Šios monetos sveria 82 tonas ir užimtų daugiau kaip vieną traukinio krovininį vagoną, tačiau jų nominalioji vertė yra tik kiek didesnė kaip 440 tūkst. eurų.

Prieš apvalinimą į Lietuvos banką paprastai per mėnesį grįždavo iki 1 mln. vienetų šių monetų.

„Išaugęs į Lietuvos banką grįžtančių smulkiausių monetų skaičius rodo, kad apvalinimas veikia – 1 euro cento ir 2 euro centų monetų poreikis atsiskaitymams mažėja. Žvelgdami į ateitį matome, kad apvalinimas prisideda ir prie grynųjų pinigų apyvartos tvarumo: nebėra poreikio kaldinti ir leisti į apyvartą smulkias monetas, jos perduodamos kitoms valstybėms, taip pat mažėja su 1 euro cento ir 2 euro centų monetų gamyba, transportavimu ir naudojimu susijęs poveikis aplinkai, paprastėja grynųjų pinigų tvarkymas, be to, mažiau monetų bus pametama ar išmėtoma“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Dalimi šių monetų lapkričio pabaigoje apsikeista su Latvijos banku.

„Monetų apsikeitimai tarp šalių yra įprasta praktika. Dažnai tai tvariau ir pigiau negu naujų monetų kaldinimas, grynųjų pinigų ciklas tampa efektyvesnis“, – pabrėžia G. Šimkus.

Lietuvoje apvalinimo iniciatyvą paskatino kelios priežastys, susijusios su netvariu ir neefektyviu 1 cento ir 2 centų monetų naudojimu.

Dauguma smulkiųjų monetų mokėjimams būdavo panaudojamos vieną kartą – gavus grąžą šių nominalų monetomis, didžioji jų dalis būdavo pametamos ar nuguldavo gyventojų taupyklėse. Gyventojai kasmet pamesdavo apie trečdalio milijono eurų vertės smulkiųjų monetų.

Be to, nuolatinė jų gamyba ar įsigijimas iš kitų valstybių, transportavimas ir tvarkymas reikalauja išteklių ir prisideda prie taršos bei atliekų susidarymo.

Būdavo prarandamos ne tik finansinės lėšos, bet ir laikas, skiriamas smulkioms monetoms suskaičiuoti.

Įsigaliojus naujai atsiskaitymo tvarkai Lietuvoje, nuo 2025 m. gegužės 1 d. grynaisiais pinigais mokama suma apvalinama iki artimiausių 0, 5 arba 10 centų. Smulkiosiomis 1 ir 2 centų monetomis ir toliau galima atsiskaityti už prekes ar paslaugas – prekybininkai privalo šias monetas priimti ir gali jomis atiduoti grąžą. Lietuvos bankas rekomenduoja grąžą 1 cento ir 2 centų monetomis atiduoti tik tada, jei kasoje nėra didesnio nominalo centų monetų.

Gyventojai smulkiąsias monetas taip pat gali išsikeisti Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune.

Verslo atstovai 1 ir 2 centų monetas gali perduoti inkasuoti, įmokėti į sąskaitas šalies kredito įstaigose arba iškeisti Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune.

Atsiskaitant negrynaisiais pinigais, galutinė pirkinių krepšelio suma neapvalinama. Tokiu atveju mokama tiksli suma – tokia, kokia nurodyta kvite.

Lietuvoje iki apvalinimo apyvartoje buvo 336 mln. vienetų 1 cento ir 2 centų monetų. Jų bendras svoris sudarytų 880 tonų, šioms monetoms sudėti prireiktų 13 krovininių vagonų.

Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimas taip pat taikomas šiose euro zonos valstybėse: Airijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Slovakijoje ir Estijoje.

The post Į Lietuvos banką grįžo 82 tonos monetų appeared first on Sekunde.lt.

Pirmoji centų apvalinimo diena išauš gegužės 1-ąją. Bet Lietuvos bankas jai ruoštis ragina jau dabar.

Sumų apvalinimas turėtų sumažinti vieno ir dviejų centų nominalo monetų cirkuliavimą. Tačiau iš apyvartos šios monetos išimtos nebus, atsiskaityti jomis galėsime ir toliau.

Ir nesugraibo, ir neprimato

Panevėžio centriniame turguje ne tik prekybininkai – pirkėjai irgi prisipažįsta naujovės laukiantys it išganymo.

Pradėjus apvalinti sumas ir atsiskaityti bus patogiau, ir piniginės taps švaresnės.

