad LNK žurnalistas Tomas Dapkus „kalba nesąmones“ apie Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“.

Laiške prieš 2016 metų Seimo rinkimus D. Grybauskaitė rašė, kad būsimas premjeras Saulius Skvernelis „jau dabar yra pavojingas populistas, bus tik dideliu pagreičiu blogiau“. Ji paragino E. Masiulį įkalbėti tuomet valdžioje buvusius socialdemokratus, kad S. Skvernelis „neturėtų užimti ministro posto, jei pereina į nekoalicinę partiją.“

Prezidentė skandalo įkarštyje dėl vadinamojo juodojo viceministrų sąrašo paragino E. Masiulį naudotis jos konfliktu su tuometine socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus Vyriausybe: „Tokia beatodairiška konfrontacija nukals ir jų reitingus bei didins neskaidrumo prieskonį prieš ateinančius dvejus rinkimus. Naudokitės tuo.“

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

The post D. Grybauskaitė patvirtino susirašinėjimą su E. Masiuliu, tačiau ne laiškų autentiškumą appeared first on Sekunde.lt.

„Akivaizdu, kad ši informacija šiek tiek yra dozuojama. Matome išmestus tam tikrus informacijos blokus ir labai panašu, kad ta informacija šiandieną labai labai reikalinga tam pačiam Eligijui Masiuliui. Akivaizdu, kad jis ne be reikalo išmetė šitą kortą, nes dėmesys nuo jo kažkiek nukreipiamas, ir bus įdomu stebėti. Kol kas yra tyla, bet nežinau, ar ta tyla bus pramušta – tai yra Prezidentūros reakcija“, – BNS pirmadienį sakė R. Urbonaitė.

Anot jos, teisėsaugos akiratyje atsidūręs E. Masiulis, jo bylai keliaujant į teismą bando nukreipti ugnį į kitą asmenį.

„Ir kai tas kitas asmuo yra prezidentas, dėmesys prezidentui bus didžiulis. Mes štai dabar keliame tą klausimą, kaip Prezidentūra, nori nenori jaučiasi, kad mes irgi pagauname tą srovę ir kreipiamės būtent į Prezidentūrą. Nes logiška – tai valstybės vadovas. (…) Manau, labiausiai E. Masiulis galvoja, kad jei paskui save tempsis kitus žmones, tai svarbu, kaip reaguos visa žiniasklaida, Prezidentūra. Žinant, kad prezidentės reitingai aukščiausi, jam kol kas tai pavyksta ir jam tai gali būti naudingiausia“, – svarstė politologė.

„Lietuvos rytas“ skelbia paviešinęs ištraukas iš susirašinėjimo per elektroninį paštą tulpes@lrpk.lt, laikraštyje ir interneto portale skelbiamos ekrano kopijos nuotrauka. Teigiama, kad laiškai rašyti 2014 – 2016 metais. Anot paskelbtų ištraukų, prezidentė su E. Masiuliu susirašinėjo apie kandidatus į generalinio prokuroro pareigas. D. Grybauskaitė parašė, kad LNK žurnalistas Tomas Dapkus „kalba nesąmones“ apie Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“.

Prezidentūra dienraščiui nurodė negalinti komentuoti šios informacijos dėl teisėsaugos vykdomo tyrimo. Tuo metu E. Masiulis aiškina, kad tyrimas neobjektyvus, nes galintis būti reikšmingu susirašinėjimas su šalies vadove į jį nebuvo įtrauktas.

„Klausimų kyla daug, bet mes galime tik interpretuoti, kas vyksta. Bet matyti, kad kontaktai yra vykę ir pakankamai neformalūs, tai reiškia, kad tam tikra parama ir geras kontaktas buvo. (…) Labai laukiu, ką komentuos Prezidentūra ir kaip ji tą santykį apibrėš, nes matome susirašinėjimo nuotrupas ir nematant daugiau, neturėtume skubėti daryti išvadų. Viena, ką galime – tai matyti faktą bendravimo. Jei tas turinys tikras, autentiškas, tas bendravimas neformalus ir tokiu stiliumi, keliančiu klausimų, ar valstybės vadovas turėtų bendrauti tokiu stiliumi“, – svarstė politologė.

Pasak jos, Prezidentūrai vienaip ar kitaip reikės atsakyti į kylančius klausimus – koks tas bendravimas buvo, kokiais tikslais ir ko iš tiesų siekta.

Paaiškina, kodėl E. Masiulis galėjo jaustis neliečiamu

Šalies vadovės neformalus bendravimas su tuometiniu Liberalų sąjūdžio lyderiu, pasak R. Urbonaitės, šiuo metu gali tapti paaiškinimu į jau anksčiau kilusius klausimus – kodėl E. Masiulis, ėmęs šimtatūkstantinę sumą grynaisiais konspiracinėmis sąlygomis, jautėsi taip užtikrintai.

