Suplanuotų laidotuvių likimas neaiškus

Miesto Savivaldybės planai į privatizuojamų objektų
sąrašą įtraukti jai priklausančią “Grauduvos” bendrovę kai kuriems
panevėžiečiams pasirodė kone šventvagystė. “Norime oriai ir garbingai išeiti iš
šio pasaulio”,- teigė Nemuno g. gyventoja ponia Danutė (pavardė redakcijai
žinoma). Sunkia liga serganti moteris tvirtina, kad palydėti Anapus su derama
pagarba – didžiulio profesionalumo ir žmogiško jautrumo reikalaujantis menas.

“Taip nuoširdžiai, jautriai ir skrupulingai šią misiją atlieka “Grauduvos” laidojimo biuro kolektyvas. Todėl žinia, kad ši bendrovė bus privatizuota, šokiravo ne tik mane. Privatizavimas nieko gero nežada – tiesiog bus išdraskyta tai, kas buvo kuriama metų metus. “Grauduva” į amžino poilsio vietą palydėjo daugelio panevėžiečių artimuosius. Šia bendrove mes pasitikime. Kitaip nei privatininkams, “Grauduvos” darbuotojams rūpi ne tik pinigai, bet ir artimųjų jausmai”,- teigė panevėžietė. Ji pateikė beveik trisdešimties žmonių pasirašytą laišką, kuriame pasisakoma prieš “Grauduvos” pardavimą.

Pasak laiško autorių, didžiausią nerimą jaučia panevėžiečiai, iš anksto pasirūpinę savo laidotuvėmis ir su bendrove pasirašę išankstines sutartis: nežinia, ar naujieji savininkai panorės prisiimti tokius įsipareigojimus.

Miesto Savivaldybės tarybos narys, Turto privatizavimo komisijos pirmininkas Vidas Balakauskas šiuo klausimu turi tvirtą nuomonę – Savivaldybė turi vykdyti jai priskiriamas savivaldos funkcijas, o ne užsiimti laidotuvių verslu.

Prašo išsaugoti bendrovę

“Jie viską atlieka daug geriau nei privatininkai”,- teigia laišką pasirašiusi panevėžietė Emilija Palilionienė. Ponia Emilija sakė prieš laidojimo versle dalyvaujančius privatininkus nieko bloga neturinti, tačiau mano, jog kiekvienas turi teisę kokią nori įmonę – valdišką ar privačią – pasirinkti.

Anot pašnekovės, “Grauduvą” privatizavus, ši teisė iš panevėžiečių bus atimta. E.Palilionienė pasakojo lankiusis ir privačiuose laidojimo namuose organizuotose laidotuvėse – jai prastą įspūdį padarė darbuotojų arogancija.

“Visi išdidūs, net nežinia, į ką kreiptis prireikus. Jau nebekalbu apie tai, kad darbuotojas po šarvojimo salę vaikšto kaukšinčiais aukštakulniais ir pažeidžia susikaupimo rimtį”,- tvirtino panevėžietė. Ji dėl to sakė pernelyg nenustebusi – privatininkui nelabai svarbu, ką jaučia artimųjų netekę žmonės, nes visos mintys sukasi apie pelną.

Panevėžietis Petras Čarna juokaudamas save vadino tremtinių atstovu laidotuvėms. Vyriškis teigia į amžinojo poilsio vietą palydintis Tremtinių sąjungos narius. Jis laišką, kuriame prieštaraujama “Grauduvos” galimam privatizavimui, pasirašė niekieno neverčiamas. “Jei iš tikrųjų parduos – bus labai blogai”,- įsitikinęs P.Čarna. Dažnai laidotuvėse dalyvaujantis vyriškis pasakojo, jog privatininkų organizuojamų laidotuvių nepavadintų blogomis, tačiau, anot pono Petro, jiems dar toli iki “Grauduvos” darbuotojų lygio. “Grauduvos” darbuotojų dėmesį ir rūpestį velionio artimieji jaučia iki paskutinės laidotuvių minutės – jie vyksta kartu į kapines, prireikus prie duobės pasako kalbą, profesionaliai sutvarko kapvietę – gedintiesiems nuo pečių nukrinta be galo daug smulkių rūpesčių, trukdančių susikaupti ir deramai atsisveikinti su velioniu.

