Tiesa, ministerija sutinka, kad pajamas ir turtą deklaruotų daugiau asmenų, o jų deklaracijos būtų viešos.

„Papildomos gyventojų turto deklaravimo prievolės reikšmingai nepagerintų nei mokestinės rizikos vertinimo, nei mokestinės kontrolės. Kontrolės veiksmams atlikti svarbesni ir labiau patikimi tretieji šaltiniai, o ne paties gyventojo pateikta informacija. Mokesčių administratoriaus iš trečiųjų šaltinių gali gauti pakankamai informacijos apie gyventojų turtą“, – rašoma Finansų ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.

Pirminiais Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skaičiavimais, dėl visuotinio gyventojų turto deklaravimo administravimo išlaidos sudarytų apie 912 tūkst. eurų, tačiau VMI turimos informacijos apie gyventojų turtą aprėptis iš esmės nepakistų.

Vis dėlto Finansų ministerija pritaria įstatymo projekto nuostatoms, kuriomis siūloma išplėsti sąrašą asmenų, kurie turėtų teikti pajamų ir turto deklaracijas bei sąrašą asmenų, kurių pajamų ir turto deklaracijos būtų skelbiamos viešai.

Be to, ministerija siūlo Seimui apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga visiems asmenims, kurių duomenys yra įslaptinti, nustatyti specialias deklaravimo taisykles bei aiškiau aptarti Lietuvos banko valdybos narių ir jų šeimos narių deklaracijų duomenų viešumo klausimą.

Ministerijos parengtą išvadą trečiadienį posėdyje svarstys Vyriausybė.

Seimas ne prieš

Rugsėjo pabaigoje Seimas pritarė A. Palionio ir A. Skardžiaus siūlymui nuo 2018 metų įteisinti visuotinį turto deklaravimą, jeigu tam nepasipriešins Vyriausybė. Galutinis balsavimas Seime numatytas gavus Vyriausybės išvadą.

Seimo siekis įteisinti visuotinį turto deklaravimą užgožė prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimų svarstymą. Šalies vadovė siūlė praplėsti žmonių, kuriems būtų privalu deklaruoti turtą ir pajamas, sąrašą. Ji siūlo į deklarantų sąrašą įtraukti akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojus ir jų šeimas.

Taip pat norima, kad deklaracijas teiktų savivaldybių įmonių vadovai, jų šeimos nariai, biudžetinių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, kandidatai į valstybės politikus ir Europos Parlamento narius.

Šiuo metu įstatyme įtvirtintas sąrašas asmenų, kurie turi deklaruoti savo turtą ir pajamas, – tokia prievolė aiškiai nustatyta ne visiems Lietuvos biudžetinių įstaigų vadovams, jų pavaduotojams ir jų šeimos nariams.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

The post Finansų ministerija: visuotinis turto deklaravimas nėra reikalingas appeared first on Sekunde.lt.

„Šiandien šioje socialdemokratijos menkinimo istorijoje turi būti padėtas taškas. Mes puikiai suvokiame, kad dabartinės vadovybės mums metami nepagrįsti kaltinimai ir įpareigojimai bičiuliams mus šalinti iš partijos gali suskaldyti LSDP. Partijos vadovas dėl mums nežinomų motyvų ir priežasčių siekęs sugriauti valdančiąją kairiojo centro koaliciją ir nesugebėjęs tai padaryti, dabar savo rankomis silpnina partiją, griauna mūsų vienybę. Puikiai suvokdami šių destruktyvių vadovybės veiksmų pasekmes mes nusprendėme patys palikti partiją“, – rašoma socialdemokratų parlamentarų pareiškime, kurį gavo BNS.

Šį pareiškimą pasirašė Gediminas Kirkilas, Algirdas Butkevičius, Juozas Bernatonis, Rimantė Šalaševičiūtė, Irena Šiaulienė, Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Rimantas Sinkevičius. Tarp pasirašiusiųjų nėra Antano Vinkaus pavardės, kuris taip pat buvo nepaklusęs partijos tarybos sprendimui trauktis iš koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Tarp pasirašiusiųjų nėra Antano Vinkaus pavardės, kuris taip pat buvo nepaklusęs partijos tarybos sprendimui trauktis iš koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

G. Kirkilas BNS šeštadienį sakė, jog iš partijos pasitraukusieji toliau bus bendroje koalicijoje su „valstiečiais“. Klausiamas, ar frakcija keis pavadinimą, G. Kirkilas teigė, jog tai dar bus svarstoma. „Nedarysime nieko, kad pakenkti socialdemokratų partijai“, – sakė G.Kirkilas.

