Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės internatinės mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė turi nemažą rūpestį – beveik prieš savaitę jos namuose atsirado neseniai gimusi maža sužalota stirniukė.
Per nelaimingą atsitikimą žvėrelis atsidūrė toli nuo mamos, kurios kitas jauniklis žuvo nuo žoliapjovės.
Septintą parą pas savo globėją gyvenantis ir kartu su ja į darbą kasdien vykstantis žvėrelis po gydymo ir nuolatinės priežiūros jau atsistojo ant kojų, tačiau, koks bus jo likimas, globėja dar neapsisprendusi: ji ketina stirnaitę arba paleisti į laisvę, arba pasiūlyti ją Jaunųjų gamtininkų centrui.
Kreipėsi į kliniką
D.Kriščiūnienė šį stirnos jauniklį į savo namus sako parsivežusi po to, kai kaimynas, savo pievoje prie Žaliosios girios traktoriumi pjovęs aukštą žolę, netyčia užvažiavo ant stirnos guolio, kuriame buvo 2 gal savaitės jaunikliai. Kai žmogus pastebėjo prieš pat traktorių nubėgančią stirną ir sustojo, nelaimė, pasak direktorės, jau buvo įvykusi: vienam stirniukui žoliapjovė buvo nupjovusi galvą, o kito kairė pusė, matyt, buvo gerokai sutrenkta, nes žvėrelis gulėjo beveik be gyvybės ženklų, tik kvėpavo.
Sukrėtimą patyrusiam kaimynui praėjusio ketvirtadienio vakare pranešus pedagogei apie nelaimę, ši pasakoja nuskubėjusi į įvykio vietą ir nusprendusi mažylį pasiimti. Iš pradžių ji svarstė, ar dėmėtas gyvūnas tik nebus ne stirnos, bet elnio, tačiau literatūroje išsiaiškino, kad stirniukai gali būti dėmėti – dėmės užaugus išnyksta. Biologijos mokytojos specialybę turinti D.Kriščiūnienė sako šiek tiek išmananti apie gyvūnus, tad per naktį ji vilgė žvėreliui lūpas, o rytą kreipėsi į Jaunųjų gamtininkų centrą. Deja, anot pašnekovės, įstaigos darbuotojai pabijojo prisiimti atsakomybę dėl neištirto ir leisgyvio gyvūno. Tuomet ponia Danutė tvirtina kreipusis į Rožių g. esančią E.Bagdonavičiaus veterinarijos kliniką. Pasitarusi su veterinarijos gydytoju, nusprendė žvėrelį globoti ir ant kojų pastatyti pati. Jo aplankyti atėjo ir tas pats kaimynas.
Stirnaitei (paaiškėjo, kad tai – moteriškos lyties jauniklis) buvo prijungta lašinė, suleista vitaminų. Gydytojas, kaip teigia D.Kriščiūnienė, ją ėmėsi gydyti veltui.
Mėgsta ryškius žiedus ir salotas
Rūpestį prisiėmusi moteris pasakoja gyvūnu rūpinusis kaip mažu vaiku: pirkusi iš parduotuvės pieną, iš buteliuko per žinduką kas 2 valandas girdžiusi jį, ant sužalotos akies dėjusi medetkų kompresą. Jai padėjo ir šuo – šeimininkės pudelis laižė naują gyventoją, kartu su ja miegojo. “Po dviejų parų stirniukė stebuklingai ėmė ir atsistojo ant kojų. Ypač stipri ji tapo sekmadienio rytą”, – prisimena mokyklos direktorė.
Dabar, anot pašnekovės, jos nauja augintinė maitinama jau kas tris valandas ir tapo tikru turistu: kartu rytais automobiliu vyksta į darbą, vakarais kartu grįžta namo į Piniavą. Vardo dar neturintis žvėrelis, pasak jo globėjos, labai mėgsta ryškiaspalvius gėlių žiedus, baltus dobiliukus ir salotas. Namuose ji jaučiasi laisvai ir mielai šeimininkauja po kiemą, nors vaikšto šiek tiek persisukusi į vieną pusę. Ilgakojė stirnaitė sveria pustrečio kilogramo, kaskart išgeria po 80 gramų šilto pieno.
Galvos vardą
Mažylė, kaip pasakoja D.Kriščiūnienė, džiaugsmo suteikė ne tik jai, bet ir visai kurčiųjų bendruomenei. Paradoksalu, bet ji atsirado kaip tik tada, kai mokykloje buvo vykdomas projektas “Gamta – visų namai”. Pedagogė sako jau apsisprendusi, kad žvėrelį iki rudens tikrai augins pati. Per vasarą jos vadovaujamos įstaigos moksleiviams skirta užduotis sugalvoti augintinei vardą.
Rudenį ponia Danutė ketina nuvežti stirnaitę prie to miško, į kurį nubėgo jos motina, paleisti gyvūną į laisvę ir stebėti, ar jį kas nors pasitiks, arba dovanoti pasveikusį stirnos jauniklį Jaunųjų gamtininkų centrui. Ir dabar, anot pašnekovės, žvėrelį ji buvo nuvežusi prie to miško, kur jį rado, tikėjosi, kad garsais jis prišauks savo motiną, bet šis neišleido jokio garso, nors namuose jį dažnai demonstruoja.
Jei nuspręstų stirniukę išleisti į laisvę, jos globėja nuogąstauja dėl vieno: kad prie taikaus šuns pratęs žvėrelis nepatektų kokiam negailestingam keturkojui į nasrus. “Ir tada, kai nuvažiavau stirniukės pasiimti į pievą, vanagai jau suko ratus virš nelaimės vietos”, – prisimena moteris.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Mažylę D.Kriščiūnienė globoja ir darbe – ją maitina kas tris
valandas.
