Premjerės teigimu, šiemet planuojama pateikti Seimui svarstyti viešojo administravimo pertvarką numatančias pataisas, bus siūlomi su sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma susiję projektai. Vyriausybė žada, jog svarbiu jos prioritetu liks spartaus kainų didėjimo padarinių švelninimas.

I. Šimonytės teigimu, pernai Lietuvos ekonomika augo sparčiai, gerėjo darbo rinkos rodikliai, tačiau dėl COVID-19 pandemijos registruotas gyventojų sumažėjimas ir padidėję neteisėtos imigracijos srautai.

Ataskaitoje nurodoma, kad 2021 metais bendrasis vidaus produktas siekė 55,3 mlrd. eurų to meto kainomis.

„Parama verslui padėjo stipriai sušvelninti neigiamą COVID-19 poveikį ekonomikos augimui. Daugiau nei trečdalis įmonių gavo nukentėjusiesiems nuo COVID-19 skirtą valstybės paramą“, – rašoma ataskaitoje.

Pirminiais duomenimis, palyginti su 2020 metais, prekių eksportas padidėjo 20,5 proc., importas – 29,5 procento. Tačiau pernai užfiksuota didžiausia metinė infliacija per pastaruosius penkerius metus − 10,7 procento.

Anot ataskaitos, labiausiai – 26,2 proc. – didėjo su būstu susijusių prekių ir paslaugų, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos, transporto prekių ir paslaugų kilo 17,8 proc., maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų – 11,5 proc., beveik 60 proc. augo šilumos energijos kainos.

Per metus šalyje gyventojų sumažėjo 15,8 tūkst., arba 0,6 procento. Nurodoma, kad tai lėmė neigiama natūrali kaita, ypač padidėjęs mirtingumas, kurį nemaža dalimi sąlygojo ir COVID-19. Emigravo 28,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 22,7 proc. daugiau negu užpernai.

The post Seime – Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaita appeared first on Sekunde.lt.

„Šalyje per pastaruosius ketverius metus kilo 41,6 tūkst. gaisrų, juose žuvo 354 asmenys, sunaikinta ir sugadinta daugiau nei 200 tūkst. kv. m gyvenamojo ir negyvenamojo ploto. Lietuva pagal 100 tūkst. gyventojų tenkantį žuvusių žmonių skaičių užima 3 vietą tarp 46 pasaulio valstybių“, – rašoma ataskaitoje.

Anot auditą atlikusios institucijos, Lietuvoje iš viso dirba 5,5 tūkst. ugniagesių, pusė jų – savivaldybių priešgaisrinių pajėgose. Pastariesiems ugniagesiams nustatyti mažesni reikalavimai pasirengimui, sveikatai, aprūpinimui technika ir apsaugos priemonėmis, jiems pavesta atlikti tik pirminius gelbėjimo darbus, tačiau, pasak Valstybės kontrolės, faktiškai jie atlieka ir kitus darbus, kuriems nėra tinkamai aprūpinti.

Išvadose nurodoma, kad valstybės mastu nėra vertinama kiek ir kokių ugniagesių komandų reikia suformuoti, problemų kyla ir dėl to, kad nedetalizuojama, kas yra pirminiai gelbėjimo darbai ir kokios iš tiesų yra savivaldybių ugniagesių darbo apimtys.

Ataskaitoje pažymima, kad 2019 ir 2020 metais 147 iš 360 – 41 proc. – komandų budinčiose pamainose buvo mažiau ugniagesių, negu nustatyta.

Taip pat nustatyta, kad 47 proc. atvejų, kai pirmosios į gaisravietę atvyko savivaldybių priešgaisrinių tarnybų komandos, budinčioje pamainoje buvo tik po vieną ugniagesį.

„Budinčiose pamainose trūksta ugniagesių, bet 2017–2019 m. daugiau nei du trečdaliai savanorių ugniagesių nebuvo pasitelkti gaisrams gesinti. Nesuformavus pakankamų žmogiškųjų išteklių gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbams atlikti, ne visuomet užtikrinama nuolatinė priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengtis“, – rašoma audito ataskaitoje.

Pasak Valstybės kontrolės, valstybinėms priešgaisrinėms pajėgoms trūksta 38 proc. gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos bei įrangos, savivaldybių pajėgoms – 29 procentų. Tokios dalies technikos reikėtų tam, kad ugniagesių pajėgos atitiktų bent minimalius reikalavimus.