„Sakoma, kad pinigai – pats nešvariausias dalykas pasaulyje. O kiek nešvarių, per rankas ėjusių vieno ar dviejų centų monetų mano piniginėje prisikaupė! Vertės jie nebeturi – vienas purvas“, – tvirtino turguje sutikta Raimonda Liesė.

„Nepatikėsite, kaip aš laukiu tos dienos, kai bus galima apvalinti už prekes imamas sumas“, – teigė ir centriniame miesto turguje veikiančios gyvūnų prekių krautuvėlės pardavėja, nors nuo gegužės jai teks papildoma prievolė kiekvienam grynaisiais atsiskaitančiam pirkėjui paaiškinti, kodėl taip daroma.

„Dabar visas mano kasos aparatas pilnas vieno ir dviejų centų monetų, – guodėsi moteris. – Pastebėjau, kad vyresni žmonės jų nebesugraibo, netgi gerai neįžiūri tų centų vertės. Tad kiek sugaištama juos skaičiuojant.“

Anot prisistatyti nenorėjusios prekeivės, pirkėjų piniginės neretai atrodo panašiai, kaip ir jos kasos aparatas. Per mėnesį centų prisikaupia geros rieškučios, tad nebedaug likus iki algų ar pensijų gavimo dienų jais skubama atsikratyti. Ir paprastai – turguje.

Neskaičiuoti tampa „magaryčiomis“

Tris dešimtmečius rūkyta mėsa centriniame turguje prekiaujantis Gintautas Kuodis sako apvalinimo laukiantis su ta pačia viltimi – kad galbūt sumažės vieno ir dviejų centų monetų.

„Svarstyklės, kuriomis sveriu, parodo ne tik parduodamos mėsos svorį, bet ir kainą, mato ją ir pirkėjai. Bet kai pasakau pirkėjui kainą, niekada neskaičiuoju smulkių centų. Visada apvalinu pirkėjo naudai – tebūnie „magaryčios“, – šypsosi Gintautas.

Būna, kad ir patys pirkėjai derasi – žinoma, ir nusidera.

Savos gamybos produkcija prekiaujančio verslininko tikinimu, didžioji dalis turgaus lankytojų moka grynaisiais – kortele atsiskaito retas jo pirkėjas. G. Kuodis iš smalsumo net ėmęs teirautis pirkėjų, kodėl taip yra. Atsakymas visada paprastas: „Čia gi turgus.“

Nebeliko eilių

Konditerijos skanėstais antrajame turgaus paviljone prekiaujanti Audronė Žilinskienė mano, jog suapvalinus skaičius bus lengviau ir suskaičiuoti, ir už prekes atsiskaityti.

„Bet aš ir dabar atiduodama grąžą stengiuosi atsiskaityti suapvalinta suma“, – sako Audronė.

Ji pridūrė susidurianti, kad pirkdami konditerijos gaminius žmonės ne tiek derasi, o dažniau pasako piniginėse neturintys tiek centų, kiek paprašoma. Kadangi prekės jau būna pasvertos, tenka paimti mažiau pinigų nuskaičiavus tuos neturimus centus.

„Matau, kad nors pensijos ir keliamos, vyresni žmonės ypač priversti taupyti. Anksčiau pirkdavo didesnį kiekį konditerijos gaminių, dabar dažnai paprašo pasverti tik truputį“, – pasakoja pardavėja.

Menkėjančios žmonių finansinės galimybės lėmė ir tai, kad paviljone, kuriame prekiauja Audronė, dar visai neseniai darbavosi 17 pardavėjų, dabar liko ji ir dar keturios.

„Anksčiau prie kiekvieno prekystalio driekdavosi eilės, – prisimena A. Žilinskienė. – Dabar prieina po vieną pirkėją – eilių nebėra.“

Apvalins galutinę sumą

Kad mažiau pirkėjų nei anksčiau užsuka į turgų, liudija ir vaizdas žuvies paviljone. Jame belikusi viena pardavėja.

„Anksčiau čia mūsų buvo vienuolika“, – sako Neringa.

Neringa pardavinėja Latvijos tiekėjų žuvį, jos prekystalis bei šaldytuvas – pilni.

Skirtingai nei kiti pardavėjai, kurių dauguma jau nurodę suapvalintas prekių kainas, Neringos pardavinėjamos žuvies kainos surašytos centų tikslumu. Lašišos kilogramas kainuoja 19,99 euro, skumbrės – 8,99 euro, latviška silkė – 5,99 euro.

