Dovanų siuntas į Ukrainą nugabeno tarptautinis labdaros ir paramos fondas „Seni drakonai“.

„Panevėžys nuo pirmųjų karo dienų aktyviai remia Ukrainos žmones. Ši iniciatyva parodo, kad solidarumas nėra vien žodžiai – jis virsta konkrečiais darbais ir pagalba tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Net ir sudėtingomis aplinkybėmis svarbu išlikti drauge, palaikyti ir parodyti, kad Ukraina nėra viena“, – sako Panevėžio merė Loreta Masiliūnienė.

Viena siunta buvo skirta Ukrainos pafrontės vaikams, senjorams ir kariams, kita – Vinycios ir Irpinės miestų vaikams, kurie 2024 metų vasarą viešėjo Panevėžyje.

Prie iniciatyvos prisidėjo Savivaldybės socialiniai partneriai ir privatūs rėmėjai.

Dėl sudėtingų oro sąlygų, gausaus snygio ir karo konteksto nulemtų aplinkybių, siuntos adresatus pasiekė Naujųjų metų išvakarėse.

The post Ukrainiečius pasiekė dovanos iš Panevėžio appeared first on Sekunde.lt.

Tačiau šis ritualas gimė tikrai ne per vieną dieną.

Senosios žiemos šventės ir pirmieji dovanų ženklai

Dovanojimo tradicijos šaknys siekia gilią senovę, o dabartinę formą jai suteikė viena labai sparčiai besikeitusi Viktorijos epocha.

Prieš atsirandant krikščioniškai Kalėdų šventei, daugelio Europos kultūrų gyvenime žiemos saulėgrįža buvo ypatingas metas.

Romėnai, minėdami Saturnalijos šventę, keisdavosi nedidelėmis dovanomis – vaškinėmis žvakėmis, figūrėlėmis, lauro šakelėmis. Tai buvo geros valios ženklai, tarsi šviesos pažadas tamsiausiomis metų dienomis.

Senovės germanai, minėdami Jolę – žiemos saulėgrįžos šventę – taip pat praktikavo simbolinius mainus ir ritualinius linkėjimus, susijusius su šviesos grįžimu, derlingais metais ir bendruomenės stiprinimu.

Visas šias tradicijas siejo tas pats siekis – tamsiausiu ir šalčiausiu metų laiku priminti vieni kitiems apie bendrystę, artumą ir žmogišką ryšį, kuris nenutrūksta net tuomet, kai gamta sustingsta žiemos tyloje.

Krikščioniška šventė

Krikščionybėje dovanų idėja stipriausiai susieta su Trimis Karaliais, atnešusiais aukso, smilkalų ir miros gimusiam kūdikėliui Jėzui.

Ilgą laiką tai buvo religinė metafora, o ne praktika.

Viduramžių Europoje dovanos būdavo labiau valdovų privilegija – didikai dovanodavo vieni kitiems žemes, žirgus ar kostiumus, o paprasti žmonės dažniau dalijosi maistu.
Bet kartu atsirado pasakojimai apie šventuosius, kurie dovanojo gerumą.

Vienas jų – Šv. Mikalojus, kuris, kaip sakoma, nakčia palikdavo monetų neturtingų šeimų namuose. Ši istorija išliko tokia galinga, kad bėgant šimtmečiams ji virto tradicija, o vėliau – Kalėdų Senelio legenda.

Kai šeima tapo Kalėdų centru

Tikroji kalėdinių dovanų revoliucija įvyko XIX a. viduryje, valdant britų karalienei Viktorijai. Tai laikotarpis, kuriuo Kalėdos transformavosi iš religinės šventės į šeimos jaukumo, sentimentalių jausmų ir dovanų laiką.

Kas tai paskatino?

Pramonės revoliucija: pirmą kartą istorijoje daugelis žmonių galėjo nusipirkti nedidelių pagamintų daiktų – žaislų, laikrodėlių, knygų. Gamyba tapo pigesnė, o dovanos – prieinamesnės.

Daug įtakos turėjo ir pačios karalienės Viktorijos šeima: Viktorija ir princas Albertas buvo be galo šeimyniški. Jų piešiniai, laiškai ir iliustracijos – tikri to laikmečio „archyvai“ – dažnai vaizdavo jų vaikus prie eglutės, apsuptus žaislų ir saldainių.

Būtent šie vaizdai patenka į tokias publikacijas kaip „The Illustrated London News“, kuriose XIX a. viduryje pirmą kartą britams pristatyta ir pati Kalėdų eglutė. To meto skaitytojams tai buvo naujovė, kuri greitai išplito po visą šalį.

Karalienės Viktorijos ir princo Alberto šeima suvaidino bene svarbiausią vaidmenį formuojant šiandieninę kalėdinę tradiciją.

Po princo Alberto atvykimo iš Vokietijos į Didžiosios Britanijos dvarą atkeliavo ir vokiška tradicija – namuose statyti ir puošti Kalėdų eglutę. Iki tol šis paprotys Anglijoje dar nebuvo žinomas, atrodė beveik egzotiškas. Eglutė, žvakelės, džiovinti vaisiai, pakabinti ant šakų, saldainiai – visa tai daugumai britų atrodė lyg pasakoje matytas vaizdas.
Būtent todėl toks didelis sujudimas kilo 1848 m., kai „The Illustrated London News“ publikavo garsųjį medžio raižinį su karaliene Viktorija, princu Albertu ir jų vaikais, stovinčiais aplink puošnią eglutę.

Ši iliustracija tapo to laikmečio ikona. Skaitytojai laikraštį vartė, stebeilijosi į pasipuošusius karalių vaikus ir į jų švelniai besišypsančius tėvus.

Tai buvo pirmasis kartas, kai britų visuomenė tokia aiškia, gyva, beveik intymia forma pamatė, kaip valdovų šeima švenčia Kalėdas.