Viliasi būti išgirsti

“Žmonės miršta kasdien. Nesibijau tos akimirkos – ji ateis: vieniems anksčiau, kitiems – vėliau. Mums, vyresnio amžiaus žmonėms, jau palaidojusiems ne vieną brangų žmogų, “Grauduvos” darbuotojai tapo tarsi giminės ar artimi draugai, įgiję pasitikėjimą. Privatizavus bendrovę, ateis visiškai kiti žmonės”,- nuogąstavo dėl laidojimo biuro laukiančių permainų onkologinė ligonė Danutė. Jos nuomone, “Grauduva” – tikras išsigelbėjimas mažas pajamas turintiems panevėžiečiams, nes čia net už menką pinigų sumą organizuojamos pagarbios laidotuvės.

“Niekas įkyriai neperša savo paslaugų, nepamatysi surūgusių veidų, pasakęs, kad tenori tik salę išsinuomoti. Velionio artimieji, neturintieji pinigų, gali sumokėti už paslaugas po laidotuvių”,- sakė moteris.

Ponia Danutė pabrėžė, kad jai – sunkiai ligonei – nebuvo paprasta surinkti parašus žmonių, prieštaraujančių “Grauduvos” privatizavimui, nes buvo ir tokių, kurie atvirai stebėjosi panevėžietės iniciatyva ir teigė, jog jai neturėtų būti skirtumo, ar bendrovė bus privatizuota, nes šis procesas gali trukti metus, o ponios Danutės sveikata pakankamai prasta.

“Tiesiog man buvo duota suprasti, kad veltui nervinuosi – visko gali būti, kad išeisiu nesulaukusi privatizacijos”,- jautė nuoskaudą pašnekovė. Ji įsitikinusi, kad bandymas įžiebti diskusiją šia tema paskatintų Savivaldybės vyrus atsižvelgti ne tik į verslininkų, bet ir paprastų panevėžiečių interesus.

Suplanuotų laidotuvių gali ir nebūti

Pasak ponios Danutės, vieniši panevėžiečiai, pasitikėdami valdiška laidojimo paslaugų bendrove, yra sudarę išankstines sutartis dėl savo laidotuvių. Šiems žmonėms daug ramiau, kai paskutinės kelionės niuansai aptarti iš anksto – jie neturi artimųjų, galinčių tuo pasirūpinti skaudžią akimirką. Dabar, kai prabilta apie “Grauduvos” pardavimą, iškilo grėsmė ir šioms sutartims – ar panorės naujieji savininkai jas vykdyti?

UAB “Grauduva” direktorė Angelė Kirklienė neslėpė, kad žinia apie privatizavimą kolektyvui buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. “Darbuotojai reagavo itin skausmingai. Šiam darbui žmones rinkome ne vienerius metus, nes laidojimo biure negali dirbti bet kas – būtinas ne tik profesionalus požiūris, bet ir vidinis nusiteikimas. Kolektyvą lipdėme tarsi lizdą. Žinia, privatizavus, ne visi darbuotojai gali tikėtis išlaikyti savo darbo vietas”,- kalbėjo bendrovės vadovė.

Ji pabrėžė, kad po privatizavimo išankstinio laidojimo sutarčių vykdymas – didelis klaustukas. O tokių sutarčių – ne taip jau mažai. Vieniši panevėžiečiai su “Grauduvos” vadove aptarė net pačias jautriausias kelionės Anapus smulkmenas. Pagal tai, kiek pinigų gali skirti savo laidotuvėms, pasirūpinta viskuo, kas tokią valandą reikalinga. Vieni pageidauja kremavimo paslaugų ir nurodo, kaip pasielgti su sudegintais palaikais. Kiti nurodo, kad prie karsto turi būti sūnaus vainikas, – nori palengvinti giminaičių rūpesčių naštą. Prie sutarčių yra ir jas pasirašiusiųjų laiškai.

A.Kirklienė teigė, kad juose žmonės išsamiai išdėsto pageidavimus dėl savo laidotuvių, nupasakoja, kaip rasti šeimos kapvietę. “Iš anksto už sutartyje aptartas laidotuves pinigų neimame. Tad vykdyti jas ar numoti ranka – priklauso nuo būsimųjų savininkų”,- mano A.Kirklienė.

