Šalies menotyrininkai bando išnarplioti kone istorinį detektyvą, užmintą garsiojo dievdirbio Vinco Svirskio.
Neseniai atrastas istorikams iki tol nežinomas jo darbas – Šv. Jono Nepomuko skulptūra, stovėjusi ties Panevėžio ir Anykščių rajonų riba ir sovietmečiu paslaptingai išgelbėta nuo sunaikinimo. Ne vieną dešimtmetį V. Svirskio darbą savo kolekcijoje saugojęs rašytojas nė nenutuokė, kokia vertybė jo rankose.
Pateko į muziejininkų rankas
Lietuvos etnografijos muziejuje Rumšiškėse eksponuojamas paslapties apgaubtas V. Svirskio darbas – Šv. Jonas Nepomukas.
Apie šią skulptūrą menotyrininkai sužinojo tik 2023-iaisiais.
Kaip teigia Lietuvos etnografijos muziejaus menotyrininkė Ina Dringelytė savo straipsnyje „Žymiausio lietuvių dievdirbio V. Svirskio 190-osios gimimo metinės su muziejaus įsigyta naujai išaiškinta meistro skulptūra“, tų metų pabaigoje privatus asmuo kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prašydamas surinkti informacijos apie jo žinioje esančią iki tol niekur nefiksuotą ir nežinomą V. Svirskio skulptūrą.
O 2024 metų vasarą skulptūros savininkas kreipėsi į Lietuvos etnografijos muziejų Rumšiškėse ir pasiūlė ypatingąjį kūrinį nupirkti.
Pasak I. Dringelytės, kur ši skulptūra stovėjo, žinota labai mažai. Svarstyta, kad tarp Anykščių ir Panevėžio rajonų, o ilgus metus pragulėjo sodybos ūkiniame pastate.
Dabar ji saugoma Rumšiškėse, Račkiškės koplyčioje.
Atsišaukė buvęs savininkas
I. Dringelytė atkakliai tebeieško daugiau informacijos apie šį kūrinį.
Savo straipsnyje „Atskleistos muziejaus naujosios Vinco Svirskio skulptūros „Šv. Jonas Nepomukas“ paslaptys“ menotyrininkė pasakoja, ką jau pavyko išsiaiškinti.
Manoma, kad šis V. Svirskio kūrinys – koplytstulpio, sukurto apie 1884-uosius, dalis.
Skulptūrai patekus į muziejų Rumšiškėse, I. Dringelytė kreipėsi į Anykščių krašto muziejininkus, į paieškas įsitraukė ir vietos bendruomenės, kiti žmonės.
Iš surinktų žinių spėjama, kad skulptūra stovėjo Levaniškių kaime, Anykščių rajone, vos kilometras ar pusantro iki Panevėžio rajono ribos.
Išgirdęs žinią apie naująją muziejaus skulptūrą, daugiau informacijos suteikė ir ilgametis jos saugotojas rašytojas, poetas Julijonas Kęstutis Malinauskas.
Pasak I. Dringelytės, jo knygoje „Virš debesų“ viename apsakymų net minima ši skulptūra – pasakojama, kaip autorius 1952 metais kartu su bendramoksliais važiavo į spartakiadą Raguvoje ir ties Levaniškių kaimu išvydo netoli tilto stovintį Rūpintojėlį.
Pavaizduotas net herbe
I. Dringelytės teigimu, šv. Jonas Nepomukas yra Čekijos globėjas.
Legenda pasakoja, kad šis itin išsilavinęs dvasininkas buvo karalienės nuodėmklausys ir karaliui pareikalavus išduoti nuodėmės paslaptį, atsisakė tą padaryti. Už tai sulaukė bausmės – buvo nuskandintas.
Menotyrininkės teigimu, šis šventasis buvo populiarus Lietuvoje ir Lenkijoje.
Susijęs jis ir su Anykščių kraštu – šv. Jonas Nepomukas nuo XVIII amžiaus pabaigos vaizduojamas Anykščių herbe.