O XIX a. žmonėms, kurie dievino Viktoriją ir Albertą, jų šeimos gyvenimas buvo moralinis bei emocinis pavyzdys.

Karališkieji archyvai

Yra išlikęs ne vienas karalienės ar princo Alberto laiškas, kuriuose jie aprašo pasiruošimo Kalėdoms džiaugsmą.

Albertas pats domėjosi eglutės puošimu – rašė apie rankų darbo žaisliukus, įmantriai raižytas medines figūrėles, saldainių krepšelius, kuriuos norėdavę padėti ant žaliaskarės šakų vaikų džiaugsmui.

Viktorija savo dienoraščiuose minėjo, kad Kalėdos jai buvo „viena nuostabiausių metų akimirkų“, nes „vaikų akyse suspindėdavo tas ypatingas džiaugsmas“, kai ryte jie atbėgdavo prie eglutės.

Išlikę ir to meto dvaro menininkų piešiniai, kuriuose vaizduojami kartais tik paprasti, neoficialūs momentai – mažosios princesės, bandančios paliesti žaislinį arkliuką, princai su mediniais būgneliais, šuo, prigulęs po eglutės šakomis. Tokie vaizdai nebuvo skirti viešumai, tačiau laikui bėgant tapo gyvu istoriniu liudijimu, kaip formavosi šeimyninis Kalėdų ritualas.

Karališkas vaizdinys pakeitė visą šalį

Nors šiandien tai atrodo natūralu, XIX a. viduryje karališkosios šeimos įpročiai turėjo didžiulę socialinę įtaką. Tai, ką matė visuomenė, neliko tik iliustracija: žmonės ėmė mėgdžioti.

Eglutes statė ne tik didikai, bet ir vidurinė klasė, miesteliuose prasidėjo prekyba žvakutėmis, žaisliukais, popierinėmis juostelėmis.

Laikraščiai spausdino patarimus, kaip papuošti Kalėdų medį, o tėvai pradėjo Kalėdų naktį slapta dėti dovanas vaikams.

Tai, kas prasidėjo kaip karališkosios šeimos momentas, per mažiau nei dešimtmetį virto nacionaline švente, o vėliau – tarptautine tradicija.

Literatūros įtaka

1843 metais pasirodžiusi Čarlzo Dikenso knyga „Kalėdų giesmė“ turėjo didžiulį poveikį ne tik literatūrai, bet ir visuomenės požiūriui į Kalėdas.

Viktorijos laikų Anglijoje pramonės revoliucija sparčiai keitė žmonių gyvenimą – daugelis dirbo ilgas valandas, skurdas miestuose augo, o bendruomeniškumo jausmas silpo.

Dikenso kūrinys tapo savotišku priminimu, kad šventės turėtų būti skirtos ne tik darbui ar pelnui, bet ir pasirūpinti vieni kitais.

Knygos pagrindinis veikėjas Ebenezeris Skrudžas iš pradžių vaizduojamas kaip šaltas, taupus ir kitų problemoms abejingas žmogus. Tačiau Kalėdų naktį patirta dvasios kelionė priverčia jį pažvelgti į savo gyvenimą ir aplinkinius kitaip.

Skrudžo pasikeitimas simbolizuoja mintį, kad kiekvienas žmogus gali tapti geresnis, jei tik nusprendžia atverti širdį kitiems.

Ši idėja paskatino skaitytojus suvokti dovanojimą ne kaip formalų veiksmą, bet kaip gerumo ir dėmesio išraišką.

Rašydamas garsųjį kūrinį, Č. Dikensas rėmėsi realiais faktais. Jis pats lankė Londono varginguosius rajonus, domėjosi vaikų darbu, skurdu ir socialine nelygybe. Todėl „Kalėdų giesmėje“ aprašyti kuklūs džiaugsmai – apelsinai, nedideli rankų darbo žaislai, paprasti šventiniai patiekalai – atspindėjo tikrą daugelio šeimų kasdienybę.

Po knygos pasirodymo Kalėdos Anglijoje pradėtos sieti su šeima, namų jaukumu ir labdara. Išpopuliarėjo idėja per šventes padėti vargingiesiems, aukoti, dalintis maistu ar dovanomis.

Dikenso kūrinys padėjo suformuoti šiandien mums įprastą Kalėdų įvaizdį – šventę, kurioje svarbiausia ne dovanų vertė, o nuoširdumas ir rūpestis kitais.

Dovanos kaip meilės kalba

XIX a. pabaigoje ėmė keistis požiūris į dovanojimą.

Įsitvirtino svarbi mintis, kad dovana nebūtinai turi būti brangi. Vertė buvo susijusi ne su kaina, o su prasme. Kartais užtekdavo mažo, bet asmeniško gesto – ranka rašyto eilėraščio, smulkaus daikto, simbolizuojančio bendrus prisiminimus, ar paprastos dovanėlės, perrištos juostele.

XIX a. pabaigoje atsirado dar viena nauja tradicija – dovanų pakavimas. Anglijoje ir JAV pradėtas naudoti specialus spalvotas popierius, skirtas dovanoms vynioti.

Iš pradžių tai buvo prabangos dalykas, prieinamas tik pasiturintiesiems, tačiau XX a. pradžioje dovanų popierius tapo plačiai naudojamas ir laikomas neatsiejama Kalėdų dalimi.

Globali tradicija

Sparčiai augant miestams ir plečiantis pramonei, keitėsi ir švenčių minėjimo būdai. Atsirado didelės parduotuvės, kurios prieš Kalėdas siūlydavo specialias prekes, dekoracijas ir dovanas.

Didelę įtaką turėjo reklamos plėtra. Spaudoje, radijuje, o vėliau ir televizijoje Kalėdos pradėtos vaizduoti kaip šeimos, džiaugsmo ir gausių dovanų metas.

Reklama skatino mintį, kad dovanos yra neatsiejama švenčių dalis, o jų gausa tapo tam tikru gerovės ir sėkmės simboliu. Taip dovanojimas pamažu iš asmeninio ir kuklaus gesto virto masiniu reiškiniu.

