Rajono valdžia skelbia vėl laukianti gyventojų nuomonės šiuo klausimu, nors bendruomenė savo poziciją triukšmingai išsakė jau prieš porą metų.

Kaune registruota bendrovė „Ekoternum“ 3,9 hektaro sklypą Velžio seniūnijos Liūdynės kaime, Senajame Vilniaus kelyje 8, drauge su buvusių karvių fermų statiniais įsigijo dar 2022 metais ir ketino jame statyti biodujų jėgainę.

Kad galėtų prie pat Velželio kaimo atsirasti tokia mėšlo ir srutų perdirbimo įmonė, būtina pakeisti šio sklypo paskirtį bei naudojimo būdą.

Šiuo metu dokumentuose nurodoma, kad tai kitos žemės ūkio paskirties sklypas.

„Ekoternum“ siekia, kad sklypas taptų tiesiog kitos paskirties.

Tada jis būtų įteisintas kaip pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija.

Verslininkai pabrėžia, kad Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai nurodo, jog 3,9 hektaro sklypas patenka į vadinamąją funkcinę-statybų plėtros zoną, o tokia teritorija gali būti naudojama pramonės plėtrai.

Nors rajono Savivaldybė dabar paskelbė laukianti gyventojų pasiūlymų, dar 2023-iaisiais ji gavo 1500 statybai prieštaraujančių gyventojų parašų.

The post Kare dėl biodujų jėgainės – naujas raundas appeared first on Sekunde.lt.

Tai jau oficialiai patvirtino Panevėžio rajono valdžia.

Iš koją šioms statyboms pakišusios rajono Savivaldybės verslininkai reikalauja nei daug, nei mažai – septynių milijonų eurų patirtiems nuostoliams atlyginti.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis patikino: parašus prieš Kaune įkurtos bendrovės „Ekoternum“ sumanymą prie pat Velželio keturių hektarų teritorijoje statyti biodujų jėgainę rinkę vietos gyventojai gali būti ramūs.

„Traukinys nuvažiavo, toje vietoje jėgainė nebeiškils“, – konstatavo direktorius.

Visgi jis pripažino: kliūtys jėgainės statyboms, kurias Savivaldybė darė gavusi kone pusantro tūkstančio Velželio, Velžio, Liūdynės, Vyčių ir net Staniūnų kaimų gyventojų parašų, turi savo kainą.

Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 6 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruokite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.

The post Už neįvykusias statybas atlygins mokesčių mokėtojai appeared first on Sekunde.lt.

Teisėjų verdikto laukia ir Panevėžio rajono meras Antanas Pocius. Nuo to priklausys, ar savo parašu jis „palaimins“ šias daug triukšmo sukėlusias planuojamas statybas.

Panevėžio rajono savivaldybė bando teismui įrodyti, kad vietos žmonių gerovė svarbesnė už ekonominį statytojų interesą.

Rajono meras A. Pocius šaukimo į teismą sulaukė dar rugsėjį.

Tokį iššūkį Savivaldybei metė su gyventojų ir valdžios barikadomis susidūrusi bendrovė „Ekoternum“, planuojanti Panevėžio pašonėje statyti pirmąją Baltijos šalyse biodujų jėgainę, kurioje šiaudai, silosas, taip pat ir mėšlas būtų verčiami biometanu – viena žaliausių alternatyvų energetikoje ir pramonėje.

Visą straipsnį skaitykite gruodžio 15 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje.

The post Ietis kryžiuoja verslas ir valdžia appeared first on Sekunde.lt.

Jėgainės statytojos – žemės ūkio bendrovės „Ekoternum“ – atstovai neseniai buvo atvykę projektą pristatyti vietos gyventojų bendruomenei. Pristatymą su skaidrėmis parengę investuotojai spėjo su gyventojais tik pasisveikinti.

Ne kartą kategorišką prieštaravimą tokiam gyvenamųjų namų pašonėje planuojamam objektui išsakiusi bendruomenė nusprendė negaišti laiko klausydamasi projekto plėtotojų ir tiesiog išėjo iš salės palikusi verslininkus spėlioti, kas ką tik nutiko.

Susitikime dalyvavęs Velžio seniūnas Andrius Viržaitis svarsto, kad tokią priešišką gyventojų poziciją lemia sena patirtis.

„Mūsų seniūnijos kaimai – Velželis, Liūdynė, netgi dalis Dembavos – daug metų gyveno su nemaloniais sąvartyno kvapais ir jie žmones ypač gąsdina. Dėl to gyventojai taip kategoriškai ir nusiteikę jėgainės atžvilgiu. Sunku objektyviai įvertinti objektą, kai nesi nieko panašaus matęs, neturi konkretaus pavyzdžio šalia, nes Lietuvoje tokios jėgainės net nėra, artimiausia Vokietijoje. Gal tokią apžiūrėję, susipažinę su jos aplinka žmonės ir pakeistų nuomonę. Dažniausiai bijoma to, kas nepažįstama“, – mano A. Viržaitis.