Anot jo, A. Vinkaus parašo nėra, nes jis nusprendė dalyvauti šeštadienį partijos tarybos posėdyje, kur greičiausiai gali būti pašalintas iš partijos. „Čia laisvas apsisprendimas. Kas patys pasitraukė, kas galbūt bus išmesti arba ne. A. Vinkus bet kuriuo atveju bus mūsų frakcijoje“, – aiškino G. Kirkilas.

Nori grįžti vėliau

Apie pasitraukimą iš partijos pareiškusieji socialdemokratai teigia, jog atsisakydami narystės LSDP neišsižada socialdemokratinių vertybių ir neatsisveikina su partija, nes į ją tikisi sugrįžti po kelerių metų. „Ir nebūdami partijoje toliau įgyvendinsime socialdemokratinę programą, toliau tarnausime valstybei ir Lietuvos žmonėms. Taip pat mes ketiname po dvejų metų sugrįžti į LSDP, jeigu mūsų partija išliks socialdemokratinė“, – rašoma pareiškime.

Pasitraukiantieji iš LSDP, kurių dauguma – šios partijos senbuviai ir buvę lyderiai, teigia esantys nepagrįstai kaltinami, kad sudarydami frakcijų koaliciją su „valstiečiais“ Seime pažeidė LSDP statutą. Jie kartoja išmėginę visas galimybes, kad būtų išvengta konflikto – siūlė memorandumą, vėliau kitus kompromisinius siūlymus, galiausiai – visų sprendimų moratoriumą. „Pastarieji mėnesiai mums buvo labai sunkūs. Teko išgyventi naujos partijos vadovybės, konservatorių ir kitų dešiniųjų užgauliojimus bei patyčias. Mūsų ryžtingi ir atsakingi veiksmai, sutrukdę sukelti politinį chaosą ir užkirtę kelią dešiniųjų atėjimui į valdžią, buvo visaip menkinami. Deja, mes praradome ir dalies suklaidintų mūsų partijos bičiulių supratimą bei palaikymą“, – apgailestauja iš LSDP besitraukiantieji.

Posėdžiaus Taryba

Socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį renkasi spręsti, ar šalinti iš partijos didžiąją dalį Seimo Socialdemokratų frakcijos narių, nepaklususiusių sprendimui trauktis iš valdančiosios koalicijos su „valstiečiais“. Rugsėjo pabaigoje LSDP taryba priėmė sprendimą pasitraukti iš koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Tačiau prieš partijos tarybos valią rugsėjo pabaigoje devyni Seimo socialdemokratai balsavo už tai, kad būtų tęsiamas bendradarbiavimas su „valstiečiais“. Tokios pozicijos laikėsi Juozas Bernatonis, Antanas Vinkus, Artūras Skardžius, Irena Šiaulienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Algirdas Butkevičius, Rimantas Sinkevičius, Andrius Palionis, Gediminas Kirkilas.

Praėjusią savaitę posėdžiavusi LSDP Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad minėti parlamentarai pažeidė partijos statutą ir pasiūlė juos šalinti iš partijos. Iš partijos siūlomi šalinti parlamentarai raštu pateiktuose paaiškinimuose Etikos komisijai ginčijo LSDP tarybos sprendimo pasitraukti į opoziciją teisėtumą.

Mesti iš partijos etikos sargai siūlė ir parlamentarą Mindaugą Bastį. Jis valią šlietis prie koalicijos su „valstiečiais“ buvo išreiškęs pasirašydamas po dviejų frakcijų koalicijos deklaracija. Tačiau savaitės pabaigoje M. Bastys, kuriam dėl įtartinų ryšių su Rusija parlamente pradėtas apkaltos procesas, atsiėmė savo parašą. Tad išmetimas iš partijos M. Basčiui turėtų nebegrėsti.

Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas partijos tarybos išvakarėse ragino abiems pusėms susitarti dėl visų sprendimų moratoriumo. Partijos pirmininkas G. Paluckas savo ruožtu teigė, kad visiems anksčiau nepaklususiems frakcijos nariams ik šio penktadienio vakaro buvo sudaryta galimybė apsigalvoti ir pakeisti sprendimą, taip išvengiant siūlytų sankcijų.