Tiesa, dar XX a. buvo populiaru artimuosius su šventėmis sveikinti atviruku, todėl jų prekyba buvo išaugusi net kelis šimtus kartų.

Ypatingą vaidmenį dovanojimui suvaidino JAV, kur susiformavo šiandien visame pasaulyje atpažįstamas Kalėdų Senelio įvaizdis.

Raudonas kostiumas, balta barzda, linksmas būdas ir gyvenimas Šiaurės ašigalyje buvo sustiprinti XX a. pradžios iliustracijose, o vėliau išpopuliarinti reklamos kampanijose ir filmuose. Šis personažas tapo ne tik dovanų nešėju, bet ir pačių Kalėdų simboliu.

Masinė kultūra – kinas, muzika, atvirukai, vėliau ir populiarioji televizija – dar labiau sustiprino kalėdinio dovanojimo idėją.

Tačiau kartu su globalizacija atsirado ir kritinis požiūris – dalis visuomenės pradėjo pastebėti, kad per didelis vartojimas kartais užgožia pirminę Kalėdų prasmę. Dėl to XX a. pabaigoje vis dažniau imta kalbėti apie prasmingas dovanas, labdarą ir sąmoningą vartojimą, siekiant sugrąžinti šventėms žmogišką ir emocinę vertę.

Grįžimas prie šaknų

Šiandien vis dažniau kalbama apie tvarias dovanas, rankų darbo smulkmenas ar bendras patirtis – apie grįžimą prie žmogiškojo ryšio, o ne daiktų gausos.

Tyrinėtojai, nagrinėjantys XIX a. archyvus, pastebi, kad Viktorijos laikų laiškuose dovanos dažnai buvo apibūdinamos kaip „mažos meilės atmintys“. Šis posakis reiškė ne patį daiktą, o jausmą, kurį jis saugojo – prisiminimą apie žmogų, dėmesį ar ryšį tarp dovanotojo ir gavėjo.

Galbūt būtent šis XIX a. terminas turėtų priminti dovanų esmę mūsų laikais – dovanos kaip jausmų liudytojai, o ne tik gražiai supakuoti daiktai.

Dovanų krepšeliai

Karaliaus Jurgio V dukra Marija sukūrė dovanų fondą, kuriame buvo tokių daiktų kaip šokoladas, tabakas ir kitų ne kiekvienam britui prieinamų produktų. Jis buvo skirtas tiems, kurie tarnavo per 1914 m. Kalėdas, Pirmojo pasaulinio karo metu.

Tai pirmoji užuomazga į dabar jau gerai žinomus kalėdinius fondus, kurių taip pat yra keli tipai: pinigų aukojimas, daiktų aukojimas, keitimasis dovanėlėmis tarp kolegų.

Pastarasis taip pat gimė princesės Marijos dėka, mat kariai išsitraukę tam tikrą dovaną, kartais pageidaudavo ja apsikeisti su kolega.

The post Kalėdinių dovanų istorija appeared first on Sekunde.lt.

Apklausos duomenimis, šių metų kalėdinėms dovanoms simbolišką sumą – iki 50 eurų – ketina išleisti 12 proc. šalies gyventojų, o nuo 100 iki 200 eurų – 24 proc. apklaustųjų.

Didesnį biudžetą – nuo 200 iki 300 eurų – dovanoms planuoja skirti 16 proc. gyventojų. Tuo metu pernai tokią sumą teigė išleisiantys 13 proc. apklaustųjų. „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovės Rasos Narės teigimu, tai rodo Lietuvos gyventojų perkamosios galios atsigavimą.

„Stiprėjanti perkamoji galia, mažėjantis EURIBOR ir dėl to atpigusios paskolos, taip pat augantys atlyginimai didins pirkėjų galimybes įsigyti brangesnių ir ilgalaikio vartojimo prekių. Todėl šiemet tikėtinas elektronikos, garso ir vaizdo technikos, juvelyrikos, drabužių, sporto prekių, žaidimų ir žaislų pardavimų augimas“, – pranešime teigia R. Narė.

Panašios tendencijos fiksuotos ir kitose Baltijos šalyse. Tyrimo duomenimis, Estijoje dažniau pasirenkama 100–200 eurų suma kalėdinėms dovanoms, tačiau dauguma šios šalies gyventojų, kaip ir Latvijoje, planuoja išleisti 50–100 eurų.

Apklausos rezultatai taip pat parodė, kad 42 proc. lietuvių kalėdines dovanas ketina pirkti gruodžio pradžioje arba viduryje. Taip pat 21 proc. apklaustųjų teigė dovanas perkantys spontaniškai, o 20 proc. – jomis jau pasirūpino likus mėnesiui ar net keliems mėnesiams iki švenčių.

Tuo metu 5 proc. apklaustų šalies gyventojų teigė dovanas perkantys savaitę prieš šventes, dar 2 proc. – kelias dienas prieš šventes arba tą pačią švenčių dieną.

Tyrimo duomenimis, dauguma gyventojų Latvijoje ir Estijoje taip pat planuoja dovanas įsigyti iki gruodžio vidurio. Tačiau visose Baltijos šalyse pastebima ir spontaniško apsipirkimo dalis – šiemet Estijoje tokių pirkėjų 23 proc., o Latvijoje – 28 proc.

The post Apklausa: kalėdinėms dovanoms lietuviai skirs kuklesnį biudžetą nei pernai appeared first on Sekunde.lt.

Iki lapkričio 18 dienos ketinta dovanoti 2500 leidinių.

Visgi bibliotekininkėms teks datas koreguoti.