Netikėtai atsiradusį vertingą V. Svirskio darbą rengiamasi restauruoti.
Pasak I. Dringelytės, muziejus turi galimybę atkurti pirminį koplytstulpio vaizdą – turi reikiamus specialistus, galinčius atlikti šį darbą. Tad restauratoriams būtų labai vertinga gauti išsaugotą jo nuotrauką.
Visgi I. Dringelytė neslepia turinti abejonių, ar tokią pavyks surasti.
Pardavė už kelias dešimtis eurų
Iš Viešintų Anykščių rajone kilęs rašytojas Julijonas Kęstutis Malinauskas „Panevėžio balsui“ pasakojo per gyvenimą kaupęs sendaikčių kolekciją.
Prieš maždaug tris dešimtmečius ją papildė ir Rūpintojėlis.
Kolekcininkas nė nenutuokė, kad ši medinė skulptūrėlė – tai garsiojo V. Svirskio išdrožtas šv. Jonas Nepomukas.
Pablogėjus sveikatai prieš keletą metų kolekciją teko parduoti. J. K. Malinauskas sako susisiekęs su nepažįstamu senovinių daiktų ieškojusiu asmeniu ir Rūpintojėlį, kaip pats vadina, pardavęs už kelias dešimtis eurų kartu su dar pora turėtų kitų senovinių daiktų.
Tolesnio skulptūros likimo rašytojas nežinantis.
Nežinojo, ką išgelbėjo
J. K. Malinauskas pamena šią skulptūrą matęs dar jaunystėje. Tąkart, pasak jo, į Raguvoje vykusią spartakiadą kartu su kūno kultūros mokytoja arklių traukiamais dviem vežimais važiavo apie dvylika maždaug 14–15 metų mokinių.
Levaniškiuose jų akis atkreipė stovintis Rūpintojėlis. Giliu sovietmečiu viešai pamatyti tokią skulptūrą buvo retenybė.
„Stovėjo sankryžoje. Dar prisimenu, kad buvo stogelis, mūrinis postamentas“, – pasakoja rašytojas.
Po daugelio metų ši skulptūra į paties rankas pateko atsitiktinai.
Tąkart jis atvyko pagelbėti į dukros šeimos sodybą Levaniškių kaime.
„Šėriau gyvulius ir ūkiniame pastate pamačiau, kad guli senas Rūpintojėlis – aš jį taip vadinau. Buvau šioks toks muziejininkas ir pagalvojau, kad reikėtų parsivežti“, – pasakoja J. K. Malinauskas.
Kad tai V. Svirskio kūrinys, jis net nenutuokė.
„Jei ne aš, šis kūrinys gal kada būtų sukūrentas arba kažkur pradingęs. Džiaugiuosi, kad mano dėka jis išliko“, – sako J. K. Malinauskas.
Paslėpė nuo naikintojų
Į pagalbą šv. Jono Nepomuko pėdsakais sekančiai menotyrininkei I. Dringelytei atėjęs Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Krašto istorijos skyriaus vedėjas Tautvydas Kontrimavičius mano, kad Levaniškiai yra tikėtina V. Svirskio koplytstulpio stovėjimo vieta.
Jo teigimu, šv. Jono Nepomuko viduryje lauko ar prie kryžkelės niekas nestatydavo.
„Anuomet jis turėjo funkcinę paskirtį. Tai buvo drožinys prie tilto. Ta sodyba, kurioje kūrinys rastas, stovi maždaug už 100 metrų nuo vadinamo senojo tilto“, – aiškina muziejininkas.
Per ilgą laiką sodybos savininkai ne kartą keitėsi.
„Pagal liudijimus, Atgimimo laikais jos niekas ten neatvežė. Greičiausiai nupjovę paslėpė, taip ir liko per visą sovietmetį“, – svarsto T. Kontrimavičius.
Anot jo, XX amžiaus viduryje versti, naikinti visi įmanomi sakraliniai simboliai.