Pabrėžiama, kad keturi penktadaliai valstybinių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir ketvirtadalis savivaldybių turimų automobilių cisternų turi ne visą reikiamą įrangą. Taip pat nustatyta, kad didelė dalis technikos yra sena – valstybinėse pajėgose per 40 proc. technikos skaičiuoja jau daugiau nei 15 metų, savivaldybių pajėgose – daugiau kaip du trečdaliai visos technikos yra senesnė nei 20 metų.

Auditoriai be kita ko įvertino ir ugniagesių reagavimo į pranešimus laiką bei nustatė, kad jis ne visada atitinka standartus.

Anot VK, Bendrasis pagalbos centras daugiau kaip trečdalį pranešimų ugniagesiams perdavė vidutiniškai dvigubai viršijant nustatytą maksimalų dviejų minučių laiko tarpą, o ugniagesiai daugiau nei 37 procentuose atvejų į įvykio vietą atvyko vėliau, nei nustatyta – mieste turėtų būti atvykstama per 8 minutes, kaime – per 18 minučių.

„Trijose (iš 10) apskrityse miesto gyvenamosiose vietovėse ir vienoje apskrityje kaimo gyvenamojoje vietovėje nebuvo pasiektas numatytas rodiklis, kad ne mažiau nei 80 proc. atvejų priešgaisrinės pajėgos atvyktų neviršydamos nustatyto maksimalaus laiko“, – konstatuojama ataskaitoje.

Valstybės kontrolės teigimu, būtina tobulinti gaisrų prevenciją: didinti koordinatoriaus vaidmenį, apibrėžti institucijų, vykdančių gaisrų prevenciją, funkcijas.

Taip pat manoma, kad reikėtų griežtinti atsakomybę už saugos reikalavimų pažeidimus, nes dabar skiriamos baudos neskatina jų pašalinti ir neatgraso nuo pažeidimų pasikartojimo – audito metu nustatyta, kad nors įstatymais leidžiama skirti baudą iki 600 eurų, vidutiniškai jos siekia tik 18 eurų.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, audito išvados nėra netikėtos, jos parodo, kad sistemai reikalingi esminiai pokyčiai.

„Valstybės kontrolės išvados nėra netikėtos, jos pateiktos laiku. Kasmet didėjant priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo sistemos finansavimui, turėtų gerėti ir jai pavestų funkcijų užtikrinimas bei veiklos kokybė. Akivaizdu, kad priešgaisrinių pajėgų sistemai būtini esminiai pokyčiai“, – ministerijos pranešime cituojama ji.

VRM taip pat pažymėjo, kad A. Bilotaitė vasario mėnesį pavedė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovybei paruošti pokyčių, kuriais būtų tobulinama veikla, gaires.

„Ugniagesiai gelbėtojai turi didžiausią visuomenės pasitikėjimą, tad iš esmės esame įpareigoti užtikrinti, kad šis pasitikėjimas būtų pateisintas ir užtikrinant veiklos efektyvumą. Minimo audito rezultatai – tinkamas startas ir tvirta atrama ieškant pačių geriausių sprendimų“, – teigė ministrė.

Ministerija taip pat pabrėžė šiuo metu atliekanti visos vidaus reikalų sistemos strateginio planavimo ir lėšų panaudojimo auditą, o pavaldžiose įstaigose – darbuotojų darbo sąlygų auditą.

The post Trūksta budinčių ugniagesių, jų aprūpinimas neatitinka minimalių reikalavimų appeared first on Sekunde.lt.

Daugiausia pinigų skirta automobilių remontui ir priežiūrai. Seimo narys Petras Gražulis nurodė tam tikslui išleidęs praktiškai visas parlamentines lėšas: 10,5 tūkst. eurų.

Išleido daugiau nei pernai

2019 metais Seimo nariai parlamentinei veiklai turėjo daugiau lėšų nei užpernai. Praėjusiais metais vienas politikas daugiausia galėjo išleisti 11 tūkst. 960 eurų, 2018 metais – 10 tūkst. 757 eurus.

Kaip rodo ataskaita, praėjusiais metais faktiškai išleista 134 tūkst. eurų daugiau nei 2018-aisiais.