„Nesitikėjome, kad ši akcija sulauks tokio dėmesio. Vien per pirmas šešias valandas žmonės išsinešė daugiau kaip pusę knygų. Kai kurie ėmė ne po vieną ar dvi – nešėsi krepšiais. Iš pradžių rinktis buvome pateikę naujesnės, daugiausia grožinės, populiariosios literatūros. Jau dabar dalybų lentynas ištisai pildome leidiniais ir iš saugyklos. Todėl manome, kad numatytas knygas išdalinsime kur kas greičiau nei planavome”, – bibliotekos feisbuko paskyroje cituojama Informacinių išteklių valdymo skyriaus vadovė Gintarė Ratkienė.

Anksčiau bibliotekoms nebereikalingos knygos būdavo utilizuojamos, tačiau pasikeitus teisės aktams jas leista dovanoti.

Jau porą tokių knygų dovanojimo akcijų yra surengusi ir Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Vilniuje.

Gintaro Lukoševičiaus nuotraukos

The post Knygų dovanojimo akcija sulaukė skaitytojų antplūdžio appeared first on Sekunde.lt.

Svarbiausia – suprasti, kad praktiškumas nereiškia nuobodumo. Tinkamai parinkta dovana gali būti ir graži, ir naudinga, ir net sentimentali. Svarbiausia – įsiklausyti. Jei moteris mėgsta laiką namuose, tikrai pradžiuginsite ją namų jaukumą kuriančiais aksesuarais. Jei ji daug keliauja – naudingi, kompaktiški daiktai tikrai bus įvertinti. Jei vertina kokybę – geriau viena gera dovana nei trys smulkmenos, kurios neturi išliekamosios vertės.

Štai kelios praktiškų dovanų idėjos, kurios tikrai patiks:

• Stilingi namų kvapai – ne tik kvepia, bet ir kuria jaukumą.
• Vilnoniai pledai – šildo ne tik kūną, bet ir širdį.
• Termo apranga – ideali dovanai žiemos sezonu.
• Lechuza vazonai – praktiški ir estetiški, tinkantys net reikliausiam interjerui.
• SPA rinkiniai – praktika rodo, kad moterys juos tikrai naudoja, ne pasideda į lentyną „kai bus laiko“.
• Dovanų kuponai – kai nežinai dydžio ar tikslios spalvos, bet žinai – moteris tikrai žinos, ką išsirinkti.

Kaip nesuklysti ir nepataikyti „pro šalį“?

Jeigu vis dar dvejojate, visada saugiausias pasirinkimas – paklausti pačios. Praktiškumą vertinančios moterys dažniausiai neturi problemų pasakyti, ko joms šiuo metu reikia ar kas praverstų. Kita išeitis – stebėti. Ką ji dažniausiai perka? Ką mini? Kuo džiaugiasi draugių dovanojomais daiktais?

Taip pat svarbu nepamiršti, kad praktiška dovana neprivalo būti griežtai buitinė. Tai gali būti estetinis daiktas, kuris turi funkciją – pavyzdžiui, elegantiškas skėtis, kurį malonu naudoti ir lyjant, ir šviečiant saulei. Arba žvakė, kuri ne tik kvepia, bet ir tampa vakaro ritualo dalimi.

Galiausiai – nepamirškite įpakavimo. Net ir praktiškiausia dovana atrodo ypatingai, kai ji įteikiama su meile. Pridėkite ranka rašytą atviruką ar kelis nuoširdžius žodžius – tai vis dar nepakeičiama dovanos dalis.

Tad jei ieškote dovanos moterims, kurios nemėgsta bereikalingų daiktų, rinkitės praktiškai, bet atsakingai. Tokia dovana ne tik bus panaudota – ji primins apie jus kaskart, kai tik bus ištraukiama iš spintos ar padedama ant stalo. Ir tai – tikrasis dovanos grožis.

The post Kokią dovaną pasirinkti moteriai, kuri vertina praktiškumą? appeared first on Sekunde.lt.

Labiausiai laukiama tų, kurių nebėra prekyboje. Tarp tokių – ne tik seni leidimai, bet ir prieš aštuonerius metus išleista „Giedanti gaidžio galva“, laikoma S. Eidrigevičiaus savotišku himnu tėviškei ir vaikystės metams.

„Nekuriame kažkokios viešosios bibliotekos. Knygų mums reikia savo vidiniams resursams. Ypač laukiame dovanojamų retų leidinių, kad turėtume kaip Stasio Eidrigevičiaus kolekciją prižiūrintis muziejus“, – sako „Stasys Museum“ direktorė Vaida Andrijauskaitė.

Anot jos, tokios knygos labai reikalingos muziejuje ekskursijas rengiantiems darbuotojams ir savanoriams.

„Tokios knygos labai pravers edukacinei komandai ir visiems darbuotojams“, – paaiškina direktorė.

Atnešusieji dovanų, pasak V. Andrijauskaitės, ir patys neišeis tuščiomis. Jiems žadama nemokamų bilietų į muziejų ar padovanoti suvenyrą.

Pasak V. Andrijauskaitės, kai kurios knygos su menininko iliustracijomis leistos labai seniai – aštuntajame ar devintajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje, todėl jų surasti gana sudėtinga.

Pats muziejus su S. Eidrigevičiumi susijusių leidinių ieško ir senų knygų aukcionuose. Juose, pasak V. Andrijauskaitės, kainos labai įvairios. Yra ir kainuojančių nebrangiai, tačiau rasta ir brangių, tokių muziejus nepirko – tikisi sulaukti dovanų.

Išsaugojo senus leidimus

Nors dalis knygų išleistos prieš maždaug pusę amžiaus, tačiau gyventojų namuose jų vis dar yra.

V. Andrijauskaitės teigimu, knygų mugių lankytojai jas atsineša norėdami gauti S. Eidrigevičiaus autografą.

Ir per „Stasys Museum“ atidarymą pernai vasaros pirmosiomis dienomis Stasio kūrybos gerbėjai ėjo nešini senomis knygomis, kad gautų autografą.

„Knygų, susijusių su S. Eidrigevičiumi, Lietuvoje ir visame pasaulyje išleista labai labai daug. Tikriausiai netgi pats menininkas neturi visų originalų“, – mano V. Andrijauskaitė.