Valstybės tikslas – energetinė nepriklausomybė

Ketvirtį amžiaus dirbantis energetikos sektoriuje „Ekoternum“ direktorius Donatas Jurkonis apgailestauja negavęs progos į susirinkimą atvykusiems gyventojams pristatyti projekto ir paaiškinti, ką iš tiesų numatyta statyti Velželyje ir kodėl biometaną gaminančios jėgainės išpopuliarėjo ekologijai ypatingą dėmesį skiriančiose Europos šalyse, tokiose kaip Vokietija ar Olandija.

Lietuva irgi užsibrėžusi iki 2030 metų gaminti ne mažiau kaip 950 GWh biometano, laikomo viena žaliausių alternatyvų energetikoje ir pramonėje bei galinčio pakeisti brangias importuojamas gamtines dujas, taip gerokai sumažinant energijos išteklių kainas.

„Mūsų žmonėms gal sunku patikėti, bet Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje tokios jėgainės statomos vidury miestelių.“

Prof. dr. K. Navickas

Tai tvaresnė alternatyva iškastiniam kurui, kuri visiškai atitinka įprastų gamtinių dujų standartą. Biometano cheminė formulė yra tokia pati, tačiau jo išgavimo būdas žymiai palankesnis aplinkai. Biometanas gali būti panaudojamas ir elektros energijai gaminto, ir pastatams šildyti, ir kaip degalai transporto priemonėms.

Kol kas visas Lietuvoje naudojamas biometanas importuojamas iš užsienio šalių.

Tačiau situacija pradeda keistis ir Lietuva ima vytis Europą, nors šioje srityje nuo jos atsilikusi kone dešimtmetį.

Lietuvoje naujiena, Europoje įprasta

Panevėžio rajone planuojama statyti biodujų jėgainė taptų pirmąja tokia Baltijos šalyse, kurioje apdorojant šiaudus, silosą ir kitą žaliąją masę būtų išgaunamas biometanas.

„Mūsų pasirinkta technologija Europoje naudojama daugelį metų. Vieno iš Vokietijos biodujų asociacijos įkūrėjų dr. Hanso Fridmano patentuota technologija unikali, nes leidžia apdoroti ganėtinai sausą biomasę. Lietuvoje jau veikiančiose biodujų jėgainėse pritaikytos technologijos gali apdoroti iki 8 proc. sausos biomasės, o bendrovės „Ekoternum“ pasirinkta technologija leis talpykloje išmaišyti iki 17 proc. sausos biomasės, tai užtikrins per pusę mažesnį talpyklos tūrį, ekonomiškesnį ir tvaresnį pati technologinį procesą“, – teigia D. Jurkonis.

Vokietija ir Danija laikomos biodujų ir biometano gamybos lyderėmis visame pasaulyje. Remiantis Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2010–2018 metais Vokietijoje buvo pastatyta daugiausia biodujų jėgainių.

„Ekoternum“ atstovai per susitikimą su bendruomenėmis buvo pasirengę pristatyti ne tik patį projektą, jo atitiktį aplinkosaugos reikalavimams, tačiau ir įsiklausyti į gyventojų pastabas bei ieškoti abipusio kompromiso, dar kartą parodant, kad toks biometano projektas teiktų naudą ne tik Lietuvos valstybei, Panevėžio regionui, bet ir pačioms bendruomenėms.

Ir dujos, ir trąša

Velželio kaime biodujų jėgainę numatyta statyti 4 ha sklype. Sklypo užstatymas suprojektuotas taip, kad teritorija būtų maksimaliai išnaudota, numatant ne tik pačius racionaliausius technologinius sprendinius, bet ir tinkamai pritaikant šiaudų saugojimo vietą, įrengiant saulės elektrinę, priešgaisrinį rezervuarą ir panaudojant kitus tvarius sprendinius, kartu neviršijant leistinų teritorijos užstatymo reikalavimų.

Projekto plėtotojai numato išlaikyti sklypo ekosistemą, išsaugant augančius ilgamečius medžius ir teritoriją apželdinant augmenija, kad būtų užtikrintos žaliosios zonos, atitveriant technologinius įrenginius naujai pasodintais medžiais. Biodujų jėgainėje planuojama per metus apdoroti apie 14 tūkst. tonų šiaudų, surinktų iš vietos ūkininkų laukų, apie 5300 tonų siloso – kukurūzų stiebų bei apie 1800 tonų iš ūkininkų gautų saugojamų nepanaudojamų, netinkamos kokybės grūdų ir jų lukštų.

Biodujų jėgainėje apdorojant šiaudus ir silosą išsiskirs metano dujos, o po technologinio proceso likęs substratas (kompostas) bus bekvapis ir naudojamas kaip trąša vietos ūkininkų laukams tręšti natūralia trąša.