Šeštadienį LSDP taryba pašalino iš partijos ir parlamentarą A.Vinkų, kuris nenorėjo pasitraukti iš partijos gretų savo valia. Už A. Vinkaus pašalinimą slaptai balsavo 124, prieš 38, 1 biuletenis negalaiojo.

Frakcijos Seime likimas

Šiuo metu Socialdemokratų frakciją Seime sudaro 19 narių – 17 LSDP narių ir du prie frakcijos prisidėję „darbiečiai“. Išmetus ar pasitraukus didesnei daliai narių LSDP frakcija skiltų. Būta prognozių, kad LSDP rizikuoja tapti neparlamentine partija, nes frakciją Seime pagal statutą gali sudaryti ne mažiau kaip septyni nariai. Tačiau G. Paluckas yra teigęs nesibaiminantis tokio scenarijaus.

Būta prognozių, kad LSDP rizikuoja tapti neparlamentine partija, nes frakciją Seime pagal statutą gali sudaryti ne mažiau kaip septyni nariai. Tačiau G. Paluckas yra teigęs nesibaiminantis tokio scenarijaus.

Partijos tarybos valią trauktis į opoziciją pareiškė vykdysiantys šeši Seimo socialdemokratai: Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algirdas Sysas, Juozas Olekas, Julius Sabatauskas ir Algimantas Salamakinas. Jei prie pastarųjų prisidėtų ir persigalvojęs M. Bastys, LSDP turėtų opozicinę frakciją Seime.

Be to, M. Basčiui atšaukus savo parašą, mažėja valdančiųjų gretos Seime. Po frakcijų susitarimo dėl bendradarbiavimo pasirašymo „valstiečiai“ formaliai skaičiuoja, kad daugumai priklauso visa 19 narių Socialdemokratų partijos frakcija, nors po sutartimi yra 11 frakcijos narių parašai, o savąjį atšaukus M. Basčiui – dešimt.

„Valstiečiai“ Seime turi 56 narių frakciją, taip pat partijai priklauso pagal Seimo statutą jokiai frakcijai nepriklausantis Viktoras Pranckietis. Dar koalicijai paramą deklaruoja du „darbiečiai“, ir su koaliciją prieš partijos valią remiančiais socialdemokratais bendras skaičius yra 69. Valdančiajai daugumai užsitikrinti būtinas 71 atstovas Seime.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

The post Atomazga? Socialdemokratų partiją palieka 8 Seimo nariai appeared first on Sekunde.lt.

„Mes pasikeitėme nuomonėmis, kol kas nėra pozicijos, frakcija šiandien nesirinko, posėdis tik rytoj, ir tada gal bus aiškesnė pozicija“, – po kelių socialdemokratų susitikimo pas Seimo vicepirmininką Gediminą Kirkilą žurnalistams sakė Irena Šiaulienė.

Anot jos, šiuo metu sprendžiamas klausimas, ar patiems išeiti iš partijos, ar laukti tarybos sprendimo.

Bet kokiu atveju Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos maištininkai atiduoti neketina – anot I.Šiaulienės, nesutinkantys bendradarbiauti su „valstiečiais“ jų kolegos patys turi priimti sprendimus dėl likimo šioje frakcijoje.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos maištininkai atiduoti neketina – anot I.Šiaulienės, nesutinkantys bendradarbiauti su „valstiečiais“ jų kolegos patys turi priimti sprendimus dėl likimo šioje frakcijoje.

„Variantai įvairūs galimi, bet neapsispręsta – ar išeiti, ar laukti, kol išmes“, – apie svarstomus variantus sakė I.Šiaulienė.

„Mes frakciją turime, pasirašyta deklaracija su kita frakcija, ji galioja, ir dėl to nediskutuojame. Pavadinimas (lieka) lygiai taip pat, nesvarbu, kad mus pašalino, mes laikome save socialdemokratais savo esme ir šiai partijai esame atidavę po tris dešimtmečius“, – į klausimą, kaip bus su LSDP frakcija Seime, atsakė I.Šiaulienė.

Etikos sargai siūlo šalinti

LSDP Etikos ir procedūrų komisija šeštadienį pasiūlė šalinti iš partijos dešimt Seimo narių, nepaklususių tarybos sprendimui trauktis iš valdančiosios koalicijos su „valstiečiais“.