Didžioji dalis Seimo narių panaudojo per 11 tūkst. eurų. Tik trys parlamentarai – konservatoriai Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė bei „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas – parlamentinei veiklai neišleido nė cento.

Premjeras Saulius Skvernelis išleido per 6 tūkst. eurų, daugumą pinigų skirdamas suvenyrams ir knygoms.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis panaudojo 1 tūkst. 774 eurus. Beveik visą sumą jis skyrė viešosios informacijos rengėjų paslaugoms apmokėti.

Kiekvieną mėnesį Seimo nariams skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla.

Parlamento vadovo patarėjos Karolinos Frolovienės teigimu, V. Pranckietis iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų apmokėjo šventinių vaizdo sveikinimų, kvietimo į referendumą gamybą. Taip pat prisidėjo prie socialinės iniciatyvos „Pasibelsk“ sklaidos išlaidų, nes yra šios iniciatyvos globėjas.

Informacijai viešinti

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis per metus panaudojo 3 tūkst. 254 eurus. Beveik pusę šios sumos jis taip pat skyrė viešosios informacijos rengėjų paslaugoms padengti.

Didžiausias sumas viešosios informacijos rengėjams sumokėjo buvęs „tvarkietis“ Juozas Imbrasas ir „valstietis“ Tomas Tomilinas – atitinkamai 6 tūkst. 181 bei 5 tūkst. 552 eurus.

T. Tomilino aiškinimu, tiek kainavo jo straipsnių publikavimas žiniasklaidoje, reklama socialiniame tinkle „Facebook“.

Vienų brangesni nei kitų

Kaip ir kasmet, brangiausiai parlamentarams atsiėjo jų automobilių priežiūra, eksploatavimas bei remontas.

Šiuo atveju išsiskyrė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis P. Gražulis, jis automobiliui išleido per 10 tūkst. eurų. Tai yra praktiškai visas parlamentinei veiklai numatytas lėšas.

Parlamentaras nepanoro BNS išsamiau paaiškinti šių išlaidų. „Klauskit konservatorių“, – replikavo jis, išgirdęs klausimą.

Daugiau kaip po 8 tūkst. eurų mašinos eksploatavimas atsiėjo ir „valstietei“ Aušrinei Norkienei bei Mišrios Seimo narių grupės nariui Vytautui Kamblevičiui. Tuo metu daliai parlamentarų automobilių priežiūrai užteko dvigubai ir trigubai mažesnių sumų.

Nuo teisinės pagalbos iki suvenyrų

Nemažai pinigų parlamentarai pernai išleido ir suvenyrams. Pavyzdžiui, „valstietė“ Aušra Papirtienė tam skyrė per 5 tūkst. eurų, jos kolega Gediminas Vasiliauskas ir „socialdarbiečių“ frakcijos narys Antanas Vinkus – po 4,8 tūkst. eurų, „darbietis“ Valentinas Bukauskas – 4,7 tūkst. eurų.

Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas 3,7 tūkst. eurų sumokėjo už teisinės pagalbos paslaugas. Politikas BNS tvirtino, kad tiek jam kainavo advokato paslaugos bylinėjantis su koncernu „MG Baltic“.

Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė daugiau kaip pusę parlamentinių lėšų – 6,3 tūkst. – skyrė Seimo nario ataskaitos spausdinimui ir platinimui. Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Vanda Kravčioniok viena iš nedaugelio parlamentarų, nemažą sumą – 4,2 tūkst. eurų – išleidusi Seimo nario biuro nuomai.

Daugiau negu po trečdalį parlamentinių lėšų „socialdarbietis“ Petras Čimbaras ir konservatorius Mykolas Majauskas atseikėjo už pašto prekes ir paslaugas. M. Majausko teigimu, daugiau negu 4 tūkst. eurų jam kainavo Seimo nario ataskaitos platinimas rinkėjams.

Dažnai į komandiruotes vykstantys Seimo nariai konservatorius Emanuelis Zingeris ir „valstietis“ Egidijus Vareikis po kelis tūkstančius eurų išleido už apgyvendinimo paslaugas užsienyje.

Kiekvieną mėnesį Seimo nariams skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla. Už šias lėšas galima nuomoti biurą, kompiuterinę techniką, pirkti kanceliarinių prekių, gėlių, suvenyrų, knygų, sumokėti už automobilio remontą, draudimą, pašto, telekomunikacijos, interneto, viešosios informacijos rengėjų paslaugas, išleisti Seimo nario veiklos ataskaitas ir panašiai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

The post Seimūnų išlaidos – beveik pusantro milijono appeared first on Sekunde.lt.