Direktorė pabrėžė, kad “Grauduva” Savivaldybei niekuomet nebuvo našta, nes dirba pelningai. “Užsidirbame darbuotojų atlyginimams, padengiame visas kitas išlaidas. Neneigsiu – rūmams reikia investicijų – ne pro šalį būtų remontas, tačiau patalpos nėra nugyventos”,- sakė A.Kirklienė. Ji linkusi manyti, jog privatizavus laidojimo paslaugų kainos pakils – verslininkams rūpės kuo greičiau susigrąžinti investuotą kapitalą.

“Mūsų padėtis nepavydėtina”,- dabartinę situaciją apibūdino “Grauduvos” vadovė.

“Grauduvos” privatizacija – ne naujiena

Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Stoka mano, jog Savivaldybei priklausančių laidojimo rūmų privatizacija jų direktorei neturėtų būti staigmena – parduoti “Grauduvą” planuojama jau daug metų.

“Tai – ne vienos dienos darbo reikalaujantis procesas. Galimybę privatizuoti bendrovę Ekonomikos ir turto valdymo skyrius pateiks Turto privatizavimo komisijai.

“Komisijai pritarus, rengiamas sprendimo privatizuoti projektas, tvirtinamas miesto Taryboje. Paskui šis objektas įtraukiamas į privatizuojamųjų sąrašą, kuris yra sudaromas Vilniuje ir papildomas du kartus per metus”,- visą pasirengimo mechanizmą aiškino A.Stoka. Pasak skyriaus vedėjo, jei viskas vyks sklandžiai, “Grauduva” privatizuojamųjų objektų sąraše gali atsirasti tik šių metų pabaigoje.

Jis pripažino, kad “Grauduva” Savivaldybei papildomų rūpesčių nekelia – tai nenuostolinga bendrovė, kurią reikėtų dotuoti mokesčių mokėtojų pinigais. Tačiau, pasak A.Stokos, laidojimo verslas veikia verslo sąlygomis – Savivaldybei šiomis funkcijomis nereikėtų užsiimti.

Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas teigė, kad būsimiems bendrovėms šeimininkams nebus keliamos specifinės sąlygos, tad sunku dabar spręsti, ar jie įsipareigos laikytis jau dabar su “Grauduva” sudarytų išankstinio laidojimo sutarčių. “Net jei naujieji savininkai nuspręs nekeisti bendrovės profilio ir tęs laidotuvių verslą – jie bus suinteresuoti atgauti investuotus pinigus”,- sakė A.Stoka.

Jis pripažino, jog Ekonomikos ir turto valdymo skyrius buvo pateikęs pasiūlymą neprivatizuoti bendrovės, tačiau galutinį žodį turi tarti Savivaldybės taryba.

Panevėžiečiai – ne paskutinėj vietoj

Mero pavaduotojas, Turto privatizavimo komisijos narys Petras Luomanas patvirtino, kad komisijoje buvo kalba apie galimą “Grauduvos” įtraukimą į privatizuotinų objektų sąrašą. “Aš iškėliau ir kitą, panevėžiečiams labai svarbią šios problemos pusę – ar dėl to nepabrangs laidojimo paslaugos”,- tvirtino P.Luomanas. Perfrazuodamas Tarybos nario Juliaus Beinorto žodžius, mero pavaduotojas sakė, jog priimdami bet kokį panevėžiečiams aktualų sprendimą politikai neturi bijoti būti nepopuliarūs ir prieš balsuodami labai gerai įvertinti visus už ir prieš.

Turto privatizavimo komisijos pirmininkas V.Balakauskas įsitikinęs, kad panevėžiečių pasipriešinimą “Grauduvos” privatizacijai galėjo lemti laidojimų rūmų kolektyvas. Jo nuomone, Savivaldybės nustatytos laidojimo paslaugų kainos – kišimasis į rinką, nes kainas reguliuoja būtent ji.

“Bendrovė nenuostolinga, bet nieko ir neduoda”,- paklaustas apie iš “Grauduvos” Savivaldybės gaunamą pelną atsakė miesto Tarybos narys. V.Balakausko įsitikinimu, Savivaldybė turėtų užsiimti tiesioginėmis savo pareigomis – savivalda, o ne laidojimo verslu.

Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com