Nemalonus kvapas reikštų nuostolius

Gyventojus labiausiai baugina, jog toks procesas jiems gali reikšti gyvenimą su nuolatiniu nemaloniu kvapu.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje veikia vienintelė Lietuvoje mokslinė biodujų laboratorija, kurioje jau penkerius metus atliekami įvairiausi tyrimai su šiaudais.

Šios laboratorijos vadovas prof. dr. Kęstutis Navickas mano, jog tokios baimės atsiranda vien dėl to, kad tokio objekto gyventojai nėra matę.

„Mūsų žmonėms gal sunku patikėti, bet Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje tokios jėgainės statomos vidury miestelių“, – sako profesorius.

Anot jo, dujų gamybos procesas jėgainėje bus absoliučiai uždaras. Tai visiškai bedeguonis procesas, nes oro gavusios bakterijos tiesiog žūsta.

Biodujų jėgainės statytojai suinteresuoti surinkti visas metano dujas, nes jų praradimas pirmiausia jiems patiems reikštų nuostolius.

Negana to, Velželio jėgainėje planuojama perdirbti išimtinai šiaudus, o šie tikrai neturi nemalonaus kvapo.

Nesieks leistinų normų

Remiantis Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumente pateiktų ekspertinių vertinimų rezultatais, ŽŪB „Ekoternum“ planuojama biodujų jėgainė visiškai atitinka aplinkos ir sveikatos apsaugos reikalavimus. Netgi tuo atveju, jei biodujų jėgainė veiktų visu krūviu ir į objektą vienu metu patektų didžiausi įmanomi transporto srautai, taikomuose teisės aktuose ir higienos normose nustatytos triukšmo, kvapų ir oro teršalų išmetimų į aplinką ribinės vertės gyvenamojoje aplinkoje nebūtų viršijamos.

Biodujų jėgainėje numatyta daug taršos prevencinių ir mažinimo priemonių, kurios leis išvengti ar iki minimumo sumažinti galimą poveikį aplinkinėms teritorijoms ir gyventojams.

„Visas technologinis anaerobinis apdorojimo procesas bus vykdomas uždaruose ir sandariuose įrenginiuose su įrengtomis sandarumo kontrolės sistemomis, betoninės silosinės bus visiškai uždengtos, o visa teritorija, kuria judės transporto priemonės ir kurioje bus vykdomi krovos darbai, bus dengta kieta danga, taip apsaugant gruntinius vandenis ir dirvožemį nuo bet kokios atsitiktinės taršos“, – pabrėžia D. Jurkonis.

Kad būtų sumažintas transporto poveikis, numatyta derinti žaliavų atvežimo ir produkcijos išvežimo srautus, nevažiuoti per tankiai apgyvendintas teritorijas. Taip pat planuojama suprojektuoti oro ir biodujų valymo įrenginius, o vandens naudojimą sumažinti iki minimumo, į procesą pakartotinai po gamybos proceso grąžinant atskirtą skystąją frakciją taip sukuriant uždaro ciklo technologiją.

Panevėžio regiono pasirinkimas

Būsimos jėgainės maksimalus pajėgumas sieks 400 m3/val. biometano.

Pagamintą biometaną „Ekoternum“ numačiusi tiekti į AB Energijos skirstymo operatoriaus perdavimo tinklą. Taip šios dujos liks Panevėžio regiono vartotojui – vietos pramonės arba gamybos įmonėms. Įmonės, pasirinkusios biometaną kaip alternatyvą gamtinėms dujoms, gali gerokai padidinti ir savo konkurencinį pranašumą, naudojant išmetimo emisijas mažinančius CO2 žaliuosius sertifikatus.

„Mums tvarumas ir ekologija yra prioritetas“, – pabrėžia ŽŪB „Ekoternum“ atstovai.

Biometano pirkėjams bus išduodami žalieji sertifikatai, patvirtinantys žaliosios energijos vartojimą ir faktą, jog įmonė realiai prisideda prie į aplinką išmetamo CO2 kiekio mažinimo. Tokie žalieji sertifikatai netolimoje ateityje pramonės ir kitoms taršioms gamybos įmonėms taps privalomi.

„Ekoternum“ sprendimą pasirinkti įgyvendinti projektą Panevėžio regione lėmė šalia esančiame Panevėžio regiono atliekų centro sąvartyne Dvarininkų kaime prieš aštuonerius metus įrengta mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamykla, kuri sėkmingai eksplotuojama, bei sąvartyne įrengta biodujų surinkimo ir energijos gamybos iš biodujų sistema. Dėl to Liūdynės gyvenvietė ir jos apylinkės išsivadavo nuo dešimtmečius sklidusio nemalonaus atviro sąvartyno kvapo, o aplinkinių kaimų gyventojams buvo sukurta apie 40 darbo vietų.