Muziejui reikalingos ne tik menininko iliustruotos knygos ir leidiniai, bet ir knygos apie patį S. Eidrigevičių, jo parodas, leistos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Ir S. Eidrigevičius muziejui yra dovanojęs nemažai knygų, jų atveža kaskart atvykdamas. Pasak V. Andrijauskaitės, dabar planuoja į Panevėžį atvežti neseniai Japonijoje išleistą savo iliustruotą knygą.

Muziejus tikisi sukaupti didelę S. Eidrigevičiaus knygų ir leidinių apie jį kolekciją.

Kada nors ateityje šia biblioteka galės pasinaudoti ir visuomenė.

Padeda suprasti

„Stasys Museum“ ekspozicijų techninis vadovas Tomas Styra pasakoja, jog kol kas turima dar labai nedaug – apie 15 savanorių dovanotų ar pirktų leidinių.

Tačiau ketvirtadienį paskelbus apie laukiamas dovanas, penktadienį jau sulaukta pasiūlymo dovanoti sovietmečiu išleistą Eduardo Mieželaičio „Miško pasaką“, iliustruotą S. Eidrigevičiaus.

Pasak T. Styros, menininko įdirbis yra vizualus, tad knygos muziejaus darbuotojams padeda suprasti jo braižą, išvysti, kaip jis kito.

Kiek yra leidinių su S. Eidrigevičiaus kūryba bei apie jį, sunku pasakyti.

Muziejus kaip eksponatą turi vieną tokį leidinį, išleistą Indijoje. T. Styra abejoja, ar įmanoma būtų gauti ir pavartyti dar vieną.

Ieško ypatingos knygos

Jau retenybė ir naujausia S. Eidrigevičiaus knyga, 2016-aisiais dienos šviesą išvydusi tarmiškai parašyta poema „Giedanti gaidžio galva“ su menininko piešiniais, fotografijomis, medžiaga iš jo asmeninio archyvo.

Šiame S. Eidrigevičiaus kūrinyje matyti jau dingusios kaimiškos Lietuvos paveikslas.

Nors išleista dar ne taip seniai, tačiau jos tiražas buvo nedidelis. Šią knygą muziejus turi tik kaip eksponatą – demonstruojama ekspozicijoje, tad ja naudotis negalima.

Knygą „Giedanti gaidžio galva“ apipavidalinusi dailininkė Sigutė Chlebinskaitė už šį darbą pelnė premiją gražiausių 2016 metų knygų konkurse.

„Parduodamos šios knygos net nesame užtikę“, – sako V. Andrijauskaitė.

T. Styros manymu, ši knyga puikiai pritaikoma edukacijoms, ekskursijoms.

„Šioje knygoje – visa S. Eidrigevičiaus biografijos, kūrybos esmė, sąsajos tarp gimtinės ir jo paveikslų“, – sako „Stasys Museum“ ekspozicijų techninis vadovas.

T. Styros teigimu, viena savanorė šią knygą yra paskolinusi, tačiau ji nėra muziejaus nuosavybė.

Jis pasakoja bandęs šio leidinio ieškoti ir „Facebook“ grupėse, kuriose prekiaujama, keičiamasi knygomis, tačiau nesėkmingai. Leidykla taip pat jos nebeturi.

„Nors maža, knyga labai labai turtinga. Joje yra ne tik tekstai, bet ir nuotraukos, iliustracijos. Knyga graži ir nestandartiška. Naudotas įdomus sprendimas – parašyta ir bendrine lietuvių kalba, ir pietų panevėžiškių tarme veidrodiniu principu abiejuose puslapiuose“, – sako T. Styra.

The post „Stasys Museum“ laukia dovanų appeared first on Sekunde.lt.

Viena svarbiausių dovanų – Panevėžio muziejaus pradininko, šaulio Stasio Banelio, portretas. Fotografiją 1924 m. lapkričio 21 d. Panevėžio fotografas Jankelis Trakmanas dedikavo Juozui Baibokui.
Nuotraukoje įamžintas S. Banelis, likus vos keliems mėnesiams iki jo tapimo muziejaus vedėju.
Šį istorinį eksponatą muziejui perdavė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus tyrėjas Raimundas Klimavičius. Iki šiol muziejaus Fotografijos rinkinyje buvo saugomos dvi S. Banelio fotografijos: viena – kaip Lietuvos kariuomenės savanorio (1919 m.), kita – su žmona portretas, jam jau dirbant miesto savivaldybėje (datavimo data nežinoma).

Vertingas archeologinis radinys

Buvusi ilgametė muziejaus darbuotoja, archeologė Alfreda Petrulienė, muziejaus 100-mečio proga padovanojo XIX a. pabaigos medinį krucifiksą.
Ši Jėzaus Kristaus skulptūrėlė (30×9 cm), rasta Kėdainių rajone, kapinių pakraštyje, yra vertingas archeologinis radinys.
Nors mediena aptrupėjusi, polichromijos pėdsakai liudija buvusią skulptūros puošybą. A. Petrulienė taip pat muziejui įteikė kelias istorinės reikšmės fotografijas, tarp kurių – akimirkos iš muziejaus veiklos 1977 ir 1999 m., taip pat nuotrauka su Panevėžio dramos teatro įkūrėju režisieriumi Juozu Miltiniu.

Atvirukai ir menininkų palikimas

Jubiliejinį muziejaus renginį praturtino ir miesto organizacijų dovanos. Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyrius padovanojo XX a. ketvirtojo dešimtmečio atviruką su Kryžių kalno vaizdu. Lietuvai pagražinti draugijos atstovės įteikė atviruką su V. K. Jonyno paveikslo reprodukcija bei Lietuvos šaulių sąjungos 1924 m. išleistą atviruką „O Vilniaus nepamirš, lietuvi!“, kuris priklausė iškiliam dvasininkui Alfonsui Lipniūnui. Tautodailininkė Lidija Dailidėnienė muziejui padovanojo skulptorės Jadvygos Mozūraitės-Klemkienės 1979 m. sukurtą aktoriaus Vaclovo Blėdžio skulptūrinį portretą, taip pat nuotraukų ir bukletų iš dailės studijos „Spektras“ veiklos.