„Komisija, apsvarsčiusi frakcijos narių, kurie yra ir partijos nariai, elgesį, konstatavo, kad LSDP statutas buvo pažeistas, ir priėmė sprendimą siūlyti LSDP tarybai šalinti šiuos narius iš partijos. Sprendimas priimtas dėl visų dešimties LSDP narių, kurie išreiškė palaikymą iniciatyvai sudaryti frakcijų koaliciją“, – žurnalistams sakė LSDP Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Vainius Šarmavičius.

Prieš partijos tarybos valią rugsėjo pabaigoje devyni Seimo socialdemokratai balsavo už tai, kad būtų tęsiamas bendradarbiavimas su „valstiečiais“, tai Juozas Bernatonis, Antanas Vinkus, Artūras Skardžius, Irena Šiaulienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Algirdas Butkevičius, Rimantas Sinkevičius, Andrius Palionis, Gediminas Kirkilas. Keturi – Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algirdas Sysas ir Juozas Olekas – buvo prieš. Julius Sabatauskas susilaikė, o dar trys Seimo socialdemokratai posėdyje nedalyvavo. Iš partijos siūloma šalinti ir Mindaugą Bastį, jis pasirašė susitarimą dėl frakcijų koalicijos, bet nedalyvavo balsavime dėl tokio sprendimo.

Parlamentarai, kurių elgesį šeštadienį svarstė Etikos komisija, buvo kviesti į posėdį, tačiau nė vienas iš jų neatvyko. Savo raštu pateiktuose paaiškinimuose Etikos komisijai socialdemokratai ginčija LSDP tarybos sprendimo pasitraukti į opoziciją teisėtumą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama. 

The post Socialdemokratų maištininkai spręs dilemą – išeiti ar būti išmestiems appeared first on Sekunde.lt.

Dėl to sutarė trečiadienį susitikę premjeras Saulius Skvernelis ir socialdemokratų frakcijos seniūnas Andrius Palionis.

Tokį susitarimą numatoma pasirašyti dar iki tol, kol Lietuvos socialdemokratų partijos skyriai baigs balsavimą dėl to, ar socialdemokratams reikia palikti valdančiąją koaliciją.

„Nemanau, kad frakcijai reikėtų partijos pirmininko leidimo ar įgaliojimo“, – žurnalistams sakė A.Palionis.

Nemanau, kad frakcijai reikėtų partijos pirmininko leidimo ar įgaliojimo.

Anot jo, toks susitarimas neprieštaraus partijos valiai, nes kol kas galioja partijos tarybos sprendimas sudaryti valdančiąją koaliciją su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija.

„Aš manau, kad šiandien mes (frakcija) nesavivaliaujame. Jeigu mes pasirašytume šitą memorandumą po tarybos sprendimo išeiti, tada taip, sutikčiau (kad būtų savivaliavimas)“, – sakė A.Palionis.

Šauks tarybą

Jis taip pat aiškino, kad rugsėjo 20 pasibaigus balsavimui partijos skyriuose socialdemokratų taryba greičiausiai turėtų būti sušaukta spalį.

„Sprendimo dar nėra, kad mes turime palikti koaliciją, aš manau, spalio mėnesį bus tarybos posėdis ir nei jūs, nei aš nežinome, koks tas sprendimas bus. Tai laukti iki spalio ir nieko nedaryti irgi negali“, – svarstė jis.

Sprendimo dar nėra, kad mes turime palikti koaliciją, aš manau, spalio mėnesį bus tarybos posėdis ir nei jūs, nei aš nežinome, koks tas sprendimas bus.

Pasak S.Skvernelio, frakcijų susitarime bus aptarti svarbiausi rudens sesijos darbai, iš kurių jis išskyrė biudžeto tvirtinimą, mokesčių pakeitimus, socialinės atskirties bei skurdo mažinimui skirtus sprendimus.

„Kol kas yra koalicija, nėra mažumos Vyriausybės, yra koalicijos sutartis galiojanti. Ir manau, kad yra bendro darbo galbūt geresnės sėkmės užtikrinimo išdavoje toks susitarimas, jeigu partneriams reikalingas, manau, yra svarstytinas ir gali būti pasirašytas“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo S.Skvernelis.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

The post Koalicijos sutartį socialdemokratų ir „valstiečių“ frakcijos įtvirtins memorandumu appeared first on Sekunde.lt.