Pasak žemės ūkio bendrovės atstovų, šalia Velželio kaimo įgyvendinus biometano gamybos projektą taip pat būtų sukurta naujų darbo vietų vietiniams gyventojams, o naudą per sumokamus mokesčius pajustų tiek pats regionas (savivaldybė), tiek ūkininkai, galintys naudoti ekologišką kompostą, tiek regiono pramonės ir gamybos įmonės.

The post Į Lietuvą ateinančiai bioenergetikai statomos barikados appeared first on Sekunde.lt.

Nuo planuojamos jėgainės reaktorių iki Šilagalio kultūros centro – 2,2 kilometro, iki artimiausio gyvenamojo namo – kiek daug nei kilometras.

Panevėžio rajono internetinėje svetainėje paskelbtas pranešimas apie šio statinio projektavimo pradžią neteigia, kad jėgainė neskleis kvapų ir triukšmo, nors ir pabrėžiama, kad leistinų normų neviršys.

Netoli Panevėžio aplinkkelio ir Šilagalio kaimo šiuo metu tuščiame privačiame kone dviejų hektarų žemės sklype netolimoje ateityje turėtų rastis galybė pastatų, užtikrinsiančių biodujų gamybą – bendrovės „Engerta“ sumanyta biodujų jėgainė.

Visą straipsnį skaitykite vasario 8 dienos (trečiadienio) „Sekundės“ laikraštyje.

The post Dujomis virsiančios srutos nebus bekvapės appeared first on Sekunde.lt.

Panevėžio rajono tarybos posėdyje meras Povilas Žagunis informavo tarybos narius, kad gauti gyventojų raštai, kuriuose Liūdynės, Velžio, Vyčių, Velželio, Keravos kaimų gyventojai išreiškia nepritarimą biodujų jėgainės statybai Liūdynės kaime. Jie prieštarauja, kad biodujų gamyba būtų vykdoma netoli tankiai apgyvendintų ir sparčiai besiplečiančių jų gyvenviečių.

Nepasitenkinimą planuojama bioreaktoriaus statyba gyventojai išreiškė ir šią savaitę Velžio seniūnijos salėje vykusiame jėgainės statytojos bendrovės „Ekoternum“ projekto pristatyme.
Susitikime su visuomene, kuriame savo iniciatyva dalyvavo ir Panevėžio rajono savivaldybės vadovai, „Ekoternum“ atstovai aiškino, kad planuojama biodujų gamyba aplinkai ir gyvenimo kokybei nekenks. Tačiau jų argumentai gyventojų neįtikino.

Savivaldybės tarybos posėdyje P. Žagunis teigė, kad yra gauti 1 tūkst. 390 statybai prieštaraujančių gyventojų parašai.

Nepritarimą pareiškė Liūdynės kaimo bendruomenė, gyventojų bendruomenė „Velžys“, Velžio seniūnijos senjorų asociacija „Velžynė“, Velžio seniūnijos bendruomenės ir seniūnaitijos, Panevėžio rajono aktyvių šeimų bendruomenė, pavieniai aplinkinių gyvenviečių asmenys.

Meras pakvietė tarybos narius išsakyti savo poziciją.

Visi 23 posėdyje dalyvavę tarybos nariai vienbalsiai pritarė siūlymui, kad Savivaldybės administracija susilaikytų išduoti statybos leidimą, kol nebus gauti visų kitų instancijų statybai vykdyti būtini dokumentai bei gyventojų sutikimas.

The post Biodujų jėgainei Panevėžio rajone – naujos kliūtys appeared first on Sekunde.lt.

Šis mėšlo ir srutų perdirbimo įrenginys iškils nebe pačiame Šilagalyje, o už keleto kilometrų nuo gyvenvietės.

Laimės kaina

Šilagalio gyventojų laimė turi savo kainą. Už tai, kad energiją gaminanti jėgainė pasistūmė toliau nuo kaimo, arčiau Panevėžio aplinkkelio, mokės visi Panevėžio rajono gyventojai.

Rajono vicemeras Antanas Pocius teigė, jog per penkis derybų mėnesius su biodujų jėgainės statytojais pavyko sutarti, kad šie ažiotažą sukėlusį objektą iš Šilagalio patrauks tuo atveju, jei iki naujosios vietos Savivaldybės lėšomis bus atvesta elektros linija bei nutiestas kelias.

„Elektros pajėgumų atvedimas kainuos apie 100 tūkstančių eurų, kelias turbūt irgi bus ne ką pigesnis“, – laukiančias išlaidas skaičiavo A. Pocius.

Anot jo, iš šiųmečio rajono biudžeto numatyta skirti 100 tūkstančių eurų elektros linijai atvesti, o lėšų privažiavimui bus ieškoma jau kitąmet.

„Pagaliau pavyko susitarti, kad jėgainė būtų nukelta. Nuo Šilagalio ji pasistūmės gal tik kokius keturis kilometrus. Bet tai irgi laimėjimas.“

J. Adomavičius

Vicemeras patikino, kad tiek pinigų Savivaldybė skirti gali, tačiau tam dar turi pritarti rajono Taryba. Politikai šį klausimą svarstys jau kovo 31-osios posėdyje.