Lietuvos makroekonominių rodiklių padangėje skaisčiai šviečia saulė. 2017 m. ekonomikos augimas pasiekė seniai matytas aukštumas, nedarbas sumažėjo iki rekordinio lygio, eksportas auga visiškai pamiršęs nesenus nuopuolius, o atlyginimai lipa jam ant kulnų, valstybės biudžetas perteklinis, o skola juda mažėjimo link. Atrodo – ar gali būti geriau?

Vis dėlto vertindami ekonominę situaciją negalime pamiršti socialinių rodiklių. Ir čia atplaukia debesys, temdantys šviesią Lietuvos ekonomikos padangę. Pirma, lėtai mažėjantis skurdas ir socialinė atskirtis. Žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, jau yra 871 tūkst. arba 30 proc. Lietuvos gyventojų, ir šis rodiklis vienas blogiausių ES.

Prasčiausia pagyvenusių žmonių, neįgaliųjų, bedarbių ir vienišų tėvų padėtis. Nelygybė kiek sumažėjo, bet vis dar esame ES uodegoje. Darbo užmokestis ir infliacija didėjo sparčiai, o neturtingiausių gyventojų pajamos augo kur kas lėčiau. Tad nenuostabu, kad ne visi gyventojai mato gerėjančią ekonominę padėtį. Juk ne veltui lietuvių liaudies išmintis byloja, jog vargstančiam žmogui ir saulė juoda.

Tokia situacija yra riboto mokesčių sistemos progresyvumo, didelio žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo skirtumo ir neadekvačios išmokų sistemos padarinys. Bendros išlaidos socialinei apsaugai, palyginti su kitomis ES šalimis, mažos, nes nedidelės mokestinės pajamos riboja finansinius išteklius, kurie galėtų būti skirti tvaresnėms reformoms.

Reikia pripažinti, kad šių metų pradžioje imtasi žingsnių socialinei padėčiai gerinti: padidintas neapmokestinamųjų pajamų dydis, pirmą kartą nuo 2008 m. padidintas mėnesinis valstybės remiamų pajamų dydis. Ekonominės projekcijos rodo teigiamą šių pakeitimų poveikį, tačiau problemos mastas reikalauja papildomų veiksmų.

Laikas tvarkytis – puikus. Gera ekonomikos, kartu ir valstybės biudžeto padėtis leidžia rasti papildomų lėšų socialinei sričiai. Ne tik socialinei, bet ir kitoms, jau seniai laukiančioms reformų. Juk geri ekonominiai rodikliai nereiškia, kad mūsų valstybėje viskas yra gerai. Lietuva, kurios ekonomika maža ir atvira, puikiai pasinaudoja ekonominiu pakilimu visoje Europoje ir pasaulyje. Tačiau įsisenėjusios demografijos ir emigracijos problemos lemia mažėjančią darbingo amžiaus gyventojų dalį, ir tai kabo virš šalies ekonomikos kaip Damoklo kardas.

Vis dažniau girdime, kad statistiniai duomenys rodo didėjančią reemigraciją, ir jais norisi tikėti. Tačiau kol kas anksti daryti išvadas apie ilgalaikių Lietuvos demografijos tendencijų pasikeitimus. Tikėkis geriausio, ruoškis blogiausiam.

Didėjantis produktyvumas ir investicijos yra veiksniai, padedantys ekonomikai neįklimpti problemose, kurias kelia mažėjanti darbingo amžiaus gyventojų dalis: darbuotojų trūkumas, augančios darbo sąnaudos ir per didelės infrastruktūros išlaikymas.

Pastaruosius dešimt metų Lietuvoje sparčiai auga žiniomis grindžiamos biotechnologijų, lazerių gamybos, mechatronikos ir informacinių technologijų šakos, matome proveržį „Fintech“ srityje, formuojasi patraukli startuolių ekosistema. Šių sektorių įmonių produktyvumas paprastai labai aukštas, jų konkurencingumą mažai veikia augantys atlyginimai ir didėjančios darbo sąnaudos, bet jos labai priklausomos nuo kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos. Ir čia atsiremiame į būtinybę imtis švietimo sistemos reformų, kurios leistų užtikrinti kokybišką išsilavinimą. Reformų, kurios neapsiribotų vien universitetų tinklo efektyvinimu, bet gerintų ir vidurinio mokslo rezultatus, didintų mokytojo profesijos patrauklumą, labiau įtrauktų jaunimą į profesinį mokymą, o vaikus – į ikimokyklinį ugdymą.

