Vakar Panevėžio miesto sveikatos priežiūros įstaigose lankėsi LR sveikatos apsaugos viceministras Rimantas Šadžius ir LR Seimo Sveikatos komiteto narys Juozas Olekas. Juos į Panevėžį pakvietė ir po sveikatos priežiūros įstaigas lydėjo tos pačios – Lietuvos socialdemokratų – partijos Panevėžio skyriaus pirmininkas, miesto Savivaldybės tarybos narys Povilas Vadopolas.
Valstybės dėmesys miesto poliklinikai
Sveikatos apsaugos specialistai aplankė Panevėžio miesto ligoninę ir pasidžiaugė ten sparčiai vykstančiais renovacijos darbais, neseniai įsigyta modernia ir brangia medicinos įranga, padidėjusiais darbuotojų atlyginimais.
Miesto poliklinikoje buvo atkreiptas dėmesys į labai didelius medikų darbo krūvius ir neadekvačius atlyginimus. Tokia situacija susidarė po to, kai poliklinika išmokėjo apie 700 tūkst. litų išeitinių pašalpų. Svarstoma galimybė, kad dalį šių lėšų poliklinikai kompensuotų valstybė. Kaip teigė P.Vadopolas, ketvirtadienio vakare Lietuvos Seimas svarstė ir Panevėžio poliklinikos renovacijos projektą.
Greitoji įsijungs į bendrąjį pagalbos centrą
Ypatingą dėmesį svečiai iš sostinės skyrė Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai. Jie informavo stoties direktorių Vilių Mitką ir žiniasklaidos atstovus apie greitosios pagalbos sistemos perspektyvas. Pasak J.Oleko, neužtenka tik džiaugtis tuo, ką greitosios pagalbos stotys daro, reikia pagerinti jų darbo kokybę, optimizuoti sąnaudas. Pirmas žingsnis – apjungti kol kas atskirai veikiančias dispečerines.
Ateityje greitosios pagalbos sistema turės įsijungti į bendrojo Lietuvos pagalbos centro struktūrą. “Lietuvoje yra nuspręsta sukurti bendrąjį pagalbos centrą – sujungti policijos, gaisrinės ir greitosios pagalbos pajėgas. Centras pavaldus Vidaus reikalų ministerijai, todėl ji ir nurodys, kur bus jo teritoriniai centrai. Toks modelis jau dabar iš dalies veikia Vilniaus regione,” – sakė sveikatos apsaugos viceministras.
Atleisti nuo šeimos gydytojo funkcijų
Svečiai pabrėžė, kad greitosios medicinos pagalbos tarnybas reikia atleisti nuo kitų medicinos priežiūros įstaigų funkcijų. “Greitoji pagalba neturėtų nei ligonių pervežti iš vienos įstaigos į kitą, nei suteikti šeimos gydytojo paslaugas, pavyzdžiui, matuoti kraujo spaudimą. Tačiau žmonės įpratę visoms problemoms spręsti išsikviesti greitąją pagalbą, kaip tai buvo daroma tarybiniais laikais”, – kalbėjo R.Šadžius.
Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Vilius Mitka akcentavo šios įstaigos problemas ir poreikius. Jis padėkojo už pernai Sveikatos apsaugos ministerijos skirtą automobilį ir pranešė apie specialaus reanimobilio poreikį. P.Vadopolas, kuris yra ir šios stoties stebėtojų tarybos narys, tiki, kad kitais metais toks 100 iki 120 tūkst. litų kainuojantis automobilis panevėžiečiams bus nupirktas iš valstybės biudžeto lėšų.
Kita greitosios pagalbos stočių problema – vidurinio lygmens personalo (felčerių) trūkumas. “Kadangi visų bendras noras yra suteikti greitąją pagalbą iš tikrųjų greitai ir kvalifikuotai, turi būti parengtos šių specialistų normos ir reikalavimai. Laukiame iš ministerijos ir žmogiškųjų išteklių, ir technologinių reformų”, – sakė V.Mitka.
Evija Lipartė
tel. (8-655) 04728, evija@sekunde.com
A.Repšio nuotr. J.Olekas (kairėje) pabrėžė, kad greitoji medicinos pagalba neturėtų atlikti šeimos gydytojo funkcijų.