„Kadangi kolegos politikai nepritarė, kad Šilagalyje būtų statoma biodujų jėgainė, labai tikiuosi, jog sutiks skirti lėšų, kad ji būtų statoma kitoje vietoje. O ta kita vieta – laukas, esantis už degalinės, stovinčios dešinėje aplinkkelio pusėje, važiuojant nuo Rygos ar Šiaulių į Vilniaus ar Kauno pusę“, – aiškino A. Pocius.

Tarpininkai tarp verslo ir gyventojų

Vicemeras pabrėžė, jog biodujų jėgainės nepanorusių šilagaliečių interesus gynusiai Panevėžio rajono savivaldybės atstovų grupei teko atsakomybė būti savotiškais tarpininkais tarp Šilagalio žmonių bei verslininkų.

„Verslas taip pat turi savo interesų, negalima į juos neatsižvelgti“, – teigė A. Pocius.

Pasak jo, Šilagalyje sumaniusi statyti biodujų jėgainę „Engerta“ jau buvo atlikusi nemažai jai kainavusių projektinių darbų. Tad keliamas reikalavimas rinktis kitą vietą rėmėsi ir į jų išleistus pinigus, ir į tas lėšas, kurių dar prireiks rengiant naujus projektus.

„Šilagalyje yra ir elektra, ir visa kita infrastruktūra. O toje vietoje, kuri dabar numatyta jėgainei, plyti laukas. Logiška, kad jos statytojai pareikalavo į tą lauką atvesti elektros liniją bei nutiesti keliuką. Pažadėjome tą padaryti“, – aiškino A. Pocius.

Paprašius patikslinti, kieno žemė tas tuščias laukas, kaip ir Šilagalio gyventojų bendruomenės pirmininkas, taip ir vicemeras paaiškino sklypo priklausomybės nesitikslinęs.

„Tai arba žemės ūkio bendrovės, arba jos pirmininko žemė, manau, šiuo atveju nėra tai labai svarbu“, – sakė A. Pocius.

Kaimas sukilo

Apie verslo planus Šilagalyje, šalia kaime esančių karvių fermų, statyti biodujų jėgainę, vietiniai gyventojai sužinojo pernai lapkritį. Žinią apie jėgainę, karvių srutas paversiančią energija, paviešinus „Sekundei“, naujiena sukėlė šoką ir Šilagalyje, ir aplinkiniuose kaimuose.

Nepanorę gyventi šalia srutų bei įvairiausių kitų maistinių atliekų, kurias planuota vežti perdirbti į Šilagalį, įrenginio, gyventojai ėmė rengti protesto akcijas, atakavo rajono valdžią reikalaudami uždrausti statybas. Šilagaliečiai baiminosi ir dėl smarvės, kuri gali pasklisti iš srutų perdirbimo įrenginio, ir dėl to, kad kaime padidės automobilių srautas, sumenks jų turimo nekilnojamojo turto vertė, o ir apskritai gyvenimas taps varganas.

„Nenorime š… perdirbimo įmonės, nenorime tapti Šūdagaliu“, – tokius plakatus piešė protestuojantys žmonės.

Jie rinko parašus ir visoms įmanomoms institucijoms siuntė prašymus neleisti kaime statyti jėgainės.

Nedidelis, bet laimėjimas

„Pagaliau pavyko susitarti, kad jėgainė būtų nukelta. Nuo Šilagalio ji pasistūmės gal tik kokius keturis kilometrus. Bet tai irgi laimėjimas, bent jau kaime jos neturėsime“, – patvirtino Šilagalio gyventojų bendruomenės pirmininkas Jonas Adomavičius.

Anot jo, derantis, kad Šilagalys neturėtų srutų perdirbimo įrenginio, didžiausią darbą nuveikė Panevėžio rajono savivaldybės vadovai drauge su administracijos specialistais.

Jam, bendruomenės pirmininkui, teko gauti gyventojų sutikimą, kad įrenginys būtų statomas išsiderėtoje vietoje, ir pasirašyti ant sutarties, kurią sudarė jėgainės statytojai su Savivaldybe.

J. Adomavičiaus žiniomis, jėgainė iškils privačiame sklype, priklausančiame arba žemės ūkio bendrovei „Šilagalis“, arba jos vadovui Gražvydui Stankevičiui.

„Nesiaiškinau tos žemės priklausomybės, žinau, kad ji – ne valstybinė“, – sakė bendruomenės vadovas.

Į klausimą, ar nutarus Šilagalyje nebestatyti srutų perdirbimo įmonės, šiame kaime esančios fermos gyvuos ir toliau, J. Adomavičius patikino, jog dėl fermų kalbos nebuvo, tad jos greičiausiai liks. Anot jo, kai kaimynystėje bus pastatyta srutų perdirbimo įmonė, per Šilagalį srutos vis tiek bus vežiojamos.