Ieškodami didesnių pajamų resursų taip pat pastebime, kad kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas įvardijamas kaip viena didžiausių kliūčių verslo investicijoms. Tad švietimo sistemos reforma galėtų ne tik paspartinti produktyvumo augimą, bet ir padidintų investicijas.

Lietuvos inovacijų diegimo rezultatai tebėra silpni. Šalies investicijos į jas siekė 0,74 proc. bendrojo vidaus produkto, o ES vidurkis yra 2 proc.

Kitas aspektas, taip pat tiesiogiai veikiantis produktyvumą ir investicijas, yra inovacijų politika. Lietuvoje jų diegimo rezultatai tebėra silpni. Šalies investicijos į inovacijas siekė 0,74 proc. bendrojo vidaus produkto, o ES vidurkis yra 2 proc. Net ir tokių nedidelių išlaidų efektyvumas mažas, nes įmonės ir universitetai ar mokslinių tyrimų centrai bendradarbiauja vis dar nedaug. Plika akimi matome, kad inovacijų politika yra fragmentiška ir nepakankamai koordinuojama.

Tad saulė Lietuvos ekonomikoje aukštyn – darbų struktūrinėse reformose daugyn.

Marius Vaščega yra Europos Komisijos ekonominės politikos pareigūnas Lietuvoje

The post Saulė šviečia, bet šildo menkai appeared first on Sekunde.lt.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato viršininkas Vidas Sabonis pristatė 2017 metų pradžioje pakeistą komisariato struktūrą, miesto ir rajono teritorijų paskirstymą, atsakingus pareigūnus. Aptarė kriminogeninę padėtį Panevėžio mieste ir rajone, analizavo dažniausias nusikalstamas veikas ir jų ištyrimą. Įvardijo šių metų užduotis ir prioritetines kryptis.

2017 m. Panevėžio mieste registruota 2 017 nusikalstamų veikų (2016 m. – 2005), ištirtos 1 123, arba 55,7 proc. (2016 m. ištirtos 1 008, arba 50,3 proc.), 2017 m. registruota 10 sunkių ir labai sunkių nusikaltimų (ištirti 27, arba 270 proc.). 2017 m. surašyta 2 671 administracinio nusižengimo protokolas.

Panevėžio mieste ir rajone prie policijos veiklos prisideda 57 policijos rėmėjai (31 iš jų jaunieji policijos rėmėjai). 2017 m. policijos rėmėjai dirbo 1 065 valandas. Saugių kaimynysčių grupių, palyginti su 2016 metais, tiek pat: 2017 m. iš viso veikė 139 saugios kaimynystės grupės: 48 Panevėžio mieste ir 91 rajone (2016 m. iš viso veikė 139 saugios kaimynystės grupės, iš jų 52 mieste ir 87 rajone).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos vadas E. Raila aptarė Patrulių kuopos pareigūnų veiklą, paskirtį ir uždavinius. Paaiškino reagavimo į gautus pranešimus lygius, svarbumą bei vykdymą. Akcentavo, kad ne tik užtikrino viešąją tvarką, užkardė nusikaltimus, bet ir beveik 2 000 kartų suteikė socialinę pagalbą gyventojams.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas V. Mačėnas aptarė avaringumo situaciją mieste, analizavo eismo įvykių su žuvusiaisiais ir sužeistaisiais priežastis. Sakė, kad statistiškai pats pavojingiausias mėnuo pernai buvo gruodis, o saugiausias – kovas. Avaringiausia diena – penktadienis, ramiausia – sekmadienis.

Panevėžio miesto meras R. M. Račkauskas dėkojo pareigūnams už nelengvą kasdienį darbą. Pabrėžė gyvenąs saugiame ir gerai saugomame mieste.