Prekiautoja sako paimanti ir nebūtinai apvalią sumą – nubraukusi centus, bet dažniau visgi apvalinanti. O nuo gegužės kainos nebus nurodomos apvalios, bus apvalinama – mažinama ar didinama – galutinė suma, mokama už visas prekes.

The post Turgaus prekeiviai – už nuosprendį centams appeared first on Sekunde.lt.

Naujoji tvarka įsigalios visur, net ir turguje, kurio prekybininkai jau nekantrauja atsikratyti šio „purvo“.

Pirmoji centų apvalinimo diena išauš gegužės 1-ąją. Bet Lietuvos bankas jai ruoštis ragina jau dabar.

Sumų apvalinimas turėtų sumažinti vieno ir dviejų centų nominalo monetų cirkuliavimą. Tačiau iš apyvartos šios monetos išimtos nebus, atsiskaityti jomis galėsime ir toliau.

Panevėžio centriniame turguje ne tik prekybininkai – pirkėjai irgi prisipažįsta naujovės laukiantys it išganymo.

Pradėjus apvalinti sumas ir atsiskaityti bus patogiau, ir piniginės taps švaresnės.

Visą straipsnį skaitykite vasario 7 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruokite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.

The post Turgaus prekeiviai – už nuosprendį centams appeared first on Sekunde.lt.

Lietuvoje pritariančiųjų apvalinimui skaičius per metus padidėjo 3 proc. punktais ir sudaro 69 proc. Estijoje apvalinama jau nuo sausio 1 d., tam pritaria 73 proc., Latvijoje – 56 proc. gyventojų, o euro zonos vidurkis – 61 proc.

2024 m. kovo pabaigoje Seimas priėmė Lietuvos banko inicijuotą Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą. Juo vadovaujantis nuo 2025 m. gegužės 1 d. galutinė pirkinių krepšelio suma atsiskaitant grynaisiais pinigais bus apvalinama. Apvalinimo iniciatyva siekiama sumažinti gyventojų, verslo ir valstybės išlaidas, susijusias su grynųjų pinigų naudojimu, mažinti grynųjų pinigų poveikį aplinkai ir užtikrinti patogesnį atsiskaitymą.

Apvalinimo taisyklė bus taikoma tik galutinei prekių ar paslaugų krepšelio sumai ir tik mokant grynaisiais pinigais. Apvalinama bus iki artimiausio 5 kartotinio – į mažesnę arba didesnę pusę iki 0 arba 5, arba 10 centų, atsižvelgiant į tai, ar paskutinis skaitmuo yra arčiau 0 ar 5, ar 10. Kainos ir toliau bus nustatomos 1 euro cento tikslumu. Matematinis apvalinimo metodas yra neutralus abiem šalims – tiek prekybininkui, tiek pirkėjui. Vieną kartą bus sumokama 1 ar 2 ct mažiau, kitą kartą – 1 ar 2 ct daugiau. Ilguoju laikotarpiu skirtumai išsilygins.

Pradėjus apvalinti, 1 ir 2 euro centų monetos ir toliau bus teisėta atsiskaitymo priemonė, t. y. jomis ir toliau bus galima mokėti prekybos ar paslaugų teikimo vietose.

Apvalinimo taisyklė nebus taikoma atsiskaitant negrynaisiais pinigais, dovanų kuponais, darbo užmokesčiui, kitoms su darbo santykiais susijusios išmokoms, pensijoms ir kitos socialinės apsaugos išmokos (net ir mokamos grynaisiais pinigais) ir kitais teisės aktuose nustatytais atvejais.

Kai bendra mokėtina suma už prekes ar paslaugas bus mažesnė nei 5 euro centai, apvalinama nebus.

Lietuvos banko duomenys rodo, kad nuo euro įvedimo pamestų 1 ir 2 euro centų monetų vertė sudaro daugiau nei 2 mln. Eur. Kasmet prarandama trečdalis milijono eurų. Be to, dauguma 1 ir 2 euro centų monetų mokėjimams panaudojamos tik vieną kartą, o tai nėra tvaru.

Apvalinimo taisyklę jau taiko septynios euro zonos valstybės: Suomija, Nyderlandai, Slovakija, Italija, Airija, Belgija, Estija.

The post Dauguma Lietuvos gyventojų pritaria apvalinimui appeared first on Sekunde.lt.