„Dabar jos vežamos tręšti laukus, paskui bus vežamos į jėgainę“, – mano J. Adomavičius.

Turės nuostolių

Biodujų jėgainės statytoja – bendrovė „Engerta“ tvirtina, jog tai, kad tenka rinktis kitą vietą, kainuos nemažai ir pinigų, ir papildomo darbo, ir laiko sąnaudų.

„Planavome pirmąją jėgainę pastatyti ir pradėti eksploatuoti jau šiemet. Dabar eksploataciją pradėti galėsime geriausiu atveju 2023 metais“, – teigia „Engerta“ vadovas Vytautas Keršys.

Jis su „Sekunde“ sutiko bendrauti raštu.

Gautame atsakyme paaiškinta, kad kompromisas, į kurį leidosi „Engerta“, biometano jėgainės statybas nukelia mažiausiai metus į priekį. Tiek laiko reikėjo gauti dalį leidimų statyboms Šilagalyje, tiek pat laiko truks ir leidimų gavimas statyti ją už keturių kilometrų nuo planuotos vietos. Ankstesnės reikiamos dokumentacijos sutvarkymas statytojams kainavo daugiau nei 200 tūkstančių eurų.

V. Keršys apgailestavo, jog dabar ne tik reikės išleisti tiek pat lėšų, bet taip pat visus darbus pradėti „nuo balto lapo ir plyno lauko“.

Jo žiniomis, kol vyko derybos su Panevėžio rajono savivaldybe, Lietuvoje nepastatyta kita tokia jėgainė.

V. Keršys teigė apgailestaujantis, kad dėl šių statybų, jo žodžiais, gyventojų emocijos paėmė viršų ir jokie racionalūs argumentai, kad Šilagalyje pastačius jėgainę gerokai sumažės tarša ir fermos skleidžiami kvapai, nebuvo išgirsti.

„Džiaugiamės, kad bent iš dalies padėjus emocijas į šalį, pavyko rasti visiems tinkamą kompromisą – radome kitą sklypą prie Panevėžio aplinkkelio pačiame Šilagalio kaimo pakraštyje, o Savivaldybė pažadėjo padėti, kad projektas būtų įgyvendintas“, – pabrėžė direktorius.

The post Biojėgainei rado kitą vietą appeared first on Sekunde.lt.

Šis mėšlo ir srutų perdirbimo įrenginys iškils nebe pačiame Šilagalyje, o už keleto kilometrų nuo gyvenvietės.

Šilagalio gyventojų laimė turi savo kainą. Už tai, kad energiją gaminanti jėgainė pasistūmė toliau nuo kaimo, arčiau Panevėžio aplinkkelio, mokės visi Panevėžio rajono gyventojai.

Rajono vicemeras Antanas Pocius teigė, jog per penkis derybų mėnesius su biodujų jėgainės statytojais pavyko sutarti, kad šie ažiotažą sukėlusį objektą iš Šilagalio patrauks tuo atveju, jei iki naujosios vietos Savivaldybės lėšomis bus atvesta elektros linija bei nutiestas kelias.

„Elektros pajėgumų atvedimas kainuos apie 100 tūkstančių eurų, kelias turbūt irgi bus ne ką pigesnis“, – laukiančias išlaidas skaičiavo A. Pocius.

Anot jo, iš šiųmečio rajono biudžeto numatyta skirti 100 tūkstančių eurų elektros linijai atvesti, o lėšų privažiavimui bus ieškoma jau kitąmet.

Vicemeras patikino, kad tiek pinigų Savivaldybė skirti gali, tačiau tam dar turi pritarti rajono Taryba. Politikai šį klausimą svarstys jau kovo 31-osios posėdyje.

Visą straipsnį skaitykite kovo 24 dienos (ketvirtadienio) „Sekundės“ laikraštyje.

The post Biojėgainei rado kitą vietą appeared first on Sekunde.lt.

Gyventojai sukilo

Su didžiule ironija, nuoskauda, juntamu pažeminimu, skausmu širdyje ir net ašaromis akyse šilagaliečiai save ir vienas kitą jau pradėjo vadinti būsimais šūdaliečiais. Bet kol taip sakoma apie save – ne taip labai skaudu ir baisu. Kaimas išsigandęs, kad netrukus tuo negražiu žodžiu juos pradės vadinti iš pradžių Panevėžio rajonas, o paskui – ir visa Lietuva.

„Ir kaip nevadins. Pas mus numatyta vežti perdirbti visokias atliekas iš pačių įvairiausių Lietuvos vietų. Žodžiu, tapsime Lietuvos sąvartynu, turėsime dujų iš atliekų gamybos įmonę ir garsėsime ja“, – piktinosi Šilagalyje gyvenantis turto vertintojas bei teismo ekspertas Jonas Akelis.