Unikalios fotografijos ir albumai

XX a. pradžios fotografijų albumą ir originalias nuotraukas muziejui perdavė Regina Kietytė.
Tarp jų – Pasvalio ir Kražių bažnyčių vaizdai, perfotografuota 1701 m. Biržų pilies litografija bei kiti vertingi eksponatai.
Gyventojų dovanos, įrašytos į pirminės apskaitos knygą ir gavusios unikalius GEK numerius, netrukus taps oficialiais muziejaus eksponatais.

The post Panevėžiečiai muziejui dovanojo istorinių vertybių appeared first on Sekunde.lt.

Pasak „Maximos“ komunikacijos departamento direktorės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės prieš šventes išauga mandarinų, kūčiukų, prieskonių kepiniams ir kitų bakalėjos produktų pardavimai.

„Iš pradžių labiausiai perkami kūčiukai, kurių jau dabar pardavėme daugiau nei 100 tonų, kisieliui ir želė reikalingi ingredientai, maltos aguonos, mielės, vanilinis cukrus ir kiti prieskoniai kepiniams, taip pat saldi bei konservuota bakalėja“, – Eltai teigė ji.

„Maximos“ atstovė tikina, kad pirkėjai gausiai renkasi ir gurmaniškus produktus, sūrius, pygarus, panetones bei įvairių rūšių saldumynus ne tik šventiniam stalui, bet ir dovanoms.

„Stebime, kad valgomos dovanos kasmet vis labiau populiarėja – tai rodo ir nuolat auganti šviežio maisto prekių kategorija“, – komentuoja I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

„Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė taip pat įžvelgia padidėjusį pirkėjų susidomėjimą įvairių rūšių saldumynams, bakalėjai ir kitai gurmaniškai produkcijai. Anot jos, gyventojai ruošiasi ne tik Kalėdoms ir kitiems proginiams susibūrimams.

„Gruodžio mėnesį yra ne tik pačios Kalėdos, bet gausu ir įvairių susibūrimų, draugų, kolegų, giminių vakarėlių – pirkėjai ieško vytintų mėsyčių rinkinių, sūrių, įvairių gurmaniškų prekių ar jau pagamintos produkcijos, kuo galėtų pavaišinti svečius“, – nurodė G. Kitovė.

Iš anksto gyventojai taip pat linkę pasirūpinti ilgesnio galiojimo maisto prekėmis, dekoracijomis bei vaikams skirtomis dovanomis, teigia „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė. Ji pabrėžė, kad pirkėjai labiausiai vertina praktiškas, kasdieniškas dovanas.

„Pirkėjai linkę iš anksto įsigyti ilgesnio galiojimo produktus šventiniams stalui, dekoracijas, dovanas, ypatingai įvairius žaislus vaikams, taip pat saldumynus, kurie tinkami tiek dovanoms, tiek ir šventiniam stalui“, – pažymėjo ji.

„Net 4 iš 10 apklaustųjų įvardijo, kad labiausiai vertina praktiškas bei kasdienybėje naudojamas dovanas. Toks pasirinkimas rodo, kad praktinės dovanos tampa vis labiau vertinamos“, – pridūrė L. Skersytė.

Tuo tarpu „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis tikina, kad gyventojai ruoštis šventinėms prekėms pradėjo dar anksčiau, lapkričio pirmoje pusėje, prioritetą skirdami aukštos kokybės prekėms. Visgi, pasak jo, pirkėjų pasirinkimas šiemet neskiria nuo praėjusių metų.

„Kalėdinės prekės kiekvienais metais išlieka panašios, tad prekybininkai kasmet stengiasi atrasti tos pačios rūšies prekių naujovių, lentynose išlieka tik ankstesniais metais didelės paklausos sulaukusios prekės“, – aiškino jis.

Populiariausių prekių sąrašas kasmet lieka toks pat

„Maximos“ atstovės teigimu, šiemet kaip ir ankstesniais šventiniais laikotarpiais populiariausios prekės lieka tos pačios – tai žuvis, paukštiena, mėsos produktai ir saldumynai.

„Pirkėjams labiausiai rūpi žuvis – upėtakis ir silkė, kuri būna tikra gruodžio mėnesio prekė-žvaigždė, taip pat ir mėsa, paukštiena – kalakutas, antis, jaučio ar kiaulės liežuvis. Šventinis stalas mūsų pirkėjų namuose taip pat neapsieina ir be saldumynų – šventiniu periodu gausiai perkami sveriami saldainiai, saldumynų rinkiniai, imbieriniai sausainiai bei įvairių rūšių panetonės“, – teigė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Pirkėjai šventiniam stalui taip pat mėgsta įsigyti jau paruoštus tradicinius patiekalus – šaltieną, baltąją mišrainę, teigia „Iki“ atstovė.

„Perkama silkė, skirtingos žuvys, antys arba kalakutai, gerokai išauga ir jau pagamintų patiekalų pardavimai: baltosios mišrainės, burokėlių mišrainės, šaltienos – jau pagamintų tortų, pyragų bei pyragaičių“, – pažymėjo G. Kitovė.

Visgi „Lidl“ atstovė nurodė, kad pirkėjai prioritetą teikia šviežiems maisto produktams, kurių pardavimų išaugimo tikimasi paskutinę advento savaitę.

„Paskutinėmis dienomis prieš šventes pirkėjai labiau domisi įvairiais šviežiais produktais – pavyzdžiui mėsos ar žuvies gaminiais, vaisiais ir daržovėmis, pieno produktais. Visada dedame pastangas, kad galėtume pasiūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį. Mūsų atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad įsigyjant šventiniam stalui produktus, labiausiai dėmesys skiriamas kokybei bei šviežumui“, – aiškino ji.