Apvalinimo taikymo pradžia suderinta su išmaniųjų kasos aparatų diegimo terminais ir nustatyta 2025 m. gegužės 1 d., kai visi kasos aparatai bus pritaikyti naujiems reikalavimams.

Projektą palaikęs liberalas Andrius Bagdonas kalbėjo, kad 1 ir 2 euro centų monetos sukelia biurokratinę naštą verslui ir valstybei.

„Euro centais gaudami grąžą parduotuvėje nepagalvojame, kiek jos mums iš tiesų kainuoja. Biurokratinė našta tenka tiek verslui, tiek valstybei, tiek mokesčių mokėtojams, o už 1 ar 2 euro centų monetas iš esmės nieko įsigyti negalime, nebent plastikinį maišelį“, – kalbėjo A. Bagdonas.

Siūlymui nepritaręs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas sakė, kad potencialus kainų apvalinimas į didesnę pusę gali suteikti papildomą impulsą infliacijai.

„Mums gal gyvenant Vilniuje, gaunant normalią algą, tai atrodo nesvarbu. Bet jeigu žmogus susidurs su apvalinimu į didesnę pusę ir turės sumokėti 2 ar 3 papildomus centus už savo įprastą perkamą prekę, tai bus blogai, papildomai impulsas infliacijai“, – aiškino T. Tomilinas.

Įstatymo projekte siūlyta nustatyti, kad fiziniam ir juridiniam asmeniui atsiskaitant ūkio subjektui už prekes grynaisiais pinigais, galutinė už vienu metu įsigyjamas prekes apskaičiuota suma apvalinama iki artimiausio 5 kartotinio.

Numatoma, kad galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 1 arba 2 euro ct, bus apvalinama į mažesnę pusę iki 0, o suma, kuri baigiasi 3 arba 4 euro ct, apvalinama į didesnę pusę iki 5. Suma, kuri baigiasi 6 arba 7 euro ct, būtų apvalinama į mažesnę pusę iki 5, o galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 8 arba 9 euro ct, apvalinama į didesnę pusę iki 10.

Apvalinimas nebus taikomas atsiskaitant negrynaisiais pinigais, dovanų kuponais (čekiais, kortelėmis), lojalumo kortelėse sukauptais pinigais, socialinėmis kortelėmis; elektroninės prekyvietės paslaugoms; darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, įskaitant dienpinigius ir išmokas, skirtas su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti; pensijoms ir kitoms socialinės apsaugos išmokoms (net ir mokamoms grynaisiais pinigais).

Taip pat apvalinimo nenumatoma taikyti mokesčiams, su mokesčiais susijusioms sumoms, rinkliavoms, baudoms ir kitoms piniginėms prievolėms, kurios skiriamos arba nustatomos vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu ir kitais įstatymais; valiutos keitimui; grynųjų pinigų perlaidoms; grynųjų pinigų įmokėjimui į mokėjimo sąskaitą ir grynųjų pinigų išėmimui iš mokėjimo sąskaitos.

Pradėjus taikyti apvalinimą, 1 ir 2 euro ct monetos išliktų teisėta atsiskaitymo priemone, t. y. jomis ir toliau bus galima mokėti prekybos vietose arba jas iškeisti į stambesnio nominalo monetas ar banknotus Lietuvos banko kasose ar komercinių bankų skyriuose.

Tvirtinama, kad pritarus įstatymų projektams nebus poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 euro ct monetomis, todėl jų nebereikės kaldinti ir leisti į apyvartą. Dėl to, ekspertiniu vertinimu, ilguoju laikotarpiu kasmet galėtų būti sutaupyta apie 3,7 mln. eurų gyventojų, verslo ir valstybės lėšų.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Piniginėse neliks smulkiausių centų appeared first on Sekunde.lt.