Jis neabejoja, kad iškilus tokiam objektui, Šilagalyje neabejotinai kris nekilnojamojo turto vertė, gyventojai patirs ir ekonominę, ir didžiulę moralinę žalą, kuri neabejotinai atsilieps ne vieno jų sveikatai. Sveikata sušlubuos vien nuo dabar patiriamo streso.

Į kovą prieš būsimą biometano gamyklą kyla ne tik Šilagalys. Prie jo jungiasi ir kaimyniniai Pažagienių, Kabelių kaimai.

„Pastačius tokią jėgainę, apie kokią išgirdome, galima statyti kryžių mūsų kaimams. Kokia gi jauna šeima norės keltis gyventi į vietą, kur perdirbamas mėšlas? Kas tik galės,

bėgs kuo toliau. Panevėžio rajono, o drauge ir miesto plėtrai į pietinę pusę – galas“, – neabejoja vienos iš Pažagienių kaimo bendruomenės pirmininkė Dangyra Meškinienė.

Kad visomis jėgomis stengsis sustabdyti biodujų jėgainės statybas, patikino ir Kabelių kaimo

bendruomenės pirmininkė Daiva Mulevičienė.

Lygina su kalėjimu

„Ta biodujų jėgainė – kaip Lukiškių kalėjimas Vilniaus centre. Ir kalėjimas, ir jėgainė reikalingi, bet nei vienas, nei kitas neatitinka šiuolaikinių kriterijų. Kalėjimas pastatytas, o jėgainę norima statyti ne vietoje – gyvenvietės centre. Tai suvokdama valdžia kalėjimą iš Vilniaus centro iškėlė, o srutų perdirbimo jėgainę mūsų Šilagalio centre statys“, – baisėjosi šilagališkis J. Akelis.

Šilagalio bendruomenės vardu jau surašytas kreipimasis į Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrą, per kurią skiriamos ES lėšos biojėgainių statyboms, bei į Seimo kanceliariją. Panevėžio rajono kelių kaimų gyventojai kategoriška reikalauja neskirti ES finansavimo tokiai statybai.

Rašte žmonės piktinasi, kad biodujų jėgainę, planuojamą pastatyti Šilagalyje, netoli esamų karvių fermų, daugelis sužinojo ne iš potencialių jos statytojų, o iš Panevėžio dienraščio „Sekundė“. Tai, kad bendruomenei nebuvo pranešta apie būsimas statybas, žmonės vertina kaip nepagarbą jiems, o drauge įžvelgia netgi klastą norint nuslėpti tiesą.

„Šilagalio“ žemės ūkio bendrovės pirmininkas, kurio žemėje ir statoma jėgainė, pats užaugęs Šilagalyje, o kad nors kam būtų prasitaręs dėl būsimų statybų“, – piktinosi J. Akelis.

Dėl to, kad apie būsimas statybas kaimas nebuvo informuotas, J. Akeliui, o ir kitiems gyventojams, skverbiasi mintis, kad šis žaidimas nešvarus.

„Esame įsitikinę, kad teiginys, jog toji jėgainė perdirbs mūsų kaime esančių fermų srutas, – tik priedanga europiniams pinigams gauti. Vėliau srutos, maisto atliekos, o ir kitoks sąvartynų turinys pas mus bus vežami iš visos Lietuvos“, – įsitikinęs J. Akelis.

Šie argumentai taip pat surašyti europinių pinigų skirstytojams bei parlamentarams skirtame rašte.

Be to, gyventojai neabejoja, kad pradvokusios, srutomis aptekusios jų kaimo fermos, kaip neatitinkančios šiandienos reikalavimų, ilgai nebegyvuos, liks uždarytos. Tačiau šalia jų pastatyta dujų jėgainė plėsis, aptarnaus Lietuvą, perdirbs šalies fermų mėšlą.

„O mums lieka sprogimo, gaisro, toksiškų medžiagų patekimo į aplinką rizika“, – konstatuoja J. Akelis.

Kaimai kyla

Visa tai, ką išdėstė rašte, šilagališkiai praėjusią savaitę išrėžė ir susirinkime, kuriame dalyvavo jėgainės statytojai, taip pat Panevėžio rajono savivaldybės atstovai.

J. Akelis pabrėžė, kad atvykusieji, įrodinėdami biodujų jėgainės naudą, nurodė, kad ne Šilagalyje, o kitoje vietoje – netoli Kabelių bus kasamos savotiškos duobės, dambos, ir jose bus laikomos srutų į dujas perdirbimo procese atsirandančios gamybos atliekos. Į tokią naujieną audringai sureagavo tų vietovių žmonės, taip pat nenorintys pašonėje turėti tokių atliekų duobių. Prieš rengiant raštus seimūnams ir pinigų skirstytojams Šilagalio delegacija aplankė Panevėžio rajono valdžią.