„Buvo toks laikas, kai sovietai jautė patologinę neapykantą tiems simboliams“, – sako muziejininkas.
Laimei, V. Svirskio kūrinys nebuvo amžiams prarastas, o greičiausiai atgabentas į artimiausią sodybą, kurioje jau nepriklausomoje Lietuvoje J. K. Malinauskas jį ir aptiko.
Šiuo metu bandoma surasti ir senų fotografijų, kuriose užfiksuotas koplytstulpis. Taip pat ieškoma ir žmonių, prisimenančių šį kūrinį.
„Gal kas nors kokią nuotrauką turi: fotografavosi ir už nugaros matosi koplytstulpis, bet kol kas nepavyko surasti. Gal kažkur ir yra tokia nuotrauka, tik nesugebame jos atpažinti, ar to žmogaus gal nepasiekė žinia, kad galbūt jis saugo realų paliudijimą“, – svarsto T. Kontrimavičius.
Saugojo tiltą per Nevėžį
Šv. Jonas Nepomukas savotiškai suaugęs su Levaniškių kaimu.
T. Kontrimavičiaus teigimu, istoriniai šaltiniai byloja, jog XIX amžiuje šiame krašte buvusi koplyčia, turėjusi šv. Jono Nepomuko pagrindinį altorių.
Tai rodo, kad šis nuo pavojų vandenyje saugantis šventasis kaimui, kurį į dvi dalis skiria Nevėžis, buvo labai svarbus.
Pasakojama, kad kaimo tiltas kiekvieną pavasarį neatlaikydavo ledonešio, tad vietiniai galbūt prašė šv. Jono Nepomuko saugoti jų tiltą. T. Kontrimavičius svarsto, kad šventojo skulptūrą galėjo užsakyti to meto turtingas ūkininkas.
Bendruomenė įsitraukė į paieškas
Pačių Levaniškių ir aplinkinių kaimų gyventojai taip pat aktyviai bando surasti daugiau žinių ir nuotraukų apie čia kadaise stovėjusį V. Svirskio kūrinį.
Levaniškių bendruomenės „Abipus Nevėžio“ pirmininkės Nerijos Kairienės teigimu, kol kas paieškos nėra sėkmingos. Visgi atsirado keletas žmonių, kurie kaip per miglą pamena kažkokį koplytsulpį.
Jos teigimu, bendruomenei faktas, kad kadaise jų kaime stovėjo V. Svirskio kūrinys, išties reikšmingas.
N. Kairienė prisiminė, kad prieš keletą metų kolekciją pardavinėjęs J. K. Malinauskas šią skulptūrą siūlė ir Levaniškių bendruomenei. Visgi bendruomenė tokios idėjos atsisakė, mat restauracijai nebūtų buvę lėšų.
„Gerai, kad ir nepaėmėme. Džiaugiuosi, kad atsidūrė muziejuje ir dabar matys visi žmonės“, – sako bendruomenės pirmininkė.
Faktai
- Lietuviškuoju Da Vinčiu vadinamas Vincas Svirskis kūrė XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje.
- Jo mediniai kryžiai ir šventųjų skulptūros laikomi vienais vertingiausių Lietuvoje esančių muziejų eksponatų.
- Šio vieno žymiausių kryžių skaptuotojų darbų originaliose jų pastatymo vietose daug nėra likę.
- Tačiau Panevėžio rajone žymiojo menininko koplytstulpis originalioje vietoje stovi Ibutonių kaime, Krekenavos seniūnijoje, jau netoli Paberžės.
- Šis kaimas gali didžiuotis ir V. Svirskio kryžiumi.
- Po garsiojo dievdirbio kryžių Panevėžio rajone dar stovi Ėriškiuose, taip pat Iciūnų kaime Krekenavos seniūnijoje, Šilų bažnyčios šventoriuje. Keletas kryžių, atkeliavusių iš Krekenavos ir Ramygalos apylinkių, saugoma ir Panevėžio kraštotyros muziejuje.