„Kai mes kalbėjome, kai E. Masiulį sulaikė – kad tai yra arba visiškas kvailumas, kas nebuvo būdinga E. Masiuliui, arba tai yra jautimasis nepažeidžiamu ir neliečiamu. Tuo metu būta minčių, kad tas neliečiamumas atsiradęs dėl ilgo buvimo valdžioje, dėl šaknų įleidimo į valdžią, dėl kylančių aukštų reitingų. Dabar pasirodžiusi informacija galbūt kelia ir jau kitokių galimų minčių – galbūt tas E. Masiulio nepažeidžiamumo jausmas galėjo būti nulemtas ir turimų neformalių santykių su Prezidentūra. Nesakau, kad Prezidentūra buvo garantavusi kokį nors saugumą ar dar ką nors, bet paprastai žmogus, jei jis bendrauja ir pakankamai intensyviai ir net ne visai formaliai su tokio rango politikais, valstybės vadovais, tas nepažeidžiamumo jausmas gali net savaime išsivystyti neturint tam realių prielaidų“, – sakė Mykolo Romerio universiteto docentė.

Ji pabrėžė, jog abiejų bendravimą politikai galėjo suprasti skirtingai – vienaip paties E. Masiulio ir visai kitaip pačios prezidentės, ji galėjo turėti savo matymą.

„Matome, kad E. Masiulio neliečiamumas, tikėtina, buvo saviapgaulė ir gal prezidentė matė vienaip, E. Masiulis – kitaip. Darome kol kas skandalą, bet manau, turėtume plačiau matyti“, – teigė R. Urbonaitė.

Kita vertus, anot politologės, E. Masiulis šiuo atveju galėjo nebūti išskirtinis – prezidentė gali neformaliai bendrauti su daugeliu partijų atstovų.

„Kadangi mums taip pateikta, mes matome tą vieną pateikimą – prezidentė bendravo su E. Masiuliu. Taip, mums gali nepatikti bendravimo tonas, norėtume kitokio žodyno, bet ji, tikėtina, bendravo ir su kitų partijų politikais ir lygiai taip pat neformaliu bendravimo stiliumi. Bet mes dabar to nematome ir manau, kad darome klaidą. Neturėtume leistis į tas spekuliacijas, kol neišgirdome Prezidentūros tam tikrų aiškinimų. Turime matyti ir tai, kad tai nesukliudė Specialiųjų tyrimų tarnybai padaryti savo darbą, nors E. Masiulis gal kalbėtų, kad tai kažkieno kito užsakymas. Tie išsisukinėjimai E. Masiulio, panašu, mūsų neįtikina“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Paviešintos neformalaus galimo bendravimo detalės, pašnekovės vertinimu, atskleidžia ir tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), nepaisydama aukščiausių politikų nuostatų ar ryšių, ėmėsi politinės bylos tyrimo.

„STT vadovybė skiriama vis dėlto prezidentės, nors su Seimo pritarimu, bet suprantame puikiai, kad STT žmonių, ypač vadovų ryšys, kurie skirti, yra pakankamai stiprus. Negali ignoruoti to fakto, kad tave paskyrė valstybės vadovas, ir natūralu, kad su STT Prezidentūros bendravimas tikrai vyksta. Bet galime kelti versiją, kad nepaisant šito, STT yra pakankamai savarankiška, vykdo jai pavestas įstatymų funkcijas, ir yra laikomasi nepriklausomumo. Nepriklausomai, kas yra vadovai, ji vykdo savo darbą ir ji nėra tam tikrų politikų pageidavimų vykdytoja“, – kalbėjo politologė.

Politinės korupcijos byloje atsakomybėn patraukti trys juridiniai asmenys – Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos bei koncernas „MG Baltic“, taip pat penki fiziniai asmenys: buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, E. Masiulis, eksliberalas Šarūnas Gustainis, buvęs Darbo partijos pirmininkas Vytautas Gapšys, Seimo narys Gintaras Steponavičius.

E. Masiulis kaltinamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui G. Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Seimo nariui Š. Gustainiui – kyšininkavimu. Buvęs Darbo partijos vadovas eksparlamentaras Vytautas Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, R. Kurlianskis įtariamas dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.

„Transparency International“ ekspertė: atskleistos grėsmės žiniasklaidai

Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rugilė Trumpytė sako, kad paskelbtus laiškus sunku komentuoti, nes nėra aišku, kiek jie autentiški. Tačiau jei dėl jų autentiškumo abejonių nebekiltų, anot jos, jie būtų gera iliustracija, „kaip valdžios atstovai, politikai bendrauja su žiniasklaida“.

„Organizacija „Reporteriai be sienų“ vis prasčiau įvertina žiniasklaidos laisvę Lietuvoje, ir būtent dėl to, kaip Lietuvos politikai bendrauja su žiniasklaida, kokią įtaką jiems gali daryti, kad žiniasklaidos atstovai, ypač regionuose, gali būti nutildyti. Man ši vieta kelia klausimų, ką ji parodo, nes Lietuvoje yra problema dėl žiniasklaidos laisvės, žiniasklaidos ryšio su politikais“, – sakė R. Trumpytė.

Anot jos, nors laiškai atskleidžia politinę virtuvę, abejoti tokios veiklos teisėtumu „iš tų trupinių neišeina“.

„Sprendimai vis dar priimami už uždarų durų, nežinome, su kuo susitinka mūsų Seimo nariai. Turime Lobistinės veiklos įstatymą, bet, man regis, pagal jį yra vargiai įmanoma veikti: politikai neturi pareigos viešinti, su kuo susitinka. Laiškai yra geras akstinas dar daugiau skirti tam dėmesio“, – tvirtino R. Trumpytė.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.  

The post Politologė: korupcija įtariamas E. Masiulis kreipia ugnį nuo savęs appeared first on Sekunde.lt.