Socialdemokratai nurodo, kad Jonavos ir Alytaus rajono skyriai yra už tolesnį darbą su „valstiečiais“, dar du – Akmenės ir Širvintų – siūlo persiderėti dėl koalicinės sutarties. Už pasitraukimą iš koalicijos jau balsavo Telšių, Palangos, Šilalės, Utenos, Alytaus miesto, Marijampolės, Plungės, Vilniaus rajono, Varėnos, Radviliškio, Kupiškio, Pakruojo, Ignalinos, Biržų LSDP skyriai. Likusieji savo pozicijų dar nepateikė. Iš viso LSDP vienija 60 skyrių.

Mažesnieji koalicijos partneriai socialdemokratai klausimą dėl tolesnio darbo koalicijoje su „valstiečiais“ iškėlė, kai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasirašė susitarimą su opoziciniais konservatoriais dėl urėdijų reformos.

Mažesnieji koalicijos partneriai socialdemokratai klausimą dėl tolesnio darbo koalicijoje su „valstiečiais“ iškėlė, kai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasirašė susitarimą su opoziciniais konservatoriais dėl urėdijų reformos.

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas partijos sprendimą dėl koalicijos žada po rugsėjo 20-osios.

Socialdemokratų frakcijos parlamente seniūnas Andrius Palionis, apklausęs partijos narius Seime teigia, kad iš valdančiosios koalicijos su LVŽS nenori trauktis 13 iš 19 Seimo frakcijos narių.

„Valstiečių“ frakcija Seime turi 56 atstovus, socialdemokratų gretose dirba 19 parlamentarų. Socialdemokratai yra delegavę ūkio, užsienio reikalų ir teisingumo ministrus. Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pastaruoju metu yra pareiškę, kad socialdemokratai neturėtų trauktis iš koalicijos.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

The post Palikti koaliciją siūlo dauguma jau apklaustų socialdemokratų skyrių appeared first on Sekunde.lt.

Šie klausimai iš naujo iškilo Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui pareiškus, jog jis pritartų naujų visuotinių automobilių ir nekilnojamo turto (NT) mokesčių įvedimui.  „Aš laikausi tos pozicijos ir Vyriausybė laikosi tos pozicijos, kuri buvo išsakyta kalbant apie mokestines pertvarkas, kad 2018 metais nebūtų jokių naujų mokesčių, o mes privalome šiandien susitvarkyti su ta mokestine aplinka ir mokestiniais įstatymais, kurie yra ir galbūt neefektyviai veikia“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio kalbėjo S.Skvernelis.

Anot jo, Vyriausybės pozicija dėl PVM lengvatos būtiniausiems maisto produktams priklausys nuo to, ar bus užtikrinta tiesioginė nauda vartotojams. „Dėl PVM tarifo, jeigu tai tikrai būtų galutinė nauda vartotojui, tai galima svarstyti ir dabar tai svarstoma, bet turime būti tikri, kad šio mokesčio sumažinimas arba pakeitimas tikrai pasieks vartotojus. Šiandien aš manau, kad turime realius žingsnius, tai yra didinti pajamas žmonių, kad jie galėtų turėti papildomas pajamas ir nusipirkti prekių, kurių jiems reikia. Juolab, kad kalbant apie būtinus produktas, atsiranda diskusija, kas yra būtinas produktas“, – teigė premjeras.

Pasak frakcijos seniūno Andriaus Palionio, lengvata galėtų būti taikoma duonai, pieno produktams, daržovėms.

Koalicijos partneriai socialdemokratai pasiūlė ateityje įvesti lengvatinį PVM pagrindiniams maisto produktams. Pasak frakcijos seniūno Andriaus Palionio, lengvata galėtų būti taikoma duonai, pieno produktams, daržovėms.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis trečiadienį teigė, jog pritartų naujų visuotinių automobilių ir NT mokesčių ir progresinių mokesčių įvedimui – pastaruosius taip pat ne pirmą kartą siūlo socialdemokratai.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas taip pat teigė pasigedęs pasiūlymų dėl visuotinių automobilių bei NT mokesčių. Vyriausybė praėjusią savaitę siūlo iš dalies pertvarkyti mokesčių sistemą, o pakeitimus Seimas turėtų svarstyti rudens sesijoje – dėl jų bus balsuojama kartu su 2018 metų biudžeto projektu, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2018-ųjų pradžios.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

The post Saulius Skvernelis teigia, kad kitąmet naujų mokesčių nebus appeared first on Sekunde.lt.