Siūloma nustatyti, kad fiziniam asmeniui atsiskaitant ūkio subjektui už prekes grynaisiais pinigais, galutinė už vienu metu įsigyjamas prekes apskaičiuota suma apvalinama iki artimiausio 5 kartotinio.
Liepos mėnesį siekiant įgyvendinti šiuos pokyčius buvo pateiktas Euro įvedimo įstatymo papildymo projektas, tačiau Seimo Teisės departamentas rekomendavo teikti atskirą įstatymą.
Numatoma, kad galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 1 arba 2 euro ct, būtų apvalinama į mažesnę pusę iki 0, o suma, kuri baigiasi 3 arba 4 euro ct, apvalinama į didesnę pusę iki 5. Tuo tarpu suma, kuri baigiasi 6 arba 7 euro ct, būtų apvalinama į mažesnę pusę iki 5, o galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 8 arba 9 euro ct, apvalinama į didesnę pusę iki 10.
Teigiama, kad apvalinimas nebūtų taikomas: internetinei prekybai; atsiskaitymams tarp fizinių asmenų ir tarp juridinių asmenų; mokant per tarpininkus; atliekant mokestines valstybės prievoles; mokant atlyginimus ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas; valstybės išmokoms gyventojams ar verslui; mokant nuolaidų kortelėse sukauptais pinigais, įvairiais kuponais, čekiais.
Pradėjus taikyti apvalinimą, 1 ir 2 euro ct monetos išliktų teisėta atsiskaitymo priemone, t. y. jomis ir toliau bus galima mokėti prekybos vietose arba jas iškeisti į stambesnio nominalo monetas ar banknotus Lietuvos banko kasose ar komercinių bankų skyriuose.
Siūloma apvalinimo taikymo pradžią derinti su išmaniųjų kasos aparatų diegimo terminais ir atitinkamai nustatyti 2025 m. gegužės 1 d., kai visi kasos aparatai bus pritaikyti naujiems išmaniesiems reikalavimams.
Tvirtinama, kad pritarus įstatymų projektams nebus poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 euro ct monetomis, todėl jų nebereikės kaldinti ir leisti į apyvartą. Dėl to, ekspertiniu vertinimu, ilguoju laikotarpiu kasmet galėtų būti sutaupyta apie 3,7 mln. eurų gyventojų, verslo ir valstybės lėšų, grynųjų pinigų ciklas bus tvaresnis ir efektyvesnis.

The post Planuojama atsisakyti 1 ir 2 centų monetų atsiskaitant grynaisiais appeared first on Sekunde.lt.

Siūloma nustatyti, kad fiziniam asmeniui atsiskaitant ūkio subjektui už prekes grynaisiais pinigais, galutinė už vienu metu įsigyjamas prekes apskaičiuota suma apvalinama iki artimiausio 5 kartotinio.

Numatoma, kad galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 1 arba 2 euro ct, būtų apvalinama į mažesnę pusę iki 0, o suma, kuri baigiasi 3 arba 4 euro ct, apvalinama į didesnę pusę iki 5. Tuo tarpu suma, kuri baigiasi 6 arba 7 euro ct, būtų apvalinama į mažesnę pusę iki 5, o galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 8 arba 9 euro ct, apvalinama į didesnę pusę iki 10.

Teigiama, kad apvalinimas nebūtų taikomas: internetinei prekybai; atsiskaitymams tarp fizinių asmenų ir tarp juridinių asmenų; mokant per tarpininkus; atliekant mokestines valstybės prievoles; mokant atlyginimus ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas; valstybės išmokoms gyventojams ar verslui; mokant nuolaidų kortelėse sukauptais pinigais, įvairiais kuponais, čekiais.

Pradėjus taikyti apvalinimą, 1 ir 2 euro ct monetos išliktų teisėta atsiskaitymo priemone, t. y. jomis ir toliau bus galima mokėti prekybos vietose arba jas iškeisti į stambesnio nominalo monetas ar banknotus Lietuvos banko kasose ar komercinių bankų skyriuose.

Siūloma apvalinimo taikymo pradžią derinti su išmaniųjų kasos aparatų diegimo terminais ir atitinkamai nustatyti 2025 m. gegužės 1 d., kai visi kasos aparatai bus pritaikyti naujiems išmaniesiems reikalavimams.

Tvirtinama, kad pritarus įstatymų projektams nebus poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 euro ct monetomis, todėl jų nebereikės kaldinti ir leisti į apyvartą. Dėl to, ekspertiniu vertinimu, ilguoju laikotarpiu kasmet galėtų būti sutaupyta apie 3,7 mln. eurų gyventojų, verslo ir valstybės lėšų, grynųjų pinigų ciklas bus tvaresnis ir efektyvesnis.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Nuo kitų metų norima atsisakyti 1 ir 2 centų monetų appeared first on Sekunde.lt.

34 proc. – nepritartų, likę 3 proc. neturėjo nuomonės, atskleidė naujausia Europos Komisijos užsakymu atlikta „Eurobarometro“ apklausa.

The post 63 proc. gyventojų pritartų smulkiausių euro centų monetų atsisakymui ir apvalinimui appeared first on Sekunde.lt.