„Tiesą sakant, nieko paguodžiančio iš jų neišgirdome. Vicemeras Antanas Pocius sakė, kad pats nenorėtų gyventi šalia tokios dujų išgavimo įmonės, o kita vertus, paaiškino, jei statoma jėgainė atitiks keliamus reikalavimus, niekas negalės uždrausti jos statybų, tai būtų neteisiška teisinėje valstybėje”, – kalbėjo J. Akelis.

Kad ne tik šilagališkiai, bet ir Pažagienių kaimas nenori už kelių kilometrų nuo savo namų turėti srutų bei kitokių atliekų perdirbimo įmonės, patvirtino Pažagienių kaimo bendruomenės „Savas“ pirmininkė Dangyra Meškinienė.

„Pikta ir dėl to, kad slapta norėjo pastatyti tą monstrą, žmonių neinformavę. O ką reiškia srutos – žinome, jomis tręšia mūsų laukus, kurie patręšti košmariškai smirdi. Tad nereikia meluoti, kad kvapo neskleis perdirbamos srutos. Skleis dar ir kaip!“ – neabejojo D. Meškinienė.

Bendruomenės pirmininkė teigė girdėjusi ir apie planuojamus srutų perdirbimo rezervuarus netoli Kabelių. Ji atkreipė dėmesį, kad biodujų jėgainės statybomis turėtų susirūpinti ir panevėžiečiai.

„Jie turėtų atsiminti, kaip gana neseniai smirdėdavo Savitiškio sąvartynas. Jį panaikino, nosį riečiantys ir vemti verčiantys kvapai iš tos pusės nebesklinda. Bet kas gali užtikrinti, kad jie nesklis iš kitos pusės – Šilagalio ar Kabelių?” – teigė D. Meškinienė. Nerimo neslėpė ir Kabelių bendruomenės pirmininkė Daiva Mulevičienė. Anot jos, kabeliškiai taip pat rinks parašus protestuodami prieš biodujų jėgainės Šilagalyje statybas.

Investuotojai: bijoti nėra pagrindo

Pasak jėgainės projektą įgyvendinančios bendrovės „Engerta“ vadovo Vytauto Keršio, šis modernus atsinaujinančios ES Žaliojo kurso energetikos projektas Lietuvoje yra visiškai nepelnytai bandomas nuspalvinti kuo juodesne spalva, nors tam nėra jokio pagrindo.

„Biodujų jėgainių Lietuvoje jau skaičiuojama dešimtimis, tik, skirtingai nuo jų, šioje jėgainėje biodujos nebus deginamos, o bus išvalytos ir atiduotos į dujotiekį. Planuojame pastatyti modernią, saugią, naujausių technologijų jėgainę, kuri praktiškai neturės jokių gamybos proceso atliekų – dabar žemės ūkio bendrovės atvirai laikomos ir blogą kvapą skleidžiančios žemės ūkio atliekos virs bekvapėmis dujomis, kurios bus čia pat tiekiamos į ESO dujotiekį, virš kurio ir dabar gyvena šilagaliečiai ir kuris jokios grėsmės jiems iki šiol nekėlė. Žinoma, suprantame gyventojų nuogąstavimus ir emocijas“, – aiškino V. Keršys.

Jo teigimu, biometano jėgainė, priešingai bandomai formuoti nuomonei, išspręs dabar aplinkinius gyventojus kamuojančių blogų kvapų, sklindančių iš žemės ūkio bendrovės, problemą, nes kvapų beveik nebeliks, bet situaciją bandoma piešti sutirštintomis spalvomis, net susidaro įspūdis, kad jėgainės statytojų argumentų tiesiog nenorima girdėti.

„Prieš planuodami investicijas, be jokios abejonės, atlikome detalią poveikio aplinkai studiją ir kitus būtinus tyrimus, išlaikėme visus būtinus sanitarinius atstumus, atsižvelgėme į visus aplinkosaugos reikalavimus. Į visas studijas ir projekto rengimą jau esame investavę apie 100 tūkst. Eur, preciziškai laikomės visų įstatymų, numatytų viešinimo procedūrų, veikiame skaidriai, informavome rajono Savivaldybę, kuri paskyrė viešų klausymų laiką, jau iki svarstymo susitikome su gyventojais, atsakėme į visus jų klausimus“, – sako V. Keršys.

Statytojų atstovas tikina, jog jokios grėsmės aplinkinių gyventojų saugumui nėra: biometano jėgainėje gyvulių mėšlas virs žaliava dujomis, o likusi biomasės dalis virs substratu, laikomu aukštos kokybės ir daug azoto turinčia trąša pasėliams, jis bus laikomas visus aplinkosaugos reikalavimus atitinkančiose saugyklose.

„Tikimės, kad gyvename teisinėje valstybėje, kurioje girdimas ir investuotojų balsas, juo labiau kad ketiname pastatyti jėgainę, kuri, atmetus visas dabar tvyrančias emocijas, smarkiai sumažins taršą blogais kvapais gyvenvietėje“, – teigė V. Keršys.

The post Prieš srutų perdirbėjus – protesto banga appeared first on Sekunde.lt.