„Dėl PVM lengvatų norime diskusijos. Tai nebūtina nuo 2018 metų, turėtume atsižvelgti ne tik į žmonių pajamų didinimą, bet ir kainų didėjimo sustabdymą – reikėtų pradėti diskutuoti apie PVM pagrindiniams maisto produktams“, –trečiadienį po valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžio žurnalistams pranešė parlamentinės socialdemokratų frakcijos seniūnas Andrius Palionis.

Jo teigimu, lengvatinis PVM tarifas galėtų būti taikomas duonai, pieno produktams, daržovėms. Be to, socialdemokratai nepritaria „valstiečių“ siūlymui didinti vaiko pinigus, bet kartu atsisakyti papildomo neapmokestinamojo dydžio (PNPD).

„Skatiname šeimas auginti vaikus, bet dirbančiųjų kaip ir neskatiname, todėl siūloma neatsisakyti papildomo NPD“, – teigė jis. Socialdemokratai norėtų, kad vaiko pinigai būtų apie 100 eurų – tai atitiktų valstybės remiamas pajamas, kurios dabar siekia 102 eurų. „Jeigu mes negalime to padaryti 2018 metais, gal galėtume įsipareigoti tą pinigų sumą kelti kasmet ir pasiekti tą 100 eurų“, – sakė A.Palionis.

Taip pat socialdemokratai nesutinka su 220 tūkst. eurų riba, nuo kurios „valstiečiai“ siūlo apmokestinti brangų nekilnojamąjį turtą. Anot A.Palionio, šią kartelę reikėtų pažeminti iki 150 tūkst. eurų.

Socialdemokratai nesutinka su 220 tūkst. eurų riba, nuo kurios „valstiečiai“ siūlo apmokestinti brangų nekilnojamąjį turtą.

Socialdemokratai taip pat siūlo didinti jau devynerius metus „įšaldytas“ biudžetininkų sektoriaus algas, grąžinti nemokamą maitinimą pradinukams ir įvesti progresinius mokesčius. Anot A.Palionio, šiuo metu iki 1 tūkst. eurų yra tam tikras progresyvumas dėl taikomo NPD, tačiau vėliau jis išnyksta.

„Mes manome, kad metinės pajamos turėtų sudaryti 20 tūkst. eurų, mėnesio pajamos, ne tik alga, bet visos pajamos – ir kapitalas, ir investicijų grąža, visų pajamų suma – ne mažiau kaip 1666 eurai. Tai iki 20 tūkst. eurų pajamų išliktų tas pats 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas, nuo 20 iki 30 tūkst. eurų – 16 proc., nuo 30 iki 40 tūkst. eurų – 17 proc., o virš 40 tūkst. eurų  – 20 proc.“, – teigė A.Palionis.

Jo teigimu, tokia mokesčių progresija galėtų įsigalioti nuo kitų metų.

Premjeras Saulius Skvernelis teigė apie socialdemokratų siūlymą dėl progresinių mokesčių išgirdęs pirmą kartą.

„Apie progresinius mokesčius galėtume kalbėti su esmine mokesčių reforma, pradžia galėtų būti 2019 metais. Iki to laiko turi būti aiškūs skaičiai, kaip tai atsilieps kiekvienai iš socialinių gyventojų grupių, bet tai diskutuotinas dalykas“, – teigė Vyriausybės vadovas.

S.Skvernelis koalicijos partnerių pageidavimus vadino gerais siekiais ir norais, bet sakė nežinantis, iš kur paimti lėšų jų įgyvendinimui. Pasak premjero, Finansų ministerija artimiausiu metu įvertins socialdemokratų siūlymus ir jų poveikį ir įtaką finansų sistemai.

S.Skvernelis koalicijos partnerių pageidavimus vadino gerais siekiais ir norais.

„Esame dėl visko pasiryžę diskutuoti, bet ne emocijomis, o labai aiškiai, pragmatiškai pagrįstais skaičiais ir finansavimo šaltiniais“, – pabrėžė premjeras.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

The post Socialdemokratai vėl planuoja progresinius mokesčius   appeared first on Sekunde.lt.