Paskutinėmis savaitėmis laukiama didesnio pirkėjų srauto

„Iki“ atstovės teigimu, nors pagrindinis prekybos pikas prasidės paskutinę savaitę iki Kalėdų, dabar turimi duomenys leidžia manyti, kad šiemet pirkėjų krepšelis bus truputį gausesnis nei pernai.

„Pirkėjų krepšelis šiais metais jau yra keliais procentais gausesnis nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, tačiau didieji apsipirkimai dar tik laukia“, – nurodė G. Kitovė.

„Lidl“ viešųjų ryšių vadovė taip pat patvirtina šią informaciją. Anot „Lidl“ atliktos apklausos, daugiau nei pusę gyventojų svarsto kalėdinėms dovanoms išleisti panašią arba kiek didesnę sumą nei pernai.

„Mūsų užsakymu atlikta apklausa taip pat atskleidė, kad daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustųjų Kalėdoms planuoja išleisti panašią sumą kaip pernai ar šiek tiek daugiau. Ketvirtadalis (26 proc.) apklausos dalyvių nurodė, kad šiemet šventiniams patiekalams planuoja išleisti nuo 51 iki 100 eurų. 22 proc. tyrimo dalyvių šiemet kalėdinio stalo vaišėms ruošiasi išleisti 101-150 eurų, o 14 proc. – iki 200 eurų“, – teigė L. Skersytė.

„Norfa“ taip pat laukia didesnio nei pernai pirkėjų srauto. D. Ryliškio teigimu, prekybos tinklas tikisi didesnio kalėdinių dekoracijų ir šventiniam stalui skirtų maisto produktų pardavimų.

„Tikimės, kad ypač gerai bus parduodami kalėdiniai žaislai, dirbtinės eglutės, girliandos, burbulai eglutėms, kiti papuošimai eglutėms, žaislai vaikams, taip pat dekoracijos, skirtos lauko, namų ir šventinio stalo papuošimui. Be to, saldumynai, tortai, pyragai ir kt. konditerijos gaminiai, šviežia mėsa“, – aiškino jis.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Prekybos centrų atstovai tikisi aktyvaus šventinio laikotarpio appeared first on Sekunde.lt.

„BIKUVOS“ prekyba, vienas didžiausių ir sparčiai besivystančių prekybos tinklų, prekiaujančių statybinėmis ir apdailos medžiagomis, santechnikos prekėmis, baldais, buitine technika ir aparatūra, namų apyvokos prekėmis, visą savaitę savo klientus vaišins gardžia kava ir kvies dalyvauti gimtadienio loterijoje.

Kiekvienas apsipirkęs „BIKUVOS“ prekybos  spalio 21–27 dienomis galės dalyvauti loterijoje, kurios pagrindinis prizas – 200 eurų vertės čekis. Laimingasis išaiškės jau spalio 28-ąją.

Kaip sakė „BIKUVOS“ prekybos“ Panevėžio vadovas Dainius Kraujalis, 15-a metų – dar labai nedaug,  bet sukaupta patirtis, pelnytas klientų pasitikėjimas, išsigryninta kryptis leidžia mažąjį jubiliejų pasitikti su dar didesniu prekių asortimentu, didžiulių nuolaidų lietumi ir staigmenomis.

„Esame dar jauni, bet jau patyrę“, – šypsosi D. Kraujalis.

Kas yra „BIKUVOS“ prekyba, tikriausiai žino ne tik naujakuriai, sodininkai ar namų jaukumu besirūpinantys panevėžiečiai.

„BIKUVOS“ prekybos parduotuvėje galima rasti visko, ko gali prireikti namams ar sodybai: nuo varžtelio iki šilumos siurblio, nuo plytos iki stogo dangos, nuo žemių gėlėms iki šiltnamio.

Jei pačioje parduotuvėje nėra norimos prekės ar pakankamo jo kiekio, čia pat vietoje telefonu ar internetu galima užsisakyti, kad visa tai būtų atvežta į parduotuvę ar kliento namus.

„BIKUVOJE“  perka ne tik paprasti gyventojai, bet ir patys statybininkai ar meistrai, ir net didelės įmonės, statančios naujus ar renovuojančios senus pastatus.

Klientai jau įvertino ir „BIKUVOS“ prekybos prekių asortimentą, ir itin aukštą aptarnavimo kokybę. Patyrę konsultantai padės išsirinkti ne tik reikiamų statybinių medžiagų ar buitinę techniką, bet ir suteiks vertingų patarimų.

„Tikrai galiu sakyti, kad mūsų servisas – vienas geriausių. Daug investuojame į aptarnavimo kokybę, profesionalias konsultacijas ir greitą prekių išdavimą. Niekuomet neverčiame savo klientų laukti“, – sakė „BIKUVOS“ prekybos Panevėžio vadovas.

Pirkėjui itin svarbu, kad „BIKUVOS“ prekyba garantuoja mažiausias kainas. Net jeigu žmogus neturi nuolaidų kortelės, paprašius prie kasos jam vis tiek bus suteikta nuolaida.

Beje, gimtadienio proga visiems dar neturintiems nuolaidų kortelės ji dalinama už simbolinį 1  centą!

Gimtadienį švęskime kartu!

„Bikuva“ Ramygalos g. 147b

The post „BIKUVOS“ prekyba kviečia į gimtadienio šventę appeared first on Sekunde.lt.

Seimui atvėrus galimybę bibliotekoms nebereikalingas, nurašomas knygas atiduoti, šios jau nuo metų pradžios sulaukia norinčiųjų tokios dovanos.

