Ketvirtadienį Fotografijos galerijoje atidaryta trisdešimtmečio kauniečio fotografo, vadinančio save laisvu menininku, Gintaro Česonio darbų paroda. Neįprastai didelio formato nespalvotų nuotraukų ciklą, kuriame – savo paprastumu stebinantys fotografo herojai, kažko lūkuriuojantys ar einantys su pilnais krepšiais, skleidžiantys dvasingumą ar šiaip atspindintys kasdienio gyvenimo tikrovę, autorius pavadino “Akistatos”. “Tai mano kelyje ir kada nors sutikti, ir neretai matomi žmonės, kurių, tikiuosi, nepažeminau fotografuodamas”, – per parodos atidarymą sakė G.Česonis.
Pristatydama parodą Fotografijos galerijos direktorė Marija Čičirkienė prisiminė, kad prieš 10 metų, vasario 1-ąją, “Akistatų” autorius su savo bendramoksliu šioje galerijoje buvo atidaręs pirmąją savo parodą. Paskui, baigęs mokslus Kauno Vytauto Didžiojo universitete, metus mokėsi Nacionaliniame fotografijos institute Prancūzijoje, Arlio mieste. Grįžęs tęsė magistrantūros studijas. Šiuo metu, anot M.Čičirkienės, Gintaras yra Kultūros ministerijos ekspertų tarybos narys ir jau 10 metų save laiko laisvu menininku fotografu.
Susirinkusiesiems pasižiūrėti jo darbų G.Česonis paaiškino norėjęs jais parodyti, koks yra tas paprastas lietuvis, stovintis ant Europos Sąjungos slenksčio. Daugumą su krepšiais rankose kaunietis tvirtina fotografavęs todėl, kad tokia yra gyvenimo tikrovė, tokią dažnai jam tenka matyti savo mamą, grįžtančią iš turgaus. “Pagaliau, kaip mėgsta sakyti kauniečiai, lietuviai yra “krepšininkų tauta”. Manau, ir tokie krepšiai yra jų gyvenimo dalis”, – juokavo autorius.
Antroje Fotografijos galerijos salėje fotografas eksponuoja tėvo Stanislovo ir benamio Algio, gyvenančio paties susiręstoje pašiūrėje ant šiukšlių krūvos, portretus. G.Česonis bando sugretinti du dalykus – akivaizdžiai matomą tėvo Stanislovo dvasingumą ir iš benamio Algio, šiek tiek nuotraukose primenančio žveją, sklindantį natūralumą, tai, anot fotografo, galbūt irgi yra ne mažesnis dvasingumas.
Panevėžyje atidaryta G.Česonio paroda – jau trečioji kone tuo pačiu laikotarpiu: viena neseniai veikė Kėdainiuose, kita tebeveikia Kaune. Prieš metus menininkas kartu su kitais lietuviais fotografais dalyvavo Berno fotografijos parodoje. Menotyrininko specialybę turintis ir Dailės akademijos Kauno fakultete fotografiją dėstantis parodos autorius prisipažino esąs šiek tiek pavargęs nuo parodų maratono ir ketinantis artimiausiu metu padaryti bent poros mėnesių atokvėpį.
Pasiteiravus, kas yra svarbiausias jo darbų kritikas, G.Česonis nė nedvejodamas atsakė, kad laikas: vieni išlaiko jo kritiką, kiti – ne. Belieka, pasak fotografo, tikėtis, jog šioje parodoje eksponuojamiems naujausiems darbams šis kritikas bus gailestingas. Ateityje kaunietis sako ketinantis tęsti ką pradėjęs. “Tikiuosi, kad būsiu tas lietuvis, kuris paskutinis išvyks iš Lietuvos”, – tvirtino svečias.
Gana palankiai G.Česonio parodą įvertino fotomenininkas Saulius Saladūnas. Jo manymu, parodos autorius, naudodamas reportažinį stilių, sukūrė konceptualią fotografiją. Tokia gyvenimiška koncepcija, kai iš paprasto pasaulietiško gyvenimo stengiamasi išpešti kažką svarbaus, anot S.Saladūno, Lietuvos fotografijoje nėra labai prigijusi. “Tai labai išskirtinis autoriaus matymas ir absoliučiai naujas požiūris į fotografiją. Nesu ypatingas fotografijos žinovas, tačiau man imponuoja ne tik darbų formatas, bet ir kadro “išstatymo” paprastumas”, – teigė panevėžietis.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