Panevėžio apylinkės vyriausioji prokurorė S. Povilonienė aptarė policijos ir prokuratūros bendradarbiavimo kokybę, įvertino tai, kad vieni be kitų negalėtų pasiekti rezultatų. Džiaugėsi tyrėjų kompetencija ir gebėjimu tinkamai bendrauti su nukentėjusiaisiais.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas E. Lapinskas Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato darbą 2017 m. įvertino gerai. Aptarė sunkių ir labai sunkių nusikaltimų tyrimų niuansus, smurto artimoje aplinkoje problemą ir galimas darbo kryptis. Dėkojo nelegaliam alkoholiui nepakantiems gyventojams ir skatino juos būti nepakančius ir nelegaliems degalams ir cigaretėms.

The post Policija atsiskaitė panevėžiečiams appeared first on Sekunde.lt.

„Vyriausybė yra išsikėlusi tikslą turėti konkurencingiausią verslo aplinką regione. Vienas iš svarbiausių žingsnių siekiant šio tikslo – kompleksinė mokesčių sistemos peržiūra. Artimiausiu metu pristatysime kryptis, kuriomis eisime efektyvindami mokesčių sistemą“, – antradienį Seime pateikdamas praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitą teigė premjeras.

Pasak jo, Vyriausybė buvo užsibrėžusi tai padaryti iki vasaros pradžios, bet tikimasi minėtas kryptis parengti anksčiau.

Ataskaitoje nurodoma, kad dabar yra per didelė mokesčių našta darbo pajamoms, neišnaudojamos mokesčių bazės plėtros galimybės, taikomos neefektyvios ir socialiai neteisingos lengvatos, žemas investicijų į inovacijas ir mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą lygis, aukštas neapskaitytos ekonomikos lygis.

Dokumente skelbiama, kad mokesčių bazę riboja įvairios mokesčių lengvatos, dėl jų valstybės biudžetas netenka nemažos dalies pajamų. Vyriausybė skaičiuoja, kad šiemet valstybės biudžetas dėl įvairių mokesčių lengvatų nesurinks apie 1 mlrd. eurų galimų pajamų.

„Trūksta kompleksinio įvertinimo, ar visos lengvatos yra efektyvios ir pasiekia joms keliamus tikslus“, – rašoma dokumente.

Suprantame, kad Lietuvos ekonomikos strategija negali remtis pigia darbo jėga.

„Suprantame, kad Lietuvos ekonomikos strategija negali remtis pigia darbo jėga, todėl kryptingai skatinsime verslo ir mokslo bendradarbiavimą siekiant padėti pamatus inovacijomis grįstos ekonomikos vystymuisi“, – antradienį Seime sakė S.Skvernelis.

Jis žadėjo, kad „Investuok Lietuvoje“ sutelkti „kompetentingus žmogiškuosius išteklius dirbti su stambių gamybos projektų pritraukimu“, sukurti specialias rinkodaros priemones.

Kaip vieną pagrindinių problemų S.Skvernelis antradienį nurodė didelę socialinę atskirtį. Jis tvirtino, kad jos nemažina net gerėjanti ekonominė šalies padėtis.

„Jeigu norime spręsti socialinės atskirties problemą, turime sugebėti išnaudoti mūsų ekonomikos augimą. Bendras vidaus produktas tikrai yra vienas sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje, bet mes nesugebame perskirstyti. Nesugebame, nes turime nedarytas struktūrines reformas, kas susiję su švietimu, sveikatos apsauga, socialine apsauga“, – Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Jis teigė nežinantis stebuklingų receptų socialinei atskirčiai mažinti, premjero teigimu, tam skirta visa Vyriausybės programa.

„Nėra stebuklingų planų. Mes stengsimės ne kovoti, mes stengsimės kurti“, – sakė S.Skvernelis.

Pareigą premjerui Seime pristatyti Vyriausybės veiklos ataskaitą numato Seimo statutas. Naujasis Ministrų kabinetas darbą pradėjo 2016 metų gruodžio viduryje, tad formaliai S.Skverneliui teko atsiskaityti už socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovautos Vyriausybės darbus.

Tačiau kaip pažymėta antradienį Seimui pristatomame dokumente, Vyriausybės 2016 metų veiklos ataskaitoje ne atsiskaitoma už praėjusios Vyriausybės veiklos rezultatus, o pateikiamas padėties įvertinimas septynioliktajai Vyriausybei pradėjus darbą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

The post Premjeras žada mokesčių sistemos reformą appeared first on Sekunde.lt.