Ir knygos pučiasi

Panevėžio savivaldybės Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos direktorė Loreta Breskienė teigė, jog praėjusiais 2023 metais ši biblioteka nurašė 7 000 knygų.
„Man visada gaila matyti išmetamas nurašomas knygas, kurių bibliotekai nereikia“, – sako direktorė.
Nurašytą E. Mezginaitės viešosios bibliotekos popierinį turtą pastaruoju metu surinkdavo įmonė „Panevėžio specialus autotransportas“.
Pasak L. Breskienės, paprastai į atliekas patenka susidėvėjusios knygos. Tačiau kartais tarp tokių patenka ir puikios išvaizdos, bet nepaklausios tarp skaitytojų.
„Lentynose vietos ribotos, o senas knygas keičia naujos. Esu pastebėjusi, kad perleidžiamos knygos, kaip aš sakau, yra linkusios pūstis. Jei palygintume tos pačios populiarios knygos tarybinį leidimą su šiandieniniu, matyti, kad dabar išleista knyga storesnė vos ne tris kartus. O tokiai knygai reikia ir daugiau vietos lentynoje“, – konstatavo L. Breskienė.

Prašo dovanų

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Informacinių išteklių valdymo skyriaus vadovė Renata Lukošiūnienė sako, kad interesantų klausimų apie dovanojamas nurašomas knygas sulaukia jau nuo metų pradžios.
Anot jos, į žinią apie knygų dovanojimą žmonės sureagavo vos išgirdę, kad Seimui pateiktas svarstyti toks klausimas. Tad besikreipiantieji vardija, kokios tematikos knygų pageidauja gauti dovanų.
„Iš tiesų Bibliotekų įstatymo pataisa, leidžianti dovanoti nurašomas knygas, mūsų neįpareigoja iškart jas padovanoti žmonėms. Pirmiausia aiškinsimės, gal kitoms bibliotekoms reikia nurašomų knygų. Taip pat bibliotekoms suteikta teisė rengti tokių knygų aukcionus, tad galime jas parduoti, galime siūlyti mainams, taip pat pagal sutartį galime leisti patikėjimo teise naudotis nurašomomis knygomis“, – vardijo R. Lukošiūnienė.
Anot jos, svarstoma knygų, kurias bus nuspręsta dovanoti, sąrašą skelbti G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos informacinėje svetainėje. Kokia bus tolesnė dovanojimo eiga, dar nežinia, tačiau bent iki liepos pradžios tokios dovanos dar nebus dalijamos.
Tad norinčiuosius gauti nurašomų knygų R. Lukošiūnienė paragino turėti kantrybės.

Ir apkramtytos, ir sulipdytos

G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka pernai nurašė 13 500 knygų. Tarp nurašytų buvo ir skaitytojų pradangintų.
Pasak R. Lukošiūnienės, knygas tenka nurašinėti ir dėl skaitytojų nevalyvumo.
Bibliotekai grąžinama taukuotų, sulaistytų kava ar kitaip sutepliotų knygų, netgi apgraužtų šuns ar triušio. Mažieji skaitytojai, pasitaiko, knygas sulipdo kramtomąja guma ar klijais.

Siūlo tarybinių

Pasiteiravus, ar bibliotekos priima žmonių dovanojamas knygas, R. Lukošiūnienė tvirtino, kad mielai priimtų naujas, populiarias, daugelio pamėgtas, skaitomas knygas. Tačiau tokių pasiūloma nedaug.
„Žmonėms nesinori savo senų knygų mesti į atliekų konteinerius, tad bibliotekoms siūloma pasiimti, pavyzdžiui, mirusių tėvų ar senelių surinktas knygas. Dažniausiai tai būna tarybinio laikotarpio literatūra. Tokiu atveju paprastai pasiteisiname, kad knygų turime“, – paaiškino R. Lukošiūnienė.
Ji siūlo tokias knygas nešti į knygų mainininką, įrengtą G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje netoli išėjimo, arba į mieste esančius knygų namelius. Jie skirti dalintis knygomis.

Dovanoti draudė

Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė prisimena, jog prieš keletą dešimtmečių uždarant padalinius Gustonyse bei Pašuojyje, nemažai jų sukauptų knygų padovanota rajono senelių namams, kaimų bendruomenėms, Panevėžio kalėjimui.
Pasak R. Bagdonienės, buvo laikas, kai nurašomos knygos būdavo pardavinėjamos.
„Pati ant nurašomų knygų dėdavau antspaudą ir jas parduodavau“, – teigė direktorė.
Vėliau įsigaliojo tvarka, visoms šalies bibliotekoms uždraudusi dovanoti knygas. Nurašytos jos tapdavo makulatūra.
„Ne vieną girdėjau dėl to pasipiktinusį. Gerai, kad žmonės piktinosi, tai rodo, kad knygos yra vertybė“, – sakė R. Badgonienė.
Direktorė svarsto, kad galbūt atsižvelgusi į neigiamą visuomenės požiūrį dėl utilizuojamų knygų, Kultūros ministerija inicijavo tvarką, pagal kurią nurašytas knygas bibliotekos vėl gali dovanoti.
Visgi, pasak R. Bagdonienės, žmonės neturėtų tikėtis, kad dovanų gaus bet kurią nurašomą knygą.
„Gerai pagalvojus, tai greičiausiai nelabai ir turėsime ką dovanoti. Nurašome juk neskaitomas arba jau visai susidėvėjusias knygas. Neskaitomų knygų tikriausiai ir patys žmonės nenorės, o suskaitytas dovanoti negražu ir nekultūringa“, – konstatavo direktorė.

Už makulatūrą nebemoka

Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos nurašomos knygos patenka į antrinių žaliavų punktą. Porą kartų per metus iš visų 36-ių bibliotekos padalinių jos surenkamos ir nugabenamos perdirbti. Kiek vienetų knygų kasmet tampa makulatūra, R. Bagdonienė teigia duomenų nekaupianti.
„Buvo metas, kai už makulatūra tapusias knygas gaudavome pinigų. Dabar už tai nebemokama“, – patikino direktorė.

The post Dovanų – į biblioteką appeared first on Sekunde.lt.